2009-09-27

Nidos pusė maratono

Ruduo ilgų bėgimų metas man, todėl ir Nidos pusė maratono netapo naujiena man, tuo labiau, kad čia planavau bėgti ir ne pirmą kartą čia buvau. Kaip ir pernai važiavau iš ryto, todėl teko keltis 4,37, o pati kelionė prasidėjo 5,05. Mašinų tokiu metu žinoma nebuvo daug, tik naktis ir tamsa bei vienu momentu krintantys lašai tikrai nepadėjo vairuoti. Dar kiek nustebino nemandagūs žemaitijos vairuotojai - važiuojant nuo Telšių link Plungės ir toliau iki Vėžaičių retas kuris perjungdavo savo tolimąsias šviesas į artimąsias taip spigindami į akis, dėl ko likus keliolikai metrų ir pats įjungdavau tolimąsias, kažkiek iš keršto, pykčio ir bandydamas paauklėti... Iki kelto Klaipėdoje atvykome labai laiku, tereikėjo laukti pora minučių, nors po Klaipėdą kaip įprasta kiek paklaidžiojau - tiesiog pirmame žiede ne į tą kelią pasukau, bet kadangi panašiai buvo ir pernai, tai gana greitai ir sėkmingai supratau, kur esu :) Kelias Nerijoje gana gražus ir kiek pavojingas pradžioje, bet buvo ir atkarpų, kur savotiška ,,tarka", bet šiaip įdomūs keliai.
Vietoje buvau apie 9, atsiėmėm numerius ir kadangi startas šiemet 11, o ne 10 kaip pernykščiais metais, tai dar liko laiko ir pasivaikščioti. Šiaip tikrai geriau, kad startą kiek nukėlė, po kelionės yra daugiau laiko išsijudinti, orai daugiau pašylą, kas rudenį jau aktualu, o ir taip organizmas ne itin pripratęs tokiu metu dirbti taip intensyviai.
Padariau apšilimą, nuotaika ir savijauta nebloga, oras taip pat, tik vėjas didokas, gal todėl iš starto niekas ir nebėgo greitai, dėl ko pirmus km ir nebuvo sunku laikytis su lyderiais, bet galinėje tiesiojoje jie padidino tempą ir 4 nubėgo, o aš tiesiog neužsikabinau, kaip ir dažniausiai būna bėgasi lengvai, bet greičiau tiesiog negaliu... Toks jau tas treniruočių metodikos trūkumas, dėl ko reikės kai ką koreguoti. Antrąjį ratą įveikėm taip pat keturiese, nors vietomis jau norėja bėgti greičiau, bet prieš vėją vienam sunku, nors kažkodėl sunkiausia dalis ne kalnai, kurių Nidos trasoje gausu, o ilga tiesioji lyguma. Šiaip bėgosi gerai, nors jau antrame rate ėmė sukti pilvą, ir jei per Vilniaus maratoną akivaizdžiai trūko maisto ir energijos prieš kelias dienas iki starto, tai šį kartą jis buvo parinktas matyt ne itin tinkamai... Trečiame rate atitrūkau ir kurį laiką bėgau vienas, kol baigiantis jam prisivijo vienas iš priešininkų, kurio nesitikėjau išvysti. Dar kiek prabėgom kartu, bet jau pradėjau jsti, kad jam tai kiek per greitai, todėl po truputį pagreitinau, tačiau dar gana ilgai laikėsi už nugaros, tai kiek nutoldamas, tei vėl prisivydamas. Prieš paskutinį rimtą kalną pagreitėjau ir finišavau vienas - priekyje manęs minutė, už manęs kone pusė... 5-oji vieta, 1,14,17 - pusėtina vieta ir silpnokas rezultatas, bet nuotaika gera, tik kažkas su virškinimu ne taip buvo, bet tai po truputį praėjo. Dar kiek pabėgiojau ramiai, nes po tokių kalnų ir intensyvaus bėgimo tiesiog gėlė kojas, nusiprausiau po dušu ir kiek pasistiprinęs nukeliavau į apdovanojimus.
Kaip visada ten surengė koncertą - kažkokie ,,žuvėdros" šokėjai sušoko kažką (kadangi man šokiai taip pat įdomu kaip kvantinė fiziką, tai tiesiog ramiai pasėdėjau ir pažiūrėjau nesuprasdamas nei kas čia gerai, kas gražu, kam tai reikalinga ir kokia apskritai šokių prasmė), paskui dvi jaunos merginos padainavo po tris dainas (pirmoji turėjo geresnį balsą, o antroji įdomesnius tekstus) ir prasidėjo apdovanojimai. Kadangi apdovanojo 10 pirmųjų, tai ir man kliuvo šis tas :) Paskui pagalvojau, kokie nevykę šie metai - bene pirmasis ir paskutinis piniginis apdovanojimas šiemet... Na bet kai taip tebėgi tai neturėtų būti staigmena - tiesiog reikia apsispręsti, ar tęsti toliau ir eiti į mėgėjus ar bandyti siekti rezultatų...
Po apdovanojimų dar pasivaikščiojom po Nidą, Parnidžio kopą, užsukom į Juodrantę pakeliui - beje ten žuvis kone dvigubai pigesnė nei Nidoje. Vėl keltas, vėl kelionė į Šiaulius, tik šįkart kitu keliu: nuo Vėžaičių sukau pro Rietavą, Laukuvą, Varnius, Užventį, Ramučius, Bubius... Šiaip keliai įdomūs, mašinų labai mažai, tik kiek vos nepasiklydom Užventyje: nėra kelio link Šiaulių, Ramučių ir tiek - pasirodo tas kelias parašytas kaip link Kuršėnų, kas atrodytų kaip ir į šoną... Na bet viską gana greitai supratau, nors kai kas iš keleivių ir vos ne į paniką puolė, ir namuose buvau apie 20,30.
Apskritai paėmus tai buvo kone geriausiai organizuotas bėgimo renginys Lietuvoje šiemet, labai geras kainos ir kokybės santykis, be to nuolat jautėsi šiluma iš organizatorių, o ne kaip dažniausiai būna komercija ar ,,na jei reikia, tai padarysim kaip nors"... Įdomi, nors ir nelengva trasa, graži gamta, tvarkinga organizacija ir apskritai rimta bei solidi bėgimo šventė, kitiems varžybų organizatoriams tikrai yra ko pasimokyti...

2009-09-16

Studentiškas Vilniaus maratonas

Žinoma pirmasis visiems iškylantis klausimas kodėl ,,studentiškas", į kurį netempdamas gumos trumpai atsakysiu dabar, nors prie to grįšiu ir laiške išsamiau aprašydamas renginį: kaip irs studentams prieš egzaminą, taip ir šis bėgimui pritrūko vienos nakties - kai ilgą laiką nieko neveiki, o likus porai dienų iki egzamino susigriebi, kad reikia mokytis, tada puoli prie knygų, užrašų, bet galų gale išeina kai kas gerai, kai kur šis tas, kai kur ir nieko, o apskritai tai chaosas... Bet apie viską iš pradžių.
Pirmieji Vilniaus maratono nuostatai pasirodė berods dar gruodžio mėnesį. Labai trumpa informacija apie bėgimą ir registraciją, kuri dar buvo kiek pigesnė. Nors ir tas pigumas jau brangiausias Lietuvoje. Keistoka buvo mokėti už varžybas, kurios net nežinai kokios bus, tarsi katės, ir gana brangios, pirkimas maiše. Na ką gi sumokėjau 60Lt - bene daugiausiai, kiek esu mokėjęs startinį mokestį ir toliau sekiau internete informaciją apie bėgimą. O ji buvo labai skurdi ilgą laiką ir tik likus geram mėnesiui tik varžybų kažkas pradėjo aiškėti. Pakeista trasa, kuri buvo neaiški ir kito net paskutinėmis dienomis tapo 5 ratų vietoj buvusių 2, tarsi senoji būtų buvusi bloga. Žinoma ji buvo kiek ilgesnė, daugiau gatvių reikėjo tverti, bet kažin ar ką sutaupė matuodami naują trasą... Numatyti apdovanojimai taip pat buvo skurdūs kaip maratonui - trys pulsometrai ir tik likus porai dienų iki dar pridėjo 3 telefonus, dėl to rimtesni bėgikai ir nedalyvavo šiame renginyje. Pati registracija taip pat buvo keistoka - buvoi net pasirodę pranešimų, kad numerius tegalės atsiimti dieną prieš varžybas: tai ką man reiktų trenktis specialiai pasiimti numerio kelis šimtus km ir mokėti už transportą arba nakvynę? Nesąmonė... Tokių kaip aš buvo nemažai, pakilo triukšmas internete ir viskas buvo normalu - atsiėmiau numerį varžybų dieną.
Žinoma pati diena prasidėjo labai anksti: atsikėliau 6 ryto, prieš 7 išvažiavau iš Kauno (jei iš Šiaulių tai būtų reikėję dar valanda anksčiau viską daryti) ir apie 8 buvau Vilniuje. Atsiėmiau numerį, dar tuo pačiu davė marškinėlius, čipą, kažkokį energetinį gelį, reklamos, kalendoriuką. Kiek blogiau nuskilo pusės maratono dalyviams: nors kai registravosi visiems buvo žadėti marškinėliai, bet likus porai dienų iki starto paskelbė, kad duos kojines... Labai negražu iš rengėjų pusės nesilaikyti pažadų, nors finansiškai jos ir daugiau kainuoja organizatorių teigimu, net jei tai ir tiesa (kas mažai tikėtina). Be to gauti marškinėlius su užrašu ,,Vilniaus pusė maažratono 2009" žymiai maloniau nei kažkokias kojines, kurias bet kada gali nusipirkti parduotuvėje...
Kitas neparuoštas dalykas - starto laikas. Iš pradžių skelbė, kad maratono ir 1/2 maratono startas kartu, likus porai dienų iki starto atskyrė vietas, o starto dieną atskyrė laiką. Dėl tokios sumaišties nemaža dalis bėgikų nežinojo kada jiems startas, ir startuojant maratonui organizatoriai kone jėga traukė 1/2 pusės maratono dalyvius iš rikiuotės ir nieko neaiškindami vijo šalin, stūmė atgal ir jei ne kiti bėgikai, tai dar neaišku ar jie būtų supratę kas vyksta... Nors tikriausiai ir taip atsirado tokių, kurie startavo su maratonininkais...
Taigi davė startą ir pajudėjom... Pirmas ratukas aplink Gedimino kalną, pro kažkokį parkelį visokiais kampais žvyrkeliais ir pan. - pirmas įspūdis neigiamas. Tiesa tempas žemas, mano galima sakyti, tai ir bėgu su lyderiais. Po to ratelio, maždaug 2km kiek nubyrėjo ir likome keturiese. Tempas tas pats, bėgasi gerai, pro šoną prabėga 1/2 maratono lyderis baltarusis - kiek nustebom, kad taip anksti pasivijo, bet ko norėti, stiprus yra, Lietuvoje nėra lygiaverčių jam priešininkų. Paskui po vieną dar pralenkia kiti du pusmarotininkai lietuviai. Maždaug po 10km kiek padidėja tempas ir imu atsilikti, nors laikau tą patį tempą iki pat 25km. Bėgu vienas - priekyje dar matau nutolusius, atgal nesižvalgau daug, o kartais visai vienas pasijuntu, kai priekyje nebematau lyderių, šalie nieko, o iš galo taippat nieko nesimato... Visai kaip per treniruotę. Matau, kad priekyje du jau nubėgę į priekį, o vienas jau kenčia ir yra šansų ,,suvalgyti", bet ir man pačiam jau ne kas, tempas krenta ir praktiškai nebesiveju, nors ir matau, kaip jis ,,plaukioja", bet ir pats ne ką geriau atrodau... Po 34 km tempas dar kartą krenta ir šį kartą jau nuo manęs ima tolti... Jėgų nebėra, matyt keik per drastiška dieta prieš varžybas buvo, o be to ir ne taip gerai buvau pasiruošęs... Ima vytis ir kiti, lenkia, o man galvoje tik mintis kaip atbėgti - nebesvarbi vieta, laikas taip pat, nes žinau, kad jau greičiau nebebus... Tiesiog lapatoju į finišą... Pralenkia vienas, kitas, o aš dar po truputį lenkiu ratu atsiliekančius, bet tik po truputį - tempai jau ne itin ir skiriasi... Pagaliau Gedimino pilis, paskutiniai posukiai ir dvi rodyklės ,,į finišą" ir ,,į trasą" man finišas ir nors rodo sukti į kairę, bet susiprotėju, kad man taip pat reikia į dešinę, tik kiek kairiau apibėgti. O pasirodo buvo nemažai tokių, kurie ir nubėgo į kairę - ten trasa užtverta ir pasimetę bėgikai klausinėjo praievių, kur finišas... Paskutinė tieioji grindiniu, dar keik sulėtinu, kad neatrodyčiau visai suvargęs, besikankinantis, gal bent foto geresnė išeis, juk nei laiko nei vietos jau nėra... 2,47,13, 9 -a vieta - prastai, nors ir geriau nei pernai, bet prastai. Ypač kai tikėjausi geresnio laiko ir pralaimėjau tiems, kuriems neturėjau pralaimėti. Na ką gi, kaip sakydavo vienas pažįstamas ,,neigiamas rezultatas irgi rezultatas"... Reikės padaryti išvadas ir judėti toliau.
Po finišo atidaviau čipą, gavau maišelį, kuriame buvo vienas bananas, buteliukas gėrimo, raktų pakabukas, krūva makulatūros... Greitai suvartoju gėrimą, juk gerti tikrai norisi po 42km bėgimo, bet čia kiek pasigailiu, kad taip greitai išgėriau - tiesiog daugiau niekur šalia nėra ko atsigerti, net paprasčiausio vandens... Kiek teko dalyvauti maratonuose, 1/2 maratono tai finiše visada būdavo bent vandens, o dažniausiai dalyviams aptvėrę tam tikrą zoną suruošdavo tokį mini banketą: vaisiai, gėrimai ir pan. O čia nors dvėsk iš troškulio arba eik kur nors pirkti, bet dar pirmiau reikia eiti iki mašinos kokį kilometrą, pasiimti pinigų grįžti atgal ir t.t. Gerai dar kad diena ne karšta, galima kiek ir pasivaikščioti, dar liko kiek jėgų.
Prisėdu prie stalo, vienas iš varžovų skundžiasi kaip mažas vaikas, kad jį paskutiniuose kilometruose aplenkė latvis, atseit kirtęs kampus ar išdygęs iš karkur, tarsi jis negalėtų jo aplenkti - galėjo, šiaip ar taip besiskundžiantis paskutinius 155km jau labai lėtai bėgo ir bet kas išlaikęs vidutinį tempą jį būtų aplenkęs, ką ir padarę ,,braliukas". Išklausau kokios nesąmonės vyko su 1/2 maratono finišu - paskui dar panagrinėjau ir statistiką - kone 20 proc. dalyvių neapibėgo paskutinio ratuko, 1,5km. na jei keli procentai ar žmonės būtų suklydę tai jau jų kaltė, bet kai toks procentas visa kaltė jau tenka organizatoriams. Tuo labiau, kad jokios patikimos informacijos ir nebuvo: internete pateikiam prieštaringa ir miglota informacija, o starto vietoje niekas to rimtai ir neištaisė ir neinformavo, o juk čia dauguma atėjo mėgėjų, kuriems tai galbūt tik pirmasis startas, o to tokių nesamonių taikriausiai ir paskutinis... Be to ir patys organizatoriai blaškėsi: kai kurios nukreipė per Nerį, kai kuriems pasakė, kad jau viskas, nebereikia bėgti, o paskui išbraukė iš finišavusių sąrašų, nes neapibėgo to ratuko... Toks chaosas ir betvarkė, bet nieko keisto - kai organizuoja tam tikri asmenys tai jau tapo norma...
Grįžus per visas žinias parodė maratoną, bet ne dėl sportinio aspekto - pasirodo prabėgęs 2,3km po finišo mirė vienas dalyvis (amžiną jam atilsį...). Ir tai tapo kone svarbiausia maratono naujiena - kas per tauta, kad įdomiausia žinia per naujienas tampa mirtis, nelaimės, kriminalai?..
Apskritai renginys paliko dvejopą įspūdį: gražus įpakavimas, bet turinys... Didelis starto mokestis, neorganizuotumas, chaosas, daug smulkių trūkumų ir visa tai pateikta gražiai, tarsi prestižinis renginys - su marketingu žmonės pažįstami, bet vat produkto kokybę reikėtų gerinti... Galbūt dėl to, kad buvo keletas organizatorių ir jei vieni atliko savo darbą gerai, tai kiti kaip visada ,,susimovė". Na ką gi žiūrėsim, kas bus kitamet, kas organizuos ir ką padarys.