2009-12-27

Vilniaus naujametinis bėgimas

Tradiciškai paskutinį metų savaitgalį vyksta bėgimas Vilniuje, kuriame dar nė karto nebuvau, taigi nutariau užpildyti šią spragą. Paprastai žiemą labai retai dalyvauju varžybose, o ypač lauke, todėl tai buvo savotiška išimtis.
Prieš varžybas nuotaika nebuvo itin gera: labai išmušė iš ritmo Šveikausko varžybos, dideli šalčiai, o dar savaitgalį kažko apsivalgiau ir kone visą savaitę ,,begosi" prastai. Dėl šių priežasčių (be to dar ir dėl dabartinio krūvio) pasirinkau trumpesnę distanciją - 5km.
Kadangi Vilnius gana tolokai nuo Šiaulių Lietuvos mastu, tai teko keltis anksti ir su tamsa iškeliauti. Keliai kuo toliau, tuo geresni - matyt kaip šiaurėje, taip ir daugiau sniego. Vilniuje buvau gana anksti, prisiregistravau ir atėjo laikas apšilimui, per kurį apžiūrėjau trasos dalį: pirma dalis buvo gera (plentas šlapias, bet tai normalu), o štai antroji dalis nepatiko - suspaustas tirpstantis sniegas, vietomis pabarstytas žvyru ir druska bei priešinis vėjas. Jau po apšilimo kojos buvo kone kiaurai šlapios, visa laimė, jog varžyboms šį kartą turėjau kitus batus.
Startas vėlavo kiek daugiau nei 5 minutes, kol privedė dalyvių kalėdų senelių kostiumais ir sustatė juos pirmose eilėse. Dėl to starte teko kiek greitai susivokti, kaip pro juos prasibrauti, o pavyko vidutiniškai.
Vis dėlto ,,bėgosi" ne itin gerai - nors atrodo ir lengvai, bet lėtokai... taip lėtai, kad pirmus km vos laikiausi su 12km bėgančius lyderius... Po posūkio kai išsiskyrėme su jais kiek nustebau, nes nieko nebuvo šalia. Prasidėjo ne itin dėkinga trasos dalis per suspaustą tirpstantį sniegą prieš vėją. Karatas nuo karto atsisukdavau atgal pažiūrėti ar nėra priešininkų netoli, bet jų nebuvo. Dėl to kiek krito tempas, be to po švenčių kiek bandė spausti ir šoną. Paskutinis kilometras labai atsargus dėl slidumo, pagaliau stadionas ir finišas. Senokai bebuvau pirmas - džiugu, nors ne tiek kiek galėtų būti: aplenkti stipresnius už save yra didelis džiaugsmas, pasiekti gerą rezultatą, o šiuo atveju neito nei kito nebuvo.
Maloniai nustebino operatyvumas: iš karto po prizininkų finišo ir apdovanojimas. Labai greita ir sveikintina - puiki mintis visiems varžybų organizatoriams, ypač tiems, kurių apdovanojimų tenka laukti kelias valandas.
Keistas dalykas: bet koks net ir antrarūšis dalykas Vilniuje susilaukia didesnio dėmesio nei svarbūs dalykai kitur Lietuvoje. Kad ir šiuo atveju - bėgimas tradicinis, nors ir ne pats rimčiausias ar prestižinis, bet dėmesio spaudoje susilaukė žymiai daugiau. Sostinė matyt...
Apskritai bėgimas paliko vidutinišką įspūdį: pati trasa gal ir nebloga, nors kiek nuobodoka, organizacijoje jaučiasi savotiška sena tarybinė dvasia. Šiaip bėgimas gana skurdokas visomis prasmėmis - vien ,,Žalgirio" stadiono vaizdas kokius niūrius vaizdinius kelia... Bėgimas tradicinis, išoriškai šventinis ir gražus, nors viduje toks nykus - gal kitą kartą reikės bėgti 12km, gal kitaip atrodys, nors dar reikia sulaukti kitų metų - kokios nuotaikos, planai bus po metų neaišku...

2009-12-17

Šveikausko taurė

Taip jau susiklostė, kad supuolė greta dvi varžybos: po ŠU atėjo laikas LKKA, po 1609m - 3000m. Žinoma Kaune, arčiau geografinio Lietuvos centro ir dalyvių bei rungčių daugiau. Taip pat maniežo kokybė, varžybų tradicijos, to paties Kauno dydis (ir ypač LKKA studentų skaičius) padaro kaip ir kasmet svarbesnėmis šias varžybas.
Iš tiesų prieš startą bijojau kelių dalykų: kiek per arti šios dvi varžybos ir sunku suplanuoti treniruotes, o tai padarius dar oro sąlygos (šaltis) įnešė savų korekcijų, o be to paprastai Kaune per varžybas temperatūra būdavo labai didelė kaip šiauliečiams (Šiaulių maniežas juk praktiškai nešildomas ir nuo +7C iš karto pereiti prie kokių 22C dažnam problema, ypač ilgesniems nuotoliams, kuriems reikia deguonies) ir minkšta tako danga (kadangi tikriausiai 90 proc. krūvio renku asfaltu, Šiaulių maniežo danga taip pat labai kieta, tai neretai pereiti prie minkštos dangos būna sunku, tarsi per smėlį bėgtum).
Varžybos prasidėjo gana vėlokai, į startą šį kartą stojo 15 bėgikų, bet kiekybė šiuo atveju nereiškė kokybės: jau pirmame kilometre teko pradėti kai kuriuos lenkti ratu... Maloniai nustebino temperatūra manieže, tikrai nebuvo per karšta - gal pagaliau kažkas protingai pagalvojo ar tiesiog pataupė, bet bet kuriuo atveju tai buvo gerai. Pirmas kilometras atrodė kiek lėtokas, jis toks ir buvo, vos iš 3'. Po to vienas iš priešininkų pagreitėjo, lyg ir bandė gaudyti ar laikytis kitas, o aš tuo metu ,,pramiegojau" - taip jis ir nubėgo, o aš likau ir dar vieną kilometrą įveikiau už nugaros panašiu tempu. Likus 5 ratams išėjau į priekį, padidinau tempą, dar paskutinį ratą pabandžiau pafinišuoti - paskutinis km per 2,55, bendras 8,53,54. Nėra labai gerai, bet kaip gruodžio mėnesį tikrai neblogai, tokiu laiku taip greitai dar niekada nesu bėgęs - jei viskas gerai toliau klostysis, dar tikrai galima pagerinti laiką iki LR čempionato vasario mėnesį, nors ir su dabartine forma galėjo kiek geriau subėgti tikriausiai, bet tikrai yra kur ir ką tobulinti.
Bendras varžybų vaizdas gana neblogas, bet didžiausia problema tikriausiai buvo apšilimo vietos trūkumas: maniežas neturi jokių papildomų plotų už 4 takų, balkone negalima bėgioti dėl griūvančios sienos, lauke per šalta, tai visi maišosi 2-3 takuose 120m atstumu. Maišosi ir varžybų dalyviams, kurie nori lenkti toje apšilimo tiesiojoje, bet kur dingti?..
O apskritai gana sklandžiai organizuotos varžybos, ko daugiau ir norėti iš varžybų manieže ar stadione.

2009-12-14

ŠU 1 mylios bėgimas

Ką gi baigėsi rudens sezonas ir atėjo žiema, kai paprastai mažai varžybų ir dauguma jų vyksta uždarose patalpose. Šiemet kaip ir kasmet (išskyrus pernai) pirmasis toks startas Šiaulių universiteto varžybų 1 mylios bėgimas.
Iš tiesų prieš startą nemažai jaudinausi: po paskutinių varžybų buvo praėjęs maždaug mėnuo, o be to jau gerus metus jei ne daugiau nebuvau bėgęs tokios trumpos distancijos, o ir per treniruotes tokiais greičiais praktiškai nebėgiojau. Dėl to buvo pagrįsta baimė, kad varžybos nebus itin vykusios man.
Į startą stojom 9-iese: 5 vyrai (ir visi priešininkai potencialiai pavojingi, ypač jei ,,nugrybaučiau") ir 4 moterys. Žinoma rimtose varžybose nebūtų leista tokio bendro starto (o jei ir leistų, tai nebūtų skaitomi rekordai ar normatyvai), bet šiuo atveju tai buvo padaryta. Tam tikra prasme gal ir geriau, bent jau starte dalyvių mažai, o ne labai mažai (nors prisiminus prieš keletą metų tas pačias varžybas, dalyvių daugiau būdavo, kaip ir kitose rungtyse).
Taigi startas ir 8 ratais manieže. Žinoma greičiai dideli, bet tikėjausi dar didesnių, kuriam laikui net pavedžiau bėgimą, nes pasirodė per lėtai. Paskui tiesiog pasilaikiau, o kiti ėmė atsilikėti. Taip ir atbėgau antras su gana neblogu kaip man rezultatu (4,22,9) ir visai nebloga (nors kiek keistoka) savijauta.
Pačios varžybos paliko gana niūroką įspūdį vien dėl mažo dalyvių skaičiaus ir apskritai pasenusio ir apleisto maniežo bei blogo apšvietimo. Pati organizacija įprasta tokios varžyboms kaip ir dauguma varžybų manieže ar stadione: tarp kitų rungčių sulauki savo eilės, prabėgi ir tiek. Čia jau nebūna kokios tai nuotaikos, varžybų dvasios ar pan., kas jaučiama bėgime miesto gatvėmis ar pan. Čia daugiau sausas rezultato ar vietos siekimas ir tiek.