Retas reiškinys Šiaulių miesto vasaros čempionatas, pastaruosius pora metų nevyko, o štai šiemet net dvi dienas kone su visomis rungtimis. Natūralu, kad dalyvių dėl to labai mažai: ir taip sportuojančiųjų vasarą mažai, o čia dar tiek rungčių, visi ir išsisklaidė. Ypač ilgų nuotolių bėgimuose. Vyrų 1500m - 2 dalyviai, moterų - 0, vyrų 3000m kl.b - 3(su manimi), moterų - 0, 5000m - v ir m 0.
Taigi bėgau 3000m kl.b, rungtį, kurią bėgsiu po 10 dienų per Lietuvos čempionatą. Tai galima sakyti savotiška repeticija, kontrolinis, kuriam išskirtinai nesiruošiau. Oras varžybų dieną bėgimui ne itin tinkamas: saulė, karšta, gerai dar nors vėjas šiek tiek vėsino. Stadionas puikiai pažįstamas, čia dažniausiai darau pagreitėjimus, šokinėju per kliūtis, bet privengiu duobės - labai jau stati ir tikriausiai kiek per didelė ji yra, o be to vandens niekada nebūna pakankamai: čia jau statybininkai restauruodami stadioną ,,pasistengė", kad vandens duobės kraštai nebūtų vienodi - pro vieną galą pili vandenį, pro kitą šis išteka...
Na štai pagaliau ir startas - greitoka pradžia, nors 1km 3,06. Technika per kliūtis tragiška, seniai iš tikro bešokinėjau, kas ir jautėsi. Jau pirmame km viskas buvo aišku: vienas pabėgo į priekį, kitas smarkiai atsiliko, todėl visas bėgimas kone vienam, kaip tikras kontrolinis. Finišas, 9,34,56, sezono geriausias, bet dar yra kur ir iš ko gerinti rezultatą. Tikiuosi bus kaip ir dažniausiai būna, kad visi geriausi laikai per Lietuvos čempionatą.
Apskritai varžybos gana blankų įspūdį paliko dėl savo mažo dalyvių skaičiaus, bet gerai, kad apskritai vyko - juk tai ir būna viena iš priežasčių, dėl ko vasarą niekas nebesportuoja - tiesiog nebėra kur... Apskritai pažiūrėjus į kalendorių per metus Lietuvoje būna apie 3 - 5 varžybas stadione suaugusiems, kas taip pat nepadeda gerinti rezultatų.
2010-06-30
2010-06-21
Olimpinė diena 2010
Tradiciškai kaip ir kasmet taip ir šiemet dalyvavau olimpinės dienos bėgime 10km. Trasa jau pora metų nesikeičia, nors keitėsi jau pora kartų ir ši jos konfigūracija man ne itin prie širdies. Tiesiog būna trasų, kurios tiesiog ,,nelimpa", taip ir ši, gal dėl to, kad didžioji jos dalis yra krosinio tipo, miško takeliais.
Savijauta prieš bėgimą nebuvo pati geriausia jau kone savaitę, matyt kiek padauginęs krūvį buvau, o be to per didžiulį karštį visa tai. Be to taip jau yra man, jei ruošiesi bėgti vieną distanciją, tai kitos per daug gerai nesubėgsi.
Visos šios aplinkybės daug gero nežadėjo prieš bėgimą, todėl ir siekiai minimalūs buvo: patekti į dešimtuką per daug nepersistengiant.
Oras gana sunkokas: jei išvažiuojant iš Šiaulių lijo, tai Vilniuje dar buvo sauso, nors drėgmė ir jautėsi ore. Tipiškas oras prieš lietų - po varžybų jis ir prasidėjo, ir dar gana smarkus.
Varžybų pradžia tradiciškai vėlavo 15 minučių. Šiaip logiškai gal ir teisinga 2 km skirti 15 minučių - per tiek laiko ir nueiti galima, bet didelis dalyvių kiekis ir dar jų kokybė lėmė programos vėlavimą. Per tas 15 minučių su trumpa sportine apranga tokiu oru belaukiant starto nors ir kaip besistengiau, bet raumenys ir pats organizmas spėjo atšalti ir apšilimas mažai bepadėjo.
Iš pat starto tempas pasirodė didelis, nors pagal laiką to tikrai nebuvo. Jau pirmame rate nubėgo pirmas trejetukas, o aš likau su pora kitų priešininkų: į kalną kiek patempdavau aš, į pakalnę jau man sunkiau būdavo, stadione vėl atsigaudavau - taip ir tampiausi kone visus 5 ratus. Pabaigoje vienas iš jų dar pabėgo į pakalnę - nesidraskiau per daug, esmės nebuvo ar 4-as, ar 5-as, ar 10-as, rezultatas tas pats. Taip ir atbėgau 5-as.
Apskritai varžybos tradiciškai iškilmingos, nemažai kitų sporto šakų, dalyvių ir t.t. nors šiemet kažkaip mažiau dalyvių 10km bėgime, gal dėl darbo dienos. Žinoma tie vėlavimai nepuošia nė vienerių varžybų, o tai, kad tai tampa tradicija dar prasčiau. Kaip visada neblogas operatyvumas, savotiškas išskirtinis iškilmingumas. Bėgimas su savotiška dvasia, nuotaika.
Savijauta prieš bėgimą nebuvo pati geriausia jau kone savaitę, matyt kiek padauginęs krūvį buvau, o be to per didžiulį karštį visa tai. Be to taip jau yra man, jei ruošiesi bėgti vieną distanciją, tai kitos per daug gerai nesubėgsi.
Visos šios aplinkybės daug gero nežadėjo prieš bėgimą, todėl ir siekiai minimalūs buvo: patekti į dešimtuką per daug nepersistengiant.
Oras gana sunkokas: jei išvažiuojant iš Šiaulių lijo, tai Vilniuje dar buvo sauso, nors drėgmė ir jautėsi ore. Tipiškas oras prieš lietų - po varžybų jis ir prasidėjo, ir dar gana smarkus.
Varžybų pradžia tradiciškai vėlavo 15 minučių. Šiaip logiškai gal ir teisinga 2 km skirti 15 minučių - per tiek laiko ir nueiti galima, bet didelis dalyvių kiekis ir dar jų kokybė lėmė programos vėlavimą. Per tas 15 minučių su trumpa sportine apranga tokiu oru belaukiant starto nors ir kaip besistengiau, bet raumenys ir pats organizmas spėjo atšalti ir apšilimas mažai bepadėjo.
Iš pat starto tempas pasirodė didelis, nors pagal laiką to tikrai nebuvo. Jau pirmame rate nubėgo pirmas trejetukas, o aš likau su pora kitų priešininkų: į kalną kiek patempdavau aš, į pakalnę jau man sunkiau būdavo, stadione vėl atsigaudavau - taip ir tampiausi kone visus 5 ratus. Pabaigoje vienas iš jų dar pabėgo į pakalnę - nesidraskiau per daug, esmės nebuvo ar 4-as, ar 5-as, ar 10-as, rezultatas tas pats. Taip ir atbėgau 5-as.
Apskritai varžybos tradiciškai iškilmingos, nemažai kitų sporto šakų, dalyvių ir t.t. nors šiemet kažkaip mažiau dalyvių 10km bėgime, gal dėl darbo dienos. Žinoma tie vėlavimai nepuošia nė vienerių varžybų, o tai, kad tai tampa tradicija dar prasčiau. Kaip visada neblogas operatyvumas, savotiškas išskirtinis iškilmingumas. Bėgimas su savotiška dvasia, nuotaika.
2010-06-05
LLAF taurė 2010 3000m kl.b
Taip palengva atėjo ir antrosios pagal svarbą varžybos stadione - LLAF taurė. Pasirinkau 3000m kl.b rungtį, nors minčių įvairių buvo: tiek 1500m, tiek 3000m, tiek 5000m galėjau bėgti ir dviejose pastarosiose taip pat neblogai galėjau atrodyti vietos atžvilgiu. Na bet šiemet daugiausiai dėmesio skiriu 3000m kl.b, šiaip ar taip tik 3 startai nusimato per metus, tai reikia pasipraktikuoti kiek galima per varžybas.
Šį kartą nustebino didelis dalyvių skaičius - jau seniai nebuvo tiek daug šioje rungtyje - 12. Šį kartą startas laiku, niekas nevėlavo, oras keistokas: pavėsyje šalta, saulėje karšta, o stadione vėjo gūsiai.
Keistas dalykas: bėgioju varžybose plentu ir prieš startą beveik jokio jaudulio, tik ateinu į stadioną ar maniežą - širdis į užkulnes nukrenta... Gal dėl retų varžybų stadione, gal dėl pervertinamos jų reikšmės, bet kuriuo atveju reikės su tuo užsiimti.
Startas ir tempas aukštas. Prieš startą galvojau ir pats vesti, jei niekas nebėgs, bet čia ir laikytis sunku: 1km per 3,03, o trys jau pabėgę priekyje. Po truputį išsibarstėm visi, po truputį pradėjau vytis prieš save bėgančius ir 2km pabaigoje pavijęs vieną jų jau ėmiau galvoti kaip čia lenkti, kaip staiga šis pasitraukė iš bėgimo takelio. Taip likusį 1km ir atbėgau vienas 3-ioje vietoje. Žinoma jei būtų kažkas netoli gal ir greičiau būtų, bet dabar priekyje tolokai, gale dar toliau, o ir kojos jau pajutusios ką reiškia kliūtinis nuovargis.
Po varžybų labai stipriai prasitampė visi kvėpavimo takai, net galvą ir ypač nosį skaudėjo - štai ką reiškia greita pradžia ir mažas darbas tokiu režimu per treniruotes... Na bet dar yra vienas mėnuo iki Lietuvos čempionato, yra laiko dar padirbėti.
Apskritai varžybos tradiciškai oficialios ir neblogai organizuotos - kaip dažniausiai ir būna stadione, nieko čia daug neprigalvosi
Šį kartą nustebino didelis dalyvių skaičius - jau seniai nebuvo tiek daug šioje rungtyje - 12. Šį kartą startas laiku, niekas nevėlavo, oras keistokas: pavėsyje šalta, saulėje karšta, o stadione vėjo gūsiai.
Keistas dalykas: bėgioju varžybose plentu ir prieš startą beveik jokio jaudulio, tik ateinu į stadioną ar maniežą - širdis į užkulnes nukrenta... Gal dėl retų varžybų stadione, gal dėl pervertinamos jų reikšmės, bet kuriuo atveju reikės su tuo užsiimti.
Startas ir tempas aukštas. Prieš startą galvojau ir pats vesti, jei niekas nebėgs, bet čia ir laikytis sunku: 1km per 3,03, o trys jau pabėgę priekyje. Po truputį išsibarstėm visi, po truputį pradėjau vytis prieš save bėgančius ir 2km pabaigoje pavijęs vieną jų jau ėmiau galvoti kaip čia lenkti, kaip staiga šis pasitraukė iš bėgimo takelio. Taip likusį 1km ir atbėgau vienas 3-ioje vietoje. Žinoma jei būtų kažkas netoli gal ir greičiau būtų, bet dabar priekyje tolokai, gale dar toliau, o ir kojos jau pajutusios ką reiškia kliūtinis nuovargis.
Po varžybų labai stipriai prasitampė visi kvėpavimo takai, net galvą ir ypač nosį skaudėjo - štai ką reiškia greita pradžia ir mažas darbas tokiu režimu per treniruotes... Na bet dar yra vienas mėnuo iki Lietuvos čempionato, yra laiko dar padirbėti.
Apskritai varžybos tradiciškai oficialios ir neblogai organizuotos - kaip dažniausiai ir būna stadione, nieko čia daug neprigalvosi
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)