Medininkai - Vilnius 2012

Tradiciškai liepos pabaigoje vyko estafetinis bėgimas Medininkai - Vilnius, skirtas pagerbti Medininkuose nužudytų muitinės, policijos ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnų atminimą. Ankstokai išvažiavome iš Šiaulių, nors šiemet startas ir gana vėlokai numatytas. Iš anksto užsiregistravę internetu vietoje tiesiog pasiėmėme numerius, pasirašėme už savo sveikatą, suštampavo visus pagal etapus ant rankų ir dar gavome po buteliuką mineralinio vandens. Į starto vietą vykome savo transportu, dar studentiškais reikalais užsiėmėme, be to ir patogiau. Apsiskaičiavome kada atbėgs komandos narys ir laukėme savo etapuose, ieškodami bent kažkokio pavėsio - lauke saulė, karštis +34C, žodžiu sąlygos bėgti ne pačios palankiausios. Kaip ir pernai bėgau tą patį 3-iąjį etapą. Pasidariau apšilimą ir planuotu laiku pasirodė komandos draugas. Kaip neretai būna čia visas bėgimas vienam - priekyje jau beveik pusantros minutės nematyti varžovų, gale irgi gan tolokai. Nors ir pernai bėgau tą etatą, bet kiek pamiršęs jo ypatumus buvau: pradžia į pakalnę, tai ir pasileido kojos, o po to prasidėjus kalnams ir dar prisidėjus karščiui tai atsiliepė, nors tiesa palyginus su pernai metų rezultatu skirtumas tik pora sekundžių. Atbėgau, perdaviau lazdelę komandos draugui, dar kiek pabėgiojau ir toliau rinkome komandos narius į savo autobusiuką po šių bėgimų. galutinis rezultatas - 3ioji vieta, kiek prasčiau nei pernai, bet realiai ,,įkasti" ir ne kam daugiau ir tegalėjome: pirmieji atbėgo Lietuvos orientacininkų rinktinė, visiškai neatsižvelgiant į jų geografinę ar klubo priklausomybę, nors šiam bėgimui ir susibūrusiems po viena vėliava. Su antraisiais, Vilniaus miesto rinktine, tradiciškai kovojusiems už Grigiškių garbę, taip pat sunkoka kovoti. Tiesiog šį kartą rezultatai atitiko galimybes. Gana ilgokai teko laukti apdovanojimų, nors tą laiką spėjom ir nusiprausti ir kiek pavalgyti. Kiekvienam dalyviui dar atminimo puodeliai ir lankstinukas apie bėgimą. Pats apdovanojimas vėlavo 10 minučių, kaip visada mažai kas ten bebūna be prizininkų, mažai ir bereikalingos pompastikos - greita procedūra. Jei anksčiau būdavo diplomai, kažkada ir piniginiai prizai, paskutiniais metais taurės, tai šiemet leidinys ,,Sportas Lietuvos policijoje" - daug fotografijų, istorijos, gal ir vertingas dalykas, na bent jau popierius kokybiškas. Apskritai varžybos tradicinės, dviračio niekas seniai čia nebeišradinėja - pati sistema labai mažai kuo keičiasi, kartais tik autobusų kiekis kinta, dalyvių gausa ir kokybė, o iš organizacinės pusės gana lengvai galima sumaišyti šiuos bėgimus vieną su kitu.

Naisių vasara 2012

Kadangi dėl keleto biurokratinių problemų teko praleisti šiemetinį Lietuvos čempionatą, beliko prabėgimai plentu (ar ne tik) įvairiuose miestuose miesteliuose. Šį savaitgalį iš daugelio bėgimų pasirinkau bėgimą arčiausiai savo gyvenamosios vietos, tuo labiau kad pernai pati šventė Naisiuose paliko gerą įspūdį, nors tiesa bėgimas čia organizuotas pirmą kartą. Atvykau kiek anksčiau ir nors miestelis nedidelis, bet teko kiek paieškoti kur registracija - sporto salėje vieniša tarp kitų sporto varžybų teisėjų sėdėjo ir bėgimų teisėja. Kadangi buvau užsiregistravęs internetu jokių problemų nekilo, greitai gavau numerį ir minimalią informaciją apie patį bėgimą. Pati registracija iki 12,30, startas 14,30, kiek dar pasivaikščiojau po šventinį šurmulį, nors ne itin tai ir jautėsi: labai jau ne vasariškas ir tuo labiau nešventiškas oras - stiprus vėjas, šaltoka, vietomis lietus - tiesiog žiūrovų, ne kokių tai varžybų dalyvių mažokai buvo, nors ant scenos kone visą dieną vyko koncertai. Pati trasa iš pirmo įspūdžio gero įspūdžio nepadarė: ilga tiesioji asfaltu prieš vėją, posūkis į dešinę, pora šimtų metrų dar asfaltu, o po to ,,linksmiausioji" dalis - kelias per pievą. Normaliu oru būtų gražus takelis, bet kadangi bent pora dienų lijo, visas kelias tapo purvynu su balomis ir dar gana aštriu posūkiu. Po to vėl asfaltas, pora posūkių ir vėl starto vieta - taip 5 ratai, oficialiai 10km, bet jau per apšilimą pastebėjau, kad trumpiau bus. Trasa sužymėta minimaliai, bet gana aiškiai, tiesa teisėjai trasoje tik starto vietoje. Varžybos tą patvirtino - pirmas ratas gerokai iš 6 minučių, kas tokioje trasoje, su tokiu pasiruošimu ir tokiu oru labai jau sunkiai tikėtina. Nuo pat pradžių pradėjome gana greitai ir jau nuo antro rato bėgome dviese iki pat finišo beveik. Likus porai posūkių iki finišo pradėjome greitėti, ant kampo pasimaišė grupelė kažkokių žmonių (apskritai trasoje ne kartą reikėjo apibėginėti kokį žiūrovą beslampinėjantį trasoje), varžovas sugebėjo įlisti artimesniu radiusu, o man teko apibėginėti išore, taip praradau pora metrų, dar porą kol grįžau atgal ir jau buvo per vėlu vytis. Velniai žino kaip ten būtų normalioje kovoje, bet yra kaip yra. Po begimo dar pabėgiojau kiek, persiaviau purvinus batus, tiesa nusiprausti nebuvo kur, nebent kūdroje, bet ir tai tokiu oru nesinorėjo, teko purvinam laukti apdovanojimų. Tiesa dar grąžinus numerius gavau maisto taloną, už kurį mineralinio vandens buteliukas, sriubos porcija, bandelė, bei mėsa su bulve ir salotomis - gana geras maisto davinys, tikriausiai gausiausias, kurį teko gauti iš bėgimų organizatorių. Apdovanojimas 17,00, teko laukti. Nors renginių ir buvo, bet tokiu oru ne itin norėjosi ir ką veikti - šalta, vėjuota, šlapia... Kuklus apdovanojimas: šis tas už pirmą vietą, už kitas vietas medalis ir diplomas. Apskritai gana dviprasmiškas įspūdis apie varžybas, kažkaip tikėjausi didesnės šventės, rimtesnio požiūrio, bet iš esmės išėjo kaip ir oficialiai vadinamos kaimo bendruomenių žaidynės. Žinoma daug sugadino prastas oras, gal visai kitaip viskas atrodytų saulėtu sausu oru su daugiau dalyvių ir pan., nors tada tikriausiai dar daugiau ,,kėglių" trasoje būtų...