7-asis Kudigos 1/2 maratono

Savotiška tradicija tapo dalyvavimas Kuldigos 1/2 maratono - kaip pradėjau nuo pirmojo, taip nė vieno ir nepraleidau, taigi šiemet taip pat ten nuvykau. Tiesa šiemet kiek buvo iškilę problemų dėl registracijos - iš anksto reikalavo starto mokesčio per banką, o tai kaip tarptautinis pervedimas galėjo kainuoti daugiau nei pats starto mokestis. Mokant starto vietoje tą pačią dieną kaina taip pat kone ta pati, bet galų gale pavyko išspręsti šią problemą. Išvažiavome gana anksti, kaip visada tikriausiai nebuvo metų kai pakeliui nevyktų kelio remontai, šiemet Venta tvarkėsi. Nors keliai Latvijoje prastesni nei Lietuvoje, bet kažkaip šiemet krito į akį, kad latviai daugiau išnaudoja savo žemę: labai retai kur galėjai pamatyti nedirbamos ar nešienautos pievos. Atvykę į Kuldigą užsiregistravome, iš karto gavome numerį, ,,čipą", maitinimo taloną ir izotoninio gėrimo buteliuką. Dar kiek pailsėję pradėjome ir apšilinėti. Oras gana savotiškas pasitaikė: vėsoka ir vietomis net šaltoka be saulės ar pavėsyje ir kepinančiai karšta saulei išlindus iš po debesų, be to bet kuriuo atveju didelė drėgmė. Startas porą minučių vėlavo, bet po to visi gana greitai pasileido į priekį, tuo labiau kad startas į pakalnę. Prieš startą didelių tikslų sau nekėliau: šiemet dar nebėgau per varžybas tokio ilgo nuotolio, o ir per treniruotes per daug nespėjau pasiruošti tam. Be tradiciškai Kuldigoje vienas sunkiausių bėgimų metuose, nors pati trasa ir neatrodo labai ja sunki iš pirmo žvilgsnio. Taigi stengiausi pradėti kiek lėčiau, kad nebūtų didelio ,,sėdimo". Pirmame rate dar nukrito pora lietaus lašų, bet apskritai oras buvo toks drėgnas, kad greitai visi tapo šlapi tarsi ką tik iš vandens išlipę. Nesistengiau per daug kažko laikytis, daugiau pagal savo savijauta bėgau. Paskutiniame rate dar galėjau kabintis už 6-oios vietos, bet paleidau per akmenų kelią varžovus ir po to jau ramiau finišuodamas, bet nemirdamas" pasiekiau finišą 9-oje vietoje. Po finišo užkabino dalyvio medalį, davė maišelį su dar vienu izotoninio gėrimo buteliuku, šokoladuku, maža sulčių pakuote, jogurto indeliu ir bananu. Po varžybų dar šiek tiek trumpai lėtai pabėgiojom atsistatymui, kas labai retai būna Kuldigoje. Nusiprausėm po dušu ir išnaudojom maisto talonus: šį kartą košė ir kažkoks gėrimas. Apskritai varžybos nors ir brangios palyginus su kitomis, bet prie organizacijos trūkumų sunku rasti: viskas tvarkingai padaryti, trasa atitverta ir dar daug teisėjų joje, daug maitinimo punktų, ne vienas muzikos taškas trasoje skirtingiems skoniams, po finišo pilna vandens atsigerti ir niekas nenormuoja kiek jo gali imti ar gerti, grafikas taip pat išlaikomas keleto minučių skirtumu. Kokybiškas renginys, tradiciškai suburiantis daug bėgimo mėgėjų.