2012-10-16

Gintarinė jūrmylė 2012

Tradicinis bėgimo renginys Klaipėdoje, kuriame kasmet dalyvauju nuo pat 2-ojo bėgimo, ne išimtis ir šiemet. Puikiai žinau, kad trasa visiškai ,,ne mano" ir net gerai pasiruošęs čia subėgu prastai, todėl ir šiemet nieko gero per daug nesitikėjau, tiesiog važiavau sudalyvauti bėgimo renginyje. Išsiruošėm gana anksti, tačiau iškilo šiemet nauja problema: pakeliui pristatyta daugybė saugumo salelių ir greičio ribojimų, dėl ko kilo ir baimė ar spėsime į keltą. Berods ir nespėjome, tačiau kadangi mašinų buvo daug greitai atsirado papildomas reisas ir dar kaip varžybų dalyviams iš anksto pranešus organizatoriams nemokamas. Pasiėmėm numerius ir gana greitai atėjo starto laikas - 6 jūrmylės pirmoji rungtis. Savijauta prastoka, oras taip pat niūrus, apsirengiau kiek šilčiau. Trasa nesikeičia ir jau puikiai pažįstama, kaip dažniausiai čia būna startas pavėjui ir grupė iš karto išsitempė. Jau gana greitai po pirmų km kažkur trasoje ,,palikau" savo achilus - matyt minkšti miško takeliai, smėlis padarė savo. Praktiškai visą distanciją bėgau vienas - vieną po pirmų km aplenkiau, vieną po pirmo rato paleidau į priekį, taip ramiai ir atbėgau 12-oje vietoje be didelių kančių ar ,,draskymosi". Tradiciškai po finišo marškinėliai. Kiek pažiūrėjau labai jau stabili man čia ši vieta, tiesa laikas kiek prastesnis nei ankstesniais metais. Po varžybų kiek pabėgiojau ramiai, pasivaišinau varžybų organizatorių arbata ir koše bei gana greitai iškeliavau namo. Tuo labiau, kad ir oras suprastėjo, pasidėjo lietus. Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos, su miesto svarbių galvų dėmesiu. Paskui spaudoje perskaičiau apie tam tikrus nesklandumus moterų bėgime - tiesiogiai nei mačiau nei mane kažkaip įtakojo, bet jei gerai supratau tai buvo labiau panašu į vienos susiasmeninusios (tiksliau tokių asmenų grupės) asmenybės desperatišką nemokėjimą pralaimėti - savotiškas bandymas apkaltint bet ką, kad tik pateisinti savo pseudo ,,mega žvaigždės" vardą. O be šitos istorijos varžybos tradiciškai gerai suorganizuotos ir nieko naujo - tas pats kaip pernai, užpernai ir t.t., pasiekusios savo organizacinį lygmenį ir turinčios savas tradicijas.

2012-10-08

Bėk už Kauną

Ruduo kaip reta kupinas varžybų - ir šį savaitgalį bent 4. Žinoma arčiausiai būtų buvęs bėgimas Pakruojyje, bet šeštadienį neišėjo sudalyvauti, taigi sekmadienį nuvykau į laikinąją sostinę, 1-ąjį ,,Bėk už Kauną". Renginys žadėjo būti įdomus, visa trasa Laisvės alėjoje - startas prie Kauno valstybinio muzikinio teatro viena Laisvės alėjos puse link Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (kitaip dar vadinamo soboro), jos apibėgimas ir kita Laisvės alėjos pusė iki Kauno pašto, kur vėl apsisukimas ir 2,5km įveikta - taigi 4 ratai. Šiaip labai nemėgstu trasų tarp dviejų kuoliukų, bet šį kartą tie posūkiai ne tokie jau aštrūs, be to puikiai įsipaišė į architektūrinį peizažą. Daug kuo priminė analogišką bėgimą dar prieš 10 metų Lenkijoje, Čestachovoje (lietuvių kalba šis miestas rašomas tikriausiai kokiais 5 variantais, originalo kalba ,,Częstochowa"), tik tada buvo mylia, ne 5km ar 10km. Kadangi iš anksto nesiregistravau internetu, viską tvarkiausi vietoje. Atvykau kiek anksčiau ir sumokėjęs gana nemažą kaip už 10km 30Lt startinį mokestį gavau numerį, čipą, pora reklaminių lankstinukų ir vitaminų pakuotę. Po truputį pradėjau apšilinėti, oras buvo šaltokas, gana žvarbus vėjas, bet jau ne uraganinis, o ir kritulių nebuvo. Savotiška sumaištis starte: vienu metu stojo 5km, 10km ir estafetės dalyviai, t.y. maždaug 350 žmonių, o pati starto linija kokių 4-5 metrų. Tiesa pavyko prasibrauti į priekį, didžioji dalis tiesiog dalyvavo ir nesiveržė kažkur greitai bėgti. Iš pat starto visa ši minia gana greitai išsitempė, iš pradžių dar sunkoka buvo suprasti kur tavo varžovas, o kur kitos rungties dalyvis, bet gana greitai viskas paaiškėjo. Kone nuo pirmo rato pradėjau bėgti 3-ias - pirmieji nubėgo ir vis bandžiau juos ,,gaudyti", bet vis tik atsiliepė prieš savaitę prabėgtas 1/2 maratono. Taip vis traukiau, traukiau, bet iki finišo taip ir neprisitraukiau. Iš karto po finišo kaip ir kiekvienam dalyviui įteikė maišelį su pagrindinio rėmėjo, kurio pavadinimas figūravo ir pilname varžybų pavadinime, produkcija, t.y. duonos (1,5 juodos duonos kepalo ir batonas) gaminiais. Taip pat medalis - kokybiškas, ne ,,piguva" už pora Lt, kokius ne taip jau retai ir per apdovanojimus kai kur dalina. Šalia dar maitinimo punktas, vandens pilna, bet tokiu oru daug ir nesinorėjo gerti. Dar kiek pabėgiojau ramiai ir ėmiau laukti apdovanojimų, kur prasidėjo deguto kabinimas į medaus statinę. Pirmiausiai labai nustebau kai paskelbė 5km prizininkus - lyg ir ne tie žmonės bėgo priekyje. Bet apdovanojo vienus, paskui rezultatuose vakare žiūriu - na kitos pavardės, tiksliau vienas prizininkas praleistas. Nežinau kaip šie išsiaiškino, bet estafetės apdovanojimuose analogiška situacija: apdovanojo 3-iąją komandą, bet kažkas iš karto pradėjo aiškintis. Kol aiškinosi teisėjai kokias 10 min visi ir stovėjo ant apdovanojimų pakylos. Galų gale išsiaiškino - šį kartą jau 2 komandas praleido. Paskutinius apdovanojo 10km prizininkus - kuklūs apdovanojimai: taurės ir diplomai, nors oficialiame tinklapyje prie ,,apdovanojimų" buvo parašyta (citata) ,,bėgimo nugalėtojams bus įsteigti rėmėjų prizai, atminimo taurės bei diplomai", kitoje vietoje dar ,,Greičiausieji kiekvienos trasos dalyviai bus apdovanoti firminiais Adiddas marškinėliais" - nežinau kaip kitiems, bet man labai nepatinka, kai pažadama ir po to nepadaroma, o deja iš šių varžybų organizatorių tai jau ne pirmas toks kartas... Apskritai varžybos paliko gerą įspūdį, matosi kad žmonės ruošėsi ir įdėjo nemažai lėšų į šį renginį. Laisvės alėja taip pat turi įnešė savo ,,šarmo". Jei būčiau tiesiog bėgęs dalyvavimui tikriausiai būčiau likęs patenkintas (nors tiesa atvažiavusiems iš kitų miestų liktų problema dėl dušo), bet dėl apdovanojimo nesklandumai garbės nedaro.

2012-10-03

13-asis Nidos pusė maratono

Pastaraisiais metais savotiška tradicija man tapo kelionė į Nidą rudenį, į Nidos 1/2 maratono bėgimą. Šį kartą išvykau kiek anksčiau, dar ketvirtadienį, ir iki šeštadienio tiesiog poilsiavau, turistavau ir bėgiojau Neringoje. Nors važiavau gana anksti, bet organizatorių dėka kontrolės poste kaip varžybų dalyviui jau nereikėjo mokėti ekologinio mokesčio. Penktadienį, kol dar dalyvių nebuvo daug, nuėjau pasiimti dalyvio numerio ir užsiregistruoti. Šeštadienis išaušo gražus, nors naktį ir smarkiai lijo: švietė saulė, nors dar laikėsi savotiškas šaltukas ir žvarbokas vėjas. Savijauta prieš varžybas kažkokia keistoka. Kaip visada prieš startą visus užregistruoja dar kartą vietoje, pora oficialių kalbų ir pagaliau startas. Gal dėl didelio dalyvių skaičiaus (232), gal dėl 5,4km dalyvių starte savotiška grūstis, susistumdymas. Gana greitai po starto supratau, kad ta savijauta prieš startą nieko gero neatnešė - atrodė ir ne itin sunkiai bėgosi, bet tempo nebuvo, o į kalnus sunkiai kilau, kas tokioje trasoje labai didelis minusas. Gana greitai į priekį pabėgo 4 dalyviai, gale taip pat ne itin kas matėsi, tai taip iki ketvirto rato vienas ir bėgau, kol prisivijau vieną iš priekyje buvusiųjų. Bet čia naujos bėdos prasidėjo, matyt vis tik per šaltas man oras pasirodė: iš pradžių pačiai pradėjo šalti, paskui ir kojų raumenis ėmė traukti, kai tik kiek pagreitėdavau. Ketvirtą ratą taip kartu ir prabėgau su šiuo varžovu, paskutiniame km jis pagreitėjo, o aš taip ramiai ir pabaigiau 5-oje vietoje. Laikas prastas, savijauta prasta, žymiai prasčiau nei tikėjausi ir planavau, šiokia tokia menka paguoda 5-oji vieta. Po finišo maitinimo punkte atsigėriau vandens, užkandau bananų, prie kito staliuko išgėriau arbatos su sausainiais, iš autobusiuko atsiėmiau dalyvio puodelį - jau 13-ąjį per visus bėgimus ir 6-ąjį iš Nidos. Dar kiek pabėgiojau, nusiprausiau, pavalgiau, kiek priguliau ir vos neprasnaudžiau apdovanojimų. Šį kartą greičiau viskas - tik apdovanojimai, koncertas prijungtas prie šventinės vakaronės. Protingas sprendimas, patinkantis tą pačią dieną važiuojantiems namo. Kitą dieną dar ekskursija laivu po marias su nuolaida dalyviams ir ilgoka kelionė namo. Ką gi išėjo geros atostogos nuostabiame gamtos kampelyje su dalyvavimu gražioje bėgimo šventėje, tik nuvylė paties rezultatas. Apskritai tradiciškai vienas geriausių bėgimų Lietuvoje (jei ne pats geriausias), su vis gausėjančiu dalyvių skaičiumi - galbūt pradeda veikti senas įdirbis, galbūt padėjo naujasis internetinis tinklapis, savotiška reklama. Iš kiek provincialaus bėgimo renginys palaipsniui tampa šiuolaikišku profesionaliu bėgimo renginiu dar išsaugodamas savo unikalią dvasią.