2013-05-23

Vilties bėgimas 2013

Šį kartą jau 6-ąjį kartą organizuojamas bėgimas - jei dar yra žmonių, kurie nežino, kas tai per renginys ir kokiu tikslu organizuojamas, gali pasiskaityti oficialiame tinklapyje http://www.viltiesbegimas.lt/, o aš daugiau apie tai nebesiplėsiu.
Kadangi startas numatytas gana vėlai, 14.00, tai ir iškeliauti buvo galima vėliau. Kaip dažniausiai į Klaipėdą ir keliauju ne visai tradiciniu keliu, nors šiuo metu jis man ir trumpiausiais ir greičiausias: Šiauliai, Varniai, Rietavas, Klaipėda. Mašinų nedaug, nepilnos 2 valandos kelio. Šį kartą automobilį pasistačiau prie akropolio - nors startas prie BIG'o, apie 3km pėsčiomis, bet po varžybų finišo vis geriau keliauti 5km nei 9km iki mašinos. Taigi nukulniavau iki starto, prisiregistravau, sumokėjau simbolinį 5Lt startinį mokestį - auką, atsiėmiau numerį, kurį paskui, kaip ir keletui kitų (pagal pajėgumą, reitingavimą) pakeitė į kitus.
Diena neatrodė gana karšta, vėsumą sudarė vėjas, kuris priešingai nei įprastai šį kartą pūtė ne pavėjui. Apšilau, prieš startą pasidėjau nereikalingus daiktus pas kolegas bėgikus ir labai punktualiai 14.00 buvo duotas startas. Dalyvių kaip įprasta labai daug, nemaža dalis jų labai retai dalyvauja bėgimuose, galbūt tik kartą metuose ar iš viso pirmą kartą, kai kurie dar tik keliavo (ir nepasakytum kad skubėjo) į starto vietą - žinoma kiek pavėlavo, bet svarbiausia dalyvauvo, pasiekė finišą, koks ir buvo jų tikslas.
Na o man visos varžybos gana keistai susiklostė: iš pat starto pabėgo 3 lyderiai - šiaip ar taip žmonės rimtai treniruojasi, ruošiasi rimtoms varžyboms, o man kaip daugiau mėgėjui ir dar po nesenos traumos toks greitis iš karto pasirodė per didelis. Taigi priekyje bėga 3, aš atsilieku, prie manęs irgi nieko, iš galo per daug irgi niekas nesiveja - ir taip visus 10km kovojau su savimi, savo tinginystėmis, vėju, karščiu. Pati trasa labai lygi ir tiesi, gal kiek ir nuobodoka, bet nuobodžiauti neleido žiūrovai, praeiviai, kiti dalyviai: praktiškai per visą miestą tai vienur tai kitur išgirsdavau palaikymo šūksnius, jau nekalbant apie tiesiog kurtinantį palaikymą 5,6km, 0,6km ir ypač 2,9km starto vietose, kur savo starto laukė kiti dalyviai. Kiek teko dalyvauti bėgimų, kažko panašaus neteko sutikti. Taigi taip gana ramiai atbėgau 4-as, gerokai atsilikęs nuo pirmų lyderių, nors forma jau taisosi po truputį ir pats bėgimas gėrėja, po truputį viskas krypsta į gerą, nors 33,41 dar tikrai nėra geras rezultatas.
Po finišo tradiciškai pasveikino vienuoliai, gavau vandens ir lapelį dėl apdovanojimų, kurie turėjo vykti po 1,5 valandos. Per tą laiką spėjau kiek pabėgioti, su kolegomis nukeliavau iki mašinos ir atvažiavau iki finišo vietos - eismas jau vyko normalia tvarka, pagrindine gatve, kur vyko bėgimas jau zujo mašinos. Vienas iš retų bėgimų Lietuvos didmiesčiuose, kur gatvių uždarymas nesudaro neįveikiamų kliūčių bėgimo organizavimui, tuo labiau, kad viskas labai operatyviai sutvarkoma, yra iš ko pasimokyti kitiems miestams.
Po apdovanojimų dar nukeliavau prie jūros - iš karto matosi, kad miestą valdo liberalai: visos sustojimo aikštelės prie pajūrio apmokestintos, tiesa dar gerai kad nedaug - 1 valanda vienas litas.
Apskritai varžybos tradiciškai puikiai orgnizuotos, su gausybe dalyvių, dėl ko ir pilni rezultatai vėluoja, bet iš kitos pusės tikriausiai didžiajai daugumai dalyvių tie rezultatai mažai ir rūpi - svarbiausia juk dalyvauti, prisidėti prie akcijos. Kol kas neaiškus ir tikslus dalyvių skaičius, bet ir vėl jie skaičiuojami tūkstančiais, kas Lietuvoje itin retas reiškinys. Džiugu sudalyvauti renginyje su siela, sava aura ir nesavanauiškais tikslais.

2013-05-04

A. Vietrino taurė 2013

Tradiciniu jau tapęs bėgimas organizuotas ir šiemet ir tradiciškai nuvykau ten sudalyvauti. Prieš kelionę nuotaikos nebuvo pačios geriausios: prieš pora savaičių dėl traumos pora dienų teko visai nutraukti treniruotes, dar antra tiek po truputį atsargiai pradėjau bėgioti - viskas susidėliojo taip, kad per paskutines pora savaičių iš esmės tik viena rimtesnė treniruotė.. Su tokiu pasiruošimu kalnų nenuversi, bet vis tik pasitikrinimas reikalingas.
Buvau prisiregistravęs iš anksto, todėl atvykus į starto vietą dar pasirašiau lape ir gavęs numerį su segtukais ėmiau laukti starto. Oras iš pradžių atrodė vėsokas, bet atėjus varžybų metui pasirodė saulė ir ėmė šilti - galų gale iki tiek, kiek šiemet šilta dar nebuvo.
Varžybų trasa nesikeičia jau pastaruosius keletą metų - beveik 4 ratai, 10km. Gerai pasiruošus, geru oru pakankamai tinkamai trasa geram rezultatui, tuo labiau kad nei daug posūkių nei kalnų čia nėra. Kone visiška priešingybė senajai šio bėgimo trasai, kai dar buvo bėgama iš Šančių - nors tada trasa tebuvo 7,8km, bet pora kalnų suteikdavo šiam bėgimui ypatingų emocijų. Žinoma naivu tikėtis, kad dabar ši trasa būtų atgaivinta, pernelyg daug gatvių (ir gana judrių) reiktų tverti, bet nostalgija lieka.
Šį kartą startas kiek vėlavo pora minučių, nors per tą laiką ne itin sušalau. Pagaliau startas ir iš karto pajutau, kad šiandien ,,juoda diena". Atrodo ir bėgasi, ir sveikatos yra, o konkurentai bėga į priekį ir telieka kovoti su savimi. Stebuklų nebūna - kaip treniruojiesi, taip ir bėgi. Taigi iš pat starto visi išsibarstė ir nuo pirmų šimtų metrų iki pat finišo kankinausi vienas gana stabiliai bėgdamas 4-oje vietoje. Finišavai natūraliai su prastu laiku, pats bėgimas, savijauta irgi nieko gero, paguoda tik ta, kad traumos tiesioginių pasekmių (skausmo) nesijautė. Po finišo organizatoriai pasirūpino geriamu vandeniu, norintys galėjo atsispaudinti dalyvio sertifikatus. Apdovanojimai gana kuklūs - pirma vieta taurės, kitos prizinės - medaliais.
Apskritai varžybos tradiciškai tvarkingai organizuotos, nors ir kukliai. Dalyvių gausa taip pat nedidelė, nors tam nemažai objektyvių priežasčių: prieš pora dienų tame pačiame Kaune vyko kitas bėgimas, prieš dieną - Lietuvos kroso čempionatas, tą pačią dieną dar varžybos Baltojoje Vokėje ir Kretingos rajone. Natūralu, kad kai tiek bėgimų dalyviai pasiskirsto per visus juos, o jų Lietuvoje ir taip nėra labai daug, ypač tų ne ,,proginių - marketinginių" bėgimų dalyvių. Ką gi visokių yra bėgimų, kiekvienas jų randa savo nišą.