Kauno maratonas 2014

Prieš sezoną ilgokai svarsčiau, kurį bėgimą pasirinkti: ar Olimpinės dienos Vilniuje ar Kauno maratono. Mintis sukosi apie 1/2 maratono, todėl ir reikėjo rinktis, nes du savaitgalius iš eilės bėgti (ne tiesiog prabėgti) po pusę maratono jau gali būti per daug. Iš esmės daug kuo panašios sąlygos abiems šiems bėgimams šiemet: nors startinis mokestis mažesnis Vilniuje (su nostalgija prisimenant, kaip dar prieš pora metų ir be jo apsieinama būdavo...), bet pridėjus kelionės kaštus pinigine prasme susilygina kainos. Laiko atžvilgiu dėl darbo grafiko taip pat lygybė. Su marketingu abu organizatoriai padirbėjo taip pat stipriai. Bene pagrindinis šiuo atveju atrankos kriterijus - trasa. Sostinėje 4 ratai ir gana nemažai posūkių, ne tokia lygi trasa, o štai Kaune vienintelis ratas ir greita trasa. Pasirinkau pastarąjį variantą - gerai ir dėl to, kad likus trumpam laikui iki varžybų Vilniuje vietoj 1/2 maratono trasa sutrumpėjo iki 20km.
Registracija išankstinė, bet neskubėjau registruotis dėl tam tikrų peripetijų tarp LBMA ir varžybų organizatorių - galutiniame rezultate nieko nelaimėjau, bet ir nepralošiau.
Iš vakaro dar atsiėmiau numerį ir kitą dalyvio atributiką: marškinėliai, riešinė, apyrankė, sporto klubo nuolaida abonementui, įvairios reklamos. Gausus startinis paketas, senokai (o gal ir niekada) tokio nemačiau.
Varžybų startas buvo 9 rytą - logiškas žingsnis ypač vasarą, prisiminus orus prieš savaitę ar net gegužės pabaigos karščius. Bet oras kaip reta birželiui vėsus ir net šaltas. Nuvykus kiek prieš valandą ir vaikštinėjant prie Žalgirio arenos su treningais jau ir šaltoka buvo, net klausimų kilo dėl aprangos trumpumo. Bet po apšilimo viskas kaip ir išsisprendė - vėsoka, bet trumpos aprangos turėtų užtekti.
Dalyvių atrodė visai nedaug - nesimatė nei eilių prie numerių atsiėmimo, nei prie tualetų, matyt nemaža dalis naudojosi šalia esančio prekybos centro paslaugomis - ir numerius atsiėmė iš vakaro, ir mašiną pasistatė, ir tualetais pasinaudojo. Be to trumpesni bėgimai - 10km, 5km ir kiti buvo numatyti tik 13 valandą ir vėliau, tai šių taip pat nesimatė.
Kaip ir daugeliui kitų iškilo klausimas: o kur gi starto vieta? Prie tilto pasitiko pripučiami starto vartai, bet šalia rodyklė, kad startas į kairę link arenos. Bet prieš startą dalyvių masė pajudėjo ir visi surado kur tai - prie pat arenos stovėjimo aikštelės vos ne po stogu.
Pati starto procedūra kiek priminė Gintarinės jūrmylės - patranka, kurią į darbą paleido olimpinis čempionas V. Alekna. Tiesa skaičiavimo galėjo ir nedaryti, nes išėjo 3,2,1 ir ilgokas tarpas, per kurį kai kurie neišlaikė ir šioks toks falšstartas išėjo.
Po starto pajudėjom požemine stovėjimo aikštele ir pakilę į kalnelį bei perbėgę tiltą iš salos pasukom Šančių link, kur gatvėje buvo atitverta juosta bėgikams. Iš karto įsitaisiau grupės priekyje, kuri po truputį byrėjo, kadangi tempas buvo aukštokas. Taip plentu vos ne iki remontuojamo (ar statomo iš naujo) tilto, prieš jį pora posūkių ir įbėgome į dviračių takelį palei Nemuną. Tiesa nepastebėjau, kad tas perbėgimas per patiestą kilimą ant žolės, dėl ko iš netikėtumo kojos vos ne sulinko. Prabėgus apie 9km baigėsi dviračių takas ir prasidėjo krantinė, po kurios sekė pakilimas per grindinį į Santakos parko dviračių takelius. Čia vėl patiesta kiliminė danga, bet šį kartą jau ieškojau kur jos nėra - bent jau mačiau, kur koks akmuo ir kur ko galima tikėtis. Prabėgus Kauno pilį ir išbėgus į Jonavos gatvę likau vienas - pora varžovų padidino tempą ir nebeatsilaikiau. Labai ilga ir nuobodi ta atkarpa Jonavos gatve ir dviračių taku palei ją pasirodė, gal dėl to kad likau vienas ir jau buvo sunku, gal ir šiaip ne itin įdomi vieta, gal dėl šalčio ar nuovargio ar jų sumos bet rankas ir pėdas jau pradėjo traukti mėšlungis ir teko kiek pakoreguoti bėgimo techniką. Bet pagaliau vėl senamiestis, Rotušė, vėl nusileidimas prie Vytauto bažnyčios per kilimą, vėl ieškojau kelio be šio ir krantinė. Sunkioji atkarpa įveikta, vėl pasidarė lengviau ir įdomiau bėgti, taip ir finišavau 2-oje vietoje su man geru (1,12,26) ir labai artimu savo asmeniniui rezultatu, kurį pasiekiau dar prieš tolimus 10 metų.
Po finišo užkabino medalį, kiek toliau vandens ir maitinimo stotelė. Kiek pabėgiojau, atsigavau ir išvažiavau apsiprausti ir pavalgyti, kadangi apdovanojimai numatyti tik 15 valandą.
Patys apdovanojimai gal dėl oro, gal dėl tokio vėlyvoko laiko gana tušti dalyvių prasme - nedaug žmonių, daugiausiai laukiantys apdovanojimų, organizatoriai ir sporto mugės dalyviai. Pernai už 2-ąją vietą čia gavau dovanų kuponą, ne itin daug tikėjausi ir šį kartą, bet nustebau prizų (tiksliau kuponų, nes visi prizai ant popieriaus, o paskui susisiekti kontaktais dėl atsiėmimo) gausa: mineralinio vandens atsargos 2 mėnesiams, bliuzonas, sporto klubo dovanų čekiai, diplomas. Po kelių dienų dar į bėgimo klubo paštą (kadangi per jį registravausi bėgimui) atėjo dar ir drambliaskrydis.
Apskritai varžybos tvarkingai organizuotos, viskas laiku, pasiruošta karščiams, nors jų ir nebuvo. Plečiasi, tobulėja bėgimo renginys, ilgosios trasos (1/2 maratono ir maratono) greitos ir tinkamos bėgimui. Apskritai daugeliu atveju pagalvota, kad būtų gerai bėgikams, o ne kaip patogiau patiems organizatoriams. Nors rėmėjų ir nėra tiek daug, kaip būna kituose gausiai išreklamuotuose bėgimuose, bet čia juntamas jų indėlis - o kartais būna rėmėjų gausybė, o štai dalyviams nuo to nei šilta nei šalta, kur ir ką jie remia nebeaišku, tuo labiau kad ir startiniai mokesčiai paprastai ten būna dideli. Šiuo požiūriu dar nesugadintas bėgimas Kaune, kaip ir daugeliu kitų aspektų. Kaip 2-ajam bėgimui nemažai ir dalyvių, kurių kitais metais gali būti ir dar daugiau.

Bėk už Marijampolę

Bėgimo sezono metu kone kiekvieną savaitgalį atsiranda bent po pora bėgimų skirtingose vietovėse ir kartais net kyla klausimas kur geriau keliauti. Paskutinis gegužės savaitgalis nebuvo išimtis - buvo ir LLAF taurė stadione (skirta daugiau jaunimui ir rimties bėgimams), ir bėgimo mėgėjų sąskrydis Palangoje, bėgimas Marijampolėje, buvo numatytas, bet perkeltas į birželio 28 Birštonas - Prienai, o sekmadienį dar ir Šiauliuose. Pastarasis atkrito pirmasis, kadangi darbo diena man. Palanga vyksta kasmet, nors nė karto dar ten nebuvau, o štai suvalkiečiai pirmą kartą organizavo savo bėgimą. Niekur daug apie nesikelbė, bet per socialinį tinklą, kur ,,avys dvesia" pavyko rasti šiokių tokių užuominų, o paskui ir visus nuostatus. Gana įdomus pasirodė bėgimas, todėl šį kartą pasirinkau jį.
Registracija internetu ir išankstinė ir nemokama, o startas 10.00. Žinoma jei važiuočiau tiesiai labai jau anksti reiktų keltis, todėl iš vakaro dar ki Kauno nuvykau, o iš ten jau nebetoli ir Marijampolė. Nors tuo pačiu vyko ir miesto dienos, buvo pilna ir kitų renginių, gana greitai varžybų dieną radau registracijos vietą, tuo labiau kad viskas vyko pačiame miesto centre. Greitai prisiregistravau, gavau klijuojamą numerį, bet prisiminęs jų patikimumą nerizikavau ir šį kartą bei prisisegiau.
Apšilimo metu kiek pabėgiojau būsima trasa, kuri kaip man neįprastai trumpa pastaruoju metu, pagal nuostatus tik 5,5km. Per daug nesiruošiau šioms varžyboms, nenuėmiau nei krūvio, nei specialiai ilsėjausi ar pan. - tiesiog vos ne treniruotės režimu atvykau.
Nors per daug ir nesigirdėjo apie šias varžybas, bet dalyvių susirinko daug, žinoma dauguma vietiniai - jei nemelavo organizatoriai ir virš 200 šimtų. Sustojom į startą ir labai punktualiai išbėgom pagal žodinę komandą, mat pistoletas pora kartų neiššovė. Pati vieta startui ne pati maloniausia - ant grindinio ir dar posūkis 90 laipsniu kampu už kokių 20 metrų, bet išbėgti gerai pavyko, per daug niekas nesistumdė. Iš karto po to posūkio sekė gana ilgoka pakalnė, vėl posūkis ir prabėgus 100m stadionu įsukom į dviračių takelį palei Šešupę. Nors nemačiau kilometrų atžymų, bet pirmas km į pakalnę iš 3 min. O trasa toliau vingiavo palei upės krantą, kirsdama iš apačios tiltus - tose vietose ir bovo šiokių tokių pakilimų - nusileidimų, o šiaip trasa gana lygi. Taip po truputį atbyrėjo grupė ir likom dviese, kol baigėsi bėgimas palei upę ir pasukom į išmintą takelį - kiek pagreitėjo varžovas ir pabėgo nuo manęs. Paskui dar įbėgom į šaligatvį ir po gana ilgos tiesiosios grįžom į tą patį dviračių takelį palei upę, tik žinoma įė kartą atgal į finišą. Kaip pabėgo, taip ir nubėgo varžovas, o iš galo irgi saugiai niekas nesivijo, taip ir atbėgau 2-oje vietoje. Finiše kiek dar pasimečiau išvydęs prieš save iškeltą finišo juostą, bet kiek pristojau ir ši nusileido.
Iš karto po finišo įteikė atminimo dovanėlę, 50Lt nuolaidos kuponą perkant už 300Lt vietinėje sporto parduotuvėje, vandens atsigerti. Dar pasiteiravo kas toks ir gana greitai prasidėjo apdovanojimai ant pagrindinės miesto šventės scenos. Visiems prizininkams taurės, pirmai vietai čekis sporto prekių parduotuvėje, antrajai skrydis parašiutu, o trečiajai vienos iš įmonių tikriausiai maisto dovanos.
Po to dar kiek pabėgiojau, prisiminiau kaip stadiono guma atrodo ir kaip ja bėgasi, nes jau kone metus ja nebuvau bėgęs, nors žinoma dar stadionas stadionui nelygus - šis pasirodė labai jau minkštas.
Apskritai varžybos gana maloniai nustebino - organizuotos tvarkingai, apgalvotai, nors sprendžiant iš organizatorių tai jiems buvo pirmasis toks renginys. Veikianti išankstinė registracija, darbas be trikdžių regitratūroje, sužymėta trasa (priekyje dar ir dviratininkas važiavo rodydamas ir ,,valydamas" kelią - tiesa atkarpoje per šaligatvius nelengva jam užduotis teko išlaikyti tempa, kai per įvažiavimus į kiemus reikėjo kilti - leistis), greitas apdovanojimas. Tiesa trasa kažin ar buvo 5,5km - kiek teko kalbėtis su kitais dalyviais ir pagal savo laiką turėjo išeiti apie 6,1-6,2km. Visas bėgimas be startinio mokesčio - pasirodo kai žmonės nori, gali ir nedideliais kaštais surengti tvarkingą bėgimą, nors neretai būna atvirkščiai: ir kainos didelės ir betvarkė nemaža...