Naisiai - Kryžių kalnas - Naisiai

Tradiciškai jau kelintus metus Naisiuose vyksta festivalis be alkoholio, su įvairiais koncertais, pramogomis ir pan., o paskutiniąją dieną, sekmadienį, paprastai ir bėgimas. Žinoma bėgimas čia tėra kaimo bendruomenių žaidynių viena iš rungčių, nors leidžiama dalyvauti ir kitiems bėgikams, ne tik iš kaimo vietovių. Prieš pora metų buvo 9km, pernai vėl kita distancija, o šiemet pirmą kartą ir distancija nuo Naisių Alkos kalno iki Kryžių kalno ir atgal, viso apie 17,5km.
Dar namuose susižiūrėjau, kad trasa vėl bus vos ne visa žvyrkeliu, vėl teko trauktis krosinius batus. Atvykau į registracijos vietą, pasiėmiau numerį ir gana greitai pradėjau apšilinėti - susiradau ir starto vietą, kiek pabėgiojau miestelio gatvėmis būsima trasa. Savijauta prastoka, per daug ir nesinorėjo ,,draskytis". Oras taip pat savotiškas, toks tarsi slegiantis, sunkus, apsiniaukęs ir vėjuotas, o be to pirmoji pusė trasos pusė daugiau pavėjui, o atgal prieš vėją.
Po trumpų teisėjų ir organizatorių kalbų duotas ir startas - priekyje pora keturračių rodė ir valė kelią nuo mašinų. Pradžia iš serijos ,,niekas nenorėjo bėgti" - išbėgom ir niekas nesiveržė į priekį, bet palaipsniui įsibėgom ir negausi dalyvių grupė išsitempė. Pirmas km miestelio gatvėmis su pora posūkių, o paskui gana ilga tiesioji žvyrkeliu, po kurios likome trise, posūkis ir pirmasis maitinimo punktas. Šioks toks pavingiavimas, dar vienas posūkis ir antroji maitinimo stotelė. Likus kiek iki Kryžių kalno ir asfaltą prisiminėm, prie koplyčios vienas teisėjas nukreipė į centrinę aikštę, kitas stovėjo prie kryžiaus, kurį apibėgę pasukom atgal tuo pačiu keliu. Vėl prabėgom maitinimo punktus - viename jų kaip ir tvarkingai vienkartiniuose indeliuose vanduo, kitame užsukti buteliukai (gerai, kad dar ne stikliniai su atidarytuvu atidaromi) kaip kam paklius: vienuose vanduo, kituose limonadas ar dar kažkoks saldus gėrimas. Likus geriems 4km kiek pagreitėjom po tilto į kalnelį ir trijulė išsibarstė: vienas kiek pabėgo, kitas atsiliko. Paskukom į paskutiniąją tiesiąją - šioks toks kalnelis, priešinis vėjas - kiek atleido tempą ir pasivijau, o šis ,,atsisėdo" už nugaros. Bet už kokio kilometro pagreitėjo ir nubėgo nuo manęs, o aš per daug ir nebegaudžiau - ramiai parbėginėjau į finišą. Miestelyje vėl asfaltas, pora posūkių ir pabaiga. Po finišo kiekvienam dalyviui atminimo medalis ir maišelis su 3 kompaktais.
Kiek pabėgiojau, nusiprausiau šalia esančiame ežerėlyje - kitur ir nebuvo kur, bet vasarą tai ir ne problema. Paskui dar nuėjau kiekvienam bėgimo dalyviui priklausančio maisto davinio: pora mėsos kukulių, pora bulvių, kiek salotų. Po viso šito dar palaukiau iki apdovanojimų beveik valandą, kurie vyko pagrindinėje scenoje. Kaip ir kitų sporto šakų dalyvius apdovanojo taip pat: pirma vieta molinė vaza, medalis ir diplomas, prizininkams tik medaliai ir diplomai.
Apskritai graži įdėja, simboliška trasa (nuo Alkos iki Kryžių kalno), tiesa daugeliui mėgėjų kiek per ilga - registruojantis vis ateidavo su klausimu ,,ar nėra mažiau?" ir dauguma jų nesiryždavo bėgti. Pasiklysti gana sunku, priekyje keturračiai, ant kampų stovi teisėjai, trasa posūkiuose sužymėta, tiesa pačiame miestelyje buvo kas pasiklydo. Pora maitinimo stotelių tokioje distancijoje visai užtektų, nors reikėtų pasidomėti skysčių repertuaru. Dalyvių tradiciškai mažai - labai prastas marketingas, reklama pačio bėgimo: prie festivalio buvo tai paminėta, o toliau jokios info. Platesni nuostatai pasirodė tik likus nepilnai savaitei iki bėgimo. Apdovanojimai labai simboliniai, čia daugiau toks bėgimas kur dalyvauti svarbiau nei laimėti. Visai tiktų mėgėjams, pasiruošusiems įveikti 17,5km ir nebijantiems nulipti nuo asfalto. Tuo labiau kad be startinio mokesčio paketas visai neblogas: dalyvio medalis, 3 kompaktai, maitinimo punktai, šalie ežerėlis apsiprausti. Žinoma tobulėti yra kur, gal kitais metais bėgimas taps rimtesnis ir gausesnis.

Vaškai - Velniakalnis - Vaškai 2014

Po kiek ilgesnės pertraukos pasitaikė laisvesnis savaitgalis, per kurį buvo ir pora bėgimo varžybų. Vienas iš variantų šiemet jau ir per pagrindnius interneto portalus reklamuotas bėgimas Vilniuje, bet tolokai keliauti, tai kai visai netoli, Pasvalio rajone, buvo bėgimas, pasirinkau šį. Gerai, kad yra internetas ir radau kur ta gyvenvietė Vaškai, apie kurią jei ne šis bėgimas kažin ar būčiau iš viso sužinojęs kad tokia yra. Taip pat susižiūrėjau, kad kne visa trasa bus žvyrkeliu, tai ir batus pasiėmiau kiek labau pritakytus tokiai dangai.
Į varžybas užsiregistravau iš anksto internetu ir gavau patvirtinimą į elektroninį paštą, kad esu užregistruotas ir laukiamas, todėl ir nuvykus problemų nekilo - greitai gavau dalyvio numerį ir šiek tiek dar liko laiko susipažinti su miesteliu.
Oras pasitaikė karštas, tiksliau pirmoji karšta diena po nevasariško laikotarpio - kai prieš pora dienų dar ir su šortais šaltoka buvo, toks staigus atšilimas automatiškai savotiškai sunkumų pridarė. Tiesa grai bent tai, kad varžybų startas gana anksti - 10.30.
Prieš tai vaikų bėgimai, kur pamačiau ko dar nematęs per savo sportavimo laiką - vaikai, bėgdami 1 ar 2km gaudavo registracijos metu lapelius, kuriuos viduryje distancijos (kadangi varžybos principu ,,pirmyn - atgal" tiesiąja, tai tolimiausiame taške nuo starto) turėjo atiduoti varžybų teisėjui. Gerai, kai atbėga vienas dalyvis, bet kai vienu metu pora ar tas lapelis prilimpa ar kitos problemos - vos ne savotiškas orientacinis gunasi su atsižymėjimo tašku.
Po vaikų bėgimų ir pagrindinis startas - dalyvių negausiai: šiek tiek šiauliečių, Šiaulių ir Vilniaus rajono atstovų, grupelė kauniečių, bėgančių už karves bei žinoma vietiniai, bet šį kartą tik šio miestelio gyventojai. Keista, bet pasvaliečių praktiška nebuvo - ar tai kokios vidinės kibirkštys ar dar kokios problemos, bet nors paprastai pasvaliečiai atvažiuoja organizuotai į bėgimus gausia komanda, bet čia jų nesimatė.
Kaip ir tikėjausi, po kokių 700m baigėsi asfaltas ir prasidėjo žvyrkelis, ne itin kalnuotas ir gana tiesus, aplinkui laukai, keletas medžių - tokia ramybė, tik pora organizatorių mašinų pralėkė. Iš pradžių kiek nubėgau, paskui prisijungė vienas kolega ir taip iki vienintelio posūkio trasoje bėgome šalia prieš vėją. Kaip buvo sakoma prieš startą, kad prie to posūkio bus žmogus, bet vietoj to tik kelio stulpelis su rodykle. Pasukom ir kiek įdomesnių kalnelių atsirado ir pats Velniakalnis, prie kurio jau laukė organizatoriai. Kiek pasukom iš kelio, apibėgom stulpelį ir atgal tuo pačiu keliu. Pavėjui ir kiek daugiau pakalnių - šiaip lengviau, nors daugelį ,,pjovė" karštis. Dar likus 3km pasiūlė vandens teisėjas, laukęs prie moterų, kurios bėgo 6km, apsisukimo vietos, bet pagalvojau jau nebetoli, neverta stovinėti. Taip ramiai ir atbėgau vienas iki finišo.
Po finišo buvo žadėta košė su karšta arbata, bet vietoj to atsirado stalas su sausainiais ir vandeniu ir kitais gėrimais - gal net geriau, nes tokiu karštu oru kažin ar daug kam ,,lįstų" košė ir dar karšta arbata.
Kiek pabėgiojom, pasivaišinom, persirengėm, apsiprausėm po kriaukle ir gana greitai ir apdovanojimai - visiems nugalėtojams ir prizininkams diplomai, medaliai ir magnetukai su Vaškų vaizdais.
Apskritai varžybos gana tvarkingai suorganizuotos, kuklios, bet gana jaukios. Išankstine registracija nemokamos, po varžybų kiek vaišių, apdovanojimai simboliniai - tiesiog neblogas paįvairinimas, gal daugiau patiktų tiems, kas ne itin mėgsta asfaltą, ne itin mėgsta išlaidauti varžyboms, o tiesiog nori sudalyvauti varžybose, pasidaryti rimtesnę treniruotę ar pakeliauti ir paįvairinti, praplėsti savo bėgimo ir ne tik geografiją.