Ilgokai nedalyvavau varžybose, paskutiniosios - Latvijos nepriklausomybės bėgimas Rembatėje dar lapkričio mėnesį. Bet pagaliau atėjo laikas, kai radau laisvą dieną ir sveikata leido sudalyvauti varžybose.
Iš pradžių galvojau tradiciškai važiuoti į Jonavą, kur jau ne kartą esu bėgęs. Tiesa ten jau 15km, kiek pasikeitė organozatoriai, bet kaip visada susirenka daug ir pajėgių bėgikų, orientacininkų, dviratininkų ir pan. Bet paskui gana netikėtai sužinojau, kad bėgimas tą pačią dieną vyks ir Šiauliuose - man dėl to daug pliusų: gimtasis miestas, niekur nereikia keliauti, pigiau, trasa gana įdomi.
Taigi iš anksto užsiregistravau internetu, gavau patvirtinimą ir ryte atvažiavau į starto vietą. Nors registracija tik nuo 11:00 buvo numatyta, bet jau 10:40 atsiėmiau numerį ir paskui apsidžiaugiau, kad anksčiau susitvarkiau: vėliau pradėjo eiti mokyklos, kiti dalyviai ir prie mašinos bagažinės, iš kurios ir buvo dalinami numeriai bei registruojama, susidarė nemažos eilės.
Darydamas apšilimą apibėgau visą būsimą trasą: startas prie miesto savivaldybės, už keliasdešimties metrų posūkis palei Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedrą ir už gana greitai dar vienas posūkis į pakalnę - tie kas kada nors važiavo dviračiu iš Kryžiaus kalno į Šiaulius puikiai turėtų atsiminti šį (jiems) kalną. Nusileidus į pakalnę gana aštrus posūkis į dešinę ir šioks toks pakilimas, kairėje lieka
šv. Petro ir Povilo cerkvė, kapinės, miesto simbolis Auksinis berniukas. Šiokia tokia nuokalnė ir dydysis trasos kalnas - gana ilga ir gana status, besitęsiantis dar ir įsukus į Vilniaus gatvę. Dešinėje lieka Šiaulių universiteto centriniai rūmai ir pagaliau vėl šiokia tokia nuokalnė. Prie Draugystės prospekto šiek tiek į dešinę, kad nereiktų šokti per atitvarus, kurie saugo pirmąjį Lietuvoje (ir Tarybų Sąjungoje) bei trečiajį pasaulyje pagal senumą pėsčiųjų bulvarą nuo mašinų eismo. Trasa toliau driekiasi senąja, dar nerestauruota bulvaro dalimi: šalia lieka viešbutis, pralendam pro arkas, leidžiamės iki fontano pakalnėje ir vėl pakilimas iki paminklo P. Višinskiui. Čia jau posūkis į dešinę ir starto - finišo tiesioji. Ratas 3,5km, o vyresniems 2 tokie ratai.
Prieš varžybas savijauta ne pati geriausia - aišku jaudulys po tokio ilgo tarpo dalyvauti varžybose, bet ir sloga kabinosi. Dalyvių net pats nustebau kiek daug - iš viso beveik 200, aišku dauguma moksleiviai.
Minimaliai pavėlavus buvo duotas ir startas. Kaip ir tikėjausi jaunimas pasileido dideliu tempu - jiems 3,5km, o dar greitai po starto ir nemaža pakalnė - nesistengiau jų gaudyti, bet maždaug po 1km iš karto po pakalnės jie jau buvo šalia. ,,Netempiau gumos" ir palaikiau tempą. Aktyviai jį palaikė ir pora varžovų. Bet po pirmojo rato vienas jų ,,atsikabino", kitas dar atsilaikė pakalnę, bet po jos irgi paleido. Aišku padidinau dar tempą, kad prie finišo nebūtų nieko šalia - jaunimas greitas, 800m ir 1500m bėgioja. Bet iki finišo niekas nebepavijo, tik apsikeitė tarpusavyje vietomis.
Po finišo persirengiau, pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų, kurie turėjo vykti po išreklamuotos labai didelio formato nuotraukos darymo. Patys apdovanojimai gana kuklūs: visiems prizininkams taurės, nugalėtojams dar maišeliai su knyga apie Šiaulius ir miesto dainos DVD ir CD.
Apskritai varžybos visai neblogai suorganizuotos: nemažai savanorių trasoje, pasiklysti labai sunku, policijos palyda, įdomi trasa, nemažai dalyvių. Šiek tiek problemų prisidarė registracijos metu, kai mažai registruojančių ir dar iš automobilio bagažinės. Kiek skaičiau nuostatus ir paskui spaudoje rašė lyg ir priklausė dalyviams atminimo suvenyrai, bet pats jų negavau, jai kažkam ir kliuvo tokie. Startinio mokesčio nebuvo - labai retas ir pagirtinas dalykas ypač tokia proga. Smagu sudalyvauti dar nebėgtose varžybose, tikėkimės ne vienkartinėse.
