2015-05-21

Vilties bėgimas 2015

Jau 8-ąjį kartą rengiamas bėgimas, kuriame tradiciškai dalyvauju praleidęs pirmuosius keletą. Iš esmės ir pirmas tradiciškai mano dayvaujamas bėgimas šiemet, nes taip jau išėjo, kad iki šiol visi buvę startai nauji man - naujos trasos, nauji bėgimai.
Šiek tiek naujovių ir čia atsirado, bent jau registracijoje: nors kaip ir anksčiau veikė registracija internetu, bet šį kartą painesnė ir ilgesnė pasidarė - taip peršokinėdamas per langus ir pamečiau kažkur pora raidžių iš savo pavardės. Bet paskui dar registravo klubas, tai išsitaisė padėtis.
Vienas iš šio bėgimo privalumų, kad startas nėra labai anksti ir galima pakankamai ilgai pamiegoti ir ramiai nuvažiuoti. Kaip ir kasmet vaizdas panašus prieš startą: likus 1,5 valandos iki starto dalyvių vos matosi, pradėjus daryti apšilimą jau pradeda lįsti iš visų kampų, o prieš stovint starto vietoje jau matai, kaip masės bėgikų dar eina ten.
Paprastai šiuo metu per bėgimą užeidavo karščio bangos, bet šiemet priešinga situacija: šaltoka, stiprus priešinis - šoninis vėjas su gūsiais. Apšilau ir nesiryžau vilktis visiškai trumpos aprangos - nors bėgant ir nebuvo itin patogu, bet per šilta irgi nebuvo.
Stojom į startą ir gana punktualiai prasėjo varžybos. Iš karto šovė į priekį keturi varžovai (tiesa vieną jų jau po 1km aplenkėm), o kiti per daug irgi nerodė noro ,,vesti" bėgimo. Teko vėl eiti į priekį ir taip gana greitai likom dviese. Iš pradžių daugiau vedžiau aš, per dalyvių minias, kurios susidarydavo kitų rungčių starto vietose, pavesdavo kolega, kartais ir šalia bėgdavom. Priekyje jau toli varžovai, iš galo irgi padėtis kontroliuojama - likus 1km nubėgo kolega į priekį, o aš ramiai ir finišavau 5-oje vietoje.
Iš karto po finišo pasveikino vienuolis, savanoriai dalino gėrimus. Kiek palaukęs kitų kolegų dar pasiėmiau daiktus ir apsirengiau, nes vis tik šalta kai nebėgi. Vos spėjau persirengti, kai pradėjo kviesti į apdovanojimus - apdovanojo keliose amžiaus grupėse ir pirmuosius šešis finišavusius bendroje įskaitoje piniginiais prizais.
Po bėgimo dar nukeliavom iki Klaipėdos maniežo ir gražiai paprašę gavom leidimą nusiprausti.
Apskritai bėgimas tradiciškai gražus, su šilta atmosfera, nors ir šaltu oru. Šiemet labai operatyvus ir net ir tokiu oru gausus dalyvių ir žiūrovų. Simbolinis startinis mokestis - auka 3 eurai, po bėgimo ir trasoje gausu vandens ir gėrimų - taip keistai šiemet vėsiu oru nedidelė turėjo būti jų apyvarta. Tiesiog gražus ir šiltas renginys, perdaugęs vien tik bėgimo rėmus.

2015-05-03

Anykščiai - Puntuko akmuo - Anykščiai 2015

Tikriausiai vienas seniausių, jei ne pats seniausias tradicinis bėgimas Lietuvoje, kuriame, noirs bėgioju jau beveik 20 metų, dar neteko dalyvauti iki šiol. Dėl to pasitaikius progai daug nesvarčiau ir nutariau aplankyti ir šį miestelį.
Registracija buvo išankstinė ir likus kelioms dienoms iki varžybų elektroniu paštu (kaip ir reikalauta) išsiunčiau visus duomenis. Atsakymo negavau, startinių protokolų irgi niekur internete nebuvo skelbta, bet dėl to ir nesijaudinau. Problemos prasidėjo jau nuvykus į starto vietą, kai neradau užregistruotų dalyvių sąraše savo pavardės. Teko laukti eilėje po visų užsiregistravusių ir kažkam neatvykus užimti šio vietą - teisėjai perrašė asmens duomenis, sumokėjau startinį 5 eurų mokestį, o kitoje vietoje dar maišelį gavau su mineralinio buteliuku, energetiniu batonėliu, numeriu, čipu ir 25proc. nuolaida į sporto klubą nusiprausti ir pan.
Prieš startą kaip visada eilės prie WC, o šį kartą visai nemažos, kadangi vienas tebuvo atrakintas bibliotekoje, nors šalia dar pora galėjo būti. Taigi teko ir čia palaukti, dėl to praktiškai vos ne visas laikas po kelionės iki Anykščių eilėse prabėgo.
Oras pasitaikė labai gražus ir šiltas, dėl to pirmą kartą šiais metais ir su bėgimo šortais galėjau bėgti. Šiek tiek ir startas vėlavo (apie 10 min), bet pagaliau prasidėjo ir varžybos. Startas visai šalia Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios. Apie kilometrą prabėgę miestelio gatvėmis pasukome pro žiedą link kapinių ir įbėgome į dviračių takelį. Visai smagus takelis: šiek tiek kalnų - pakalnių, aplinkui miškai. Iš pat pradžių nubėgom keturiese, bet niekas nenorėjo per daug ,,vesti", tai teko imtis iniciatyvos. Po to likome trise ir taip pribėgome patį Puntuko akmenį. Dar paklausiau teisėjų ar aplinkui akmenį ar aplink jų sustatytus ženklus apibėgti, ir gavę info apibėgom aplink patį Puntuką. Tada kelias atgal iki bažnyčios tuo pačiu keliu. varžovai kiek pagreitėjo, bet nepaleidau per toli jų ir po 7km visi išsibarstėm po vieną - priekyje nubėgo nuo manęs, aš taip pat nubėgau nuo trečiojo. Taip ir finišavome pakankamais atstumais vienasnuo kito. Tiesa dėl km žymėjimo taip pat klausimų kilo - vienas km iš 3min, kitas 3.50, nors tempas per daug lyg ir nekito.
Po finišo nusegė čipą, davė medalį ir kiek pabėgiojęs gana greitai sulaukiau ir apdovanojimų. Kiekvienai amžiaus grupei po stiklinę taurę - rėmelį (smulkmena, bet bent jau man matyt maketuodami per ,,copy - paste" paliko ,,grupė V3 Moterys") ir diplomą, nugalėtojams dar po maišelį, o bendroje įskaitoje pirmiems trims dar ir piniginiai prizai.
Šiaip varžybos su savais trūkumais, bet pati trasa labai smagi, viena įdomesnių Lietuvoje. Nors vėlavo pradėti ir apskritai šiokia tokia sumaištis registracijos metu, bet rezultatus labai operatyviai buvo galima rasti internete. Nors dalyvių ir ne per daugiausiai - nemažai sutraukė gausiai išreklamuotas bėgimas miške netoli Vilniaus, bet šiuo atveju tai visai neblogai: per daug dalyvių sutalpinti į šią trasą jau problemų būtų. Tiesa trasa labai gerai paruošta - daug policijos, teisėjų, eismas sustabdytas. Varžybos su savo teigiama emocija, įdomia ir nenuobodžia trasa.