2015-06-27

Birštonas - Prienai 2015

Dar vienas tradicinis bėgimas, kuriame iki šiol nebuvau dalyvavęs ir šį kartą jau pavyko suderinti datas, kad ir čia sudalyvaučiau. Anksčiau šis bėgimas vykdavo gegužės pabaigoje, kartu arba savaitę prieš LLAF taurės varžybas stadione ir pirmenybė tais laikais skirdavau ten - o ir šiaip fiziškai neįmanoma vieną savaitę prabėgti 3km, o kitą 10km ir abu gerai, bent vieną, o dažnai ir abu subėgsi prasčiau nei gali. Dabar šis bėgimas nukeltas visu mėnesiu į priekį ir prijungtas prie miesto sporto šventės.
Užsiregistravau internetu iš anksto, kai dar starto mokestis 2 eurai - gana mažai šiais laikais. Kelias gana ilgas, tai ir keltis teko anksti. Atvykus gana greitai radom registracijos vietą, pasiėmėm numerius ir sulaukėm, kol išveš į starto vietą. Kai pamačiau bėgimo pavadinimą - galvojau, kad bėgimas ir vyks nuo Birštono iki Prienų, bet ne, pasirodo Birštono nesieksim, nebent per Nemuną, jei turim geras akis ir iš gero kampo pamatysim. Kitas didesnis minusas - atvažiavo pora mažų autobusų, į kurį tilpo tikrai ne visi, o dalį iš tilpusių dar ir vairuotojai iškrapštė, nes per daug keleivių. Nuvažiavom į starto vietą, paleido visus prie vieno iš viešbučių ant Nemuno kranto ir išvažiavo paimti kitų bėgikų. Pažiūrėjom kiek aplinką ir atėjo apšilimo laikas. Tuo metu ramiai stovėjo kitas autobusas - dar pasiklausiau: tikrai stovės ir veš daiktus iš paskos bėgikų, o jei dar reikės paimti likusius iš starto vis tiek grįš ir lydės bėgikus. Taip ramiai ir palikau savo varžybinius marškinelius autobuse. Pabėgiojau, grįžtu 20 min iki starto - nebėra autobuso. Dar ramiai pasidariau mankštą, pagreitėjimus. Kaip ir daugelis nežinojau kur startas, bet likus 10 min iki starto išvedė visus ten. Bet ir ten autobuso nebuvo - paklausiau teisėjų: ne, nebegrįš, tiek to dėl numerio, tikėkimės kad suveiks čipas. Ką jau darysi, teko stoti į startą su storais marškinėliais ilgomis rankovėmis ir be numerio.
Startas ir greitai nubėgo vienas lyderis, o aš įsitaisiau antroje grupelėje. Kol kad buvo miškas ir vėsu lyg ir nieko, bet išbėgom į plentą, kur saulė ir mažai vėjo - karštis nejuokais pasijuto. Jaučiau, kad organizmas perkaista, nebėra ventiliacijos ir darbingumo. Paleidau tą grupelę ir pasivijo kita, prie kurios prisikabinau. Ramiai už nugaros jau nuo 3km ėmiau laukti finišo - tiesiog ramiai atbėgti, nes kovoti jau tokios savijautos aišku įmanoma, bet kažin ar prasminga.  Likus porai km iki finišo vienas iš grupelės dar pagreitėjo, prisijungiau ir paskutinius km kartu prabėgom ir draugiškai finišavom. Galutinė 6 - 7 vieta, prastas laikas ir baisi savijauta.
Parbėgus iš karto nusivilkau marškinėlius, gavau buteliuką vandens ir kalendoriuką. Dar paklausiau kur autobusai - nėra, o daiktai čia, ant pievos sumesti. Nusegiau numerį, kurį reikėjo grąžinti - kur nereikės, kai numeriai ,,Ąžuolyno bėgimo", vykusio balandžio mėnesį ir dar vyksiančio rugsėjį - iratidaviau čipą. Dar kiek pabėgiojau ir optimistiškai tikėjausi rasti kur nusiprausti - teko pasitenkinti tualetų arenos kitoje pusėje kriaukle, o ir pačių tualetų nors ir koks 20 kabinų, atrakintos gal pora tebuvo.
Apskritai pačios varžybos gal ir neblogai suorganizuotos, bet aiškiai žmonės nesusitvarkė su didesniu dalyvių kiekiu, viskas paskaičiuota mažesniems kiekiams: tualetų trūkumas, autobusų trūkumas, vietos starte trūkumas, net vandens po varžybų paskutiniams jau ėmė trūkti. Nuvylė ir pati trasa, gal dėl to, kad tikėjausi kita Nemuno puse bėgti, gal dėl gana nykaus ir nuobodaus kelio. Nudžiogimo operatyvumas - rezultatai jau po poros valandų paskelbti. Savotiškas bėgimas, su nemažai minusų, nors turi ir pliusų.

2015-06-22

Kauno maratonas 2015

Graži tradicija tampantis renginys, kuriame šiemet taip pat dalyvavau, tik priešingai nei ankstesniais kartais rinkausi ne 1/2 maratono, o 10km. Tiesa prieš tai ilgokai svarsčiau ką bėgti, bet pažiūrėjęs į savo darbo grafiką, užimtumą bei pasiruošimą ir formą vis tik nusprendžiau, kad geriau bus trumpesnė distancija.
Registravausi kiek anksčiau, nors kiek ir paskubėjau galbūt - prieš renginį likus visai nedaug laiko atsirado norinčių išgarsinti savo vardą įmonių. Bet kadangi jau buvau sumokėjęs startinį mokestį, taip ir likau prie savo senojo varianto.
Startas 10km šiemet numatytas gana vėlokai, 14:40, tai išvažiuoti iš namų galėjau gana vėlai ryte. Bevažiuodamas dar labiau džiaugiausi, kad vis tik ne 1/2 maratono pasirinkau - tokiu oru vien prabėgti 1/2 ar visą maratoną jau tikrai yra ką veikti, o jei dar greičiau noro yra...
Iš anksto kiek tai įmanoma - nes pati trasa ne taip daug laiko likus iki varžybų buvo paskelbta - panagrinėjau trasą: 2 ratai po 5km Kauno senamiesčiu. Dangos pačios įvairiausios: plentas, plytelės, brukas, žvyras, skalda ir pakankamai daug posūkių, nors šį kartą gal ir gerai tai - pati trasa lygi, kalnų sunku atrasti, tai nors šioks toks paįvairinimas.
Startinį paketą (tradiciškai numeris su čipu, sąvaržėlės ir reklaminiai lankstinukai) jau buvo iš anksto paėmę, tai atvykus nebereikėjo eiti ieškoti registracijos. Kadangi šiemet startas ir finišas šiemet Rotušės aikštėje, mašiną ieškojau statyti kažkur netoli - nepavykus prasibrauti iki pilies aikštelės (nors joje vietų ir buvo, o ir bėgimui eismas tuo metu nemaišė), radau vietą senamiesčio gatvelėje.
Nors apšilimo metu jau ir kiek atvėso palyginus su rytmečiu, net ir lietų tuo metu rodė virš Kauno prognozės, bet vis dar tvanku buvo. Apšilau, padariau mankštą ir laukiau starto, kuris šį kartą vėlavo, kaip paskui pažiūrėjau apie 12 minučių. Kiek toliau nuo starto kiek kalbėjomės su kolegomis, dar kiek galvoju pabėgsiu, kad visai neatšalčiau po apšilimoį priešingą pusę. Grįžtu - nieko nebėra, visi jau starte išsirikiavę. Kažkiek adrenalino, teko brautis pro minią iki priekio, bet spėjau laiku.
Pagaliau ir startas - tradiciškai pirmais metrais išlenda neaiškių bėgikų, 100m ar kiek daugiau priekyje pabėgančių. Tiesa šį kartą vieną tokį pora km reikėjo vytis. Iš pat pradžių nubėgo vienas varžovas, o mes likom dviese gana greitai - taip vos ne 8km už nugaros ir laikėsi, kol paskui pagreitėjo ir per daug ir nebegaudžiau - žinojau, kad vis tiek prizinė vieta (iš galo irgi jau toli kažkas), o ir šiaip nei noro, nei bėgimo tą dieną... Taip ramiai ir finišavau 3-ioje vietoje.
Po bėgimo gavau dalyvio medalį ir maišelį, kuriame energetinis batonėlis, vandens buteliukas, vitaminai ir greito paruošimo košė. Šalia dar atstovai siūlė vandens, bealkoholio alaus - keistas dalykas po bėgimo.
Dar kiek pabėgiojau ir labai greitai atėjo apdovanojimų metas. Taurė ir rėmėjų dovanos: kepurėlė, marškinėliai, taurės ir vanduo iš vieno, greito paruošimo košės iš kito, vitaminai iš trečio ir dar sporto klubo abonementas mėnesiui.
Apskritai Kauno maratonas vienas iš nedaugelio didelių bėgimų, kuriam dar svarbus bėgikas: trasos gerai paruoštos ir tinkamu oru labai greitos, dviratininkų palyda priekyje - visai gerai, nes senamiestyje žmonės vaikščiojo ir po trasą. Gerai ir eismas sutvarkytas - priešingai nei Vilniuje, kur po kiekvienų varžybų neigiamų komentarų gausybė šia tema. Vandens stotelių pakankamai ir niekas ,,neduoda velnių", jei per daug, jų manymu, geri - yra tekę ir to patirti kituose bėgimuose. Ir apskritai jaučiama šventinė nuotaika viso renginio metu. Tikriausiai viskas dėl to, kad renginį organizuoja žmonės patys bėgiojantys, suprantantys apie ką eina kalba, o ne vadybininkėliai, kuriems tiesiog reikia padaryti didelį, garsų renginį ir dar pageidautina iš to uždirbti.

2015-06-18

Dobeles nakts skrējiens 2015

Dar vienas savaitgalis, kai daug varžybų: LLAF taurė stadione, bėgimai Šėtoje, Klaipėdoje, Kaune - bet deja nė viename jų negalėjau bėgti dėl savo darbo grafiko, nors per klaidą sumaišęs datas ir buvau užsiregistravęs viename jų. Stadiono jau atsisakiau ir kažin ar kada ten begrįšiu į varžybas. Vieninteliai likę galimi man bėgti bėgimai tą savaitgalį liko koldūnų šventė Viduklėje ir netolimoje Latvijoje, Dobelės miestelyje, kuris daugiau garsėja savo alyvų festivaliu. Bet apie retą Žemaitijoje bėgimą sužinojau vos ne atsitiktinai ir jau kai buvau užsiregistravęs, taigi nebekeičiau savo planų ir keliavau pas ,,braliukus".
Radau varžybas internete,susižiūrėjau kas ir kaip, iš anksto nemokamai užsiregistravau ir varžybų dieną į pavakarę išvažiavau - taip vadinamasis ,,naktinis bėgimas", kai startas 20:30. Tiesa bėgti tik 5km, 2 ratai miestelio gatvėmis, bet savotiškai įdumu ir toks bėgimas, seniai jau tiek mažai bebėgau varžybose.
Atvykus į miestelį dalis gatvių jau buvo užtverta, gana greitai radau registracijos vietą - du stalai, kurių viename 2,5km ,,tautos bėgimo" be laiko registracija, kitame 5km varžybų. Šį kartą geriau sekėsi susikalbėti su vietiniais - tiek rusiškai, tiek angliškai neblogai supratome vienas kitą. Atsiėmiau voką, kuriame numeris su čipu, sąvaržėlės ir magnetukas su Dobelės atributika, ir laukiau starto.
Gerai, kad startas taip vėlai vakare - didieji karščiai jau buvo praėję. Savijauta pusėtina prieš startą - taip vos ne kaip į gerą treniruotę atvažiavau, ryte dar ir lengvą treniruotę padaręs. Apšilau, kiek pagreitėjau iratėjau į starto vietą. Dalyvių gana nemažai, nors aišku daugiausiai vaikų, kurie starte gana agresyviai nusiteikę - užsiėmę pirmas linijas ir pirmus metrus tikrai greitai užbėgo. Kai kuriuos ir po 1km ,,tepagavau", o paskui jau toliau tokiu pat tempu tęsiau. Iš esmės nuo to laiko ir bėgau vienas, kovodamas daugiau su savimi ir dar matomu, bet neprie nugaros esančiu varžovu. Trasa kalnais nepasižymėjo, nors posūkių ir buvo. Pirmas ratas greitai pralėkė, o antrasis jau ilgas pasirodė - vis tik tas dienos karštis dar nebuvo praėjęs, o po pirmo greito rato tai dar labiau pasijuto. Bet gana ramiai atbėgau 1-oje vietoje, su labai geru laiku, jei tik ten tikrai būtų 5km.
Dar kiek spėjau pabėgioti ir labai greitai apdovanojimai, kuriuose apdovanojo pirmus 6 dalyvius - labai jau daug šešetų tai dienai: 06 06 šeštos mano varžybos šiemet - Dobelės produkcija: miltai, makaronai, kruopos, žvakė, rankų kremai ir taurė. Dar kiek apsiprausiau miesto fontane ir iškeliavau namo, nors ten toliau vyko miestelio šventė, koncertai ir t.t. Jau ir vėloka buvo, o be to ir nežavėjo visiška priešingybė Naisiams alkoholio atžvilgiu...
Apskritai visai gražus bėgimas: nemokama registracija, laikas su čipais matuojamas, trasa gana greita ir ne pati nuobodžiausia, greitai ir operatyviai apdovanojimo ceremonija, trasa gerai saugoma policijos, WC taip pat greta. Kartais tokie maži bėgimai, miesteliai nustebina savo organizacija, nors aišku suvaldyti šimtą dalyvių lengviau nei tūkstančius. Paprastai nėra ir kur organizuotai nusiprausti po varžybų. Bet savotiškai įdomu sudalyvauti panašiuose bėgimuose - jaučiasi to krašto, miestelio specifika, nėra vien tik ,,mcdonaldiškas" bėgimas, kur kone viskas taip pat.