Bėgam už laisvę 2017 (Mažeikiai)

Seniai, dar kai tik buvau pradėjęs bėgioti, Mažeikiai buvo stiprus lengvosios atletikos taškas, turėjo ir savo amžiaus prizininkų bei čempionų, turėjonemažai ir sportuojančių, tarp rajonų gana aukštą vietą užimdavo ir savo bėgimą miesto gatvėmis organizuodavo, bet tereikėjo vienam žmogui (kuris ir treneris, ir organizatorius būdavo) išeiti į pensiją ir viskas sugriuvo kaip kortų namelis... Nebeliko nei prizininkų, net žmonių dalyvaujančių čempionatuose, nebeliko ir bėgimo. Bet viskas pradėjo atgimti pernai, kai viena iš minėto sporto veikėjo auklėtinė su bendraminčiais įkūrė bėgimo klubą ir pradėjo kartu aktyviai veikti.
Atgimė (tiksliau atsirado, nes senasis bėgimas būdavo velykinis ir visai kita trasa) ir naujas bėgimas miesto gatvėmis, bendradarbiaujant su vienais iš bėgimo renginių organizatorių. Sukurtas varžybų tinklapis, aktyvus darbas socialiniuose tinkluose, net lietuviški internetiniai žinių portalai aprašė būsimą renginį - aktyvus marketingas matyt davė savo vaisių, nes žiemą gana tolimame Lietuvos kampelyje surinkti tiek dalyvių jau nemažas pasiekimas.
Registracija išankstinė, startinis mokestis tradicinis kaip ir bėgimo taurėje 5 eurai. Atvykau laiku, jau numerį ir maitinimo taloną buvo paėmę kolegos iš klubo. Dar kiek pasivaikščiojau ir pradėjau apšilinėti. Ne itin įprasti dar Lietuvoje 3 ratai bėgant 10km, tai apšilimo metu ir apibėgau visą trasą. Startas prie savivaldybės ir pagrindine Laisvės gatve Latvijos kryptimi iki Vasario 16-osios gatvės. Prie Mažeikių geležinkelio stoties dar vienas posūkis per žiedą, už keliasdešimties metrų viena nemėgstamiausių man bėgimo trasos dalių (nors tiksliai matuojant trasas beveik neišvengiamų) - apsisukimas 360 laipsnių ir vėl grįžimas į Vasario 16 gatvę. Vėl posūkis, vėl šiek tiek Laisvės gatvės ir posūkis link senamiesčio parko. Pribėgus jį savotiška grybo forma visą ir reikia apibėgti. Dar vienas posūkis link Nepriklausomybės aikštės, prie jos dar vienas posūkis ir vėl įkertama į starto vietą. Sunku trasoje rasti kažką panašaus į kalną, bet posūkių apstu - gal ir gerai, nes priešingu atveju gali ir nuobodi trasa pasirodyti.
Savijauta prieš startą ne pati geriausia - ir kiek pašalęs prieš porą dienų buvau, ir nepailsėjęs, ir formos žiemą negaudžiau, todėl didelių tikslų nekėliau: tiesiog ramiai pasidaryti kontrolinę treniruotę ir susižiūrėti savo amžiaus grupę. Taigi apšilau, atsistojau į startą, jau laukiam šūvio, bet dar atėjo aerobikos trenerės pravesti mankštos ir visiškai nieko keisto, kad niekas į jas nekreipė dėmesio: pirmieji jau laukė starto, kuris dėl jų mankštų vėlavo, ir veržėsi į kovą, o galiniai, kuriems tai gal ir rūpėjo nieko nematė, o jei ir būtų matę nieko nebūtų padarę startinėje susigrūdusioje minioje. Aišku viskas būtų kitaip, jei ta mankštą vyktų prieš 30 ar 10 minučių iki starto ir nuo pjedestalo ar mokyklos laiptų, kur viskas būtų buvę gerai matoma. Bet pagaliau nors kiek pavėluotai, bet startas buvo duotas ir visi pasileido į trasą. Jau pirmas ratas pasirodė visai ilgas - tiesiog kai ,,nesibėga" viskas prailgsta. Iš pat pradžių nubėgo pora lyderių, dar pirmą ratą pora bėgančių 3,3km pasimaišė, o paskui vėl likau vienas, kol neprisivijo vienas varžovų antrame rate. Bet žiūriu ne mano amžiaus grupėje, tai per daug nesikankinau ir ,,paleidau" jį. Taip prabėgau ir trečią ratą, pabaigoje dar kiek pagreitėdamas, nes jau tiesioginis varžovas artėjo - bendroje įskaitoje 4-as, savo amžiaus grupėje 2-as.
Po finišo gavaudalyvio medalį ir nuėjau kiek pabėgioti. Persirengiau ir nuėjau dalyvio košės ir arbatos - gerai, kad pakeliui sutikau kolegų, kurie parodė kur visa tai dalinama ir davė savo vienkartinių indų, nes ten jau jie buvo pasibaigę. Atstovėjau eilę, gauto maisto talono neprireikė, pasiėmiau arbatos, gausiai prikrapštė kareiviškos košės ir pačiu laiku dar spėjau - sekančiam jau nebeliko. Kaip tik laikas ir apdovanojimams atėjo, kurie turėjo vykti Nepriklausomybės aikštėje. Nukeliavau iki ten laiku, bet prieš apdovanojimus visas miesto Vasario 16-osios paminėjimas. Iš pradžių oficialioji dalis, paskui šventinės kalbos - kai kurios visai nieko, kai kurios visai ne šventinės ir net ne į temą. O vėliau ilgam eterį užėmė šauliai: sugalvojo savo narių viešą priėmimo ceremoniją pasidaryti, paskui dar patys save neaišku už ką apsidovanoti. Nors ir santykinai šilta diena vasario mėnesiui ir po varžybų jau persirengęs ir apsirengęs šiltai, bet kaip ir dauguma kitų šalau, kol pagaliau jie pabaigė prasidėjo apdovanojimai. Prieš tai dar apdovanojo 3,3km prizininkus, paskui padarė pertrauką, nes ne visai tikslūs duomenys 10km distancijoje buvo. Ir prasidėjus apdovanojimams pasirodė, kad tikrai netikslūs jie ir liko. Jau apdovanojant pirmą amžiaus grupę primaišyta buvo, o ir į manąją įkeltas vienas varžovas. Bet kadangi jau buvau stipriai sušalęs ir kuo greičiau norėjau keliauti į šiltesnę vietą, o ir šventės nesinorėjo trukdyti, tuo labiau kad ir prizai ne kažką skyrėsi: medalis, diplomas ir mašelis, kuriame izotoninis gėrimas ir riešinės. Taigi atsiėmiau apdovanojimus gal ir ne visai savo ir iškeliavau nelaukdamas pabaigos.
Apskritai varžybos gražiai organizuotos, nors aišku nesklandumų irgi buvo: nelogiška mankšta prieš startą, jį pavėlinusi, dar didesnis vėlavimas apdovanojant (nebent tikslas dėl masės suvaryti bėgikus į miesto šventinį minėjimą) ir jau tradiciškai klaidos čipuojant rezultatus: pasireiškė apdovanojant bėgikus, o ir šiaip žiūrint iki šiol nesuprantu ar čia mano laikrodis ,,sugrybavo" ar oficialus bėgimo, nes rezultatas vos ne pusę minutės skiriasi. Bet šiaip šiltas bėgimas, su specifine trasa, gerai aptverta ir sužymėta, pasiklysti labai sunku. Dalyvio medalis, arbata, košė - visai gerai pasiruošta. Gražus bėgimas, ypač jei tik prabėgti tikslas, nelaukiant apdovanojimų, o ir klaidas ,,pirmam blynui" galima nurašyti. Ir jei anksčiau vasario 16-ą Lietuvoje tebuvo vienas bėgimas Ukmergėje (beje taip pat visai gražiai organizuojamas), tai dabar jau atsirado visai gera, tikėkimės ne vienkartinė, alternatyva  Mažeikiuose.