Gintarinė jūrmylė 2012

Tradicinis bėgimo renginys Klaipėdoje, kuriame kasmet dalyvauju nuo pat 2-ojo bėgimo, ne išimtis ir šiemet. Puikiai žinau, kad trasa visiškai ,,ne mano" ir net gerai pasiruošęs čia subėgu prastai, todėl ir šiemet nieko gero per daug nesitikėjau, tiesiog važiavau sudalyvauti bėgimo renginyje. Išsiruošėm gana anksti, tačiau iškilo šiemet nauja problema: pakeliui pristatyta daugybė saugumo salelių ir greičio ribojimų, dėl ko kilo ir baimė ar spėsime į keltą. Berods ir nespėjome, tačiau kadangi mašinų buvo daug greitai atsirado papildomas reisas ir dar kaip varžybų dalyviams iš anksto pranešus organizatoriams nemokamas. Pasiėmėm numerius ir gana greitai atėjo starto laikas - 6 jūrmylės pirmoji rungtis. Savijauta prastoka, oras taip pat niūrus, apsirengiau kiek šilčiau. Trasa nesikeičia ir jau puikiai pažįstama, kaip dažniausiai čia būna startas pavėjui ir grupė iš karto išsitempė. Jau gana greitai po pirmų km kažkur trasoje ,,palikau" savo achilus - matyt minkšti miško takeliai, smėlis padarė savo. Praktiškai visą distanciją bėgau vienas - vieną po pirmų km aplenkiau, vieną po pirmo rato paleidau į priekį, taip ramiai ir atbėgau 12-oje vietoje be didelių kančių ar ,,draskymosi". Tradiciškai po finišo marškinėliai. Kiek pažiūrėjau labai jau stabili man čia ši vieta, tiesa laikas kiek prastesnis nei ankstesniais metais. Po varžybų kiek pabėgiojau ramiai, pasivaišinau varžybų organizatorių arbata ir koše bei gana greitai iškeliavau namo. Tuo labiau, kad ir oras suprastėjo, pasidėjo lietus. Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos, su miesto svarbių galvų dėmesiu. Paskui spaudoje perskaičiau apie tam tikrus nesklandumus moterų bėgime - tiesiogiai nei mačiau nei mane kažkaip įtakojo, bet jei gerai supratau tai buvo labiau panašu į vienos susiasmeninusios (tiksliau tokių asmenų grupės) asmenybės desperatišką nemokėjimą pralaimėti - savotiškas bandymas apkaltint bet ką, kad tik pateisinti savo pseudo ,,mega žvaigždės" vardą. O be šitos istorijos varžybos tradiciškai gerai suorganizuotos ir nieko naujo - tas pats kaip pernai, užpernai ir t.t., pasiekusios savo organizacinį lygmenį ir turinčios savas tradicijas.

Bėk už Kauną

Ruduo kaip reta kupinas varžybų - ir šį savaitgalį bent 4. Žinoma arčiausiai būtų buvęs bėgimas Pakruojyje, bet šeštadienį neišėjo sudalyvauti, taigi sekmadienį nuvykau į laikinąją sostinę, 1-ąjį ,,Bėk už Kauną". Renginys žadėjo būti įdomus, visa trasa Laisvės alėjoje - startas prie Kauno valstybinio muzikinio teatro viena Laisvės alėjos puse link Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (kitaip dar vadinamo soboro), jos apibėgimas ir kita Laisvės alėjos pusė iki Kauno pašto, kur vėl apsisukimas ir 2,5km įveikta - taigi 4 ratai. Šiaip labai nemėgstu trasų tarp dviejų kuoliukų, bet šį kartą tie posūkiai ne tokie jau aštrūs, be to puikiai įsipaišė į architektūrinį peizažą. Daug kuo priminė analogišką bėgimą dar prieš 10 metų Lenkijoje, Čestachovoje (lietuvių kalba šis miestas rašomas tikriausiai kokiais 5 variantais, originalo kalba ,,Częstochowa"), tik tada buvo mylia, ne 5km ar 10km. Kadangi iš anksto nesiregistravau internetu, viską tvarkiausi vietoje. Atvykau kiek anksčiau ir sumokėjęs gana nemažą kaip už 10km 30Lt startinį mokestį gavau numerį, čipą, pora reklaminių lankstinukų ir vitaminų pakuotę. Po truputį pradėjau apšilinėti, oras buvo šaltokas, gana žvarbus vėjas, bet jau ne uraganinis, o ir kritulių nebuvo. Savotiška sumaištis starte: vienu metu stojo 5km, 10km ir estafetės dalyviai, t.y. maždaug 350 žmonių, o pati starto linija kokių 4-5 metrų. Tiesa pavyko prasibrauti į priekį, didžioji dalis tiesiog dalyvavo ir nesiveržė kažkur greitai bėgti. Iš pat starto visa ši minia gana greitai išsitempė, iš pradžių dar sunkoka buvo suprasti kur tavo varžovas, o kur kitos rungties dalyvis, bet gana greitai viskas paaiškėjo. Kone nuo pirmo rato pradėjau bėgti 3-ias - pirmieji nubėgo ir vis bandžiau juos ,,gaudyti", bet vis tik atsiliepė prieš savaitę prabėgtas 1/2 maratono. Taip vis traukiau, traukiau, bet iki finišo taip ir neprisitraukiau. Iš karto po finišo kaip ir kiekvienam dalyviui įteikė maišelį su pagrindinio rėmėjo, kurio pavadinimas figūravo ir pilname varžybų pavadinime, produkcija, t.y. duonos (1,5 juodos duonos kepalo ir batonas) gaminiais. Taip pat medalis - kokybiškas, ne ,,piguva" už pora Lt, kokius ne taip jau retai ir per apdovanojimus kai kur dalina. Šalia dar maitinimo punktas, vandens pilna, bet tokiu oru daug ir nesinorėjo gerti. Dar kiek pabėgiojau ramiai ir ėmiau laukti apdovanojimų, kur prasidėjo deguto kabinimas į medaus statinę. Pirmiausiai labai nustebau kai paskelbė 5km prizininkus - lyg ir ne tie žmonės bėgo priekyje. Bet apdovanojo vienus, paskui rezultatuose vakare žiūriu - na kitos pavardės, tiksliau vienas prizininkas praleistas. Nežinau kaip šie išsiaiškino, bet estafetės apdovanojimuose analogiška situacija: apdovanojo 3-iąją komandą, bet kažkas iš karto pradėjo aiškintis. Kol aiškinosi teisėjai kokias 10 min visi ir stovėjo ant apdovanojimų pakylos. Galų gale išsiaiškino - šį kartą jau 2 komandas praleido. Paskutinius apdovanojo 10km prizininkus - kuklūs apdovanojimai: taurės ir diplomai, nors oficialiame tinklapyje prie ,,apdovanojimų" buvo parašyta (citata) ,,bėgimo nugalėtojams bus įsteigti rėmėjų prizai, atminimo taurės bei diplomai", kitoje vietoje dar ,,Greičiausieji kiekvienos trasos dalyviai bus apdovanoti firminiais Adiddas marškinėliais" - nežinau kaip kitiems, bet man labai nepatinka, kai pažadama ir po to nepadaroma, o deja iš šių varžybų organizatorių tai jau ne pirmas toks kartas... Apskritai varžybos paliko gerą įspūdį, matosi kad žmonės ruošėsi ir įdėjo nemažai lėšų į šį renginį. Laisvės alėja taip pat turi įnešė savo ,,šarmo". Jei būčiau tiesiog bėgęs dalyvavimui tikriausiai būčiau likęs patenkintas (nors tiesa atvažiavusiems iš kitų miestų liktų problema dėl dušo), bet dėl apdovanojimo nesklandumai garbės nedaro.

13-asis Nidos pusė maratono

Pastaraisiais metais savotiška tradicija man tapo kelionė į Nidą rudenį, į Nidos 1/2 maratono bėgimą. Šį kartą išvykau kiek anksčiau, dar ketvirtadienį, ir iki šeštadienio tiesiog poilsiavau, turistavau ir bėgiojau Neringoje. Nors važiavau gana anksti, bet organizatorių dėka kontrolės poste kaip varžybų dalyviui jau nereikėjo mokėti ekologinio mokesčio. Penktadienį, kol dar dalyvių nebuvo daug, nuėjau pasiimti dalyvio numerio ir užsiregistruoti. Šeštadienis išaušo gražus, nors naktį ir smarkiai lijo: švietė saulė, nors dar laikėsi savotiškas šaltukas ir žvarbokas vėjas. Savijauta prieš varžybas kažkokia keistoka. Kaip visada prieš startą visus užregistruoja dar kartą vietoje, pora oficialių kalbų ir pagaliau startas. Gal dėl didelio dalyvių skaičiaus (232), gal dėl 5,4km dalyvių starte savotiška grūstis, susistumdymas. Gana greitai po starto supratau, kad ta savijauta prieš startą nieko gero neatnešė - atrodė ir ne itin sunkiai bėgosi, bet tempo nebuvo, o į kalnus sunkiai kilau, kas tokioje trasoje labai didelis minusas. Gana greitai į priekį pabėgo 4 dalyviai, gale taip pat ne itin kas matėsi, tai taip iki ketvirto rato vienas ir bėgau, kol prisivijau vieną iš priekyje buvusiųjų. Bet čia naujos bėdos prasidėjo, matyt vis tik per šaltas man oras pasirodė: iš pradžių pačiai pradėjo šalti, paskui ir kojų raumenis ėmė traukti, kai tik kiek pagreitėdavau. Ketvirtą ratą taip kartu ir prabėgau su šiuo varžovu, paskutiniame km jis pagreitėjo, o aš taip ramiai ir pabaigiau 5-oje vietoje. Laikas prastas, savijauta prasta, žymiai prasčiau nei tikėjausi ir planavau, šiokia tokia menka paguoda 5-oji vieta. Po finišo maitinimo punkte atsigėriau vandens, užkandau bananų, prie kito staliuko išgėriau arbatos su sausainiais, iš autobusiuko atsiėmiau dalyvio puodelį - jau 13-ąjį per visus bėgimus ir 6-ąjį iš Nidos. Dar kiek pabėgiojau, nusiprausiau, pavalgiau, kiek priguliau ir vos neprasnaudžiau apdovanojimų. Šį kartą greičiau viskas - tik apdovanojimai, koncertas prijungtas prie šventinės vakaronės. Protingas sprendimas, patinkantis tą pačią dieną važiuojantiems namo. Kitą dieną dar ekskursija laivu po marias su nuolaida dalyviams ir ilgoka kelionė namo. Ką gi išėjo geros atostogos nuostabiame gamtos kampelyje su dalyvavimu gražioje bėgimo šventėje, tik nuvylė paties rezultatas. Apskritai tradiciškai vienas geriausių bėgimų Lietuvoje (jei ne pats geriausias), su vis gausėjančiu dalyvių skaičiumi - galbūt pradeda veikti senas įdirbis, galbūt padėjo naujasis internetinis tinklapis, savotiška reklama. Iš kiek provincialaus bėgimo renginys palaipsniui tampa šiuolaikišku profesionaliu bėgimo renginiu dar išsaugodamas savo unikalią dvasią.

Saulės mūšio bėgimas 2012

Tradiciškai rugsėjo pabaigoje Šiauliuose organizuojamas bėgimas, tiesa pastaruoju metu vis kintančia trasa: iš miesto centro gatvių perkeltas prie arenos, o paskutinius pora metų į Salduvės parką, varžybų centru padarant katinų muziejų. Senokai nebėgau čia, vis sutapdavo su Nidos 1/2 maratono, tačiau šiemet nors taip ir buvo numatyta, bet likus savaitei varžybos atkeltos per savaitę ir dabar dubliavosi su gausiai išreklamuotu bėgimu Vilniuje ir patraukliu bėgimu Jonavoje. Užsiregistravau iš anksto, todėl išėjo nemokamai, pasiėmiau starto numerį, dar gavau atšvaitą su tafisos simbolika - kažkur juk reikia juos ,,iškišti", nors keista, kaip iki šiol tie 2300vnt užsiliko, jei tų dalyvių oficialiai skaičiuota žymiai daugiau. Ėmiau laukti starto, kuris neaišku kada bus. Savotiška tradicija (ar visiška nekompetencija?) Šiauliuose, kad visose KKM organizuojamose varžybose niekas nežino kada bus startas, tarsi (o gal iš tikro) niekas ten niekada nesportavo ir apie apšilimą, mankštas ir pan. nieko nėra girdėję. Ir tradiciškai ,,na tuos paleisim, žiūrėsim kiek dalyvių, tai maždaug gal tada.." Prieš pora dienų panašiai buvo ir Papilėje, bet kai tai vyksta viename didžiausių Lietuvos miestų nebegražiai atrodo. Pati trasa visiškai ne mano stiliau, bet įdomi: startas plentu, į pakalnę, kilimas į kalną, posūkis ir aštri nuokalnė link ežero. Po to seka posūkis ir siauras miško takelis įkalnėn, kur dviese šalia bėgti jau problematiška. Pasirodo ir vieškelis, dar vienas posūkis, pora šimtų metrų ir pasisukus dar vienas kalnas ir siauras miško takelis. Vėl vieškelis, tik dabar jau lygumos. Plentas, pakalnė, posūkis, vėl pakalnė dar vienas posūkis ir ratas baigtas. Tokie 4 ratai. Oficialiai 12360m, realiai geru kilometru mažiau. Pagaliau startas ir iš karto į priekį pabėgo vienas varžovas, praktiškai ir visa grupė iš karto išsitempė. Netoli pabėgo, o antrame rate jau pradėjau ir ,,gaudyti". Bėgu ir girdžiu prie starto vietos, kaip apdovanoja vaikus, o šalia trasos tik pora teisėjų ir keletas bėgančiųjų draugų ir artimųjų. Trečiame pagaliau pasivijau, dar kiek pridėjau ketvirtajame, bet ,,neatkabinau" ir finiše pralaimėjau. Po finišo dar kiek pabėgiojau, sulaukiau apdovanojimų, kuklių tiek prizų tiek dalyvaujančių žmonių atžvilgiu, kurių bebuvo likę tik dalis ilgosios distancijos dalyvių. Praktiškai identiška situacijai Papilėje - prizininkams medaliai, tik pirmai vietai piniginis prizas. Dar pasiėmiau už duotą kuponą bandelę su arbata ir iškeliavau namo. Apskritai varžybos daug kuo panašios į prieš kelias dienas buvusias Papilėje: organizaciniai aspektai, apdovanojimai, bendras vaizdas.. Net keista, kaip tiesiogiai galima sulyginti tokius renginius - tai kas dar tinka kaimiškos vietovės Papilei, sunkiai turėtų tikti didmiesčiui Šiauliams. Gal dėl to net dalyvių kiekis labai panašus, o ir svečių mažoka iš kitų miestų. Žinoma kaip nemokamai galima pasidaryti treniruotę, bet tikėtis kad čia daug kas važiuos iš kitų miestų prie tokių sąlygų ir organizacijos naivoka..

S. Daukanto takais 2012

Iš istorijos vadovėlių žinoma, kad S. Daukantas, pirmosios lietuvių kalba parašytos Lietuvos istorijos autorius, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų savo gyvenimą pabaigė Papilėje (Akmenės raj.), todėl čia gausu su jo vardu susijusių paminklų, įstaigų, taip pat jau 20-ąjį kartą vyko bėgimas. Pirmą kartą čia dalyvavau dar būdamas 14-os metų, bet ir nuo to laiko kiek atsiminiau trasą, kuri nepakito: startas prie paminklo 1863m metų dalyviams, pirmi 4-5km vieškeliu, paskui prasideda plentas ir pabaigoje pasismaginimui status kalnas į Papilės centrą, nors pati trasa labai lygi. Varžybos organizuojamos penktadienį, didžioji dauguma dalyvių vietiniai, rajono ar netolimų iš gyvenviečių. Ir šį kartą tik pora šiauliečių ir pora Vilniaus rajono atstovų, bet dalyvių gana gausu, kaip tokiam miesteliui - pagrindinėje 8,2km distancijoje 33, bet kaip visada didžioji masė vaikai. Užsiregistravome, gavome numerius, pasirašėm, kad atsakom už savo sveikatą jei kas nutiktų, policininkai dar mandagiai įspėjo dėl visa ko pasisaugoti, nors patys po to priekyje važiavo visą distanciją. Tik vienas neaiškumas dėl starto laiko ir išvežimo į startą - tiksliai niekas negalėjo į tai atsakyti, tik maždaug ,,na tas pasibaigs, tada bus tas". Pora mikroautobusų, kelios lengvosios mašinos ir visi jau starto vietoje. Trumpai, kokias 10 -15 min dar vietoje apšilti ir startas. Neplanavau stipriai bėgti, bet kiek teko paspartinti bėgimą, kadangi kolegos ,,užvedė", bet palaipsniui įsibėgau ir galų gale kaip ir planavau atbėgau 1-as. Po finišo grąžinus numerius kiekvienam dalyviui atminimo ženkliukas. Kiek pabėgioję ėmėm laukti apdovanojimų, kurie kaip jau gana įprasta panašiuose bėgimuose kukloki: visi prizininkai apdovanoti medaliais, nugalėtojai savotiška lentele - diplomu. Panašų labai seniai esu gavęs dar bėgime Rozalimas - Pakruojis, kuris dabar jau peraugo į Pakruojo dvaro takais. Apskritai varžybos kukliai organizuotos, bet įvykis miesteliui. Net didesni miestai neretai sunkiai pritraukia tiek vaikų. Žinoma laiko neapibrėžtumas nėra geras dalykas, kai nežinai tiksliai kada kas bus, kai nėra jokios programos. Organizatoriai kažin ar profesionaliai į tai žiūri, bet gana šiltai - daro pagal savo galimybes ir išteklius ir kas geriausia kad išlaiko tradicijas, kasmet ten pat maždaug tokiu pačiu laiku ta pačia trasa tas pats bėgimas.

7-asis Kudigos 1/2 maratono

Savotiška tradicija tapo dalyvavimas Kuldigos 1/2 maratono - kaip pradėjau nuo pirmojo, taip nė vieno ir nepraleidau, taigi šiemet taip pat ten nuvykau. Tiesa šiemet kiek buvo iškilę problemų dėl registracijos - iš anksto reikalavo starto mokesčio per banką, o tai kaip tarptautinis pervedimas galėjo kainuoti daugiau nei pats starto mokestis. Mokant starto vietoje tą pačią dieną kaina taip pat kone ta pati, bet galų gale pavyko išspręsti šią problemą. Išvažiavome gana anksti, kaip visada tikriausiai nebuvo metų kai pakeliui nevyktų kelio remontai, šiemet Venta tvarkėsi. Nors keliai Latvijoje prastesni nei Lietuvoje, bet kažkaip šiemet krito į akį, kad latviai daugiau išnaudoja savo žemę: labai retai kur galėjai pamatyti nedirbamos ar nešienautos pievos. Atvykę į Kuldigą užsiregistravome, iš karto gavome numerį, ,,čipą", maitinimo taloną ir izotoninio gėrimo buteliuką. Dar kiek pailsėję pradėjome ir apšilinėti. Oras gana savotiškas pasitaikė: vėsoka ir vietomis net šaltoka be saulės ar pavėsyje ir kepinančiai karšta saulei išlindus iš po debesų, be to bet kuriuo atveju didelė drėgmė. Startas porą minučių vėlavo, bet po to visi gana greitai pasileido į priekį, tuo labiau kad startas į pakalnę. Prieš startą didelių tikslų sau nekėliau: šiemet dar nebėgau per varžybas tokio ilgo nuotolio, o ir per treniruotes per daug nespėjau pasiruošti tam. Be tradiciškai Kuldigoje vienas sunkiausių bėgimų metuose, nors pati trasa ir neatrodo labai ja sunki iš pirmo žvilgsnio. Taigi stengiausi pradėti kiek lėčiau, kad nebūtų didelio ,,sėdimo". Pirmame rate dar nukrito pora lietaus lašų, bet apskritai oras buvo toks drėgnas, kad greitai visi tapo šlapi tarsi ką tik iš vandens išlipę. Nesistengiau per daug kažko laikytis, daugiau pagal savo savijauta bėgau. Paskutiniame rate dar galėjau kabintis už 6-oios vietos, bet paleidau per akmenų kelią varžovus ir po to jau ramiau finišuodamas, bet nemirdamas" pasiekiau finišą 9-oje vietoje. Po finišo užkabino dalyvio medalį, davė maišelį su dar vienu izotoninio gėrimo buteliuku, šokoladuku, maža sulčių pakuote, jogurto indeliu ir bananu. Po varžybų dar šiek tiek trumpai lėtai pabėgiojom atsistatymui, kas labai retai būna Kuldigoje. Nusiprausėm po dušu ir išnaudojom maisto talonus: šį kartą košė ir kažkoks gėrimas. Apskritai varžybos nors ir brangios palyginus su kitomis, bet prie organizacijos trūkumų sunku rasti: viskas tvarkingai padaryti, trasa atitverta ir dar daug teisėjų joje, daug maitinimo punktų, ne vienas muzikos taškas trasoje skirtingiems skoniams, po finišo pilna vandens atsigerti ir niekas nenormuoja kiek jo gali imti ar gerti, grafikas taip pat išlaikomas keleto minučių skirtumu. Kokybiškas renginys, tradiciškai suburiantis daug bėgimo mėgėjų.

Medininkai - Vilnius 2012

Tradiciškai liepos pabaigoje vyko estafetinis bėgimas Medininkai - Vilnius, skirtas pagerbti Medininkuose nužudytų muitinės, policijos ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnų atminimą. Ankstokai išvažiavome iš Šiaulių, nors šiemet startas ir gana vėlokai numatytas. Iš anksto užsiregistravę internetu vietoje tiesiog pasiėmėme numerius, pasirašėme už savo sveikatą, suštampavo visus pagal etapus ant rankų ir dar gavome po buteliuką mineralinio vandens. Į starto vietą vykome savo transportu, dar studentiškais reikalais užsiėmėme, be to ir patogiau. Apsiskaičiavome kada atbėgs komandos narys ir laukėme savo etapuose, ieškodami bent kažkokio pavėsio - lauke saulė, karštis +34C, žodžiu sąlygos bėgti ne pačios palankiausios. Kaip ir pernai bėgau tą patį 3-iąjį etapą. Pasidariau apšilimą ir planuotu laiku pasirodė komandos draugas. Kaip neretai būna čia visas bėgimas vienam - priekyje jau beveik pusantros minutės nematyti varžovų, gale irgi gan tolokai. Nors ir pernai bėgau tą etatą, bet kiek pamiršęs jo ypatumus buvau: pradžia į pakalnę, tai ir pasileido kojos, o po to prasidėjus kalnams ir dar prisidėjus karščiui tai atsiliepė, nors tiesa palyginus su pernai metų rezultatu skirtumas tik pora sekundžių. Atbėgau, perdaviau lazdelę komandos draugui, dar kiek pabėgiojau ir toliau rinkome komandos narius į savo autobusiuką po šių bėgimų. galutinis rezultatas - 3ioji vieta, kiek prasčiau nei pernai, bet realiai ,,įkasti" ir ne kam daugiau ir tegalėjome: pirmieji atbėgo Lietuvos orientacininkų rinktinė, visiškai neatsižvelgiant į jų geografinę ar klubo priklausomybę, nors šiam bėgimui ir susibūrusiems po viena vėliava. Su antraisiais, Vilniaus miesto rinktine, tradiciškai kovojusiems už Grigiškių garbę, taip pat sunkoka kovoti. Tiesiog šį kartą rezultatai atitiko galimybes. Gana ilgokai teko laukti apdovanojimų, nors tą laiką spėjom ir nusiprausti ir kiek pavalgyti. Kiekvienam dalyviui dar atminimo puodeliai ir lankstinukas apie bėgimą. Pats apdovanojimas vėlavo 10 minučių, kaip visada mažai kas ten bebūna be prizininkų, mažai ir bereikalingos pompastikos - greita procedūra. Jei anksčiau būdavo diplomai, kažkada ir piniginiai prizai, paskutiniais metais taurės, tai šiemet leidinys ,,Sportas Lietuvos policijoje" - daug fotografijų, istorijos, gal ir vertingas dalykas, na bent jau popierius kokybiškas. Apskritai varžybos tradicinės, dviračio niekas seniai čia nebeišradinėja - pati sistema labai mažai kuo keičiasi, kartais tik autobusų kiekis kinta, dalyvių gausa ir kokybė, o iš organizacinės pusės gana lengvai galima sumaišyti šiuos bėgimus vieną su kitu.