Vienas iš ne visai tradicinių bėgimų Lietuvoje, apie kurį įvairių atsiliepimų girdėjau. Bet geriausiai žinoma pačiam pabandyti, taigi šiemet susiruošiau į Kauną. Registracija internetu ir neskubėjau registruotis, nes kone iki paskutinės dienos galėjo užsirašyti. Dar galvojau kur dalyvauti: 6km, 8km su kliūtimis ar 5km lygumose. Aišku atmečiau kliūtis - vis tik kiek radau info ten ne stadiono kliūtys 91,4cm aukščio, o nestandartinės laipynės ir pan. Lyguminis bėgimas man visai tiktų, bet pats renginys ne lygumomis garsėja, todėl norėjosi išbandyti garsesnius čia kalnus. Taigi nusprendžiau bėgti 6km ir registravausi. Tik sekėsi internetu ne kažin kaip - per kelias oficialias vietas skyrėsi informacija, iki kada galima registruotis ir pasirodo, kad jau pavėlavau. Na bet per daug neliūdėjau - skirtumas dėl to tik keletas eurų.
Nuvykau į starto vietą, sumokėjau startinį mokestį 5 eurus, apšilau ir atėjo starto laikas. Apšilimo metu dar bandžiau susigaudyti kokia trasa, bet pamatęs kokie kalnai laukia nebesiblaškiau po juos. Savijauta prasta - tarsi temperatūros turėčiau, iš vakaro visai nesibėgo, bet ryte lyg ir jau geriau. Startas KTU stadione - seniai, jei iš viso kada nors, bėgau žvyro (ar kaip tai pavadinti) stadione. Iš pat pradžių ėmiau ,,vesti", nors savijauta ne pati geriausia. Prabėgom stadione visą ratą ir išbėgom palei zoologijos sodą link Ąžuolyno parko. Bet priešingai nei aš tikėjausi nekirtome gatvės, o pasukome kita zoologijos sodo kraštine ir pasukom takeliu į pakalnę. Ten takeliais pribėgom tunelį po plentu - tiesa iki to spėjau ne ten pasukti, ir teko šokti nuo 2m aukščio žemyn, kad sugrįžčiau į trasą. Per tą laiką spėjo aplenkti vienas varžovas, prabėgom tunelį ir laukė pirmas rimtas kalnas. Sunkiai kilau, bet priešininkui dar sunkiau buvo, bet kaip keista šis mandagiai pasitraukė ir praleido į priekį. Po to sekė Ažuolyno takeliai, posūkiai ir nusileidimas netoli estrados, o paskui žinoma ir pakilimas ja. Kojos aišku kentėjo, bet paskui sekė gana ilga lygumų dalis ir beliko paskutinis trumpas, bet tikriausiai stačiausias kalnas. Dar kiek Ąžuolyno takelių, perbėgimas per gatvę ir finišas KTU stadione. Sunki trasa, laikas aišku ne pats geriausias (net palyginus su ankstesnių metų dalyviais), bet kaip su tokia prasta savijauta ir dar 1-a vieta tai visai gerai. Dalyvio medalis finiše ir kiek pabėgiojęs laukiau apdovanojimų. Šį kartą dar dalino ledus, bet kai lauke vėsoka ir savijauta ne itin, tai ne itin ir norėjosi jų. Pagaliau atėjo ir apdovanojimų metas - šį kartą nustebino teigiama prasme: džemperis, KTU gertuvė, firminiai maišeliai.
Apskritai varžybos netradicinės bent jau man - savotiškas mini trail'as. Daugeliui gana sunki trasa, nors tuo pačiu ir įdomi. Šiemet sausa, bet kai šlapia visai kitaip ir kalnai atrodytų, ir tunelis jei daugiau vandens būtų. Organizacija gana tvarkinga, informacijos nemažai galima rasti apie renginį, nors didelio dalyvių skaičiaus ir nesukvietė. Gal dėl savo netipinės trasos, gal dėl datos. Bet apskritai vertas dėmesio renginys, jei ieškoma naujų iššūkių, netradicių bėgimų.
2020-10-14
Pasienio festivalis 2019
Jau ne pirmus metus vykstantis renginys Ežerėje, kurio metu vyksta gana unikalus bėgimas per dviejų valstybių teritorijas. Didžioji dalis trasos driekiasi plentu nuo Mažeikių link Latvijos sienos, kur kirtus tiltą gana greitai laukia posūkis ir kiek pabėgus takeliu laukia finišas. Viso labo tik 4,5km. Anksčiau šis renginys vykdavo rugsėjį ir neretai kirsdavosi su kitais bėgimais, bet šiemet atkeltas mėnesiu atgal ir pasitaikė visai gera proga sudalyvauti.
Visa pagrindinė organizacija Latvijos pusėje, todėl susigaudyti kas ir kaip ne taip jau ir lengva. Informacijos nedaug, o ir ši daugiau latviškai. Bet pavyko susirasti kiek reikia ir užsiregistruoti internetu.
Nuvykau kiek anksčiau, radau registracijos vietą, sumokėjau simbolinį 3 eurų startinį mokestį ir gavau numerį. Dar paklausiau kada išveža į starto vietą (gerai, kai su rusų kalba dar pažįstamas) ir nuėjau apsižiūrėti šventės. Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas. Diena vasariška ir karštoka, ramiai sau dariau mankštą pavėsyje, kai visi sulipo į autobusą, nors pagal organizatorių atsakytą klausimą dar buvo likę 10 minučių. Kai autobusas pajudėjo pajudėjau ir aš link jo ir kone paskutinis įšokau. Šioks toks stresas, bet pavažiavus 100m organizatoriai sustabdė autobusą ir dar palaukėm tas 10 minučių iki išvažiavimo - pagal oficialią programą jau turėjome išvažiuoti, nors organizatoriai paskui nukėlė išvykimą 10 minučių. Nors šiaip to važiavimo nedaug, galima buvo ir nubėgti.
Dar kiek pabėgiojau netoli starto ir sulaukiau starto. Iš karto pasiūliau savo tempą, nedaug kas laikėsi tiesiai už nugaros ir gana greitai likau vienas. Oras tikrai karštas, dar pavėjui, prakaitas smagiai žliaugė. Trasa gana įdomi, keletas kalnelių, nors ir tiesi visa. Bet kai tik 4,5km nepasijuto to nuobodumo. Pabaigoje man nesmagiausia trasos dalis - nelygus takelis link finišo. Ramiai finišavau 1-oje vietoje, nors savijauta ir tikriausiai pats bėgimas nebuvo pats geriausi. Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau ir laukiau apdovanojimų. Ne patys stipriausi - medalis, už pirmą vietą dar vitaminai (nors daugiau medaus produktų tabletės).
Apskritai gana įdomus bėgimas, savotiškai galima lyginti su bėgimu Žagarėje, bet latviškasis variantas daugiau pritaikytas masėms, čia ir dalyvio medaliai egzistuoja, ir maisto duoda po bėgimo dalyviams. Dėl to ir dalyvių daugiau matyt. Tiesa prizai šiemet silpnesni nei ankstesniais metais. Pati trasa nenuobodi, organizacija pusėtina. Savotiškai įdomu bėgti per dvi valstybes, nors ir nedaug. Kuklokas renginys, bet turintis savo ypatumų.
Visa pagrindinė organizacija Latvijos pusėje, todėl susigaudyti kas ir kaip ne taip jau ir lengva. Informacijos nedaug, o ir ši daugiau latviškai. Bet pavyko susirasti kiek reikia ir užsiregistruoti internetu.
Nuvykau kiek anksčiau, radau registracijos vietą, sumokėjau simbolinį 3 eurų startinį mokestį ir gavau numerį. Dar paklausiau kada išveža į starto vietą (gerai, kai su rusų kalba dar pažįstamas) ir nuėjau apsižiūrėti šventės. Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas. Diena vasariška ir karštoka, ramiai sau dariau mankštą pavėsyje, kai visi sulipo į autobusą, nors pagal organizatorių atsakytą klausimą dar buvo likę 10 minučių. Kai autobusas pajudėjo pajudėjau ir aš link jo ir kone paskutinis įšokau. Šioks toks stresas, bet pavažiavus 100m organizatoriai sustabdė autobusą ir dar palaukėm tas 10 minučių iki išvažiavimo - pagal oficialią programą jau turėjome išvažiuoti, nors organizatoriai paskui nukėlė išvykimą 10 minučių. Nors šiaip to važiavimo nedaug, galima buvo ir nubėgti.
Dar kiek pabėgiojau netoli starto ir sulaukiau starto. Iš karto pasiūliau savo tempą, nedaug kas laikėsi tiesiai už nugaros ir gana greitai likau vienas. Oras tikrai karštas, dar pavėjui, prakaitas smagiai žliaugė. Trasa gana įdomi, keletas kalnelių, nors ir tiesi visa. Bet kai tik 4,5km nepasijuto to nuobodumo. Pabaigoje man nesmagiausia trasos dalis - nelygus takelis link finišo. Ramiai finišavau 1-oje vietoje, nors savijauta ir tikriausiai pats bėgimas nebuvo pats geriausi. Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau ir laukiau apdovanojimų. Ne patys stipriausi - medalis, už pirmą vietą dar vitaminai (nors daugiau medaus produktų tabletės).
Apskritai gana įdomus bėgimas, savotiškai galima lyginti su bėgimu Žagarėje, bet latviškasis variantas daugiau pritaikytas masėms, čia ir dalyvio medaliai egzistuoja, ir maisto duoda po bėgimo dalyviams. Dėl to ir dalyvių daugiau matyt. Tiesa prizai šiemet silpnesni nei ankstesniais metais. Pati trasa nenuobodi, organizacija pusėtina. Savotiškai įdomu bėgti per dvi valstybes, nors ir nedaug. Kuklokas renginys, bet turintis savo ypatumų.
Kaliausių bėgimas 2019
Jau ne pirmus bėgimus Žagarėje vyksta vyšnių festivalis, bet tik neseniai pradėti rengti ta proga ir bėgimai. Šiemet sudomino ,,Kaliausių bėgimas", nors ilgai svarsčiau ar vykti čia ar į Širvintus, kur tomis dienomis tradiciškesnės rungtys buvo. Vis tik kadangi čia man gerokai arčiau, o ir Žagarėje dar nebuvau buvęs, taigi nuvykau čia.
Registravausi iš anksto ir tai nieko nekainavo, bet teko paaukoti vienus senus marškinėlius, kad būtų bent kažkoks kaliausės atributas. Iš pradžių nuvykau į pačią Žagarę, bet ten nieko konkrečiai su bėgimu neradęs ir pasitikslinęs internete radau, kad startas prie ežero už miestelio. Ten nuvykęs atsiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Oras nusimatė karštas, saulėtas - ko norėti liepos viduryje. Bet kai bėgti tik 3km, tai nieko baisaus ir karštis.
Dalyvių visai nedaug, dauguma sporto mokyklos auklėtinių, kuri ir organizavo bėgimą, bet keletas tikrai stiprių - kai atsiranda piniginiai prizai, atsiranda ir greitai bėgančiųjų. Taigi jau prieš startą žinojau, kad priziniame trejetuke nebūsiu, beliko tik sau kontrolei sudalyvauti.
Gana greitai buvo duotas startas plente ir visi pajudėjom. Kaip ir tikėjausi lyderiai gana geitai pabėgo, o aš likau vienas ir stengiausi neprisileisti iš už nugaros varžovų. Pati trasa gana greita - praktiškai be posūkių, keletas pakilimų - nusileidimų ir finišas Žagarės dvaro parko takelyje. Gana neblogas kontrolinis bėgimas išėjo, nors vėl nepavyko objektyviai pasimatuoti 3km laiko, kas apie 3200m buvo. Na pats geriausias bėgimas šiemet pagal savijautą, bet 5-as atbėgau. Po finišo grįžau iki savo mašinos, paliktos prie ežero, dar teisėjai nudžiugino, kad numerį galiu apsilikti prisiminimui, ir išvažiavau namo.
Apskritai varžybos nepaliko daug teigiamų įspūdžių - savotiškas ,,maniežinių" ir bėgimų gatvėmis hibridas, ne visai aišku kam skirtas. Su 3km prisikviesti daug bėgimo mėgėjų į Lietuvos pakraštį sunkiai tikėtina, o rimti bėgikai nevažiuos čia, kai už savaitės Lietuvos čempionatas stadione. Kai nemokamai, matyt niekam ir neinvestuota - nei vandens po bėgimo, nei atminimo dovanų (numerius dauguma bėgimų ir taip atiduoda), nors prizininkams solidžios sumos. Tiesa nors bėgimas ryte, bet apdovanojimų prizininkams reikėjo laukti iki pat vakaro. Toks savotiškai renginys, kad organizuoti, nors ne visai aišku ką ir kam.
Registravausi iš anksto ir tai nieko nekainavo, bet teko paaukoti vienus senus marškinėlius, kad būtų bent kažkoks kaliausės atributas. Iš pradžių nuvykau į pačią Žagarę, bet ten nieko konkrečiai su bėgimu neradęs ir pasitikslinęs internete radau, kad startas prie ežero už miestelio. Ten nuvykęs atsiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Oras nusimatė karštas, saulėtas - ko norėti liepos viduryje. Bet kai bėgti tik 3km, tai nieko baisaus ir karštis.
Dalyvių visai nedaug, dauguma sporto mokyklos auklėtinių, kuri ir organizavo bėgimą, bet keletas tikrai stiprių - kai atsiranda piniginiai prizai, atsiranda ir greitai bėgančiųjų. Taigi jau prieš startą žinojau, kad priziniame trejetuke nebūsiu, beliko tik sau kontrolei sudalyvauti.
Gana greitai buvo duotas startas plente ir visi pajudėjom. Kaip ir tikėjausi lyderiai gana geitai pabėgo, o aš likau vienas ir stengiausi neprisileisti iš už nugaros varžovų. Pati trasa gana greita - praktiškai be posūkių, keletas pakilimų - nusileidimų ir finišas Žagarės dvaro parko takelyje. Gana neblogas kontrolinis bėgimas išėjo, nors vėl nepavyko objektyviai pasimatuoti 3km laiko, kas apie 3200m buvo. Na pats geriausias bėgimas šiemet pagal savijautą, bet 5-as atbėgau. Po finišo grįžau iki savo mašinos, paliktos prie ežero, dar teisėjai nudžiugino, kad numerį galiu apsilikti prisiminimui, ir išvažiavau namo.
Apskritai varžybos nepaliko daug teigiamų įspūdžių - savotiškas ,,maniežinių" ir bėgimų gatvėmis hibridas, ne visai aišku kam skirtas. Su 3km prisikviesti daug bėgimo mėgėjų į Lietuvos pakraštį sunkiai tikėtina, o rimti bėgikai nevažiuos čia, kai už savaitės Lietuvos čempionatas stadione. Kai nemokamai, matyt niekam ir neinvestuota - nei vandens po bėgimo, nei atminimo dovanų (numerius dauguma bėgimų ir taip atiduoda), nors prizininkams solidžios sumos. Tiesa nors bėgimas ryte, bet apdovanojimų prizininkams reikėjo laukti iki pat vakaro. Toks savotiškai renginys, kad organizuoti, nors ne visai aišku ką ir kam.
Naisiai - Kryžių kalnas - Naisiai 2019
Jau tradiniu tapęs bėgimo renginys, kuriame pastaruoju metu dalyvauju, nors vis dažniau iškyla klausimas ar kitą kartą čia važiuoti. Bet kai bėgimas taip arti namų, nemokamas, vis nuvažiuoju, kaip ir šį kartą. Nežinau kodėl ir ar man vienam taip, ar ir kitiems, bet tai vienas sunkiausių bėgimų. Atrodo lyg ir nieko sudėtingo - nei kalnų daug, nei distancija labai ilga, bet gal dėl vasaros karščio, gal dėl vyraujančios žvyrkelio dangos, bet kasmet savotiška kančia čia bėgti.
Tradiciškai nuvykau kiek anksčiau, atsiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Starte tradiciškai dalyvių nedaug ir tradiciškai iš po starto čia vienas ar keli dalyviai pabėga. Per daug nesijaudinau dėl to, bet kuo toliau, tuo labiau jie tolo ir pačiam sunku buvo palaikyti tokį tempą. Tai su vienu, tai su kitu varžovu pasilaikiau, bet tradiciškai nemažą dalį vienas bėgau savo tempu. Iš tolo stebėjau kas vyksta priekyje, bandžiau ,,trauktis", bet taip nieko ir ,,nepasigavau" iki pat finišo ir pabaigoje jau ramiai parbėgau 4-oje vietoje. Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau ežerėlyje, užkandau pagal bėgimo dalyvio taloną ir teko gana ilgokai palaukti apdovanojimų. Pirmos trys absoliučios įskaitos vietos gavo čekius sporto prekių parduotuvėje, pirmos šešios - taures ir dar taurės už amžiaus grupes. Taigi gavau dvi taures ir iškeliavau namo.
Apskritai varžybos jau kelis metus nesikeičiančios ir nusistovėjusios savo organizavimu ir tvarka, sunku rasti skirtumų tarp jų prieš metus, du ar tris. Ta pati trasa, tie patys maitinimo punktai, tiek pat mažai dalyvių. Šiek tiek keičiasi apdovanojimai: jei pradėta nuo 1, dabar jau 3 gauna kažką piniginio ar čekių; jei pernai 10 molinių vazų - taurių, tai šiemet 6 tradicinės taurės, kiek sumenkusios palyginus su pernai ir amžiaus grupės dovanos. Bet apskritai tas pats bėgimas, kas bandė žino kas tai, kas nebandė ne itin veržiasi išbandyti.
Tradiciškai nuvykau kiek anksčiau, atsiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Starte tradiciškai dalyvių nedaug ir tradiciškai iš po starto čia vienas ar keli dalyviai pabėga. Per daug nesijaudinau dėl to, bet kuo toliau, tuo labiau jie tolo ir pačiam sunku buvo palaikyti tokį tempą. Tai su vienu, tai su kitu varžovu pasilaikiau, bet tradiciškai nemažą dalį vienas bėgau savo tempu. Iš tolo stebėjau kas vyksta priekyje, bandžiau ,,trauktis", bet taip nieko ir ,,nepasigavau" iki pat finišo ir pabaigoje jau ramiai parbėgau 4-oje vietoje. Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau ežerėlyje, užkandau pagal bėgimo dalyvio taloną ir teko gana ilgokai palaukti apdovanojimų. Pirmos trys absoliučios įskaitos vietos gavo čekius sporto prekių parduotuvėje, pirmos šešios - taures ir dar taurės už amžiaus grupes. Taigi gavau dvi taures ir iškeliavau namo.
Apskritai varžybos jau kelis metus nesikeičiančios ir nusistovėjusios savo organizavimu ir tvarka, sunku rasti skirtumų tarp jų prieš metus, du ar tris. Ta pati trasa, tie patys maitinimo punktai, tiek pat mažai dalyvių. Šiek tiek keičiasi apdovanojimai: jei pradėta nuo 1, dabar jau 3 gauna kažką piniginio ar čekių; jei pernai 10 molinių vazų - taurių, tai šiemet 6 tradicinės taurės, kiek sumenkusios palyginus su pernai ir amžiaus grupės dovanos. Bet apskritai tas pats bėgimas, kas bandė žino kas tai, kas nebandė ne itin veržiasi išbandyti.
Naktinė bėgimo šventė ,,Kaišiadorys - 2019"
Gražia tradicija tapo valstybines šventes pažymėti bėgimo renginiais. Liepos 6-oji turbūt viena tokių, per kurias pasiūla tikrai didelė kur važiuoti - mažiausiai 4 kvietė Lietuvos mastu, o dar nemažai ir regioninių. Šį kartą pasirinkau Kaišiadoris - nors distancija ir trumpesnė, nei įpratęs pastaruoju metu bėgioti per varžybas, bet savotiškai tai ir įdomu, o ir pati gyvenvietė dar bėgimo tradicijomis ne itin garsi, kas dar įdomiau. Nemažai daliai patiko ir tai, kad ,,naktinis" (nors realiai kaip ir dauguma tokių renginių daugiau ,,vakarinis", nes startas kiek po 21val. numatytas) bėgimas ir galima sudalyvauti po vieno iš daugelio kitų dieninių bėgim. O dar kai vienos iš bėgimo taurių įskaitinis etapas, tai ir dalyvių ne taip menkai susirinko.
Atvažiavau kiek anksčiau, bet numerį jau buvo paėmę komandos nariai, tai nebereikėjo rūpintis dėl to. Pradėjau apšilinėti, nors daug ir nereikėjo - vasariškas šiltas oras, o vakare bėgti dar labiau tinkamas. Apšilimo metu dar panagrinėjau trasą kiek - ne itin daug posūkių, nekalnuota trasa, todėl gana greita.
Liepos 6-ąją giedamas himnas 21 valandą, renginio metu ainkštėje prie bažnyčios, kur ir nusimatė startas, ant scenos irgi vyko koncertinė programa. Atėjus laikui vaikų choras buvo paliktas giedoti himną, bet užleistas tikrai ne vaikiškas himno įrašas - keistoka mintis, savotiška fonogramos parodija.
Kone iš karto po himno giedojimo visus pakvietė stoti į starto vietą ir gana greitai buvo duotas startas. Ne pats patogiausias startas - už kokių 20-30 metrų laukė 90 laipsnių posūkis į kairę - bet pavyko neblogai startuoti. Dar kiek pabėgus ir antrasis stataus kampo posūkis, šį kartą į dešinę, kur jau ir prasidėjo bėgimas. Iš pradžių ne itin kas norėjo ,,vesti", tai teko ir pačiam kiek išeiti į priekį. Dar prabėgom žiedą pagal visas eismo taisykles, nors bėgant visai nepatogus pasisukimas. Gana greitai pribėgom ir parko kraštą, kur pasukom siauru ir jau taisymo prašančiu dviračių takeliu. Vis sunkiau darėsi laikytis grupėje ir pasisukus link vasaros estrados keletas varžovų atitrūko. Visą likusį laiką iki finišo jau bėgau vienas, bandydamas nepaleisti ar gaudyti kažką iš priekyje esančių, bet taip ir parbėgau 5-oje vietoje ir gavau dalyvio medalį. Po varžybų dar kiek pabėgiojau ir iškeliavau namo.
Apskritai varžybos paliko gana gera įspūdį: trumpa ir greita trasa, neblogau sužymėta ir nemažai savanorių, šventinė nuotaika, tvarkinga organizacija. Aišku trūko iki skelbiamų 6km, jei dar takelis palei parką būtų platesnis ir geresnės kokybės, kuriame aukštesni bėgikai šakas galva skaičiavo, ar plentu leistų bėgti, trasai tik teigiami atsiliepimai būtų. Bet apskritai įdomus bėgimo renginys, kuriame norėtųsi vėl sudalyvauti.
Atvažiavau kiek anksčiau, bet numerį jau buvo paėmę komandos nariai, tai nebereikėjo rūpintis dėl to. Pradėjau apšilinėti, nors daug ir nereikėjo - vasariškas šiltas oras, o vakare bėgti dar labiau tinkamas. Apšilimo metu dar panagrinėjau trasą kiek - ne itin daug posūkių, nekalnuota trasa, todėl gana greita.
Liepos 6-ąją giedamas himnas 21 valandą, renginio metu ainkštėje prie bažnyčios, kur ir nusimatė startas, ant scenos irgi vyko koncertinė programa. Atėjus laikui vaikų choras buvo paliktas giedoti himną, bet užleistas tikrai ne vaikiškas himno įrašas - keistoka mintis, savotiška fonogramos parodija.
Kone iš karto po himno giedojimo visus pakvietė stoti į starto vietą ir gana greitai buvo duotas startas. Ne pats patogiausias startas - už kokių 20-30 metrų laukė 90 laipsnių posūkis į kairę - bet pavyko neblogai startuoti. Dar kiek pabėgus ir antrasis stataus kampo posūkis, šį kartą į dešinę, kur jau ir prasidėjo bėgimas. Iš pradžių ne itin kas norėjo ,,vesti", tai teko ir pačiam kiek išeiti į priekį. Dar prabėgom žiedą pagal visas eismo taisykles, nors bėgant visai nepatogus pasisukimas. Gana greitai pribėgom ir parko kraštą, kur pasukom siauru ir jau taisymo prašančiu dviračių takeliu. Vis sunkiau darėsi laikytis grupėje ir pasisukus link vasaros estrados keletas varžovų atitrūko. Visą likusį laiką iki finišo jau bėgau vienas, bandydamas nepaleisti ar gaudyti kažką iš priekyje esančių, bet taip ir parbėgau 5-oje vietoje ir gavau dalyvio medalį. Po varžybų dar kiek pabėgiojau ir iškeliavau namo.
Apskritai varžybos paliko gana gera įspūdį: trumpa ir greita trasa, neblogau sužymėta ir nemažai savanorių, šventinė nuotaika, tvarkinga organizacija. Aišku trūko iki skelbiamų 6km, jei dar takelis palei parką būtų platesnis ir geresnės kokybės, kuriame aukštesni bėgikai šakas galva skaičiavo, ar plentu leistų bėgti, trasai tik teigiami atsiliepimai būtų. Bet apskritai įdomus bėgimo renginys, kuriame norėtųsi vėl sudalyvauti.
Kauno maratonas 2019
Jau tradicinis bėgimo renginys, kuriame stengiuosi dalyvauti ir neretai net savotiškai koncentruojuosi pastaruoju metu. Šiemet irgi planavau rimtai bėgti, nors ilgą laiką dar galvojau ar 10km ar 21,1km rinktis. Per tą galvojimą ir dar tikėjimą, kad kaip neretai būna kokia nors įmonė ar organizacija sugalvos reklamos tikslais apmokėti startinį mokestį ir nesiregistravau iš anksto. Taip atėjo ir paskutinė savaitė, kai galų apsisprendžiau - užteks ir 10km šiemet. Nuėjau į tinklapį ir didžiam mano nustebimui registracija buvo uždaryta. Tuo labiau, kad pastaruoju metu dažnai eidavau į šią svetainę ir jokios info apie tai nebuvo. Kaip paaiškėjo vėliau - užsipildė visos vietos. Bet per aplinkui tai išsiaiškinus jau kaip ir planavau registruotis 21,1km, kur dar vietų buvo, bet paskutiniu metu išsisprendė teigiamai klausimas dėl 10km.Tiesa iš anksto numerio negalėjau pasiimti, tik prieš pat varžybas.
Pernai vienas geriausių dalykų šiose varžybose buvo trasa - aiški ir lygi, tinkama bėgti. Ilgai teko laukti šių metų trasų - gatvių ir krantinės remontai darė savų korekcijų. Ir kiek nuvylė galutinis rezultatas - kiek mažiau lygios vietos ir pabaigoje senamiesčio akmeninio tako ratukas. Bet aišku vis geriau nei vien senamiestis.
Taigi atvykau prieš startą, pasiėmiau numerį, startinį paketą ir palaukęs kol startuos maratono ir 1/2 maratono dalyviai pradėjau apšilinėti. Oras labai įdomus - lyg ir šilta, lyg ir vėjas nemažas, kuris ir atitvarus vartė Jonavos gatvės kilpoje.
Stojau į startą ir apsižvalgiau - iš pažįstamų veidų keletas matytų pajėgių, bet dėl prizinės vietos kovoti galima. Bet netikėtai dar pasirodė pora, iš pažiūros tikrai bėgančių - kaip vėliau paaiškėjo ukrainiečių. Na bet daug laiko nebuvo galvoti, atėjo ir starto laikas. Ne pati geriausia savijauta, bet po gero puskilometrio lyg ir įsibėgo. Iki to laiko jau nubėgo vienas ukrainietis, vienas lietuvis, o aš su kitu ukrainiečiu stengiausi palaikyti tempą. Išbėgom iš senamiesčio, prabėgom pro Kauno arenos garažus, pro Akropolį ir judėjom Šančių link. Prabėgom pro tautiniais kostiumais apsirengusių merginų juostų tunelį ir toliau bėgom tiesiai. Kaip paaiškėjo vėliau šioje vietoje ir turėjo būti posūkis tikrąja trasa. Aš žinojau pagal žemėlapius, kad kažkur turi būti posūkis link krantinės, bet jo vis nebuvo. Ukrainietis jau irgi kiek pabėgo, mačiau ne taip toli ir stengiausi nepaleisti. Kai staiga iš prieko pamačiau atvažiuojančius kelią rodančius dviratininkus ir paskui juos atbėgantį lyderį. Tarpusavyje kažką persimetė dar ukrainiečiai, apsisuko ir man dar spėjo surikti ,,sudji nemnoga ošiblis". Apsisukau dar pažiūrėti, kol susivokiau kas ir kaip šis jau gana tolokai buvo spėjęs nubėgti, o ir paskui mane atsilikęs varžovas greičiau susivokė ir apsisuko. Pradėjau vytis juos, nors emociškai jau varžybos buvo ,,palaidotos" - į prizininkus tikimybė maža, laikas irgi nebeaktualus, kai trasa neaišku kiek. Dar kurį laiką taip ir bėgau tiesiog kad bėgti, bet paskui vis tik sugalvojau ,,pagaudyti" varžovą priekyje - ukrainiečiai jau kartu draugiškai buvo nubėgę, taigi beliko vienas lietuvis, iki apsisukimo atsilikinėjęs nuo manęs, bet greičiau apsisukęs. Per keletą kilometrų krantinėje ,,pasigavau" jį, nors tas kelias dėl dangų keitimųsi dar daugiau statybvietę priminė. Tik prisivijus iš karto ,,sėdo" už nugaros ir teko pačiam dirbti. Lyg ir jau buvo pradėjęs ,,paleidinėti", kol neatėjo akmenų takas prie Vytauto bažnyčios. Čia jis pagreitėjo ir kiek pabėgo, bet per kilpą Santakos parke prisivijau. Tada atėjo antras jo spurtas prie naujo paminklo netoli pilies, kur lengvo žvyriuko takelis. Vėl kiek atitrūko, bet vėl ėmiau artėti prie 21,1km ir 10km trasų sankirtos prie aikštelės. Jau galvojau pradėsiu greitėti po posūkio, bet staiga kažkaip į galvą mintis, kad kažkur netoli nusisukimas į senamiestį. Pasukau galvą atgal, žiūriu, kad jau prabėgęs. Dar galvojau surikti varžovui, bet pamaniau, kad už keliasdešimt metrų šis pasuks kitame posūkyje. Apibėgau tą ratą senamiestyje - niekas nebesivijo, taip ramiai ir finišavau. Pagal pirminį protokolą 4-oje vietoje, nors pirmoje vietoje atsidūrė žmogus, neįveikęs senamiesčio rato ir taip aplenkęs ukrainiečius, kurių mes jau net nebematėm. Teoriškai galima būtų buvę ginčytis dėl visos šios situacijos, bet dar labiau nusiminęs turėjobūti kitas varžovas, bėgęs prieš nelemtą posūkį 2-as, bet pasisukęs dar vėliau ir iš viso berods 13km prabėgęs. Manasis kilometražas irgi vietoje 10km tapo 11,5km. Ir tokių ne vienas ir ne du buvo, nemaža masė. Dar bandžiau užklausti teisėjų apie visą šią situaciją, bet juos surasti buvo problema, pora kartų siuntinėjo nuo vienos palapinės prie kitos, kol pagaliau viena pakomentavo ,,tai žinom tą situaciją, negerai išėjo". Įdomumo dėlei palaukiau 10km apdovanojimų, bet šių nebuvo. Nežinau, ar ką nors iš viso apdovanojo, bet paskui bent jau registraciją kitiems metams kaip kompensaciją dovanojo kas parašė elektroninius laiškus.
Apskritai Kauno maratonas pirmą kartą paliko neigiamas emocijas. Jau problemos su registracija, tiksliau informacijos trūkumu dėl jos uždarymo, vertė kiek sunerimti. O dalyvių paklaidinimas trasoje, kai tam specialiai pasamdyti dviratininkai ne ten nuvedė dalyvius, ilgam ir daugeliui dalyvių atsimins. Net neaišku kiek kas prabėgo - teko girdėti ir 14km km kai kurie įveikė. Dar neaišku kiek jų prabėgo senamiesčio ratą, kiek nubėgo 21,1km trasa tiesiai į finišą. Žiūrėsime kas bus kitais metais, kai visas renginys persikels į balandžio pabaigą, bet tikėsimės, kad tai tebuvo laikinas žingsnis atgal, išimtis iš taisyklės, o ne tendencija.
P.S. 2020-aisiais išnaudojau savo nemokamą kompensuotą regitraciją į Kauno maratono virtualų bėgimą - tvarkingai atsiuntė paketą, nors ir į priešingoje miesto pusėje esantį paštomatą. Aišku gaila, kad nevyko realaus bėgimo, nors organizatoriai ir stengėsi tokį padaryti, bet visa ta ,,korono isterija" iš valdžios pusės neleido organizuoti tradiciškai. Ką gi lauksim kitų metų ir tikėsimės normalaus ne tik šio, bet ir kitų bėgimų.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)