Kaliausių bėgimas 2019

Jau ne pirmus bėgimus Žagarėje vyksta vyšnių festivalis, bet tik neseniai pradėti rengti ta proga ir bėgimai. Šiemet sudomino ,,Kaliausių bėgimas", nors ilgai svarsčiau ar vykti čia ar į Širvintus, kur tomis dienomis tradiciškesnės rungtys buvo. Vis tik kadangi čia man gerokai arčiau, o ir Žagarėje dar nebuvau buvęs, taigi nuvykau čia.
Registravausi iš anksto ir tai nieko nekainavo, bet teko paaukoti vienus senus marškinėlius, kad būtų bent kažkoks kaliausės atributas. Iš pradžių nuvykau į pačią Žagarę, bet ten nieko konkrečiai su bėgimu neradęs ir pasitikslinęs internete radau, kad startas prie ežero už miestelio. Ten nuvykęs atsiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Oras nusimatė karštas, saulėtas - ko norėti liepos viduryje. Bet kai bėgti tik 3km, tai nieko baisaus ir karštis.
Dalyvių visai nedaug, dauguma sporto mokyklos auklėtinių, kuri ir organizavo bėgimą, bet keletas tikrai stiprių - kai atsiranda piniginiai prizai, atsiranda ir greitai bėgančiųjų. Taigi jau prieš startą žinojau, kad priziniame trejetuke nebūsiu, beliko tik sau kontrolei sudalyvauti.
Gana greitai buvo duotas startas plente ir visi pajudėjom. Kaip ir tikėjausi lyderiai gana geitai pabėgo, o aš likau vienas ir stengiausi neprisileisti iš už nugaros varžovų. Pati trasa gana greita - praktiškai be posūkių, keletas pakilimų - nusileidimų ir finišas Žagarės dvaro parko takelyje. Gana neblogas kontrolinis bėgimas išėjo, nors vėl nepavyko objektyviai pasimatuoti 3km laiko, kas apie 3200m buvo. Na pats geriausias bėgimas šiemet pagal savijautą, bet 5-as atbėgau. Po finišo grįžau iki savo mašinos, paliktos prie ežero, dar teisėjai nudžiugino, kad numerį galiu apsilikti prisiminimui, ir išvažiavau namo.
Apskritai varžybos nepaliko daug teigiamų įspūdžių - savotiškas ,,maniežinių" ir bėgimų gatvėmis hibridas, ne visai aišku kam skirtas. Su 3km prisikviesti daug bėgimo mėgėjų į Lietuvos pakraštį sunkiai tikėtina, o rimti bėgikai nevažiuos čia, kai už savaitės Lietuvos čempionatas stadione. Kai nemokamai, matyt niekam ir neinvestuota - nei vandens po bėgimo, nei atminimo dovanų (numerius dauguma bėgimų ir taip atiduoda), nors prizininkams solidžios sumos. Tiesa nors bėgimas ryte, bet apdovanojimų prizininkams reikėjo laukti iki pat vakaro. Toks savotiškai renginys, kad organizuoti, nors ne visai aišku ką ir kam.