2021-01-26

Sportas visiems 2020

Tradiciškai šis renginys vyksta gegužės mėnesį, bet šiemet dėl viruso baimės nukeltas į rugsėjį. Planuose buvo prieš tai Baršausko bėgimas Kaune, bet jį atšaukė paskutinę savaitę, taigi Palanga atidarė rudens bėgimų sezoną. 

Nors laikas ir keitėsi, bet vieta, tvarką ir visa kita nesikeitė. Taigi užsiregistravau internetu, sumokėjau simbolinius 3 eurus ir pasiėmiau numerį. Kaip ruduo gana šilta, apšilau ir laukiau starto. Iš karto nubėgo lyderis, o aš likau antroje grupelėje, kuri po truputį byrėjo, kol galų gale likome trise. Ne visai tolygiai ,,vedė", o ir trasa posūkiai, kalnai pakalnės darė savo. Bet bent jau smagu ir įdomu buvo, kol tesėsi pušynai dviračių taku. Bet vienas varžovas palaipsniui taip ir nubėgo, o kitas pagreitėjo prieš pat ilgąją ir nuobodžiąją tiesiąją. Taigi visa ta tiesioji eilinį kartą turėjo žagsėti ir ne vien nuo mano keiksmų - nemaža dalis dalyvių ta atkarpa nesidžiaugia. Taip gana ramiai parbėgau 4-oje vietoje, o savo amžiaus grupėje 2-as. Aišku tikėjausi kiek geresnio laiko, bėgimo savijautos ir tuo pačiu vietos, bet bent jau matėsi progresas.

Dar kiek pabėgiojau ir sulaukiau apdovanojimų. Bendra įskaita čia neapdovanojama, o už 2-ąją savo amžiaus grupėje gavau medalį ir sausainių dėžutę.

Apskritai varžybos trradicinės ir nieko naujo palyginus su ankstesniais metais, tik pasikeitęs laikas dėl viruso baimių. Ramiai, tvarkingai ir gana kukliai - be triukšmo ir bereikalingos reklamos.

Aplink Žaslių ežerą 2020

Praėjus mėnesiui po trail eksperimento Šiauliuose ir treniruočių jau jaučiausi gerokai stipresnis ir laukiau normalaus testo, kuris parodytų kur esu ir ko trūksta. Kaip tik tokia proga pasitaikė Žaslių bėgime, nes pastaraisiais metais ten bėgdavau. Tiesa nedaug trūko, kad šiemet šio bėgimo ir nevyktų, mat organizatoriai buvo išsigandę ar aptingę dėl garsiojo viruso. Bet keletas skambučių ir kone paskutinę savaitę bėgimas vis tik buvo suorganizuotas.

Registracija internetu, nors mokėjau vietoje 5 eurus. Dalyvių tikrai daug, jei gerai girdėjau net ir rekordas, nors prieš varžybas organizatoriai bijojo, kad niekas nevažiuos. Oras tradiciškai gana karštas, bet pradėjau apšilinėti. Sveikatos vis tik ne kažką, nors vis liko viltis, kad čia daugiau startinis jaudulys.

Stojau į startą ir gana neblogai pavyko pirmieji šimtai metrų, nors starto tiesioji visai nedėkinga - siauras ir nelygus žvyro takelis. Pirmi kilometrai plentu visai smagiai pralėkė, kiek stabdžiausi net, nors kalnai pakalnės darė savo. Bet akimirksniu viskas sugriuvo įbėgus į pievų takelius - varžovai gana greitai pabėgo. Padėtis kiek stabilizavosi įbėgus į vieškelį, bet džiaugsmas neilgai truko, nes pradėjo šoną durti. Kurį laiką dar kentėjau, bet paskutiniame kilometre dar paleidau vieną varžovą. Nei laikas, nei vieta, nei savijauta bėgant dar nebuvo tokia gera, kaip tikėjausi, bet bent jau supratau kokiame taške esu.

Dar kiek pabėgiojau po varžybų, išsimaudžiau ežere, peržiūrėjau finišo protokolus ir išvažiavau namo - laukti jau nebuvo ko.

Apskritai varžybos visai neblogai, tradiciškai organizuotos, nors ir per savaitę. Gana tradicinis renginys, daug naujovių nebeprigalvosi, nors kasmet vis stengiamasi bent  kažką naujo įvesti.

Laukinis trail Šiauliai 2020

Taip jau susiklostė, kad po pernykščio bėgimo Rumšiškėse teko kone pusei metų stabdyti bėgimą ir apskritai judėjimą - problemos su koja pasirodė ne tiek rimtos, kiek sunkiai ir net skausmingai gydomos. Per tiek laiko aišku gerokai praradau formą, o pradėjęs bėgioti pirmu kartu matyt kiek persistengiau ar peršalau ir dar mėnuo ,,iškrito" dėl problemų su nugara. Bet po viso to jau ramiau pradėjau bėgioti ir po truputį net į varžybas dairytis. 

Pirmas toks savaitgalis, kai sutapo laisvas savaitgalis darbe ir varžybos teko birželio pabaigai, kur buvo pasirinkimas tarp Elektrėnų ir Šiaulių. Elektrėnuose bėgau ne taip seniai 10km - sunkoka, bet smagi trasa, o Šiauliuose taip vadinamas ,,trail" bėgimas - žinant mano ,,meilę" krosams, tai visai neviliojo, nors ir netoli nuo namų. Bet kai šeštadienis ,,iškrito", teko rinktis pastarąjį. 

Dar galvojau ar bėgti 19km tiesiog ar pasivaržyti 7km trasoje. Pasirinkau šį kartą trumpesnį variantą ir užsiregistravau internetu - startinis mokestis 10 eurų kaip už ,,trail" visai normalus pasirodė, tuo labiau kad paruošti trasas čia nemažai darbo reikia. Po to dar pradėjau domėtis kas tas ,,trail" ir jo ypatumais - internete trasas radau, video pristatymus, organizatorių komentarus apie trasas, trasos ženklinimo ypatumus ir pan. Žodžiu šioje vietoje tikrai pasistengta. 

Atvykau gana laiku, kai dar nebuvo didelių automobilių eilių - padėtį dar kiek apsunkino tai, kad tuo pačiu toje pačioje vietoje vyko ir dviratininkų lenktynės. Bet savanoriai reguliavo eiles, kur kam važiuoti ir statyti mašinas. Taigi prisiparkavęs nukeliavau pasiimti startinio paketo - kiek atstovėjęs eilėje pasiėmiau jį ir po truputį pradėjau apšilinėti. Kiek išbandžiau varžybų trasos pradžią, bet taip ir neradau pirmojo posūkio - na tiek jau to, vis tiek ne vienas bėgsiu, pasiklysiu. Savijauta ne pati geriausia - aišku nemažas jaudulys po pusmečio pertraukos, o ir šiaip po poros mėnesių treniruočių dar tikrai toli kovinė forma. Bet nieko, stojau į startą ir greitai prasidėjo varžybos. Iš pradžių taikiausi į lyderių grupę, kiek geresniam keliui pasirodžius ir į priekį jau veržiausi, kol iš nugaros išgirdom su kitais kolegomis, kad čia reikia sukti. Nieko keisto, kad net apšilimo metu nemačiau to posūkio ir po dienos kitos vėl nerasčiau jo - toks siauras ir nežymus, bet vis tik takelis. Po to ,,pramiegoto" posūkio jau priekyje buvo kiti varžovai, o aš stengiausi neatsilikti, nors sekėsi sunkiai, nes pats takelis buvo minkštos miško dangos ir vis mažiau matėsi iš viso, vis daugiau atsirasdavo krūmų ir pan. Čia netikėtai žiūrėdamas daugiau į varžovų nugaras nei dangą po kojomis pasisukau pėdą. Kone sustojau, vėl kol įsibėgau pirma grupė jau ir nubėgo. Galų gale takelio visai nebeliko, tik plėšytos sukabintos juostos, žyminčios trasą. Bet pagaliau jos baigėsi ir laukė kalnelis. Čia dar kartą nepastebėjau kas po kojomis ir vėl pasisukau pėdą. Į kalną šiaip ne taip įlipau, dar pora varžovų praleidau ir vėl lyg ir bent kuriam laikui pėda problemų nebesudarė. Taip takeliu pribėgom nuvirtusį medį - iš senų laikų, kai dar bėgiojau kliūtis, pabandžiau taip pat peršokti jį, bet keliu kliudžiau greta stovintį. Dar kartą teko ,,stabdyti arklius" ir vėl po truputį ,,įsibėgti". Kadangi lyderių grupė jau gerokai nutolusi buvo, per daug nebesistengiau ,,draskytis" ir ramiai pabaigti varžybas. Prabėgau pro ežero pakrantę, pasukau pro vieškelį, kur laukė maitinimo punktas. Bet kai tik 7km, tai neverta ir stabdytis dėl to. Jau ir pamačiau varžovų priekyje, pradėjau ,,gaudyti", kol netoli posūkio prie ežero užsižiopsojęs vėl užlipau ant šaknies ir vėl kentėjo pėda. Vėl po truputį ,,įsibėgau" ir vingiais vingiais laukė ,,desertas" - visai smagus kalnelis, kur nemaža dalis jau ir pėsčiomis eidavo. ,,Susivalgiau" čia dar vieną varžovą, nusileidau nuo to kalno ir jau pasirodė pažįstamos vietos netoli finišo. Dar prisijungė vienas kolega, galvojau taip ramiai ir finišuosim, bet šis pagreitėjo prieš finišą ir nebegaudžiau - tiesiog nemačiau skirtumo kelintam parbėgti, jei ne prizininkui. Paskui pažiūrėjau - 11-as likau, daugeliui net pirmą kartą varžovų girdėtų pralaimėjęs. 

Po bėgimo dar kiek pabėgiojau ramiai ir nukeliavau apsiprausti greta esančiame ežere. Apžiūrėjau ištinusį kelią, pėda irgi jautėsi dar keletą dienų po varžybų. Žodžiu nuotykių tikrai netrūko per varžybas. Daug nebebuvo ko laukti ir iškeliavau namo, kas šiuo atveju visai netoli.

Apskritai varžybos visai gerai organizuotos - tvarkinga registracija, nemažai informacijos apie trasas, jų žemėlapiai, net video pristatymas, automobilių srautų suvaldymas varžybų centre, pakankamai nemažas startinis paketas. Gal kaip naujokui ,,trail" kiek sunkiau suprasti trasos žymėjimą ir juo sekti be problemų. Šiaip visai smagu sudalyvauti tokiose varžybose, netaikant į prizininkus - daug emocijų, nuotykių trasoje. Aišku ne visiems tinka tokios trasos - kaip ir nuo vaikystės laikų krosuose ,,gaudavau malkų" nuo daugelio ir net visai negirdėtų konkurentų, taip ir dabar niekas nepasikeitė. Bet tam tikriems bėgikams tai visai tinka ir patinka, o ir iš organizacinės pusės visai gerai suorganizuota varžybos pasirodė.

Pasvalio šventinis bėgimas 2019

Daugeliui bėgimo mėgėjų Pasvalys gerai pažįstamas miestas, tuo labiau kad paprastai čia organizuojamas ne vienas bėgimas. Pastaruoju metu vienas iš tokių vyksta per miesto šventę. Kaip ir pernai distancija kiek daugiau nei 10km, nors šiemet trasa kiek pakeista. Startinis mokestis gana nedidelis - 5 eurai ir registracija internetu. 

Kaip visada atvykau kiek anksčiau ir pasiėmiau numerį. Kiek apšilau ir atėjo starto laikas.Startas gana siauras, bet po to sekė trumpa atkarpa gatve, kol neprasidėjo Svalios parko takeliai. Išbėgus iš parko toliau jau sekė gatvių maršrutas: posūkis ir pakalnė, po kurio vėl sekė posūkis ir iki Poilsio parko, kur apsisukus aplink kuolelį vėl atgal ta pačia gatve ir tuo pačiu kalnu į viršų. Vėliau dar vienas posūkis ir įkalnė, po kurios sekė ilgoka atkarpa pėsčiųjų taku ir pasukus į kitą gatvę jau matėsi finišo tiesioji. Taip laukė 3 ratai.  Kaip ir pernai iš pat pradžių atsirado greitai pradėjusiųjų, bet gana greitai juos ,,susivalgėm". Po pirmo rato kelią rodęs dviratininkas sustojo ir teko pačiam jau bėgti. Kadangi tuo metu jau buvau priekyje, įbėgęs į Svalios parką vis tik ne ten nusukau - gerai, kad varžovai iš nugaros sušaukė. Taigi grįžau prie tos grupelės ir kurį laiką bėgau joje, kol vienu metu pagreitėjau ir atsiplėšiau nuo varžovų. Paskutiniąsiąs tiesiąsias dar visai netoli buvo varžovas, bet pavyko išlaikyti šį už nugaros ir finišuoti 1-am. Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Po jų apsidžiaugiau, kad pavyko taip finišuoti, nes skirtumas tarp 1-os ir kitų prizinių vietų ne toks jau menkas: jei nugalėtojui teko išorinė baterija, medaus, puodelis, tai kitiems tik puodeliai. 

Apskritai bėgimas gana gerai organizuotas, trasa kiek specifinė, kiek kalnuotesnė nei pernai, bet ir daugiau posūkių. Tradiciškai gana kuklus, nors pirmos vietos apdovanojimai jau ne visai kuklūs. Gana tradicinis rudeninis bėgimas su savo ypatumais.

2020-12-12

Bėgimas Rumšiškėse 2019

 Tradiciškai kasmet vyksta bėgimas Rumšiškėse, kai kuriems svarbus kaip paskutinis etapas, kai kuriems įdomus dėl handikapo - šiaip visai įdomu ir man, bet paprastai ne itin pasiruošęs 1/2 maratono tokiu metu būnu, todėl užtenka ir 10,5km. Tuo labiau, kad trasa ne pati lengviausia čia. Taigi šiemet vėl užsiregistravau 10,5km - tradiciškai internetu ir tradiciškai ne pats pigiausias variantas - 15 eurų. 

Atvykau kiek anksčiau, atsiėmiau numerį ir apšilau. Oras tradiciškai rudeniški ne patas ir vėsokas, o savijauta irgi geriausia. Bet stojau į startą ir kaip visada čia problemos, nes starto vieta siaura, o dar grindinys tikrai nepadeda man. Iš pat starto ,,šovė" į priekį vienas varžovas, o aš bandžiau per daug nepaleisti toli, bet sunkiai sekėsi - šis vis tolo. Ir pati savijauta prasta prasta buvo, o ir koja neleido, kone kiekvieną žingsnį teko taikyti kaip statyti, kad neskaudėtų.. Problema ne nauja, kurį laiką stiprėjanti, bet vis laukiau sezono pabaigos, kad ramiai galėčiau išsigydyti. Taip per ne pačias geriausias emocijas atbėgau 2-as, nors nei savijauta, nei laikas nebuvo patys geriausi. Dar kiek pabėgiojau po varžybų ir laukiau apdovanojimų. Per tą laiką dar košės pavalgiau, vandens atsigėriau.

Apdovanojimi gana tradiciniai: duonos gaminiai, košės, taurė, energetinis gėrimas, dantų pasta. Apskritai tradicinis bėgimas, nieko naujo per metų metus. Kažkas iš serijos ,,rask 10 skirtumų" tarp skirtingų metų.

2020-10-14

Ateik ir įveik 2019

Vienas iš ne visai tradicinių bėgimų Lietuvoje, apie kurį įvairių atsiliepimų girdėjau. Bet geriausiai žinoma pačiam pabandyti, taigi šiemet susiruošiau į Kauną. Registracija internetu ir neskubėjau registruotis, nes kone iki paskutinės dienos galėjo užsirašyti. Dar galvojau kur dalyvauti: 6km, 8km su kliūtimis ar 5km lygumose. Aišku atmečiau kliūtis - vis tik kiek radau info ten ne stadiono kliūtys 91,4cm aukščio, o nestandartinės laipynės ir pan. Lyguminis bėgimas man visai tiktų, bet pats renginys ne lygumomis garsėja, todėl norėjosi išbandyti garsesnius čia kalnus. Taigi nusprendžiau bėgti 6km ir registravausi. Tik sekėsi internetu ne kažin kaip - per kelias oficialias vietas skyrėsi informacija, iki kada galima registruotis ir pasirodo, kad jau pavėlavau. Na bet per daug neliūdėjau - skirtumas dėl to tik keletas eurų.
Nuvykau į starto vietą, sumokėjau startinį mokestį 5 eurus, apšilau ir atėjo starto laikas. Apšilimo metu dar bandžiau susigaudyti kokia trasa, bet pamatęs kokie kalnai laukia nebesiblaškiau po juos. Savijauta prasta - tarsi temperatūros turėčiau, iš vakaro visai nesibėgo, bet ryte lyg ir jau geriau. Startas KTU stadione - seniai, jei iš viso kada nors, bėgau žvyro (ar kaip tai pavadinti) stadione. Iš pat pradžių ėmiau ,,vesti", nors savijauta ne pati geriausia. Prabėgom stadione visą ratą ir išbėgom palei zoologijos sodą link Ąžuolyno parko. Bet priešingai nei aš tikėjausi nekirtome gatvės, o pasukome kita zoologijos sodo kraštine ir pasukom takeliu į pakalnę. Ten takeliais pribėgom tunelį po plentu - tiesa iki to spėjau ne ten pasukti, ir teko šokti nuo 2m aukščio žemyn, kad sugrįžčiau į trasą. Per tą laiką spėjo aplenkti vienas varžovas, prabėgom tunelį ir laukė pirmas rimtas kalnas. Sunkiai kilau, bet priešininkui dar sunkiau buvo, bet kaip keista šis mandagiai pasitraukė ir praleido į priekį. Po to sekė Ažuolyno takeliai, posūkiai ir nusileidimas netoli estrados, o paskui žinoma ir pakilimas ja. Kojos aišku kentėjo, bet paskui sekė gana ilga lygumų dalis ir beliko paskutinis trumpas, bet tikriausiai stačiausias kalnas. Dar kiek Ąžuolyno takelių, perbėgimas per gatvę ir finišas KTU stadione. Sunki trasa, laikas aišku ne pats geriausias (net palyginus su ankstesnių metų dalyviais), bet kaip su tokia prasta savijauta ir dar 1-a vieta tai visai gerai. Dalyvio medalis finiše ir kiek pabėgiojęs laukiau apdovanojimų. Šį kartą dar dalino ledus, bet kai lauke vėsoka ir savijauta ne itin, tai ne itin ir norėjosi jų. Pagaliau atėjo ir apdovanojimų metas - šį kartą nustebino teigiama prasme: džemperis, KTU gertuvė, firminiai maišeliai.
Apskritai varžybos netradicinės bent jau man - savotiškas mini trail'as. Daugeliui gana sunki trasa, nors tuo pačiu ir įdomi. Šiemet sausa, bet kai šlapia visai kitaip ir kalnai atrodytų, ir tunelis jei daugiau vandens būtų. Organizacija gana tvarkinga, informacijos nemažai galima rasti apie renginį, nors didelio dalyvių skaičiaus ir nesukvietė. Gal dėl savo netipinės trasos, gal dėl datos. Bet apskritai vertas dėmesio renginys, jei ieškoma naujų iššūkių, netradicių bėgimų.

Pasienio festivalis 2019

Jau ne pirmus metus vykstantis renginys Ežerėje, kurio metu vyksta gana unikalus bėgimas per dviejų valstybių teritorijas. Didžioji dalis trasos driekiasi plentu nuo Mažeikių link Latvijos sienos, kur kirtus tiltą gana greitai laukia posūkis ir kiek pabėgus takeliu laukia finišas. Viso labo tik 4,5km. Anksčiau šis renginys vykdavo rugsėjį ir neretai kirsdavosi su kitais bėgimais, bet šiemet atkeltas mėnesiu atgal ir pasitaikė visai gera proga sudalyvauti.
Visa pagrindinė organizacija Latvijos pusėje, todėl susigaudyti kas ir kaip ne taip jau ir lengva. Informacijos nedaug, o ir ši daugiau latviškai. Bet pavyko susirasti kiek reikia ir užsiregistruoti internetu.
Nuvykau kiek anksčiau, radau registracijos vietą, sumokėjau simbolinį 3 eurų startinį mokestį ir gavau numerį. Dar paklausiau kada išveža į starto vietą (gerai, kai su rusų kalba dar pažįstamas) ir nuėjau apsižiūrėti šventės. Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas. Diena vasariška ir karštoka, ramiai sau dariau mankštą pavėsyje, kai visi sulipo į autobusą, nors pagal organizatorių atsakytą klausimą dar buvo likę 10 minučių. Kai autobusas pajudėjo pajudėjau ir aš link jo ir kone paskutinis įšokau. Šioks toks stresas, bet pavažiavus 100m organizatoriai sustabdė autobusą ir dar palaukėm tas 10 minučių iki išvažiavimo - pagal oficialią programą jau turėjome išvažiuoti, nors organizatoriai paskui nukėlė išvykimą 10 minučių. Nors šiaip to važiavimo nedaug, galima buvo ir nubėgti.
Dar kiek pabėgiojau netoli starto ir sulaukiau starto. Iš karto pasiūliau savo tempą, nedaug kas laikėsi tiesiai už nugaros ir gana greitai likau vienas. Oras tikrai karštas, dar pavėjui, prakaitas smagiai žliaugė. Trasa gana įdomi, keletas kalnelių, nors ir tiesi visa. Bet kai tik 4,5km nepasijuto to nuobodumo. Pabaigoje man nesmagiausia trasos dalis - nelygus takelis link finišo. Ramiai finišavau 1-oje vietoje, nors savijauta ir tikriausiai pats bėgimas nebuvo pats geriausi. Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau ir laukiau apdovanojimų. Ne patys stipriausi - medalis, už pirmą vietą dar vitaminai (nors daugiau medaus produktų tabletės).
Apskritai gana įdomus bėgimas, savotiškai galima lyginti su bėgimu Žagarėje, bet latviškasis variantas daugiau pritaikytas masėms, čia ir dalyvio medaliai egzistuoja, ir maisto duoda po bėgimo dalyviams. Dėl to ir dalyvių daugiau matyt. Tiesa prizai šiemet silpnesni nei ankstesniais metais. Pati trasa nenuobodi, organizacija pusėtina. Savotiškai įdomu bėgti per dvi valstybes, nors ir nedaug. Kuklokas renginys, bet turintis savo ypatumų.