2019-06-14

Bėgimas skirtas Lietuvos karių dienai pažymėti Tauragėje 2018

Iš tikro jau ne naujas bėgimas, bet iki šiol nors ir senokai norėjau, bet vis nepavykdavo čia sudalyvauti. Pagaliau atsiradus progai nusprendžiau tai ištaisyti ir nuvykti į dar neišbandytas trasas.
Registracija vėl tradicinė kaip ir kainos internetu - dar kurį laiką galvojau ar 6km ar 12km bėgti, bet vis tik nusprendžiau du ratus bėgti ilgesnę distanciją pasirinkti.
Nors galvojau, kad bėgimas vyks pačioje Tauragėje, bet vis tik geriau panagrinėjus pamačiau, kad vis tik teks dar pavažiuoti toliau į pramogų parką. Atvykau laiku, radau gana lengvai, pasiėmiau numerį ir dar kiek turėjau laiko apžiūrėti teritoriją. Tiesa oras visai jau rudeniškas, gana stiprus vėjas, vos ne krituliai nori pasirodyti. Todėl malonumo daug nebuvo, nors vasarą, manau, ten visai gražu ir malonu.
Taigi kiek apšilau, paskutiniu metu stojau į starto vietą, nors dar nepavėlavau. Iš anksčiau buvau internete pažiūrėjęs į trasą - vienas iš retų Lietuvoje atvejų, kai galima rasti trasos konfigūraciją su visais pakilimais ir nusileidimais. Iš po starto už keliasdešimties metrų posūkis, paskui prabėgus parko teritoriją dar vienas ir išbėgimas pro vartus, kažką panašaus į lentpjūvę ir tada po dar vieno posūkio ilgoka atkarpa vieškeliu. Prie kapinių vėl asfaltas, o prabėgus tvenkinį prasideda nuobodžiausia trasos atkarpa - dviračių takelis palei plentą, šįkart dar prieš vėją. Ir pabaigai pakalne per gyvenvietę link parko. Pirmas ratas vėl gana įdomus - ir 6km dalyviai šalia, ir pati trasa dar nespėjusi atsibosti. O antrasis jau gana nuobodus - priekyje varžovas jau labai toli pabėgęs, iš galo arti irgi nieko. Taigi vėl panašus finišas, kaip ir Rumšiškėse.
Po varžybų dar pabėgiojau, susiradau kur persirengti - tiesa nusiprausti nepavyko, po šaltu vandeniu tokiu oru visai nesinorėjo lįsti. Po to dar nuėjau dalyviams skirtos kareiviškos košės ir pavyko paskutinę porciją dar gauti. Na bet daugiau kaip ir nebebuvo norinčių - matyt visi greičiau ,,susisuko" po varžybų.
Taigi dar liko sulaukti apdovanojimų, kurie greitai ir prasidėjo. Gana tradiciniai vėl apdovanojimai - proteino 1kg, vietinio pramogų parko bilietai, šiek tiek miesto atributos.
Apskritai varžybos gana neblogai organizuotos, trasa aiški ir neklaidi, savanorių pakankamai. Aišku rudeniškas oras daro savo bendrai nuotaikai. Nors teoriškai tai kaip ir buvo kito sezono pristatymas, bet taip nieko ir neišgirdau apie tai. O šiaip gana tvarkingas rudeniškas bėgimas.

Aplink Lietuvą 2018

Jau tradicinis bėgimas Rumšiškėse, liaudies buities muziejaus teritorijoje, kurio metu tenka prabėgti pro visų regionų ekspozicijas. Esu bėgęs ir 1/2 maratono čia pagal gana įdomias handikapo taisykles, bet pastaraisiais metais ir 10,5km užtenka. Iš tikro prieš tai dar svarsčiau kur važiuoti: čia, į pajūrį ššbandyti trail trasos ar kitu atveju tiesiog normaliose varžybose bėgti, o gal ir į Latviją pasukti - bet paskui įvertinus visas aplinkybes apsisprendžiau.
Startinis mokestis tradicinis kaip ir visuose šios taurės etapuose ir gana sklandžiai organizuotas apmokėjimui internetu. Nuvykau į vietą, pasiėmiau numerį ir po truputį pradėjau apšilinėti. Nuotaikos ne pačios geriausios - ruduo vis tik daro savo, o dar ir iš po ligų sveikatos ne pačios geriausios.
Starte dalyvių gana nemažai, gal dėl to, kad kartu 5,2km ir 10,5km. Tradiciškai pradžia akmenimis grįstoje aikštėje, bet gana greitai prasidėjo ir asfaltas. Gana greitai pradėjo varžovai, bet turint omenyje trasos ypatumus per daug nesijaudinau - pora kalnų gana greitai apmalšino jaunimo entuziazmą. Taip palengva ,,susigaudžiau" nubėgusius starte varžovus, ir pirmas ratas gana įdomiai prabėgo, tuo labiau kad 5km dayviai visai gerai palaikė kompaniją. Bet antrasis jau buvo daugiau kova su savimi ir bėgimas vienam - priekyje nieko, iš galo irgi per daug arti nieko nesimatė. Taip gana ramiai ir parbėgau vienas.
Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Šįkart nereikėjo tiek ilgai laukti, kaip kažkuriais metais, kai tada dar bendrą metų įskaitą skaičiavo. Aišku skaičiavo ir šiemet, bet jau patobulėjo matyt - nors kai man tai neįdomu per daug nesigilinau į tai. Patys apdovanojimai irgi gana tradiciniai pačių organizatorių - chemijos, duonos gaminiai, taurelė. Per daug ir nebelaukiau po savo apdovanojimų - išvažiavau namo, nes tokiu oru lauke būti ne pats mieliausias užsiėmimas.
Apskritai varžybos tradiciškai neblogai organizuotos, na bent jau trasa aiški, sužymėta ir pasiklysti šį kartą nepavyko :) Gal dėl rudeniško oro, gal dėl asmeninės savijautos, bet nesijautė to šventiškumo, kad sezono paskutinis etapas kai kuriems, uždarymas varžybų ciklo. Bet kaip man, kuriam tokios metų įskaitos nerūpi, tiesiog dar vienas rudeniškas bėgimas, vienos iš sezono pabaigtuvių.

2019-04-14

Švento Pranciškaus taurės bėgimas. „Ruduo 2018“

Tradiciškai paskutinį rugsėjo šeštadienį važiuodavau į Nidą, bet šiemet nepavyko susiderinti darbo grafiko, todėl teko rinktis kitą variantą. Ir jis pasirodė visai patrauklus iš pirmo žvilgsnio - bėgimas Kretingoje, savotiškas pigus, ne tiek gausus ir ne tiek išreklamuotas Vilties bėgimo variantas.
Ir bėgimo rungčių pakankamai nemažai, bet pasirinkau 10,5km. Registracijos kaina standartinė, 5 eurai. Savijauta prasta prieš startą - vis tik savijauta prieš Šiaulių bėgimą neapgavo ir tikrai buvo peršalimo pradžia, todėl po bėgimo pirmą savaitės pusė buvo daugiau gydymasis nei bėgiojimas. Artėjant savaitgaliui lyg ir geriau pasidarė, bet toli nuo geriausios savijautos. Na bet tiek to, sudalyvauti galima ir taip.
Prieš startą dar galvojau pažiūrėti kokia bus trasa ir šiaip ne taip radau planą - iš pradžių prieš tai buvusių bėgimų, paskui ir šių metų variantą, o varžybų išvakarėse ir dar pakoreguotą naują.
Oras tikrai rudeniškas ir prastokas pasitaikė - apsiniaukę, didelis vėjas, kuris net stendus buvo nuvertęs. Na bet jau kadangi atvažiavau, tai niekur nedingsi, reikia bėgti.
Apšilimo metu bandžiau atsekti trasą, bet sudėtinga tai buvo - tiesa viltis atsirado, kai jau baigiant apšilimą pamačiau būrį savanorių, keliaujančių į atskiras trasos vietas ir turėjusių nukreipti dalyvius kur reikia.
Taigi stojau į startą ir pajudėjom - iš padžių miestelio gatvelėmis, kur visai neklaidu ir savanorių nemažai. Savijauta ne pati geriausia, jautėsi ligos padariniai ir treniruočių trūkumas, iš karto pabėgo 1/2 maratono lyderiai. Bet nustebau, kai pasibaigus plentui ir įbėgus į parkelį jie pradėjo blaškytis - pabėga pora metrų į kairę, sustoja, pora metrų į dešinę, vėl atgal. Bet kai pribėgau pats supratau kame reikalas: savanoriai tarpusavyje ginčyjosi, į kurią pusę reikia nukreipti bėgikus. Galų gale lyderiai apsisprendė ir pasuko į kairę, o aš iš paskos. Tik kažkaip per greitai parkelis baigėsi ir prabėgom vieną ratą, kai dar starte stovėjo 3km dalyviai. Aiškiai kažkas ne taip, tuo labiau kad iš paskos buvo tik pavieniai bėgikai, o ne didžioji masė. Taigi jau ,,palaidojęs" varžybas dėl prizinių vietų įdomumo dėlei nusprendžiau bent jau prabėgti tą ratą, kurį reikėjo įveikti. Plentinė dalis jau buvo aiški, o parkelyje pasukau į dešinę. Žvyro takeliais išbėgau iki plentinės gatvės palei parką (teoriškai pagal planą dar turėjo būti kilpa, bet nebuvo), ilga tiesioji, kur pagal planą turėjo būti dar apibėgimas aikštele, bet tik kilpa gatvėje beliko, o paskui įdomiausia dalis, kurią galima pavadinti ,,rask nubėgimą". Juostos iškabinėtos neaiškiai, o savanoriai net klausiami dalyvių negalėjo pasakyti, kur toliau bėgti... Todėl daugelis rinkosi artimiausią taką link bažnyčios. O dalis net nesivargino bėgti iki prieš tai minėtos kilpo galo - tiesiai suko žemyn, sutaupydami apie 0,5km kiekviename rate...
Prabėgau vieną 3km ratą ir vieną 5,2km ratą (bent teoriškai tokie atstumai), finiše dar sutikau organizatorių ir pasakiau kokia situacija - ,,tai prabėk 3km ratą ir bus maždaug tas pats". Vis šiokia tokia viltis - teoriškai 3+3+5,2 - 11,2km, bet kai finiše pamačiau ir dar nepasivijau moterų lyderes, supratau, kad tikrai į prizininkus šiandien netaikysiu. Parbėgau, pats pasiėmiau dalyvio numerį nuo stovo - kadangi niekas nesivargino užkabinti - ir supykęs nuėjau lengvai pabėgioti, apsiprausiau kiek miestelio tualeto kriauklėje ir išvažiavau namo. 
Paskui dar įdomesnių dalykų paaiškėjo - lyderius, kuriuos paklaidino savanoriai, tiesiog diskvalifikavo, o pati trasa pasirodo buvo ne 5,2km, o apie 4,5km ratas. Taigi viską apibendrinus prabėgau kone 1,5 km daugiau už kitus dalyvius, dar beveik pora minučių prakalbėjau po 2-o rato su organizatoriumi ir oficialiai likau 11-as.
Apskritai varžybos paliko prasčiausiai organizuotų šiemet įspūdį, pralenkęs net mano gimtuosius Šiaulius. Visiškas chaosas trasos paruošime, kai trasos planai keičiami per savaitę ne kartą ir dar paskutinį vakarą, kai savanoriai nežino kur nukreipti dalyvius, kai dalis dalyvių tiesiog ,,kerta" trasos kampus ,,sutaupydami" po 0,5km kas ratą, kai vietoj planuotų 21km telieka 18km... Seniau už žymiai mažesnius trūkumus buvo anuliuoti taurės įskaitos rezultatai Molėtų bėgime, bet dabar visiems viskas gerai. Net savotiškai gaila, kai toks atrodytų gražus turėjęs būti bėgimas taip nuvylė. Nors spaudoje, organizatorių nuomone, vėl tai buvo gražus ir pavykęs renginys. Prisiminimų tikrai paliko renginys, bet ne tokių, kokių norėtųsi ir dar kviestų atgal.

Saulės mūšis 2018

Nors bėgimas ir vyksta mano gimtajame mieste, bet pastaruoju metu tai nebuvo vienas iš mėgstamiausių ir kokybiškiausių, bent mano akimis. Nors aišku visada tikiuosi, kad pagaliau situacija pagerės, bet ir šiemet tik paskelbus nuostatus ir trasą teko nusivilti: jei pernai visą renginį dar ,,vežė" trasa, tai šiemet didelis žingsnis atgal perkeliant viską prie Šiaulių arenos, kur net labai norint rasti kokybišką ir įdomią trasą bėgimui labai sudėtinga. Galbūt organizatoriai išsigando centre vykstančių remontų, nors šie bėgimo trasos visiškai nekliudė, gal savo nuožiūra pasidarė kaip jiems patogiau dėl eismo ribojimų ar kokių kitų sumetimų.
Nesinorėjo bėgti tris savaites iš eilės 10km, todėl pasirinkau šį kartą trumpesnę, 5km distanciją. Dėl to ir startinis mokestis mažesnis, tik 3 eurai. Tiesa starto diena irgi pasikeitė ne tiek daug laiko likus iki bėgimo - šį kartą dėl popiežiaus vizito.
Prieš varžybas pagal pateiktą planą sugalvojau apibėgti trasą - šiaip ar taip visai netoli mano namų - bet kiek bėgau, tiek neradau tų kelių parkelyje, kuriais turėjo eiti varžybų trasa. Na bet tiek to, per varžybas vis tiek bus sužymėta.
Atvykau į starto vietą, pasiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti trasa. Startas prie arenos, paskui posūkis link BMX trasos ir įbėgimas į parką, kur prasideda siauri takeliai. Pora posūkių, vietomis tarsi net ne takelis, o tik pieva, vietomis ir toks siauras takelis, kad aplenkti praktiškai neįmanoma, nes išbėgama į nešienautą pievą. Bet paskui pasirodė gyvenamieji namai ir vėl plentu grįžtama iki arenos. Trasa iš tikro prasta ir bėgimo varžyboms ne visai tinkama, tuo labiau kad ir trumpesnė. Ir be to dalis trasos neatitiko trasos plano, pateikto internete prieš varžybas.
Oras ne pats geriausias - vėjas, prieš startą dar palijo, bet paskui apsiramino. Savijauta irgi prastoka - tarsi ankstyva peršalimo stadija, bet bėgti dar galima.
Į startą stojom 5km ir 10km dalyviai, tai visai nemažai pasirodė. Pradžia gana greitai, bet prie BMX trasos kova trumpam aprimo - kiek iki to laiko spėjo kas apsilenkti, taip ir bėgo toliau - visi turėjo išsirikiuoti vorele. Ne itin čia pasisekė man, nes atsidūriau tos voros gale, taip vos ne 20 metrų atsilikdamas nuo savo tiesioginių varžovų. Bet pagaliau atėjo plento metas ir vėl galėjo pradėti bėgti - susigaudžiau savo tiesioginius konkurentus ir po pirmo rato jau bėgau šalia. Tiesa trasa tikrai trumpesnė - vietoj planuotų 2,5km rato, bebuvo kokie 2km-2,1km. Antrą ratą jau stengiausi laikytis varžovų, bet finišo tiesiojoje su jaunimu jau sunku kovoti - taigi tenkinausi trečia vieta. Dar kiek pabėgiojau ir išvažiavau namo apsiprausti, pavalgyti, nes pagal nuostatus apdovanojimai turėjo būti 14,30, taigi dar vos ne 2 valandas laukti. Bet nepavyko šis planas - vos ne valanda prieš numatytą laiką skambina kolega: ,,kur esi? jau apdovanojimai vyksta". taigi greitai atlėkiau iki arenos, aišku už amžiaus grupę apdovanojimams pavėlavau, bet bendrai įskaitai dar spėjau. Net nustebau, kad gavau čekį sporto prekių parduotuvei, kas anksčiau būdavo tik bėgant 10km, dar šiek tiek kosmetikos, ir kažkokį valiklį. O dėl amžiaus grupės pasakė eiti į areną atsiimti. Nuėjau, užklausė kelintas parbėgau savo grupėje - iš tikro niekur nemačiau iškabintų rezultatų, tai greitai ,,primečiau" kad antras (nors paskui pažiūrėjau internete grįžęs, kad vis tik pirmas buvau) turėjau likti 5km distancijoje. Padavė maišelį ir per pasiėmęs parvažiavau namo. Po kiek laiko pažiūrėjau kas ten - riešutų produktai ir medalis, medalis 10km 3-ia vieta...
Apskritai varžybos paliko prisiminimus, kaip prasčiausiai organizuotas varžybas šiais metais: visiškai netinkama bėgimo varžyboms trasa, kuri dar ir gerokai trumpesnė - kaip po varžybų straipsniuose organizatoriai pasiteisno ,,dėl techninių kliūčių". Dar smalsumo vedamas ir po varžybų bandžiau rasti trasą iš plano - lyg ir radau, tik poros šimtų metrų atkarpa pieva vos ne metrinė. Tai taip ir kilo klausimas ar čia ,,techninė kliūtis" nenuvažiuoti į vietą apsižiūrėti prieš varžybas (nes žemėlapyje gražus takas pavaizduotas) ar čia taip žoliapjovė netikėtai sugedo?.. Bet faktas tas, kad trasa šiemet buvo prastai parinkta ir dėl to daugelis skundėsi. Apdovanojimai nors ir daug grupių, bet vis tik jei yra numatyta kada, tai reikia arba to laikytis arba pranešti iš anksčiau, kada bus. Dar vienas chaosas atsiimant grupės apdovanojimus - didžiausia bėda, kad net savanorės neturėjo sąrašų kam ir ką ką atiduoti - tiesiog ateini ir sakai ,,tiek bėgau, toks likau" ir paduoda maišelį. Tiesa mano atveju net maišelis visai ne į temą. Nors oficialiai organizatoriai džiaugėsi renginiu, bet realiai bėgikų tarpe nuotaikos žymiai prastesnės: jei optimistai dar juokavo, kad taip gerai prabėgę važiuos į olimpiadą, tai kiti tiesiog keikė trasą ir organizatorius. Iš esmės nieko naujo Šiauliuose - triukšmo nemažai, o kokybės trūksta ir šį kartą gerokai.

Pasvalio miesto gimtadienio šventinis bėgimas 2018

Vis dažniau per miesto šventes organizuojami ir šventiniai bėgimai, ypač jei tame krašte yra bėgimo entuziastų. O Pasvalys turi ir bėgimo klubą ir renginių jau ne vieną yra organizavęs, bet ne miesto šventės metu. Taigi visai įdomu ir gana netoli nuvažiuoti.
Nuvykome kiek anksčiau, ir kiek toliau pasistatėme automobilį, nes centras jau buvo užtvertas. Kiek ilgiau užtruko kol radom starto ir registracijos vietą - visas centras didelė mugė. Bet paskui sutikę kolegas bėgimus išsiaiškinom, kad kiek nuo centro reikia paeiti ir greitai radom kur. Užsiregistravom, pasiėmėm numerius ir laukėm starto. Savijauta ne pati geriausia, ryte dar iš viso galvojau ar bėgsiu šiandien - vėl nugara buvo pradėjusi atsakyti, bet po truputį išsivaikščiojau ir pradėjau apšilinėti.
Dalyvių ne per daugiausia, dar kiek instrukcijų prieš startą ir pajudėjom į trasą. Net nustebau, kai iš karto vienas varžovas ,,šovė" į priekį - dar pagalvojau, ar čia man taip nesibėga ar priešininkas toks stiprus, o gal tik optimistas? O trasa savotiškai įdomi - paupiu nuo miesto centro iki senojo parko, kur laukė pirmas kalnelis, kiek atgal ta pačia trasa ir posūkis į dešinę, kur laukė antras, rimčiausia trasos kalnas, kiek dviračių tako ir atkarpa parkelio takais, po kurios dar šiek tiek akmenų kelio ir vienas ratas iš trijų baigtas. Jau pradedant antrąjį ratą varžovas ėmė artėti, o per kalnus ir ,,pasigavau" ir tuo pačiu pabėgau. Trečias ratas jau buvo bėgimas vienam, aišku per daug nestabdant ir kontroliuojant situaciją. Taip ir atbėgau pakankamai ramiai pirmas. Dar kiek pabėgiojau, persirengiau ir iki apdovanojimų dar spėjau nukeliauti pasiimti bėgimo dalyvių košės ir arbatos. Tiesa rasti kur jos yra nebuvo taip paprasta - reikėjo keliauti į centrą ir tarp mugės dalyvių gana nuošaliai įsispraudę buvo ir reikalingieji. Skonio reikalas aišku, bet košė, o ypač jos padažas, daugeliui buvo tiesiog nepriimtino skonio, dėl ko nemaža dalis jos keliavo ne į skrandžius, o šiukšlių dėžes...
Belaukiant apdovanojimų pasigirdo kalbų, kad nebeapdovanos bendros įskaitos nugalėtojų, nors tai ir rašė nuostatuose. Sulaukėm apdovanojimų ir tai pasitvirtino - tiesiog apdovanojo kiekvieną amžiaus grupę ir tiek. O patys apdovanojimai kukloki - diplomai, medaliai ir 10 eurų vertės pramogų kuponai pramogų parke netoli Pasvalio.
Apskritai bėgimas suteikė dviprasmiškų minčių: pati organizacija gera, trasa įdomi ir gerai sužymėta, daug savanorių kampuose ir jei atsiliepimą reiktų rašyti iki finišo būtų tik pliusai. Bet paskui atsirado ir minusai: vėluojantys ir ne pagal nuostatus apdovanojimai, keisto skonio košė (nors aišku norėta gero - nedaugelis to iš viso bedaro). Bet apskritai kaip už 4 eurų startinį mokestį varžybos visai geros, bent jau trasa nenuobodi.

Kuldigos pusmaratonis 2018

Kartais būna savaitgalių, kai tenka rinktis kuriose varžybose dalyvauti. Šį kartą pasirinkimas buvo tarp Kuldigos ir Šilalės bei iš dalies bėgimo Žukuose. Iš pradžių planas buvo net dviejuose prabėgti: per Žolines ir prieš tai pasirinkau Kuldigą - vis viena diena daugiau atsigauti iki kelionės į Pagėgių kraštą. Užsiregistravau į bėgimą Latvijoje - nepigiausias malonumas, už 10,5km 14 eurų - o Žukų registraciją pasilikau paskutinei savaitei - kainos čia tiek nesikeitė artėjant bėgimui. Bet manasis planas sudalyvauti dviejuose bėgimuose žlugo - likus pakankamai mažai laiko Žolinės bėgimą perkėlė į tą pačią dieną, kaip ir Kuldigoje. Nerimta iš organizatorių pusės, taigi beliko keliauti pas ,,braliukus".
Buvo laikai, kai į Kuldigą važiuodavau kasmet, bet palaipsniui bėgimas, mano akimis, savotiškai ,,išsigimė", o ir vasaros viduryje, kai dažniausiai netoli +30 bėgti 21,1km didelis iššūkis. Šį kartą užteko ir 10,5km.
Startas vėlokai, 18 valandą, taigi nereikėjo keltis anksti. Nuvykau į Kuldigą, kiek pavargau, kol radau registracijos vietą - po paskutinio mano bėgimo čia trasa ne kartą keitėsi. Atsiėmiau numerį ir daug papildomų popierėlių - tiesa kone viskas vaistinės reklama. Dar kiek pasivaikščiojau po miestelį - savotiškai gražus, kaip ir krioklys - ir pradėjau apšilinėti. Savijauta ne kažką, bet visada yra tikimybė, kad per varžybas bus geriau.
Startas kartu su 1/2 maratono dalyviais, taigi masė tikrai didelė. Bet pavyko gerai užsiimti padėtį ir pajudėjom į trasą. Pradžia visai nebloga - susiradau neblogą grupelę ir kol bėgom plentu kone miestelio pakraščiu visai gerai ten jaučiausi. Bet paskui priartėjom prie senamiesčio, prie tilto prieigų, kur ir velnias koją gali nusilaužti per akmenų takus ir grupė greitai nutolo nuo manęs. Tiltas taip pat per daug džiaugsmo neatnešė, o ir dauguma dalyvių bėgo ne akmenuota gatve, o pėsčiųjų taku iš trinkelių. Šiek tiek bėgimo plentu, kilpa ir vėl tiltas atgal, po kurio vėl akmenų kankynė, vienintelis rimtesnis trasos kalnas ir centrinė miestelio gatvė iš trinkelių. Pabaigai vėl kiek plento ir pirmas ratas iš dviejų baigtas. Dar kažkiek vilties buvo atsiradę atsidurti priziniame šešetuke, bet prie tilto jau susitaikiau, kad nieko gero šiandien nebenuveiksiu ir ramiai pabaigiau trasą atbėgęs 8-oje vietoje. Laikas kaip ir pusėtinas, panašiai ir planavau, bet savijauta bėgant ir vieta nieko gero.
Dar kiek pabėgiojau ramiai ir reikėjo jau namo keliauti - kai startas taip vėlai ir namo vėlai teko grįžti.
Apskritai varžybos neblogos tiems, kuriems patinka dideli, gražūs, šiek tiek patosiniai bėgimai, kur daug reklamos, daug triukšmo ir lyg ir kokybiškas renginys. Bet kažin ar bėgimas patiks tiems, kas nori bėgti greitai - nors pati trasa ir lygi ir posūkių ne per daugiausiai, bet akmenų keliai ir trinkelių gatvės nemažai daliai gali pakišti koją, jei ne kurią dar ir išsisukti. Savotiškai įdomu buvo po ilgo laiko vėl prabėgti Kuldigoje, palyginti su ankstesniais bėgimais: jei anksčiau dar duodavo dalyviams marškinėlius, maisto talonų pavalgyti, o ir kainos ne tokio lygio dar buvo, tai dabar viskas daugiau investuota į marketingą, bendrą vaizdą, kitaip sakant savotiškus blizgučius masėms. Pabandžiau, prisiminiau, visai įdomi patirtis, bet iki kito bėgimo čia tikriausiai vėl koks 10 metų turės praeiti, kol pamiršiu trasos ypatumus, rugpjūčio karštį ar tiesiog vėl nugalės smalsumas.

2018-10-23

Aplink Žaslių ežerą 2018

Jau tradicinis ir gana senas bėgimas, kuriame šiemet taip pat nusprendžiau sudalyvauti. Šioks toks papildomas nerimas dėl to, kad nuo Kauno maratono, kone pusantro mėnesio, neturėjau startų - tai darbo grafikas neleido, tai šiaip kažkokie kitokie planai. Trasa, organizacija jau neblogai žinoma, dalyvavau pernai, prieš tai kažkada, daug kažko naujo ir nesitikėjau.
Kadangi startas vakarop, anksti nereikia važiuoti. Atvykau, pasiėmiau numerį, dar kiek pavaikštinėjau ir laikas apšilimui. Tradiciškai šiam bėgimui ir šiems metams karšta. Savijauta ne pati geriausia, bet jei jau atvažiavau, tai reikia bėgti.
Kaip ir tikėjausi po starto didelis tempas, bet po truputį ,,susivalgiau" daugumą. Atsirado ir su kuo bėgti, nors vienas varžovas jau priekyje pabėgęs. Tikėjausi, kad kaip ir pernai šis varžovas ,,užlūš", bet šiemet kaip pabėgo iš pradžių, tiek mes jo ir tematėm. O patys dviese įveikėm kalnus plentu, pribėgom takus netoli geležinkelio, kur kolega vos nenubėgo keliu iš trasos, bet pašaukus sugrįžo. Ir tada laukė tikriausiai sunkiausia trasos dalis, kur vėją užstojo medžiai, gal net pavėjui - tiesiog žvėriška tvankuma. Bet ne itin ilgai trujo ši atkarpa, vieškelis ir tradicinė čia gaisrininkų mašina. Tik šiemet ar gaisrininkai nepatyrę ar kažkokią komandą gavę, bet prabėgom pro vandens arką, patys beveik nesušlapę. Pajutęs plentą kiek pagreitėjau ir kolega atsiliko. Taip iki finišo ir parbėgau 2-oje vietoje.
Tradiciškai kiek pabėgiojau, apsiprausiau ežere ir ėmiau laukti apdovanojimų. Dar kiek užkandau košės, pavalgiau arbūzo, bet laukimas užtruko. Tiesiog vėlavo apdovanojimai ir priešingai nei pernai, šiemet nebuvo jokio koncerto, tiesiog laukimas. Bet pagaliau atėjo ir jų eilė: duonos gaminiai, proteino 1kg, rašiklis ir piniginis prizas.
Apskritai varžybos jau tradicinės ir kažko naujo sugalvoti jau sunku, nors organizatoriai ir stengiasi kasmet atrasti naujovių. Gana įdomi, nors nelengva trasa, šiemet gal kiek mažiau savanorių ar prasčiau pažymėta. Prasta tradicija nesilaikyti planuoto grafiko persikėlė ir čia, bet apskritai bėgimas įdomus ir savotiškai jaukus.