2018-08-21

Olimpinės dienos bėgimas 2018

Nauja tradicija olimpinės dienos renginius organizuoti vis kitame mieste - šiemet atėjo Panevėžio eilė. Kurį laiką svarsčiau ar bėgti 10km ar 5km, bet galų gale nusprendžiau apsiriboti 5km - kitą savaitę dar laukė Kaune 10km, o prieš tai buvo 10km Palangoje. Registracija internetu, 6 eurai, kaip už 5km ne tiek jau ir mažai.
Atvykau į Panevėžį ir sugalvojau pastatyti mašiną prie lengvosios atletiko maniežo, kaip būdavau įpratęs nuo Berčiūnų bėgimo, bet ten nepavyko, todėl prisiparkavau aikštėje netoli Nevėžio. Nukeliavau iki starto vietos ir pasiėmiau numerį. Kiek apšilau ir laukaiu starto, kuris šį kartą ne juokais vėlavo. Tradiciškai prieš tai buvo olimpinės mylios bėgimas ir organizatoriai kaip ir gerai paskaičiavo, bet kai kurie dalyviai pakoregavo planus: iš tikro sunku suprasti, kaip galima 2km BĖGTI 30min? Net einant normaliu tempu greičiau. Na bet ką darysi, teko laukti kol duos startą mūsų bėgimui. Pagaliau visus išrikiavo starto vietoje ir kažkas kažką kalbėjo - akustika tokia tragiška, kad nieko nesupratome, nors kaip sakė žiūrovai gerai viską girdėjo.
Pagaliau ir startas - iš karto lyderiai pasirodė. Dar pabandžiau ,,užsikabinti", bet nepavyko - lyg ir ,,nemiriau", bet greičiau nebepavyko. Pati trasa visai nieko - ratai po 2,5km miesto gatvėmis, paskui dviračių takeliu, per olimpinį miestelį, kalnelis ir vėl rato pradžia. Gana greitai apsidžiaugiau, kad tik 5km tebėgu - diena tikrai karšta ir kankintis užteko ir tiek. Gana ramiai, dar olimpiniame kaimelyje vos ,,nenunešęs" žioplių plavinėjančių po bėgimo trasą, atbėgau trečias.
Kiek pabėgiojau ir pradėjau ieškoti vietos, kur galima būtų apsiprausti. Nesėkmingos paieškos - lengvosios atletikos maniežas renovuojamas (pagaliau - geriausias, mano manymu, maniežas Lietuvoje nematęs remonto nuo pastatymo), o kitur niekur ir neradau.
Apdovanojimai turėjo būti 14 valandą, bet atsitiktinai atėjus anksčiau 20 min išgirdau, kad jau jie vyksta. Knyga ,,Neregėta Lietuva", taurė ir Impuls narystė 1 mėnesiui, dėl kurios reikojo po apdovanojimų eiti už scenos ir sulaukus organizatorių pranešti savo el. paštą.
Po geros  savairės gavau ten laišką, kad galiu eiti į artimiausią Impuls ir viskas bus gerai. Kiek užtrukau, bet nuėjus jokiame sąraše nerada mano pavardės, teko rašyti dar vieną laišką. Atrašė jau kitas asmuo, dabar jau viskas turėtų būti gerai, tik reikėjo per 1 mėnesį nueiti iki Impuls. Bet darbai, vasara ir pan. ir nebenuėjau - tikriausiai taip ir baigėsi mano laimėtas Impulso prizo galiojimas - per daug ir nesikremtu, šiaip ar taip į sporto klubus nevaikštau, ne itin turiu nei laiko, nei noro, o ypač vasarą, kai sportuoti lauke vienas malonumas.
Apskritai varžybų organizavime galima rasti nemažai trūkumų: didelis starto vėlavimas, per ankstyvas apdovanojimas, trasa nors ir įdomi, bet gana ryškiai ilgesnė - gal ir būtų gera, jei nebūtų lanko per olimpinį kaimelį. Bendras vaizdas lyg ir geras, nors daugiau šou aplinkiniams, nei rimtas renginys.

Festivalio „Sportas visiems“ bėgimo varžybos 2018

Jau senokai vykstantis renginys, bet iki šiol taip dar ir nebuvo pavykę čia sudalyvauti, todėl pasitaikius progai susiruošiau atvykti. Registracija internetu, startinis mokestis simbolinis - 1 euras.
Atvykau vos ne vėluodamas į startą - gerai, kad 10km paskutinė rungtis po 1km ir 5km. Savotiškas ,,bardakas", kai visas rungtis gali bėgti vienas žmogus, nors ir nepretenduodamas į prizus vien dėl taškų klubui. Bet masiškumas išauga, ko nebūtų kartu startavus visiems ar bent 5km kartu su 10km.
Savijauta ne pati geriausia, kas pasijuto ir po starto. Gana nuobodi pradžia, ilga lygi tiesioji, kurią prisimenu dar iš tų laikų, kai buvo viena, jau žlugusi, bėgimo taurė, kurios vienas etapas buvo Palangoje lygiai toje pačioje starto vietoje. Tik tada buvo 2 stulpeliai 1km atstumu vienas vuo kito ir taip bėgiojom 5 ratus - vienos iš pačių nuobodžiausių varžybų per mano bėgimo istoriją. Šį kartą tik startas nuobodus, tiksliau apie 1,5km, paskui žymiai smagiau pasidarė, kai įbėgom į miškelį ir prasidėjo vingiuotas dviračių takelis. Jau iki to laiko vienas varžovų būvo pabėgęs nuo manęs, o aš irgi vienas jau bėgau, nors ne taip toli už nugaros varžovai jautėsi. Nubėgom iki tam tikros žymos, kur laukė teisėjai ir vėl atgal tuo pačiu keliu. Nežinia ar km kitaip sužymėti, ar kas kito, bet miške tempas visai neblogas, o ilgoji tiesioji vėl kankynė. Bendras rezultatas 2-oji vieta, nors laikas ne kažką. Dar kiek pabėgiojau ir atėjo apdovanojimų laikas. Pasirodo savo amžiaus grupėje dar pirmas likau. Po to dar iki jūros nuėjau ir kiek apsiprausiau - spėjau pareiti iki mašinos, kol visą dieną besikaupęs lietus neprasidėjo.
Apskritai savotiškai įdomios varžybos: trasa tarsi iš dviejų dalių nyki pradžia ir finišas, bet įdomus vidurys. Organizuota paprastai, be šou elementų, bet bėgimui jų tikrai ne visada ir reikia. Simbolinis 1 euras startinis mokestis, vienas iš nedaugelio dar tiek pigių bėgimų, bet visai neprastų. Kas nori tiesiog bėgti, o ne dalyvauti šou, visai geras variantas.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienas skirtas bėgimas Radviliškyje 2018

Radviliškis savotiškai artimas miestas man - vaikystėje vasaromis netoli esančiame kaime praleisdavau vasaras ir šalia esančiame miškelyje, dėl šalia jau seniai esančio karinio dalinio čia atliekamų pratybų liaudiškai vadinamu ,,poligonu", surinkdavau didžiąją dalį savo vasaros bėgimo kilometrų. Savo bėgimo tradicijomis geležinkeliečių miestas negarsėja, nors pernai ir surengė bėgimą. Šiemet netyčiomis pamačiau, kad dar vieną organizuoja, bet informacijos tikrai mažai, tik plakatas su pagrindine informacija patalpintas kultūros centro tinklapyje. Na bet užteko ir titek - laikas yra, vieta yra, distancija yra, net registracijos e. paštas yra.
Užsiregisravau ir tą dieną iš kaimo atbėgau iki starto vietos - karinio (pasirodo oro gynybos) dalinio. Dalyvių daug nesimatė, dar pasiklausiau kur čia registracija, tai nurodė pasiklausti organizatorių - pasirodo nebus čia tokios, registracija paštu tik dalyvių skaičiui numatyti. Dar kiek pabėgiojau ir prasidėjo oficialioji dalis: rajono meras, kažkas iš kariškių pakalbėjo, dar bendrą mankštą pravedė - startas apie 15 min vėliau nusikėlė.
Bet pagaliau visus nusiuntė prie starto vietos - sankryžos kareivinių teritorijoje. Jokios linijos, tiesiog maždaug čia ir kryptis ten, pro vartus. Startas ir pajudėjom. Tradiciškai tokiuose bėgimuose pirmuose metruose atsiranda ,,starto didvyrių", kurie taip pradeda, kad ir man jau per greitai būna. Bet pora šimtų metrų ir lieku vienas. Bėgti tik 2,5km, tai tokia daugiau treniruotės dalis - pažįstamos vietos, pažįstamos ir bėdos - Radviliškio dviratininkai, kurie važiuoja gatve ir vos ne viduriu, nors šalia dviračių takas. Aišku priekyje lydėjo policija, kelią ,,išvalė". Prabėgau pro miesto centrą ir pagaliau finišas prie kultūros centro, bažnyčios ir paminklo - viskas ten šalia. Užbėgau laiptais, užkabino dalyvio medalį, galėjo pasiimti vandens ir kareiviškos košės, bet tik atsigėriau ir pajudėjau atgal link kaimo tęsdamas treniruotę, šiaip ar taip jokių apdovanojimų nenusimatė.
Apskritai varžybos tikrai ne pačios rimčiausios, jei tai vadinti varžybomis. Daugiau pagarbos bėgimas, kuriame pasidariau treniruotę. Trasa paprasta ir ,,izoliuota" bėgikams, medaliai po bėgimo, vanduo, kareiviška košė - kaip tiesiog pagarbos bėgimui visai gerai.

2018-05-05

Anykščiai - Puntuko akmuo - Anykščiai

Bent jau skelbiama oficialiai, kad tai seniausias Lietuvoje bėgimas - sunku ginčytis, nes senesnio bent dabar nežinau. Jau jubiliejinis šiemet 55-asis, nusprendžiau sudalyvauti, nes kartą čia dalyvavus trasa tikrai patiko. Registravausi iš anksto, kaina standartinė turnyrinio bėgimo - 5 eurai.
Iš ryto atsikėliau ir pirma mintis - gal nevažiuoti?.. Kažkokia prasta savijauta, bet jau kad buvau nusprendęs ir užsiregistravęs, tai pajudėjau. Atvykau ne taip jau daug laiko likus iki starto - gerai, kad numerį ir reklaminius Anykščių turizmo lankstinukus jau buvo paėmę. Bet jį išvydus džiaugsmo dar mažiau - gal ne visai rimta, bet prietarų tam tikrų turiu.
Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas - bėgu, ir ne itin jaučiu savęs, savo bėgimo. Aišku dar buvo tikimybė, kad jaudulys ar dar geriau - kartais panašia savijauta geriausiai per varžybas bėgasi. Stojau į startą, kadangi jau vėlokai atėjau, į pirmas eiles nepavyko prasibrauti. Pagaliau pajudėjom ir supratau, kad šiandien ,,tikrai ne mano diena" - kartais būna dienų, kai po keliasdešimties metrų supranti, kad tikrai nieko neprabėgsi gero ir belieka tik atsikankinti. Po starto grupė gana greitai ,,išsitempė", prisijungiau prie visai geros, bet po 3km dar kiek pagreitėjus jai į kalnelį paleidau ir šią bei likau vienas. Per daug lyg ir ,,nesėdau", bet tiesiog ,,pešiau" ir bandžiau palaikyti tam tikrą greitį. Ilgą laiką mačiau priekyje varžovus, nieko ypatingo jau ir jie nebebėgo, bet ir pats ,,tempiau" ir tiek. Vis bandžiau vytis, bet nieko gero nepavyko - parbėgau 7-as, pasirodo dar savo amžiaus grupėje 4-as, su visai prasta nuotaika ir keista savijauta. Iš karto dar gavau dalyvio medalį ir nuėjau kiek pabėgioti. Su tuo medaliu paskui dar sriubos galėjo gauti. Dar apsiprausiau bibliotekos tualeto kriauklėje ir pajudėjau paturistauti po apylinkes.
Apskritai varžybos gražiai organizuotos - startas laiku, trasa viena iš smagesnių Lietuvoje, net kilometrai trasoje sužymėti (nors nežinau, ar ten km prie Puntuko ilgesnis tiek ar toks lėtas man išėjo), vandens buteliukai, sriuba dalyviams. Gražus bėgimas gražiame krašte, nors asmeniškai džiaugsmo savo pasirodymu mažai. O ir šį kartą visos aplinkos prieš po ir po nemačiau - kone tiesiai iš po kelionės į startą ir iš karto toliau.

Bėgimas Kretingos rajone 2018

Šiaip būtų aiškiau visiems, jei parašyčiau pavadimą, bet savo aprašymuose niekada nenaudoju įmonių, prekinių ženklų ir asmenų tikslių pavadinimų, pavardžių ir pan. Neišimtis ir šis kartas.
Iš tikrųjų ilgokai svarsčiau kur važiuoti: Visaginas, Kaunas ar Kretinga. Kaune viskas gerai, bet jau bandyta, o ir prieš Anykščius gal kiek per arti laiko atžvilgiu. Visaginas visai įdomu, tuo labiau kad ten dar nesu buvęs, bet pažiūrėjus kad važiuoti 3,5 valandos į vieną pusę noras labai sumažėjo. Ką gi liko Kretinga, seniausias iš šių trijų ir dar nebandytas.
Registracija išankstinė internetu ir startinis mokestis 3 eurai. Nors kelio vos ne perpus mažiau, bet vis tiek prailgo, o ir streso dar buvo pabaigoje. Nežinia kodėl, bet pagal įvestą adresą navigacija nuvedė į gretimą kaimą. Ten aišku nieko neradau, tada nuvažiavau į to vardo kavinę - užeigą ar kaip tai pavadinti, kur maloniai paaiškino, kad ne čia bėgimas, reikia važiuoti į kitą padalinį. Radau, netoli buvo, bet vietoje buvau tik 10 minučių iki pirmųjų startų - visa laimė, kad manasis paskutinis. Taigi tada jau ramiau atsiėmiau numerį, pasiėmiau vandens buteliuką ir pavaikštinėjau po vietinį skulptūrų parką, pelkių taką, atrakcionų teritoriją.
Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas. Kiek pabėgiojau ir stojom į startą. Dalyvių nedaug, kone visa trasa krosinė, tik pirmi šimtai metrų trinkelės. O paskui vieškelis, miško takai, kiek pakilimų ir nusileidimų - šiaip gana įdomi trasa ir nenuobodi. Iš pradžių kiek užvedė, paskui jau aš pavedžiau, o antrą ratą pradėjus latvis išėjo į priekį. Iš esmės pirmas startas nuo lapkričio mėnesio, gal tai ir atsiliepė, kai pradėjo šoną durti. Bet kentėjau, laikiausi ir bandžiau atsikvėpuoti. Iki finišo kaip ir pavyko, bet ,,užlenkti" svečio iš Latvijos finišo tiesiojoje nepavyko. Dar kiek pabėgiojau ramiai, apsiprausiau tualete kriauklėje ir vos ne iš karto apdovanojimai. Šiek tiek duonos gaminių, vaisių maišelis, bilietas į jūrų muziejų ir vietinio pramogų parko 3 pramogos. Pasidėjau į mašiną ir nuėjau žadėtų organizatorių cepelinų. Savotiškai keista, kai visur tuščia ir reikėjo kiek palaukti, kol gyvą žmogų radau. Bet nieko, dar paklausė ko vėluoju ir davė cepeliną - vieną, bet didelį, kurio visai užteko užsigeriant gira.
Apskritai varžybos gana smagios, įdomi ir vaizdinga trasa, nors krosai man niekada nepatikdavo. Nedidelis startinis mokestis, vaišės po bėgimo, kaip ir viskas gerai. Aišku kiek tolokai nuo mano gimtųjų vietų, kaip ir daugeliui Lietuvoje matyt, gal dėl to toks daugiau regioninis bėgimas ir likęs.

2018-05-04

Runway run 2018

Keisti šiemet metai man, bent jau jų pradžia - dar niekada neteko taip vėlai pradėti varžybų. Net tada, kai žiemą pora mėnesių praktiškai net vaikščioti negalėjau, pirmas startas buvo balandžio pradžioje. O šiemet vis atsirasdavo trikdžių - tai darbo grafikas sutapdavo su bėgimais, tai oras ar savijauta tragiški.. Bet pagaliau reikia pradėti ir pirmas startas šiemet gimtajame mieste.
Šiokie tokie pasikeitimai šiemet šiame bėgime - tiksliau bent jau oficialiai sujungti 2 bėgimai: tas pats runway run (lyg negalėtų sugalvoti kažko lietuviško) ir bėgimas su miesto meru. Ir iš tikrųjų buvo įdomu ar sujungus du ne pačios aukščiausios kokybės organizavimo prasme renginius išeis vienas neblogas. Pirmi įspūdžiai nenuteikė optimistiškai, nes renginio vienas pagrindinių atributų - nuostatai - surašyti labai negrabiai, tarsi per 5 min sumestos nuotrupos. Šiemet net specialus tinklapis buvo sukurtas šiam renginiui - tarsi ir geras sprendimas, su registracijo jame, kiek platesne programa, bet norint kažką daugiau sužinoti reikėjo ,,gaudyti" informaciją per spaudą. Taip paaiškėjo, kad šiemet jau 3 pirmi bus apdovanojami, nors nuostatuose niekur to nebuvo. Apskritai reklama labai gausi - plakatai mieste, bėgimo mėgėjų tinklapis, lengvosios atletikos federacijos puslapis, facebook - kur tik nebuvo reklamos. Ir kas keisčiausia, kad oficialiuose šaltiniuose informacijos mažiau, nei spaudoje.
Dėl visa ko užsiregistravau internetu, o varžybų dieną nuvykau su savo mašina. Bet iki vietos neprivažiavau - pamačiau vos ne 3 km kamštį link oro uosto ir pasistačiau toliau mašiną. Ramiau bėgau apšilimą ir pamačiau, kad tikrai ne taip jau baisu galėjo būti su tuo transportu: pasirodo likus 1,5km iki oro uosto sankryžoje visus nukreipinėjo į gyvenamą rajoną, o arčiau nieko nebeleido. O be reikalo, nes tikrai ne viena vieta laisva jau buvo, o dar didžiojoje aikštėje prie vartų, kur pats pernai laikiau mašiną išdidžiai rikiavosi pora autobusų - taigi dar koks šimtas ir daugiau mašinų be problemų ten būtų tilpę.
Daug laiko nebebuvo iki starto, dar kiek pabendravau su pažįstamais ir reikėjo jau judėti link starto, į kitą oro uosto tako galą. Prie įėjimo stovėjo kelios merginos ir tiesiog dalino numerius - nesvarbu registravaisi ar ne, kas toks esi ir pan. - tiesiog dalino numerius bet kam ir bet kaip. Paėmiau, prisisegiau ir pajudėjom bėgte. Už kokių 50m priekyje grupė jau bėgo, mes iš paskos pajudėjom, bet kažkoks kareivukas pradėjo rėkti, kad negalima bėgti. Į klausimus kodėl neatsakinėjo (tik kad jau pavėlavom) ir net jėga bandė sulaikyti kolegą. Į bukumą šįkart neatsakėm - tiesiog nubėgom ir dar kiek pasikalbėjom apie kareivių įsakymų vykdymo be mąstymo padėtį - taip prisivijom kitus bėgančius kilimo taku.
Dar kiek pasimankštinom ir stojom į startą. Nelengvas laukė bėgimas, nors tik 3km, bet viskas prieš labai stiprų vėją, o atviruose laukuose nuo jo niekur nepasislėpsi, nebent už varžovo nugaros. Iš pradžių planavau rimtai bėgti, bet paskui tiesiog iki kontrolinio nusileidau - prizinis trejetukas ,,nešvietė", net nepersirengiau prieš startą - kaip atbėgau nuo mašinos, taip ir paskui parbėgau su tais pačiais rūbais. Taip ramiai laukėm starto, kai netikėtai iššovė startinis šūvis ir pradėjo griausti naikintuvai. Ir visi pasileido į trasą - iš pradžių gana toli buvau, bet paskui nemaža dalis ,,starto didvyrių" pradėjo lėtėti. Iš karto po starto nubėgo keturi lyderiai, o aš įsitaisiau antroje grupėje. Kartais ir sunkoka, kartais ir per lėtai - bet išeini prieš vėją ir noras dingsta eiti į priekį. Taip išsilaikiau grupėje, kurioje belikom trise, ir paskuniuose šimtuose aiškinomės tarpusavyje. Vienas pabėgo, paskui kitas, paskui pasigavau ir paskutiniuose metruose dar aplenkiau. Pragmatiškai mąstant jokio skirtumo ar 5-as ar 956-as, bet vis maloniau būti aukščiau.
Iš karto po finišo davė pora maišelių, gertuvę (kokteilinę?) ir pajudėjau toliau link arbatos ir bandelių. Ten davė vieną ir pažymėjo tarsi kiaulienos kumpį su antspaudu. Daugiau nebelaukiau ir pajudėjau link mašinos, nors kiek mačiau organizatoriai ,,sužibėjo"ir per apdovanojimus, kai sugebėjo sumaišyti apdovanojimo pakylos sustatymą.
Apskritai renginys labai išreklamuotas, bet chaoso ir betvarkės dar daugiau. Galbūt pats renginys visiškam mėgėjui ar tiesiog atėjusiam pažiopsoti piliečiui ir atrodė įdomus, bet sporto varžybų organizacine prasme diletantiškas ir žemo lygio. Galbūt (kas irgi mažai tikėtina) organizatoriai patys žinojo daugiau, turėjo susistemintą informaciją, bet į viešumą pateko tik nuotrupos ir chaotiškas žinių srautas. Internetinis tinklapis sukurtas, bet neinformatyvus. Toks jausmas, kad tarp organizatorių nėra nė vieno, kuris būtų susidūręs su sporto renginių organizavimu ir net keista, kaip kareiviai, tarsi turintys mėgti tvarką, palieka visus tam tikroje nežinomybėje.
Aišku paskui visi oficialiai džiaugiasi, kiek daug dalyvių ir pan., bet pamiršta pasakyti, kad didžioji dalis jų suvaryti kareiviai, o realaus dalyvių kiekio niekas ir nežino, ypač kai taip veikia registracija ir numerių dalinimas. Bet pažiūrėjus iš kitos pusės kai viskas už dyką (registracija nekainuoja) gauni tiek dovanų, vieną bandelę ir arbatos visai gerai tiesiog prabėgti. Tiesiog pažiūrėjus į tai kaip į masinį nemokamą renginį su dovanomis kodėl gi ne, bet tikrai neverta kalbėti apie tai kaip apie rimtas sportines varžybas.

Graužikai - Kelmė 2017

Vienas iš tų bėgimų, kurių stengiuosi nepraleisti - ir arti manęs ir šiaip gana įdomus, bent jau man. Šį kartą vėl ten nuvykau, nors mano pasiruošimas tradiciškai čia niekada nebūna geriausias - toks savotiškas tarpsezonis. Nebuvau pernai, dėl to tiksliai negaliu pasakyti ar čia šiemet tos naujovės ar jau ir pernai buvo. Pirmoji naujovė - varžybų ir finišo vieta. Jei anksčiau viskas būdavo prie Kelmės kultūros rūmų (kažkuriais metais mokykloje), tai šiemet viskas perkelta į Kelmės dvarą. Gal dėl gatvės remontų, kur anksčiau būdavo finišas, o gal tiesiog. Taigi atvykau ten - gražus, ne taip seniai restauruotas dvaras - pasiėmiau numerį ir kiek pavaikštinėję pradėjom šilti. Tradiciškai visus vežė į starto vietą, bet šį kartą nustebau, kai nuvežė ne į laukus ant plento, o tiesiai į pačius Graužikus - tikrai nedidelė gyvenvietė, bet gimtoji V. Rimkui, kurio atminimui ir skirtas šis bėgimas. Dar kiek ten pabėgioję laukėm starto, kuris vėlavo dėl kažkokių transporto problemų. Ne itin malonu rudenį, bet vis geriau sulaukti ir paskui visiems gerai, o ne spjauti ant dalyvių kaip kažkada teko patirti Prienuose.
Pagaliau startas ir pajudėjom - pradžia tikrai sunki: vieškelis, kalnas ir dar prieš vėją. Pirmus km gana toli buvau, bet paskui jaunimas pradėjo lėtėti, o radęs kompaniją pradėjau ,,gaudyti" varžovus. Gana greitai įbėgom į jau pažįstamą plentą. Ilgą laiką bėgom kartu su vienu iš varžovų, bet vienu metu pavyko nuo šio atitrūkti. Kiek anksčiau nei ankstesniais metais pasukom į finišą prie bažnyčios ir prabėgus dvaro vartų kupolą finišas. Atbėgau 2-s, geriau ir negalėjau tikėtis, o ir savijauta visai nieko. Iš karto dar gavau dalyvio medalį ir šokolado plytelę.
Kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Šį kartą bėgimas turėjo rėmėją, todėl ir prizai piniginiai bei vienodi visoms amžiaus grupėms: 30, 20 ir 10 eurų. Ilgai po to ir nebelaukėm, šiaip ar taip ruduo ir keliavom namo.
Apskritai varžybos visai gražiai suorganizuotos, ir nauja vieta, trasa visai bent jau man visai patiko - gal dėl to, kad jau senoji kiek atsibodusi per tiek metų, o gal tiesiog vizualiai iškilmingiau dvaras ir bent jau teisingas bėgimo pavadinimas, kai tikrai bėgama iš Graužikų. Tvarkingai, be nereikalingų blizgučių padarytas renginys, tuo labiau, kad tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje likusių bėgimų be startinio mokesčio, su specifine, sunkia, bet bent jau man įdomia trasa.