2020-05-13

Jezuitų bėgimas 2019

Būna savaitgalių, kai bėgimų Lietuvoje nors vežimu vežk. Toks pasitaikė ir birželio 1-2 dienomis, kai 6 bėgimo renginiai nusimatė. Dėl darbo grafiko atmečiau sekmadienio varžybas ir liko 4: trail bėgimas - ne visai mano skonio reikalas, ypač sezono metu, net ne visai bėgiminis ALFA RUN – VIRUSAS 2019, tradiciniai Olimpinės dienos renginiai ir Jezuitų bėgimas. Iš pradžių planavau vykti į Klaipėdą, net ir užsiregistravęs jau buvau mažiausiomis kainomis, bet paskui ,,išlindo" bėgimas Kaune. Kadangi Olimpinės dienos renginiai jau seniai man žinomas reikalas ir kiek net pabodęs, sugalvojau pabandyti Jezuitų bėgimą. Tuo labiau neaišku, ar jis kada nors bebus organizuojamas, nes  šį kartą proga išskirtinė - 500 metų jezuitams Lietuvoje. Kiek supratau iš pradžių lyg ir norėta didesnį renginį daryti su 10km ir 5km trasomis, bet paskui ,,nusileista" iki 5km ir 2,5km. O man 5km šiam savaitgaliui pats tas buvo - savotiškas kontrolinis ir užgreitėjimas prieš artėjantį po savaitės 10km Kauno maratone.
Nors ir neįskaitinis turas, bet kai organizatoriai tie patys ir tvarka ta pati. Registravausi internetu ir vietoje beliko numerį pasiimti. Trasa buvo paskelbta internete, bet iš jos sunkoka buvo susigaudyti - realiai pagal tuos brėžinius tokių kelių, takelių nėra Santakos parke, bet vietoje pakalbėjus su trasos sudarytoju ir matuotoju viskas žymiai aiškiau ir labai paprasta pasidarė. Startas stadione ir judama link pilies, kol pasiekus taką stipriai sukama link Santakos dviračių taku. Paskui nusileidimas skaldos - smėlio takeliu link santakos, kur prie posūkio 360 kampu laukia teisėjai ir atgal, bet jau link Vytauto bažnyčios pakrantės takeliais. Ten pakilus iki dviračių  tako (vėl 360 posūkis) juo bėgama visa kilpa ir sukama į stadioną. Ratas 2,5km ir kaip vėliau paaiškėjo tikrai tiek ir buvo - bene tiksliausiai išmatuota šiemet mano bėgta trasa varžybose.
Oras visai šiltas, dalyvių negausiai. Kiek supratau organizatoriai dėl to net atšaukė vieną rungtį ir prijungė prie labai artimos. Kartu 2,5km ir 5km startas, tai vaizdas dar visai nieko. Pagaliau ir startas - pajudėjau priekyje, bet gana gerai ,,patempė" 2,5km lyderis pirmą ratą. Dėl to nereikėjo pačiam ,,vesti", nors tempas ir nebuvo visai vienodas. Aišku ir trasa darė savo - tie aštrūs posūkiai, dangų pasikeitimai, pakilimas mušė iš ritmo. O antrasis ratas jau bėgimas visiškai vienam ir savęs pabandymui. Atbėgau 1-as, nors nei savijauta, nei tempas ne patys geriausi. Bet kaip kontrolinis bėgimas visai geras išėjo. Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Juos įteikinėjo Jezuitų mokyklos direktorius, nors patys prizai standartiniai organizatorių: duonos gaminiai, proteinas, valiklis.
Apskritai varžybos gana tvarkingai ir gražiai suorganizuotos. Aišku kai dalyvių tiek mažai klaidoms vietos nedaug belieka. Bet kai tiek daug varžybų per tas dienas tokie ne itin žinomi bėgimai sunkiai ir pritraukia dalyvius pas save. Pati trasa labai tiksliai išmatuota, gerai pažymėta, savanorių irgi užteko kampuose. Bet visa laimė, kad tik 2 ratai - tokioje trasoje, mano požiūriu, bėgti daugiau jau būtų ne pats maloniausias reikalas vien dėl tų aštrių posūkių. Be to bėgant tarkim 4 ratus (10km) jau galėtų atsirasti problemų lenkiant lyderiams ratu varžovus, nes vietomis gana siaura trasa. Bet šiuo atveju tokių problemų neiškilo ir bėgimas paliko visai neblogą įspūdį, nors neaišku ar dar jis toks kitais metais ar čia tik jubiliejaus proga vienkartinis renginys.

Šventinis bėgimas ,,Kuršėnams 438" 2019

Ne pirmus metus organizuojamas bėgimas, bet iki šiol neteko jame dalyvauti, nors ir visai netoli mano gimtųjų namų. Galbūt ir šiemet nebūčiau čia bėgęs dėl savo darbo grafiko - dalyvavimas varžybose po naktinės pamainos sveikatos neprideda, o ir bėgasi ne kažką. Bet kadangi tai įskaitinis etapas klubinei įskaitai, tai vis dėlto nusprendžiau pabandyti.
Startinis mėkestis daugiau simbolinis - 3 eurai, kurį galima ir vietoje susimokėti. Oras varžybų dieną tikrai nevėsus, o savijauta ne pati geriausia. Apšilimo metu prabėgau trasą apsižvalgyti: startas miestelio pagrindinėję aikštėje, keletas posūkių ir šiokių tokių pakilimų bėgant gatve. Paskui seka posūkis ir ištrupėjęs dviračių takelis, gana staigus posūkis į gyvenamųjų namų kvartalą, dar vienas posūkis ir paskui jau be teisėjų pagalbos sunkiai randamas kelias link Ventos. Tiltu per upę ir vieškeliu iki posūkio, kuris toliau veda į pievų takelį. Dar vienas posūkis ir palei Ventos senvagės kanalus, kol pasiekiamas parkas. Ten restauruoti tilteliai - gražūs, bet bėgti visai netinkami dėl savo formos ir skaldos takeliai. Dar kiek posūkių ir tilto per Ventą šaligatviu vėl grįžtama prie starto vietos. Vienas ratas apie 3300m, taigi 3 ratai laukė. Trasa visai ne mano skonio - mišri danga, nemažai posūkių, o ir kalnų pastebimų kaip ir nesimatė, nors kaip vėliau paaiškėjo per tris ratus visai nemžai jų susidėjo.
Į startą dar vos nepavėlavau, bet spėjau paskutinėmis minutėmis. Ir visi pasileido - iš pradžių išryškėjo lyderiai, po pirmo rato dar nusiėmė 3,3km dalyviai ir aiškiau pasidarė situacija: pirmi du aiškiai stipresni, o aš bandžiau kovoti dėl trečiosios vietos. Bet vis tik ne šį kartą - jaunimas po truputį pabėgo ir mano pastangos nepadėjo, taigi finišavau 4-oje vietoje. Trasa gana tiksliai 10km ir nors to tiesiogiai ir nesimatė, bet bendras sukilimas net didesnis nei Anykščių bėgimo išėjo. Po varžybų kiek pabėgiojau, užkandau organizatorių košės ir nebelaukdamas nieko išvažiavau namo.
Apskritai varžybos kaip ir tvarkingai suorganizuotos, nors didelio dalyvių kiekio ir nesulaukė. Aišku nepadėjo ir tai, kad tą savaitgalį vyko dar bent 4 bėgimo varžybos Lietuvoje. Trasa skonio reikalas, bet mėgstantys plentą ar daugiau tradicines trasas neturėtų būti labai susižavėję. Bet pati organizacija tvarkinga, tuo labiau už tokį simbolinį mokestį visai neblogas bėgimas.

Anykščiai - Puntuko akmuo - Anykščiai 2019

Vienas iš seniausių tradicinių bėgimų Lietuvoje, kuriame, jei tik yra galimybės, stengiuosi sudalyvauti. Pirmiausiai man patinka trasa, o ir pats miestelis turistiškai visai įdomus.
Tradiciškai kaip ir daugelyje taurės etapų startinis mokestis 5 eurai ir procedūra ta pati - registracija internetu. Taigi dėl to problemų nekilo ir ramiai atvykęs į starto vietą pasiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Oras kaip dažnai čia būna geras - pirma pavasarinė šiluma ir kartais ir maža temperatūra atrodo tarsi didžiausi vasaros karščiai.
Pagaliau startas ir visi pajudėjom. Trasa oficialiai 11km, nors varžybų pranešėjas prieš pajudant sakė, kad apie 10,8km, o ir paskui sutikrinus su GPS duomenimis tiek ir buvo. Buvo galima rasti ir kilometrinių žymų, bet neaišku kiek jos tikslios: nors dauguma kilometrų panašiai ir stabiliu tempu man ėjosi, bet paskutinis prie Puntuko apsisukimo išėjo visai ,,ne į temą" - taip ir nesupratau ar jis tiek netikslus ar tiek mane ta atkarpa išmušė iš ritmo. Po starto dar buvo grupelė, bet gana greitai visi išsibarstė. Bėgau dešimtuke kaip dažnai man būna pastaruoju metu bėgdamas vienas. Trasa visai smagi, nors prie posūkio link Puntuko vos nesusidūriau su priešpriešiais atbėgančiu varžovu. Taip vienas bėgdamas antroje pusėje dar pora varžovų apsilenkiau ir galutinėje rikiuotėje likau 6-as. Vieta kaip ir ne itin, tuo labiau kad šiemet ir mano amžiaus grupė dar pagrindinė, bet pats bėgimas, savijauta kaip tokiam sezono laikui visai geri, o ir laikas geresnis nei pernai - pagal pernai ir prizininku dar galėjau būti. Bet metai metams nelygu, šiemet varžovai gerokai stipresni.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, nuėjau apsiprausti kriauklėje tualete ir dar spėjau užkąsti organizatorių sriubos.
Apskritai varžybos smagios - pirmiausiai dėl trasos žinoma. Ir organizacija šiemet negadino reikalo. O kai bėgimas toks senas ir jame dalyvauju ne pirmą kartą ir daug rašyti nebėra apie ką. Tiesiog gražus, tvarkingas bėgimas, su, bent jau man, įdomia trasa.

Runway run 2019 Šiauliuose

Jau kelintus metus Šiauliuose vykstantis bėgimas ir kuris,mano nuomone, vis balansuoja tarp varžybų ir tiesiog renginio pavadinimo. TradiciškaiŠiauliuose labai daug reklamos, nors tradiciškai ir mažai konkretesnės informacijos. Taip ir neaišku ar bėgimas čia yra svarbiausia renginio dalis ar tai renginys su bėgimu - tarsi ir akcentuojamas bėgimas, bet pačia jam dėmesio skiriama mažiau nei pačiam renginiui.
Nors ir buvo suorganizuoti autobusai į šventę, bet šį kartą važiavau savo mašina. Ir tradiciškai tos pačios bėdos - arčiau niekas nebeleidžia privažiuoti, nors tuščių vietų ne viena ir ne dvi. Na bet tiek to - nesunku ir pasivaikščioti kiek.
Kaip ir pernai nors ir veikė išankstinė registracija, realiai ji niekam nereikalinga - tiesiog eini per oro uosto vartus ir gauni numerį. Niekas neklausia nei kas tu toks, ar tu registravaisi ir pan. Tiesa šiemet bent jau niekas nebestabdė ir leido apšilimą bėgti iki starto vietos lėktuvų kilimo taku - bent vienas pagerėjimas palyginus su pernai. Ir jei pernai apšilimo metu vėjas pūtė į nugarą, tai šiemet atvirkščiai - visas varžybinis bėgimas bus pavėjui.
Nubėgau iki starto vietos, pasimankštinau ir nieko nenusirengęs kaip visada stojau į startą. Tiksliau į minios pradžią, nes starto vieta buvo gerokai toliau. Bet niekas iš organizatorių nesistengė jų grąžinti atgal - jų tiesiog ten nebuvo. Na nebent laikytume jais sporto mokyklos trenerius, pačius dalyvius, kurie dar kažką bandė daryti, bet aišku jų niekas neklausė.
Na bet greitai buvo duotas ir startas - minia pajudėjo į priekį, iš karto išryškėjo ir lyderių grupė. Žinoma jie nuo manęs iš karto atitrūko, už nugaros irgi per daug arti nieko nebuvo, taigi vėl bėgimas ir kova daugiau su savimi bei 6-oji vieta. Net kontrolinio nepavyko normalaus pasidaryti, nes pasirodo vietoj 3000m išėjo tik apie 2850m.
Iš karto po finišo laukė savanoriai su proginiais suvenyrais, kuriems šiemet matyt pataupė - medžiaginiai raktų pakabukai palyginus su ankstesniais metais tikrai kukliau atrodė. Dar kiek pabėgiojau, bet nebesistumdžiau eilėse prie arbatos, bandelių ar košių. Kiek pažiūrėjau karinę ekspoziciją ir patraukiau namo.
Apskirtai renginys sustojo ar net pakrito žemyn kokybės prasme - bent jau man tai ir yra daugiau renginys, nei bėgimas. Aiškiai matosi, kad viską organizuoja ne sporto žmonės. Visiška betvarkė starto vietoje, kai ši pajudėjo į priekį apie 150 metrų. Daug triukšmo, reklamos renginiui, bet mažai dėmesio bėgimo organizavimo  kokybei. Nors aišku oficialiai renginys spaudoje kone idealus, daug dalyvių, nuotraukų ir pan. Ir sunku patikėti, kad ateityje kas  nors keisis ir gerės - jei organizatoriams viskas gerai ir dalyvių dar yra.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos bėgimas Prienuose 2019

Retai taip būna man, kad pirmi startai metuose nusitęsia iki kovo mėnesio, bet šiemet taip ir išėjo - seniai bebuvo tokia žiema, kad taip dažnai sirgčiau. Sausio pabaigoje pasigavau sinusitą, po to pasigydęs jau lyg ir atsigavau, bet likus gerai savaitei iki kovo 11-osios vėl ,,atkritau" ir kai paklausė dėl starto dar nežinojau, ar tikrai bėgsiu tą dieną. Bet iki varžybų dienos savijauta jau pusėtina buvo - aišku ne kovinė, bet bėgti galima.
Iš tikro dar svarsčiau kur važiuoti: į Jonavą, Gargždus ar Prienus. Jonava jau pabodęs bėgimas man - tiek metų ten važiuodavau, o ir 15km su tokia prasta savijauta netraukė. Vis norisi nuvykti ir į Gargždus, bet 11 ratų bėgant 14km irgi savotiškai atgrasė. Prienai irgi netraukė per daug - prisimenu dar senąjį bėgimą birželio mėnesį, kuris visai manęs nesužavėjo. Bet jį ir pasirinkau - 10km vis lengviau ir kiek įdomiau gal nei kiti variantai.
Registracija 5 eurai, gana nedaug šiais laikais. Nuvykau į varžybų vietą, komanda jau buvo paėmusi numerį. Miesto centre jau prasidėjo po truputį ir šventiniai renginiai, nors per daug į juos nebuvo kada gilintis. Oras labai nepastovus: čia saulė šviečia, už 5 minučių pūga, vėl saulė, vėl krituliai, tai vėjas, tai ramu - kaip kažkada skaičiau apie Islandiją ,,jei nepatinka oras, palauk 15 minučių ir jis pasikeis".
Į startą nuvežė autobusais, iš kur išlipę padarėm apšilimą. Net saulė pasirodė ir šilta pasidarė, bet prieš pat startą vėl vėjas pakilo ir sniegas. Startavome ir pirmus kilometrus tikrai žiemiškas bėgimas per sniegą, kur geriau jau buvo ieškoti provėžų. Bet paskui vėl pasirodė saulė ir antroji pusė jau visiškai pavasariška. Pati trasa gana kalnuota, bet gal dėl oro, mano paties savijautos, dar miegančios gamtos ar pačių kalnų konfgūracijos gana nyki ir nuobodi. Pirmoje pusėje dar buvo su kuo bėgti - radau į ką ,,įsikabinti", o antroji pusė jau ramesnė išėjo - kas bėgo jau nubėgo nuo manęs, o ir aš  nubėgau nuo kitų, tai kaip dažnai būna vienas ir parbėgau. Aišku stebuklų nebūna ir kaip ir tikėjausi su tokia pasiruošimu ir savijauta nei laiko nei vietos geros, bet savotiškas kontrolinis visai neblogas išėjo. Po varžybų dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau tualete ir išvažiavau namo.
Apskritai varžybos paliko gana pilką įspūdį: nei kažkas labai gero, nei blogo. Tiesiog standartinis kuklus bėgimas, skonio reikalui trasa ir pati šventė. Tikrai nekažkuo įspūdingas ar įdomus ir man kitiems metams vėl paliekantis neatsakytą klausimą, kuriame bėgime dalyvauti kovo 11-ąją.

2019-06-14

Bėgimas skirtas Lietuvos karių dienai pažymėti Tauragėje 2018

Iš tikro jau ne naujas bėgimas, bet iki šiol nors ir senokai norėjau, bet vis nepavykdavo čia sudalyvauti. Pagaliau atsiradus progai nusprendžiau tai ištaisyti ir nuvykti į dar neišbandytas trasas.
Registracija vėl tradicinė kaip ir kainos internetu - dar kurį laiką galvojau ar 6km ar 12km bėgti, bet vis tik nusprendžiau du ratus bėgti ilgesnę distanciją pasirinkti.
Nors galvojau, kad bėgimas vyks pačioje Tauragėje, bet vis tik geriau panagrinėjus pamačiau, kad vis tik teks dar pavažiuoti toliau į pramogų parką. Atvykau laiku, radau gana lengvai, pasiėmiau numerį ir dar kiek turėjau laiko apžiūrėti teritoriją. Tiesa oras visai jau rudeniškas, gana stiprus vėjas, vos ne krituliai nori pasirodyti. Todėl malonumo daug nebuvo, nors vasarą, manau, ten visai gražu ir malonu.
Taigi kiek apšilau, paskutiniu metu stojau į starto vietą, nors dar nepavėlavau. Iš anksčiau buvau internete pažiūrėjęs į trasą - vienas iš retų Lietuvoje atvejų, kai galima rasti trasos konfigūraciją su visais pakilimais ir nusileidimais. Iš po starto už keliasdešimties metrų posūkis, paskui prabėgus parko teritoriją dar vienas ir išbėgimas pro vartus, kažką panašaus į lentpjūvę ir tada po dar vieno posūkio ilgoka atkarpa vieškeliu. Prie kapinių vėl asfaltas, o prabėgus tvenkinį prasideda nuobodžiausia trasos atkarpa - dviračių takelis palei plentą, šįkart dar prieš vėją. Ir pabaigai pakalne per gyvenvietę link parko. Pirmas ratas vėl gana įdomus - ir 6km dalyviai šalia, ir pati trasa dar nespėjusi atsibosti. O antrasis jau gana nuobodus - priekyje varžovas jau labai toli pabėgęs, iš galo arti irgi nieko. Taigi vėl panašus finišas, kaip ir Rumšiškėse.
Po varžybų dar pabėgiojau, susiradau kur persirengti - tiesa nusiprausti nepavyko, po šaltu vandeniu tokiu oru visai nesinorėjo lįsti. Po to dar nuėjau dalyviams skirtos kareiviškos košės ir pavyko paskutinę porciją dar gauti. Na bet daugiau kaip ir nebebuvo norinčių - matyt visi greičiau ,,susisuko" po varžybų.
Taigi dar liko sulaukti apdovanojimų, kurie greitai ir prasidėjo. Gana tradiciniai vėl apdovanojimai - proteino 1kg, vietinio pramogų parko bilietai, šiek tiek miesto atributos.
Apskritai varžybos gana neblogai organizuotos, trasa aiški ir neklaidi, savanorių pakankamai. Aišku rudeniškas oras daro savo bendrai nuotaikai. Nors teoriškai tai kaip ir buvo kito sezono pristatymas, bet taip nieko ir neišgirdau apie tai. O šiaip gana tvarkingas rudeniškas bėgimas.

Aplink Lietuvą 2018

Jau tradicinis bėgimas Rumšiškėse, liaudies buities muziejaus teritorijoje, kurio metu tenka prabėgti pro visų regionų ekspozicijas. Esu bėgęs ir 1/2 maratono čia pagal gana įdomias handikapo taisykles, bet pastaraisiais metais ir 10,5km užtenka. Iš tikro prieš tai dar svarsčiau kur važiuoti: čia, į pajūrį ššbandyti trail trasos ar kitu atveju tiesiog normaliose varžybose bėgti, o gal ir į Latviją pasukti - bet paskui įvertinus visas aplinkybes apsisprendžiau.
Startinis mokestis tradicinis kaip ir visuose šios taurės etapuose ir gana sklandžiai organizuotas apmokėjimui internetu. Nuvykau į vietą, pasiėmiau numerį ir po truputį pradėjau apšilinėti. Nuotaikos ne pačios geriausios - ruduo vis tik daro savo, o dar ir iš po ligų sveikatos ne pačios geriausios.
Starte dalyvių gana nemažai, gal dėl to, kad kartu 5,2km ir 10,5km. Tradiciškai pradžia akmenimis grįstoje aikštėje, bet gana greitai prasidėjo ir asfaltas. Gana greitai pradėjo varžovai, bet turint omenyje trasos ypatumus per daug nesijaudinau - pora kalnų gana greitai apmalšino jaunimo entuziazmą. Taip palengva ,,susigaudžiau" nubėgusius starte varžovus, ir pirmas ratas gana įdomiai prabėgo, tuo labiau kad 5km dayviai visai gerai palaikė kompaniją. Bet antrasis jau buvo daugiau kova su savimi ir bėgimas vienam - priekyje nieko, iš galo irgi per daug arti nieko nesimatė. Taip gana ramiai ir parbėgau vienas.
Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Šįkart nereikėjo tiek ilgai laukti, kaip kažkuriais metais, kai tada dar bendrą metų įskaitą skaičiavo. Aišku skaičiavo ir šiemet, bet jau patobulėjo matyt - nors kai man tai neįdomu per daug nesigilinau į tai. Patys apdovanojimai irgi gana tradiciniai pačių organizatorių - chemijos, duonos gaminiai, taurelė. Per daug ir nebelaukiau po savo apdovanojimų - išvažiavau namo, nes tokiu oru lauke būti ne pats mieliausias užsiėmimas.
Apskritai varžybos tradiciškai neblogai organizuotos, na bent jau trasa aiški, sužymėta ir pasiklysti šį kartą nepavyko :) Gal dėl rudeniško oro, gal dėl asmeninės savijautos, bet nesijautė to šventiškumo, kad sezono paskutinis etapas kai kuriems, uždarymas varžybų ciklo. Bet kaip man, kuriam tokios metų įskaitos nerūpi, tiesiog dar vienas rudeniškas bėgimas, vienos iš sezono pabaigtuvių.