2016-07-27

Naisiai - Kryžių kalnas - Naisiai

Tradiciškai su Naisių vasaros festivaliu organizuojamas ir bėgimas. Jei pirmaisiais metais dar pačiame miestelyje, tai paskutiniais metais jau iki Kryžių kalno ir atgal. Tradiciškai ir bėda ta pati, kaip beje ir pačio festivalio - visa programa paskelbiama likus tik savaitei kitai iki pačio renginio. Tiesa šiemet bent jau kalendoriuje atsirado anksčiau, nors pačių nuostatų ilgai dar reikėjo laukti.
Registracija iš anksto šiemet internetu, nors vietoje taip pat galima buvo užsiregistruoti ir visiškai nemokama bet kuriuo metu - vienas iš retų belikusių Lietuvoje tokių bėgimų.
Atvykau kiek anksčiau, atsiėmiau numerį ir ramiai laukiau - ne itin ką ir buvo veikti, visa diena sporto varžybos bei vaikų koncertai. Žmonių taip pat nepalyginamai mažiau nei šeštadienį, koncertų dieną, kai mašinų eilės kilometrinės, o žmonių gausybė.
Šių metų naujovė - pakeista starto vieta. Jei anksčiau startuodavome miškelyje miestelio pakraštyje, tai šiemet - Baltų arenoje, naujai supiltame iš žemių statinyje, kažkuo primenančiu senovės graikų amfiteatrus.
Oras varžybų dieną specifinis - stiprus vėjas ir gana šilta. Savijauta prieš startą ne pati geriausia, nors aišku bėgti galima. Apšilau, stojom į startą ir po trumpų kalbų pajudėjom į trasą. Kaip ir tikėjausi vienas varžovų greitai nubėgo į priekį, o aš prisijungiau prie antros grupelės iš 5 asmenų. Per daug į priekį nesiveržiau - dar ilga distancija laukė, o ir į priekį kone visada priešinis gana stiprus vėjas. Prabėgom ir pirmąjį maitinimo punktą, kai kas ir stabtelėjo vandens pasiimti. Jau kaip ir galvojau gal ir į priekį eiti pradėti gaudyti bėglį, kai staiga vienas iš varžovų iš nugaros užkabino mano koją ir, nors ir bandžiau išsilaikyti ant kojų, bet vis tiek nugriuvau ir praslydau žvyru. Aišku ir pats kartais užsižiopsau ir stukteliu varžovams į batą, ir man ne pirmą kartą kiek užkabina, bet taip stipriai ir dar visiškai lygiame kelyje (nei posūkio, nei kalno ar pan. - tiesa maitinimo punktas neseniai buvo) - to dar nėra buvę per visus 20 metų, kai bėgioju. Na ką parkritau, žiūriu grupelė jau nubėga, dar kaltininkas pakėlė greitai, atsiprašė ir nulėkė prie jos. O aš sunkiai įsibėgėjau - iš pradžių visai išmušė iš ritmo, dar apsižiūrėjau per tą laiką kas ir kaip: gerai nubrozdintas delnas, kitos rankos alkūnė, kojos lyg ir nieko. Na ką bėgam toliau - grupelė jau toli pabėgusi kol vėl grįžau bent į panašų tempą, bet ir ši jau subyrėjusi. Žiūriu ir mano įvykio kaltininkas visai netoli - dar apsilenkiau jį, kiek pabandžiau gaudyti priekinius, bet pamatęs kad jau sunku tai bus padaryti nusprendžiau ramiai pabaigti varžybas. Grįždamas dar pasinaudojau vandeniu maitinimo punkte - padavė visą 0,5l buteliuką, nors pora gurkšnių tereikėjo. Taip ir nenustebau, kai parbėgęs iki finišo išgirdau, kaip organizatoriai organizavo papildomą vandens tiekimą, nors viską būtų išsprendę savalaikis vienkartinių indų naudojimas..
Taip gana ramiai ir parbėgau 5-oje vietoje, savo amžiaus grupėje dar 3-ias likau. Finiše pasitiko festivalio mecenatas, visiems finišavusiems medalis, magnetukas ir CD. Iš karto pripuolė ir kažkas ir organizatorių pamatęs mano rankas. Kadangi šalia nebuvo medicinos pagalbos, teko laukti visų finišavusiųjų. Taip ramiai sau kalbu su pažįstamais, kažkas tik captuž rankos - pasirodo medicininė pagalba jau atvyko. Ir net dvi - kita dar iš kitos šventės vietos atėjo. Sutvarstė ir išsiruošiau namo, tuo labiau kad ir dėl apdovanojimų neaišku buvo kada ir kaip viskas bus. Grįžęs dar apsižiūrėjau įdėmiau: be rankų, dar nuprozdinimai ir ant kojos, ant klubo, ant krūtinės - visai neblogas derlius.
Apskritai varžybos paliko nemažai įspūdžių vien dėl pažinties su vieškeliu tarp Naisių ir Kryžių kalno. O šiaip visiškai nemokamos ir dar su atminimo suvenyrais po finišo. Tiesa šiokios tokios problemos su maitinimo punktais, pačių organizatorių nežinojimu kada tiksliai apdovanojimai nėra privalumai. Nors ir yra kur tobulėti, bet dalyvių skaičius šiame bėgime nuolat didėja, galbūt kitamet jų bus dar daugiau, ypač jei dar kaip pasigirdo kalbos, kad į vieną dieną jungs visą festivalį, o ne skaidys per kelias.

2016-07-13

Kauno naktinis bėgimas 2016

Iš tikro visai neplanavau čia dalyvauti - atvykau pasisvečiuoti ir sako, kad kaip tik šiandien kažkoks bėgimas prie pilies. Pažiūrėjau facebook'e kas ir kaip - matėsi iš nuostatų, kad ne itin rimti orgnizatoriai, bet kodėl gi nepajudėjus ta proga.
Atvykom po 21 prie pilies - mašinų pastatyti problemos, nes Kauno pilies prieigose koncertas, žmonių daugybė. Bet radom tarp jų ir registracijos vietą. Eilė judėjo labai jau greitai - pasirodo registruojant terašė vardą, padavė numerį ir šviečiančią apyrankę. Startinis mokestis - pagal galimybes, labdaros bėgimas.
Dar kiek apšilau, nors labai rimtai ir neplanavau bėgti - tiesiog daugiau sudalyvauti. Stojom prie starto linijos, savo žodį tarė ir organizatoriai. Tradiciškai ,,džiaugiamės, kad susirinkot" ir pan., o paskui prasidėjo įdomesnės kalbos, maždaug ,,mes tikėjomės, kad čia susirinks koks 10 dalyvių ir kartu lengvai nubėgsim iki finišo, bet kadangi jūsų tiek daug, tai leisim grupėmis po 100 kas 10 minučių". Kadangi dalyvių beveik 300, tai trys grupės susidarė ir patekau į antrąją.
Na ką pirmieji išbėgo, po to ir manąją grupę paleido. Startas visai greitas, tuo labiau kad iš karto gana stati pakalnė, dėl ko kai kurie netoli virtimo buvo. Nors labai rimtai ir nebėgau, bet treniruotę vis tik nusprendžiau pasidaryti, tuo labiau kad po kokio pusės kilometro vienas likau. Dar kažkiek pamanevravau tarp žmonių Santakos parke, nusileidau prie Vytauto bažnyčios į krantinę ir taip iki finišo. Bet gerai, kad pažiūrėjau kokia trasa, nes nieko iš organizatorių nesimatė pakeliui.
Parbėgau, dar kiek pabėgiojau ir išvažiavau - kažkaip nieko ir nebesitikėjau, nors nuostatuose ir buvo numatyti apdovanojimai. Pasirodo nuojauta neapgavo - laikus užfiksavo tik pirmo bėgimo ir tik pirmų 32 dalyvių.
Po kelių dienų oficialioje spaudoje ,,renginys praėjo sklandžiai", nors savo facebook paskyroje patys pripažino, kad ,,pirmas blynas buvo kiek prisvilęs". Na galės kitam renginiui pateisinti savo organizacijos vardą.
Apskritai visai gera idėja, nors vykdymas ir ,,pašlubavo". Puikus oras, gera nuotaika aplinkui, daug dalyvių - puiki proga išbandyti save daugeliui tiesiog bėgiojančių. Lauksim kitų renginių, galbūt patobulės ir organizacija, nors su tokiais srautais nieko keisto, kad kyla problemų, ypač kai už tai atsakingi su sportu ne itin susiję asmenys.

Vaškai - Velniakalnis - Vaškai 2016

Ne taip seniai jau buvau šiame bėgime dalyvavęs, todėl žinojau ko laukti. Savotiškai įdomiau išbandyti naujas trasas, bet tą dieną niekur kitur nei Lietuvoje, nei Latvijoje nebuvo varžybų, taigi keliavau čia.
Užsiregistravau internetu iš anksto ir ryte atvykęs į varžybų vietą atsiėmiau starto numerį. Oras nusimatė vasariškai karštas, todėl iki apšilimo dar paieškojau pavėsio.
Dalyvių kaip ir anksčiau negausiai, nors keletas stipresnių varžovų taip pat atvyko. Iš pat starto vienas jų šovė į priekį, bet po poros km mūsų grupelė šį ,,susivalgė" ir tuo pačiu ,,atkabino". Trasa pirmyn atgal: keletas šimtų metrų asfalto per gyvenvietę, dar per sodybą tikriausiai pats savininkas susidrėkinęs vieškelį, kad taip nedulkėtų, o toliau gana sausas žvyrkelis. Šiek tiek pavingiavimo, posūkis, pakilimas prieš Velniakalnį ir atgal tuo pačiu keliu. Oras ne juokais įkaito - jei į priekį dar priešinis vėjas gaivino, atgal jau tikras karštis pasijuto. Netoli pusiaukelės jau dviese belikom, o dar po poros km kiek pagreitėjau ir finišavau pirmas.
Po finišo radau vandens - priešingai nei prieš pora metų, kai limonadas buvo. Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau seniūnijos tualeto kriauklėje ir laukiau apdovanojimų. Tradiciškai čia medaliai ir diplomai, tiesa šį kartą vietoje dar ir įlaminuoti.
Apskritai tokios ramios, gana tvarkingos, nors ir negausios dalyviu kiekiu varžybos. Jokio startinio mokesčio, daugeliu atžvilgiu minimalistinės, kažin ar daugiau į kažką ateityje ir pretenduojančios - yra kaip yra ir kažin ar kas keisis ateityje.

2016-07-02

Žaliaisiais Dzūkijos takais 2016

Vienas iš seniausių bėgimų Lietuvoje, vykstantis Dzūkijos sostinėje. Gana seniai jau buvau dalyvavęs jame, bet pasitaikė proga ir šiemet ten nuvykau. Prisiminiau, kad ten nuotolį sudaro 6 ratai po 1,5km, bėgimas vyksta parkelyje gana siaurais asfaltuotais takeliais. Prisiminiau ir tiltą, bei po jo sekantį kalnelį ir nuokalnę aplink apleistą pastatą.
Nuvažiavome kiek anksčiau iki starto vietos ir atsiėmėme numerius, sumokėję startinį mokestį 3 eurus ir čipus. Įvertinus pastarąjį faktą tai kone pigiausias bėgimas su čipais Lietuvoje.
Oras dar ne pats karščiausias, bet po vėsesnių orų mažai nepasirodė. Apšilau ir stojau į startą, kuris šį kartą kitoje vietoje, nei prieš 7 metus. Iš karto po starto gana nemažą tempą ėmė diktuoti vienas iš varžovų - kiek paleidau jį, o kiti iš karto irgi ,,neužsikabino". Dar pora šiokių tokių rokiruočių rikiuotėje ir pabėgusysis ,,pagautas" ir atsiliko, toliau tęsėme bėgimą dviese, kol likus ne tiek jau daug iki finišo atsiplėšiau nuo jo. Bet netikėtai iš nugaros dar prisivijo vienas varžovas ir nulėkė paskutiniąja ilgesne tiesiąja į finišą. Per daug ir nebegreitėjau - greitai ,,primečiau", kad ir klubui taškai tiepatys, ir amžiaus grupė ne ta. Taigi po gana intensyvių ir su nemažai įvykių varžybų atbėgau 2-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau ir pradėjau laukti apdovanojimų, kurie šį kartą vėlavo iš esmės tikslinant čipų parodymus. Keista tradicija tampa situacija, kai čipai ne padeda operatyvumui, o jam trukdo. Kartais kai tiek mažai dalyvių atrodo, kad net patyrę teisėjai greičiau be jokių čipų apsisuktų.
Bet pagaliau sulaukėm apdovanojimų: prizininkams mini taurės, diplomai, medaliai ir dovanų maišeliai, o nugalėtojams diplomai, medaliai ir taurės. Taip keistokai, kai prizininkai gauna daugiau nei nugalėjai, na bet visko pasitaiko. Absoliutūs nugalėtojai dar ir masažą gavo.
Apskritai varžybos gana kuklios tiek savo dalyvių skaičiumi, tiek kitais aspektais. Jei ne čipai, galbūt ir visai nemokamos būtų - o šiuo atveju, kai tiek dalyvių jų ne itin ir reikėjo. Pati trasa viena iš įdomesnių, nors 6 ratai ir duoda kiek nuobodumo, tiesa didesniam dalyvių kiekiui labai sunkiai pritaikoma: jau dabar gana greitai prasidėjo lenkimai ratu, o ir siauruose takeliuose daug žmonių ,,nesukiši". Gal dėl to per daug ir nesistengiama tobulinti, reklamuoti ir plėtoti šį bėgimą, nes per tuos 7 metus, kai bėgau prieš tai čia, praktiškai niekas ir nepasikeitė.

Kauno maratonas 2016

Dar santykinai jaunas bėgimo renginys, bet jau gerai užsirekomendavęs. Šiėmet taip pat atsirado galimybė jame sudalyvauti, tuo labiau kad ir nemokamą registraciją pavyko laimėti loterijoje per A. Vietrino bėgimą. Kurį laiką dar svarsčiau kokią rungtį pasirinkti: aišku maratoną ir 1/2 maratono atnečiau gana greitai - iš po žiemos traumų dar tikrai per mažas kilometražas tinkamai subėgti. Įdomumo dėlei sugalvojau prabėgti šį kartą 5km - nesinorėjo per karščius per daug kankintis, tuo labiau kad didelių tikslų sau šiemet nekėliau.
Atvykau į starto vietą kiek anksčiau - tikėjausi, kad bus dalyvių eilės prie numerių kai tiek dalyvių, bet maloniai nustebau, bet labai greitai atsiėmiau numerį. Tuo metu kaip tik scenoje koncertavo pastaraisiais metais išgarsėję Antikvariniai Kašpirovskio dantys, tai nueklaivau pasisemti geros energijos iki apšilimo.
Oras ne tokskarštas kaip pernai, bet vėsu taip pat nebuvo - kiek pabėgiojau ir stojau prie starto linijos. Priešingai nei ankstesniais metais šiemet ir šioje rungtyje susirinko pakankamai nemažai pajėgių bėgikų. Kaip ir tikėjausi po starto visi greitai pasileido į priekį. Na bent jau man greitai, kai seniai tokiais greičiais nebėgiojau. Stengiausi neatsilikti per daug nuo priekyje bėgančiųjų, bet maždaug pusiaukelėje pamačiau, kad prizininkų trejetukas jau per toli, jog galėčiau kovoti su jais. Ir kone iš karto įsijungė ,,saugus" režimas - nusprendžiau ramiai pabaigti distanciją: šiaip ar taip būti 4-u ar 57-u jau jokio skirtumo. Ramiai laikiau priekyje tolygų atstumą ir taip ramiai tikėjausi finišuoti. Jau ir vos ne rankas pakelti fotografams susiruošiau, kai likus keliems metrams iki finišo dar vienas varžovas pralėkė pro šoną ir galų gale finišavau 8-oje vietoje. Savotiškos nuotaikos po varžybų: lyg ir prabėgau kiek planavau, bet kažkaip po finišo 10km užsinorėjo - labai jau greitai viskas baigėsi, o ir savęs visiškai neišspaudžiau.
Po finišo gavau kokybišką dalyvio medalį, dalyvio maišelį su daugybe visa ko, kiti dalino vandenį ir bealkoholinį alų. Dar kiek pabėgiojau ramiai ir pažiūrėjau 10km bėgimą.
Apskritai varžybos tikriausiai vienos iš geriausių Lietuvoje: tinkamos trasos rezultatams maratonui ir 1/2 maratono, savotiškai įdomios trumpųjų distancijų trasos (nors man asmeniškai per grindinį visada kančia bėgti, o siekiantys ,,asmeninių" turėtų nusivilti - trasos kiek trumpesnės nei turėtų būti), puiki organizacija, dar geresnė nuotaika ir apskritai daroma šventė bėgikams.

2016-05-28

Olimpinė diena 2016

Iš tikrųjų seniai jau bedalyvavau olimpinės dienos renginiuose, bet kai šventė vyksta mano gimtajame mieste ir turiu progos sudalyvauti, reikia ir sudalyvauti. Paprastai bėgdavau 10km, bet šįkart nusprendžiau pasirinkti 5km - vis dar neatgaunu formos nuo žiemos traumų, o be to ir trasa šį kartą parinkta viena iš sunkesnių. Tuo labiau, kad kaip vietinis puikiai supratau trasos aprašymą: startas netoli Auksinio berniuko ir kiek pabėgus plentu kalnas link šv. Petro ir Povilo katedros - kalnas kaip kalnas, tik dar ,,smulkmena", kad kalnas laiptais. Po to vėl įbėgama į gatvę, už poros šimtų metrų dar vienas trumpas kalniukas ir kiek pavingiavus įbėgama į Kaštonų alėją - takas čia dar sovietinių plytelių, ne itin lygus, bet saulės pavėsyje. Pribėgama ir prie Šiaulių pėsčiųjų bulvaro - iš pradžių atnaujintoji dalis - labai lygi ir tiesi, paskui ir senoji dalis, kur laukia pakalnė ir dar vienas kalnelis. Prie Šiaulių viešbučio posūkis pro Šalkauskio mokyklą ir gana ,,aštri" pakalnė. Vienas ratas teoriškai 2,5km. Sunki ir ne visai tradicinė trasa, kurią, ypač laiptus, nemažai kas keiksnos.
Prieš kurį laiką dar svarsčiau, kur šį savaitgalį bėgti: Palangoje, Nidoje, Marijampolėje, Alytuje, Šiauliuose ar keliauti į Latviją, kur taip pat bent 3 bėgimo varžybos buvo. Renginių tikrai gausu, o ir olimpinė diena visai ne laiku - paprastai ji būdavo apie birželio 23 dieną, bet šiemet kažkas iš kabinetinių biurokratų sumąstė ją perkelti. Dar keisčiau, kad tie patys žmonės ir šventę Palangoje organizavo - sveika logika sunkiai suvokiamas sprendimas, nebent norėta sumažinti dalyvių srautus šventėse.
Oficialus šventės tinklapis galima sakyti ,,miręs" - tik plakatas ir nuoroda į bėgimo registraciją. Keliaujam ten ir atsiduriam vieno iš kitų organizatorių tinklapyje. Nuostatai, paskutinėmis dienomis ir varžybų trasos žemėlapiai atsirado ir registracijos forma. Žiūriu galima registruotis tų organizatorių sporto prekių parduotuvėse - nuvažiuoju pirmą kartą ir jaunas vaikinukas ne itin ką žino: na čia ne visai mes organizuojam ir t.t. Tiek to, po kelių dienų atvažiuoju antrą kartą - jau daugiau žmonių, jau visi viską žino ir užsiregistruoju. Startas 5 eurai, standartinė čipo kaina. Žiūriu nuostatuose dar punktas, kad numerius galima atsiimti dieną prieš varžybas. Atvažiuoju - ne dar negavom. Grįžtu atgal iš miesto jau vakarop - skambinom apie 13 valandą, dar iš Vilniaus nebuvo išvažiavę numeriai. Ką jau darysi, teks varžybų dieną numerius pasiimti. O ir tas punktas iš nuostatų dėl numerių atsiėmimo dieną prieš varžybas keistai(ar sąmoningai?) dingo.
Nuvažiavau ryte link starto vietos, bet policija jau darė darbą - keliai uždaryti. Palikau kiek tolėliau mašiną ir ramiai atėjau iki starto vietos. Labai ramiai pasiėmiau numerį, dar kiek pasivaikščiojau po Talkšos pakantę, kur daug visa ko vyko. Bet ilgai neužsibuvau, nes jau ir apšilimą reikėjo daryti. Diena vėl kaip reta karšta - kažkiek nesutikti galėtų tik tie, kurie prie ežero pakrantės buvo. Apšilau ir beveik laiku - kas labai keista olimpinėje dienoje, nes paprastai po mylios bėgimo užvėluodavo startas kartais ir iki 30 minučių - po trumpų kalbų buvo duotas ir startas. Ne pati geriausia vieta - koks 15 metrų ir posūkis į dešinę, nors aišku organizatoriams patogiau statyti arką ne gatvėje, o tiesiog įvažiavime. Pats startas irgi ne visai pagal taisykles - atitraukė nuo čipų kilimo kiek toliau, patraukė juostą ir pradėjo skaičiuoti 5 sekundes iki starto - per tą laiką visa minia žingsniavo į priekį ir toks judantis startas išėjo. Bet gana priekyje buvau, iš pradžių koks 10 bėgau, bet po laiptų jau ir iki 6-os vietos ,,atsikasiau". Visai gerai, kai kartu 5km ir 10km paleido - ,,įsikabinau" į 10km bėgantįjį - kiek paleidęs jį buvau kurį laiką, bet gal ir gerai, nes šio vos mašina nenutrenkė besukdama į remontuojamą gatvę. Taip prabėgau savo 2 ratus finišuodamas 3-ioje vietoje. Pasiėmiau dalyvio medalį, kiek pasifilmavęs ir apyrankę gavau. Dar kiek pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Šį kartą gana punktualiai - absoliučius nugalėtojus ir prizininkus ant pagrindinės scenos pakvietė. Prizai - rankšluostis, kepuraitė,už pirmą vietą dar kuprinė, 10 km dar ir Audimo čekiai. Tiesa dar ir ne tą norėjo apdovanoti 10km prizininką - nors ir čipai, bet patys dalyviai geriau žinojo, kas buvo prizininkas, o kas ne. Po to amžiaus grupes apdovanojo už scenos, jei tai galima vadinti apdovanojimu: stovėjo dviese prie prizų ir blaškėsi su sąrašais, o minia dalyvių spaudėsi prie jų ir šie chaotiškai dalino prizus - net neaišku ar tam kam reikia ir ką reikia. Vaizdelis vos ne turguje badmečio metu duonos atvežtų ir tikrai ne kaip varžybų nugalėtojų ir prizininkų pagerbimas ir apdovanojimas.
Apskritai pati trasa labai specifinė, atsiminuose tikrai daugeliui turėtų palikti. Be to gerai aptverta, pasiklysti labai sunku, nors teisėjų trasoje nedaug. Gal dėl to ir paprasti miestiečiai po trasą vaikštinėjo, kai kur ir policija per daug mašinas leisdavo - ne vienas tuo skundėsi. Aišku įdomu sužinoti, kiek km realiai ten buvo - ar karštis ir kalnai tiek įtakojo tokius prastus rezultatus, ar kiek daugiau ir buvo km. Aišku ir pats organizavimas su savais trūkumais - taip dažniausiai ir būna, kai daug organizatorių ir nėra koordinatoriaus arba šis ne itin gerai atlieka savo darbą. Nepaisant to, pats bėgimas įdomus, kaip ir pati šventė graži.

A. Vietrino taurės bėgimas 2016

Seniau tai buvo vienas įdomesnių ir sunkesnių bėgimų Lietuvoje, kai trasa dar driekėsi iš Šančių iki LKKA, bet jau kuris laikas visas renginys Ąžuolyno parke - trasa gana greita ir lygi. Keletą metų buvau praleidęs šį bėgimą, bet šiemet pasitaikė proga vėl čia sugrįžti.
Planai labai minimalūs po visų žiemos ligų ir traumų, dėl kurių pora mėnesių visai teko atsisakyti bėgimo. Tiesiog pirma rimta kontrolinė treniruotė.
Užsiregistravau į bėgimą internetu - kaip LBMA klubo narys už 1 eurą, kitiems - 3 eurai. Labai pigu šiais laikais, nors netaip seniai ir nemokamas bėgimas būdavo.
Atvykome į starto vietą, atsiėmėmė numerius ir laukėme starto - oras šiltas, kaip neretai čia būna viena pirmųjų karščio bangų. Tradiciškai ramiai nukeliavome visi nuo LKKA iki starto ir po trumpų kalbų buvo duotas startas. Gana ramiai visi pradėjo, net man su tokiu pasiruošimu vos mėnesį kiek pajudėjus ne per greitai buvo. Bet susilaikiau - po truputį ir priešininkai pagreitėjo, o man užteko ir lėtesnio tempo. Kurį laiką dar radau su kuo bėgti, bet paskui vienas ėmiau kiek trauktis priekyje bėgantįjį. Kone du ratus taip tempiausi, bet pagaliau likus iki finišo paskutiniam km prisivijau šį ir finišavau 7-oje vietoje, su ne itin geru laiku, bet kaip su tokiu pasiruošimu visai dar gerai. Atbėgus dar gavau saldainį, buvo atsigerti vandens - trasoje taip pat bėgant buvo galimybė gauti vandens. Dar kiek pabėgiojau ir tyliai ramiai iškeliavau namo.
Apskritai ir pačios varžybos tradiciškai labai ramios ir tvarkingos, trasoje nemažai teisėjų, kad stabdytų eismą ar posūkius parodytų. Lygiai kaip ir prieš keletą metų, lygiai ir dabar - sunku rasti skirtumų. Tiesiog gražus, ramus bėgimo renginys, be didelių reklamų ir fanfarų, nesiblaškant nuo varžybų esmės į šalutinius reikalus.