2017-05-23

Rygos maratonas 2017

Jei ne pats gausiausias, tai vienas gausiausių bėgimo renginių Baltijos šalyse, kuriame iki šiol dar nebuvau dalyvavęs. Bet šiemet nutariau pagaliau ir čia nuvykti - registravausi dar iki sausio 1-osios, kaip patys mažiausi startiniai mokesčiai. Nežinojau kiek ir kaip iš viso per žiemą pribėgiosiu, todėl pasirinkau 10km distanciją. Nors ir pigiausiu variantu, bet 13 eurų vis tiek sukainavo.
Tuo pačiu ir nakvynę užsakiau - nors Ryga man arčiau nei Vilnius ar Kaunas, bet retai čia apsilankau, todėl ekskursija taip pat domino.
Prieš varžybas visai nemažai tikėjausi - trasa lyg ir greita, bėgančių taip pat būna, todėl galima ir greitai bandyti prabėgti, nors forma ir nėbuvo pati geriausia - iš po pernai žiemos taip dar ir negrįžtu į tuometinę..
Pagaliau atėjo ir kelionės laikas: ryte dar grįžau iš po naktinio darbo, kiek pamiegojau ir pirmyn į Rygą. Ten įsikūrėm ir pasiėmęs navigaciją nubėgau į varžybų centrą startinio paketo pasiimti. Išėjo apie 4-5km į vieną pusę. Įėjau į varžybų centro pastatą - futbolo maniežą tikriausiai normaliu atveju, kur pirniausiai prie vieno staliuko sutikrin pagal asmens dokumentą, išrašė kažkokį popierių ir nusiuntė prie kito stalo. Ten gavau startinį paketą: startinis numeris, pora reklamų, lankstinukų, žurnalas - viskas sudėtą į medžiaginį maišelį su bėgimo simbolika ir ir atskira ertme numerio lapeliui įsidėti - vėliau visą tą maišelį galima prieš startą palikti organizatorių rūbinėse. Išeiti ne taip jau paprasta - tik per vienas duris, prie kurių dar patikrina numerį ar veikia čipas ir ar tikrai tas numeris duotas. Parbėgau atgal, per tą bėgimą dar maišelį sugebėjau kiek pagadinti - matyt žurnalų kampai ,,padėjo". Dar kiek užkandau ir išėjom po Rygos senamiestį pasivaikščioti.
Rytas išaušo gražus, o ir pati diena kuo toliau, tuo labiau šilo. Šiuo požiūriu labiausiai pasisekė bėgusiems 1/2 maratono - dar pakankamai vėsu. Neįvertinau atšilusio oro, apšilimą dar kiek per šiltai prisirengęs padariau, o ir savijauta keista - lyg ir gerai viskas, bet kažkas ne taip. Likus 5 minutėms iki starto nukeliavau į starto vietą - ne pačiu mandagiausiu keliu perlipdamas per 1,5m tvorą kolonos priekyje, bet niekas nieko nesakė, tik laidus pažiūrėjo kad neužkabinčiau. Prieš pat startą pasitraukė tautiniais kostiumais pasipuošę žmonės ir visus pakvietė prie starto linijos.
Startas ir minia pasielido į priekį. Iš karto į priekį šovė 5 dalyviai, aš taip pat priekyje kitoje grupėje. Greitai ir pirmo km žymė pasirodė - pažiūrėjau ir nustebau: ar čia km prastai sudėlioti ar jį prabėgau greičiau nei per greitėdamas per treniruotes?.. Bet gana greitai supratau, kad km tikriausiai gerai sudėlioti, tik pats ,,užsiroviau" - dar stipriau viskas pasijuto tvyrant tokiam karščiui. Po truputį ėmė lenkti varžovai, o aš tiesiog judėjau įjungęs ,,kreiserį". Paprastai tokiu atveju labai ilga trasa pasidaro, bet šį kartą gana greitai prabėgo - iš tikro trasa visai nenuobodi. Pribėgom ir Latvijos laisvės paminklą, kur atsivėrė, bent mano požiūriu, vienas įdomiausių trasos akcentų: skambant tautinei muzikai ant pakylų da;yvius sveikino tautiniais kostiumais apsirengę žmonės. Kažkaip nuo tos vietos lyg ir kilo noras pagreitėti ir pasivyti priekyje bėgančius dalyvius. Pabandžiau, lyg ir neblogai bėgasi, o ir priekyje žiūriu vienas jau ,,miręs", o kitas netoliese dar bėga. Likus vienam km iki finišo tą vieną apsilenkiau, o kito nespėjau pasivyti. Finišavau, ant kaklo gavau medalį ir greičiau nei per minutę gavau sms per kiek subėgau savąjį 10km. Išeidamas iš finišo zonos dar gavau dalyvio maišelį, kuriame buvo obuolys, vandens 0,75l, razinų 150g ir batonėlis. Po kelių minčių jau internete buvo galima susižinoti ir savo vietą - pasirodo 10-as atbėgau, o savo grupėje 5-as. Tiek laikas, tiek vieta netenkino, bet pridarius pačiam tiek klaidų ir susidėjus dar keletui aspektų taip ir išėjo.
Apskritai varžybos savo organizacija paliekančios įspūdį: daug šiuolaikinių sprendimų, pvz. net programėlės telefonui, kuriose galima stebėti kur tuo metu dalyvis yra. Gana greitos ir įdomios trasos - sunku lyginti dabar su Talinu, nes šiemet jau naujas trasas paruošė. Starto ir finišo paketai panašūs kaip ir Vilniuje - tik nėra nieko nereikalingo ir tiek reklamų ir gausesni nei Taline. Šiaip tikrai kokybiškai surengtos varžybos, kuriose kažkada dar norėsis sudalyvauti tinkamai joms pasiruošus.

2017-04-12

Senvagė 2017

Teoriškai vienas seniausių bėgimų Lietuvoje, jau skaičiuojantis 49-erius metus, nors pastaraisiais metais iš tradicinio Berčiūnai - Panevėžys liko tik data ir dalis senosios trasos. Jau gana senokai čia bebėgau, todėl pasitaikius progai ja pasinaudojau.
Registracija tradiciškai į taurės etapus išankstinė ir 5eurai. Kiek paskaičiau nuostatus ir nuvykau kiek anksčiau - bet per mažai skaičiau matyt, nuvykau ne prie to viešbučio prie Senvagės, todėl kiek pasivaikščioti teko, o paakui ir mašiną persistatyti.
Oras ne pats geriausias pasitaikė - didelis vėjas, gana vėsu, nors įdienojus pasirodė saulė ir kiek atšilo. Planai ne patys aukščiausi - tiesiog pasitikrinti formą. Kiek apšilau trasa į priekį, bet pribėgęs parkelį pamačiau pora trasą žyminčių kuoliukų - taip ir nesupratau kur jie rodo kelią. Bet vis tiek tikriausiai ne pirmas bėgsiu, o gal dar ir lydės kas nors. Pasirodo per anksti apšilau - startas nukeltas 15 minučių. Iš dalies ir organizatoriai optimistiškai buvo nusiteikę, kad visi parbėgs per 15min 3km, iš kitos pusės tikriausiai koks 60 proc. netilpusių į tą 15min limitą buvo vienos firmos dalyviai, kurie per bėgimo varžybas sugalvojo (tiksliau tikriausiai jų vadovaisuvarė visus) pasireklamuoti.
Taigi palaukėm vėluojančio starto, išsinagrinėjau per tą laiką trasą - ratas aplink Senvagę, pirmyn ir atgal bei dar ratas. Atsistojom į trasą ir vedėjas paaiškino trasą: pirmyn ir parbėgus ratas. Tvoros užtvertos, dviratininkai surikiuoti - na tikriausiai taip ir turi būti.Dar pora foto reklamai ir pagaliau startas.
Iš karto į priekį šovė vienas varžovas, o toliau niekas nenorėjo ,,vesti", todėl teko eiti į priekį. Pirmas km gana lėtokas - ir vėjas priešinis ir jau atšalęs buvau dėl atidėto starto. Bet po to ,,įsibėgau" ir kiek pagreitėjau - pajutau, kaip grupelė už nugaros subyrėjo, bet vienas varžovas ,,prisikabino". Trasa kol kas dar žinoma, bet nustebino atkarpa per pievas palei tiltą - na bet dviratininkai veda, turi žinoti trasą. Kiek netikėtai man ir toliau trasa tęsėsi asfaltu, tikriausiai ne taip seniai išklotu, nes kai paskutinį kartą čia bėgau dar sumintas takelis buvo.
Apsukom kilpą ir pajudėjom atgal - kiek į priekį ir varžovas išėjo, paskui vėl ,,pavedžiau" ir vos nenusukau atgal per pievas, bet gerai kad kolega sušuko, jog į priekį tiesiai reikia bėgti, kur ir dviratininkai su lyderiu matėsi.
Pribėgom ir prie Senvagės ir čia išgirdom, kad vis tik dar 2 ratus reikės apibėgti - pasirodo patys organizatoriai apsižioplino starto metu. Prabėgom pirmą ratą pavėjui visai nieko, bet prieš vėją visai menkas malonumas. Antrame rate truktelėjo varžovas į priekį ir ,,nebeužsikabinau", o dar ir tiesioji prieš vėją - per daug ,,nebemirdamas" ir parbėgau trečias. Po finišo užkabino dalyvio medalį - plastikas, bent jau atrodo pigiai. Laikas iš tikrųjų nuvylė, bet paskui kiek pagerėjo nuotaikos, tai pasigirdo kalbos, kad trasa ilgesnė apie 300m, nes tos kilpos ir bėgimo per žolynus neturėjo būti.
Dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Tradiciškai ne itin gausūs čia: taurė, diplomas ir šiėk tiek duonos gaminių, matyt bėgimo taurės rėmėjų.
Apskritai varžybos gana kuklios ir toli gražu neidealiai organizuotos: vėluojantis startas, prastai sužymėta trasa, teisėjai tik posūkyje apsisukime, net dviratininkai gerai nežinojo trasos ir tikriausiai padarė papildomą nereikalingą lanką, o didžiausias ,,susimovimas" du ratai Senvagėje pabaigoje, vietoj planuotų po vieną pradžioje ir pabaigoje. Atstumo atžvilgiu tas pats, bet dalyvių ne vienas keikė dėl to organizatorius, o ir ne visi prabėgo 2 ratus - kai kuriems ir vieno užteko, tuo labiau kad ir patys teisėjai ne itin besusigaudė kam kiek dar reikia bėgti. Ir apskritai visame bėgima savotiška apatija - tarsi ,,reikia" tiesiog organizuoti, o kaip ne taip jau ir svarbu. Pati trasa geru oru gal ir greita, nors kiek nuobodoka - kiek girdėjau dabar jau sertifikuota ir nebesikeičianti ateityje. Palyginus su ankstesniais bėgimai čia vietomis patobulėta, bet minusų taip pat daugiau atsirado ir tikįkimės, kad jie kitais metais bus ištaisyti.

2017-04-09

Runway run 2017

Vienas iš tų bėgimų, dėl kurių kyla klausimas ar tai iš viso bėgimo varžybos ar kažkas susiję su bėgimu. Tradiciškai (bent jau Šiauliuose) daug reklamos šiam renginiui: tv, spauda, internetas, reklamos prie įvažiavimų į miestą - tarsi tai tikrai kažkoks ,,superinis" įvykis. Bet pažiūrėjus į nuostatus supranti, kad tai tikriausiai bus visiškas ,,š.." ir organizatoriai nieko bendro neturi su sportu ar sporto renginių organizavimu: tokio lygio nuostatus gabesni moksleiviai dar ir pradinėse klasėse parašytų. Na bet jau dalyvavau pernai, tai ir šiemet laisvą dieną nusprendžiau ten nuvykti ir pasidareyti treniruotę.
Atvažiavau likus apie valandai iki starto - mašiną jau gana tolokai teko pasistatyti. Nors ir buvo registracija, bet realiai ji niekam nereikalinga: jokių numerių, jokių kitų dalyvių registravimo vietoje. Iš dalies tai paranku patiems orgizatoriams manipuliuojant dalyvių skaičiumi: net spaudoje vieni rašė 3, ki 6, o dar kiti ir visus 10 tūkstančių prirašė.
Pradėjau apšilinėti, iš pradžių kiek tolėliau, o paskui jau ir iki starto vietos susiruošėm su kolegomis. Bet čia organizatoriai sustabdė ir maždaug ,,palaukit 10 minučių, su palyda iki starto bėgsit, negalima bėgti patiems". Susižvalgėm, prisiminiau kaip reguliavo eismo Vilniaus bėgime ir tyliai pajudėjom iki starto vietos. Sugebėjom surasti kelią, nepasiklydom oro uosto pakilimu taku :) Nors bėgti prieš vėją kad ir 3 km lygiu keliu yra žiauriai nuobodu. Kažkur dar galėjo palikti drabužius, bet kaip atbėgau, kaip ir stojau į startą.
Šį kartą jau rimčiau nei pernai bėgau. Iš karto po starto visi pasileido, bet p opros šimtų metrų paaiškjo kas tikrai bėgs, kas tik ,,pirmų šimtų metrų didvyriai". Iš karto nubėgo du varžovai, o aš palaipsniui įsibėgau iki trečios vietos ir taip iki finišo ir atbėgau. Nors ir pavėjui, nors ir tik 3km, bet prailgo bėgimas - sunkiai įsivaizduoju, kaip kažkada oro uosto pakilimo taku kažkada ir 21,1km varžybos buvo..
Iš karto po finišo gavau kaklaskarę, dar kiek pabėgiojau ir tyliai išvažiavau namo, nebesistumdydamas prie arbatos ir bandelių. O ir apdovanojimai ir čia negrėsė: pirma vieta batai, taurė, dar pora maišelių dovanų, o ar 2-a ar 1257-a lygiai tas pats.
Apskritai varžybos pavojingai balansuojančios prie varžybų parodijos slenksčio: silpnas organizatorių supratimas apie varžybų organizavimą, jokių numerių, apskaitos, netgi draudimas patiems nubėgti iki starto vietos. Tą matyt ir fotografai pajautė, nes dauguma foto labiau tiktų nušviesti bėgimą užgavėnių proga, o ne sporto renginiui. Daug išmestų pinigų, daug nereikalingų atributų - kone visur lenda neprofesionalumo grimasos. Tiesiog masinis renginys bėgimo tematika, korio pabaigoje visi gauna kaklaskares ir arbatos su bandelėmis.

XXVIII-asis tradicinis bėgimas „Obeliskas A. Kulviečiui – Jonava“

Graži tradicija tapo valstybines šventes pažymėti bėgimu, o kovo 11-oji viena iš gausiausių bėgimų pasiūlą turinčių švenčių - bent 3 šiemet buvo: tradicinis Jonavoje, ne taip žinomas Gargžduose ir neseniai atsiradęs Prienuose. Pastarąjį atmečiau pirmiausiai - trasa kone identiška kažkada vasarą vykusiems bėgimams ,,Birštonas - Prienai" - gana nnuobodus bėgimas, o ir organizacija tąkart kai dalyvavau šlubavo. Simboliškas bėgimas Gargžduose bėgti 11 ratų, bet iš kitos pusės tas ratų sukimas ir ,,pjauna". Galų gale apsistojau prie tradicinio Jonavos varianto, tuo labiau kad dar nebuvau čia įveikęs 15km pagal taisykles - kai pastarąjį kartą (o tai buvo dar tada, kai pirmą kartą čia buvo bėgama 15km) čia bėgau sugebėjom pasiklysti Jonavoje - kaip ir pirmi 18 berods tada bėgusiųjų.
Taigi užsiregistravau, ir nuvykom į vietą. Šiemet visa registracija naujojoje sporto arenoje - patogu bent jau dėl mašinų parkavimo. Atsiėmėm numerius, palaukėm kiek ir išvežė į starto vietą.
Ten apšilome, jau kaip ir laikas startui, bet netikėta bėda - autobusas, kuriame buvo ir mano drabužiai išvažiavo. Aišku ne mano vieno daiktai ten buvo, todėl priešingai nei tąkart Prienuose nepasakė ,,ai bėk taip, finiše susižiūrėsim", šį kartą nukėlė visą startą 15-20min. Diena pakankamai graži tokiam laikotarpiui, tai dar kiek apšilom, kol atvažiavo autobusas, persirengėm ir stojom į startą.
Tradiciškai startas čia gana greitas - iš karto išsitempė grupė. Per daug neskubėjau šį kartą, ramiai prisijungiau vienos grupės, bet ir ši po kelių km ėmė byrėti - vieni ,,užtempė", o aš ,,paleidau" bėgdamas savo tempu. O gpupė toliau byrėjo, ir ėmiau ,,valgyti" per greit pradėjusius: vienas, kitas, dar pora, vienas jau pakelėje vaikšto... Prie 10km žymos dar pora jau visai šalia, bet žiūriu vienas sustojo, paskui ir kitas, o priekyje kitas varžovas jau gana toli. Tada ir prasidėjo nuobodžioji dalis - kelias jau lygus, varžovų šalia nėra, o ir mieste gana nyku - vienas kitas tingintis teisėjas ar savanoris, keletas žmonių krantinėje. Ir aišku ,,nusibaigimui" kalnas kone 1km, po kurio tiesioji ir finišas į pakalnę. Taip gana ramiai ir parbėgau vienas - pasirodo 8-oje vietoje.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, atsigėrėm arbatos, užkandom košės, apsirausėm arenos dušuose ir iškeliavom namo - apdovanojimai negrėsė, o ir laukti tiek daug nebuvo jokio noro.
Apskritai varžybos tradiciškai savame stiliuje, jau ne pirmą kartą organizuojamos ir nieko naujo nebedaroma - na nebent perkėlimas į areną. Tiesa su teisėjais - savanoriais reiktų padirbėti, nes kai kurie tiesiog stovėjo ir net nematė, kad bėgikai jau prabėgo kur nereikia bėgti. Neaišku kas ten buvo su autobusais - bent 3 versijas girdėjau dėl ko ir kur jis išvažiavo, bet gerai bent tai, kad šį kartą nenumojo ranka, o pagal galimybes ištaisė klaidą. Tiesiog tradicinės bėgimo varžybos su savo programa po jų, kurios nemačiau, todėl nieko ir negaliu komentuoti.

2017-02-19

Bėgam už laisvę 2017 (Mažeikiai)

Seniai, dar kai tik buvau pradėjęs bėgioti, Mažeikiai buvo stiprus lengvosios atletikos taškas, turėjo ir savo amžiaus prizininkų bei čempionų, turėjonemažai ir sportuojančių, tarp rajonų gana aukštą vietą užimdavo ir savo bėgimą miesto gatvėmis organizuodavo, bet tereikėjo vienam žmogui (kuris ir treneris, ir organizatorius būdavo) išeiti į pensiją ir viskas sugriuvo kaip kortų namelis... Nebeliko nei prizininkų, net žmonių dalyvaujančių čempionatuose, nebeliko ir bėgimo. Bet viskas pradėjo atgimti pernai, kai viena iš minėto sporto veikėjo auklėtinė su bendraminčiais įkūrė bėgimo klubą ir pradėjo kartu aktyviai veikti.
Atgimė (tiksliau atsirado, nes senasis bėgimas būdavo velykinis ir visai kita trasa) ir naujas bėgimas miesto gatvėmis, bendradarbiaujant su vienais iš bėgimo renginių organizatorių. Sukurtas varžybų tinklapis, aktyvus darbas socialiniuose tinkluose, net lietuviški internetiniai žinių portalai aprašė būsimą renginį - aktyvus marketingas matyt davė savo vaisių, nes žiemą gana tolimame Lietuvos kampelyje surinkti tiek dalyvių jau nemažas pasiekimas.
Registracija išankstinė, startinis mokestis tradicinis kaip ir bėgimo taurėje 5 eurai. Atvykau laiku, jau numerį ir maitinimo taloną buvo paėmę kolegos iš klubo. Dar kiek pasivaikščiojau ir pradėjau apšilinėti. Ne itin įprasti dar Lietuvoje 3 ratai bėgant 10km, tai apšilimo metu ir apibėgau visą trasą. Startas prie savivaldybės ir pagrindine Laisvės gatve Latvijos kryptimi iki Vasario 16-osios gatvės. Prie Mažeikių geležinkelio stoties dar vienas posūkis per žiedą, už keliasdešimties metrų viena nemėgstamiausių man bėgimo trasos dalių (nors tiksliai matuojant trasas beveik neišvengiamų) - apsisukimas 360 laipsnių ir vėl grįžimas į Vasario 16 gatvę. Vėl posūkis, vėl šiek tiek Laisvės gatvės ir posūkis link senamiesčio parko. Pribėgus jį savotiška grybo forma visą ir reikia apibėgti. Dar vienas posūkis link Nepriklausomybės aikštės, prie jos dar vienas posūkis ir vėl įkertama į starto vietą. Sunku trasoje rasti kažką panašaus į kalną, bet posūkių apstu - gal ir gerai, nes priešingu atveju gali ir nuobodi trasa pasirodyti.
Savijauta prieš startą ne pati geriausia - ir kiek pašalęs prieš porą dienų buvau, ir nepailsėjęs, ir formos žiemą negaudžiau, todėl didelių tikslų nekėliau: tiesiog ramiai pasidaryti kontrolinę treniruotę ir susižiūrėti savo amžiaus grupę. Taigi apšilau, atsistojau į startą, jau laukiam šūvio, bet dar atėjo aerobikos trenerės pravesti mankštos ir visiškai nieko keisto, kad niekas į jas nekreipė dėmesio: pirmieji jau laukė starto, kuris dėl jų mankštų vėlavo, ir veržėsi į kovą, o galiniai, kuriems tai gal ir rūpėjo nieko nematė, o jei ir būtų matę nieko nebūtų padarę startinėje susigrūdusioje minioje. Aišku viskas būtų kitaip, jei ta mankštą vyktų prieš 30 ar 10 minučių iki starto ir nuo pjedestalo ar mokyklos laiptų, kur viskas būtų buvę gerai matoma. Bet pagaliau nors kiek pavėluotai, bet startas buvo duotas ir visi pasileido į trasą. Jau pirmas ratas pasirodė visai ilgas - tiesiog kai ,,nesibėga" viskas prailgsta. Iš pat pradžių nubėgo pora lyderių, dar pirmą ratą pora bėgančių 3,3km pasimaišė, o paskui vėl likau vienas, kol neprisivijo vienas varžovų antrame rate. Bet žiūriu ne mano amžiaus grupėje, tai per daug nesikankinau ir ,,paleidau" jį. Taip prabėgau ir trečią ratą, pabaigoje dar kiek pagreitėdamas, nes jau tiesioginis varžovas artėjo - bendroje įskaitoje 4-as, savo amžiaus grupėje 2-as.
Po finišo gavaudalyvio medalį ir nuėjau kiek pabėgioti. Persirengiau ir nuėjau dalyvio košės ir arbatos - gerai, kad pakeliui sutikau kolegų, kurie parodė kur visa tai dalinama ir davė savo vienkartinių indų, nes ten jau jie buvo pasibaigę. Atstovėjau eilę, gauto maisto talono neprireikė, pasiėmiau arbatos, gausiai prikrapštė kareiviškos košės ir pačiu laiku dar spėjau - sekančiam jau nebeliko. Kaip tik laikas ir apdovanojimams atėjo, kurie turėjo vykti Nepriklausomybės aikštėje. Nukeliavau iki ten laiku, bet prieš apdovanojimus visas miesto Vasario 16-osios paminėjimas. Iš pradžių oficialioji dalis, paskui šventinės kalbos - kai kurios visai nieko, kai kurios visai ne šventinės ir net ne į temą. O vėliau ilgam eterį užėmė šauliai: sugalvojo savo narių viešą priėmimo ceremoniją pasidaryti, paskui dar patys save neaišku už ką apsidovanoti. Nors ir santykinai šilta diena vasario mėnesiui ir po varžybų jau persirengęs ir apsirengęs šiltai, bet kaip ir dauguma kitų šalau, kol pagaliau jie pabaigė prasidėjo apdovanojimai. Prieš tai dar apdovanojo 3,3km prizininkus, paskui padarė pertrauką, nes ne visai tikslūs duomenys 10km distancijoje buvo. Ir prasidėjus apdovanojimams pasirodė, kad tikrai netikslūs jie ir liko. Jau apdovanojant pirmą amžiaus grupę primaišyta buvo, o ir į manąją įkeltas vienas varžovas. Bet kadangi jau buvau stipriai sušalęs ir kuo greičiau norėjau keliauti į šiltesnę vietą, o ir šventės nesinorėjo trukdyti, tuo labiau kad ir prizai ne kažką skyrėsi: medalis, diplomas ir mašelis, kuriame izotoninis gėrimas ir riešinės. Taigi atsiėmiau apdovanojimus gal ir ne visai savo ir iškeliavau nelaukdamas pabaigos.
Apskritai varžybos gražiai organizuotos, nors aišku nesklandumų irgi buvo: nelogiška mankšta prieš startą, jį pavėlinusi, dar didesnis vėlavimas apdovanojant (nebent tikslas dėl masės suvaryti bėgikus į miesto šventinį minėjimą) ir jau tradiciškai klaidos čipuojant rezultatus: pasireiškė apdovanojant bėgikus, o ir šiaip žiūrint iki šiol nesuprantu ar čia mano laikrodis ,,sugrybavo" ar oficialus bėgimo, nes rezultatas vos ne pusę minutės skiriasi. Bet šiaip šiltas bėgimas, su specifine trasa, gerai aptverta ir sužymėta, pasiklysti labai sunku. Dalyvio medalis, arbata, košė - visai gerai pasiruošta. Gražus bėgimas, ypač jei tik prabėgti tikslas, nelaukiant apdovanojimų, o ir klaidas ,,pirmam blynui" galima nurašyti. Ir jei anksčiau vasario 16-ą Lietuvoje tebuvo vienas bėgimas Ukmergėje (beje taip pat visai gražiai organizuojamas), tai dabar jau atsirado visai gera, tikėkimės ne vienkartinė, alternatyva  Mažeikiuose.

2017-01-30

Gyvybės ir mirties keliu 2017

Jau 26-ąjį kartą vykstantis tradicinis nevaržybinis bėgimas, kuriame iki šiol dar nebuvau dalyvavęs - dėl to pasitaikius progai nusprendžiau ištaisyti tai. Nors buvo ir kitų variantų - kitą dieną varžybos organizuotos Suginčiuose ir Klaipėdoje, bet taip dar besvarstant kur važiuoti netikėtai sulaukiau prabėgti už Lietuvos šaulių sąjungą Vilniuje. Patogiau, pigiau, o ir smalsumas nuvedė galų gale būtent šiuo keliu. Žiemą rimtai ne itin ruošiausi, o kontrolinei treniruotei visai geras variantas, be to ir pabėgti per asfaltą visai į naudą - mano gimtajame mieste kaip buvo pasnigę ir pašalę, taip pora savaičių niekas ir nevalė miesto gatvių...
Išvažiavom gana anksti - tradiciškai kai laukia tolima kelionė į Vilnių. Autobusas pilnas žmonių, bet pažįstamų vienetai - savotiškai nejauku, o ir atmosfera specifinė. Nuvykom tiesiai prie Antakalnio kapinių jau po 11 (startas 12.00), vadovai prisakė niekur nelipti, kol jie sugrįš. Na, galvoju, gal ką registruos, gal numerius paims ar pan., bet grįžę 11.25 (jau ir apšilimas kiek vėluoja) tiesiog pasakė, kad visi einam prie kapinių, į autobusą nebegrįšim, jis lauks prie finišo. Ne itin besigaudydami kas vyksta, dar nuėjom su šauliais prie starto teisėjų palapinių, pabandėm registruotis, bet sakė jau nebereikia, nes startinių apyrankių nebėra, o finiše dalyvių medalius vis tiek duos. Kadangi laiko jau visai mažai bebuvo likę dar kiek apšilom ir pradėjau ieškoti starto vietos. Pabaigoje rikiavosi kariuomenės būriai (kuopos, būriai ar kaip ten vadinasi jų vienetai), toliau tiesiog bėgikai, o aš į priekį nuėjau. Kalbamės sau su senais pažįstamais, kažkas užsiminė, kad su patranka startas bus duotas ir ši visai netikėtai driokstelėjo. Niekas nieko prieš tai nepasakė, net nemačiau, ar šalia buvo koks nors teisėjas - tiesiog pasileidom į trasą ir jau pirmame posūkyje vos prasilenkėm su mašinomis ir autobusais. Dar kiek pabėgom ir priekį išlindo policijos mašina - gerai, pamanėm, tuoj kelią padarys, bet klydom. Gana griežtai davė komandą visiems rikiuotis už jų niekam nelenkti, o patys sumažino greitį taip, kad vietomis vos ne pėsčiomis jau eiti reikėtų. Aišku kilo nepasitenkinimas tarp bėgikų, bet kurį laiką tampėmės paskui baltai žalią mašiną - pagreitėja kai kelias laisvas ir nėra sankryžų ar žiedų, o prieš juos pristabdo ir net sustoja. Galų gale daugiau laisvo kelio atsirado ir prasidėjo normalesnis bėgimas. Sulaukėm ir šios trasos ,,kalno žudiko" T. Narbuto gatvėjė ir dalyvių minia galutinai išsitempė. Nuo to kalno vienas ir parbėgau iki finišo, pora kartų pamesdamas iš akių priekyje bėgančiuosius, bet rasdamas kelią toliau.
Po finišo kiekvieno dalyvio laukė medalis, o aš iš karto pradėjau ieškoti mūsų autobuso. Bet pasirodė sunki užduotis ten jų aplinkui koks 50 ar daugiau buvo. Kiek pabėgiojau, dar spėjau arbatos ir bandelių paragauti, sulaukių kolegų ir netikėtai sutikom komandos vadovą, kuris paaiškino kur yra autobusas. Nubėgom iki jo, persirengėm ir laukėm šaulių grįžtančių, kurie dar ir foto sesiją darėsi ir dar kažkuo užsiėmė. Sulaukėm, kaip paskui ir dalyvių apyrankių ir medalių - ir pajudėjom namo.
Apskritai savotiškas chaosas visa kelionė - visai kitaip keliauti, kai žmonės su sportu ne itin ką bendro turi. O pats bėgimas su savotiška aura, gražus ir prasmingas, nors organizacine prasme minusų yra. Panašiai kaip ir Šiaulių bėgime oro uoste vykdoma išankstinė registracija, bet paskui ji niekam nereikalinga: nei numerių, nei kažkokios realios apskaitos kiek iš tikrųjų dalyvių, nes dalis užsiregistravusių neatvyksta, o ir be registracijos bėgti jokių problemų, ypač motyvacija dingos kai šiemet starte dalyviams apyrankių pritrūko. Starto procedūra irgi savotiškas rebusas - šūvis duodamas prie pačių kapinių matyt, o starto vieta visai kitoje vietoje, kur nieko nematai, nieko negirdi, kas ten vyksta. Šį kartą pasisekė, kad autobusas nuvažiavo į finišo vietą, nes jei pats būčiau važiavęs dar būtų reikėję atgal tuos pačius 9km prabėgti. Aišku didžiausia šio bėgimo nesąmonė - policijos darbas: pirmą kartą per bėgimą teko bėgti su tokiu tempo reguliavimu. Žinoma bėgimas nevaržybinis, prizų niekas už tai neduoda, bet kad trukdytų bėgti norimu tempu dar nėra pasitaikę per visus mano bėgiojimo metus. Bet šiaip gera bėgimo šventė: nemokama, simboliškai graži, dalyviams nemokami suvenyrai, arbata ir bandelės po finišo, spaudos ir valdžios atstovų dėmesys, galimybė pabėgioti po Vilniaus gatves. Tiesiog didelis masinis bėgimas gražia proga įveikti distanciją, nes rimčiau bėgti gali būti problematiška.

2017-01-15

Kauno kalėdinis bėgimas 2016

Jau 13-ą kartą Kaune organizuojamas bėgimas, tradiciškai savaitė iki Kalėdų. Bet šiemet jau bloga tradicija tapusiu reiškiniu vėl pasireiškė vilniečiai - perkėlė savo kalėdinį į tą patį savaitgalį, sudubliuodami bėgimus ir taip sumažindami pasirinkimo galimybes bėgikams bėgti abiejuose. Aišku buvo mėgėjų, kurie taip padarė ir šiemet, bet didžioji dalis turėjo rinktis: Kaunas ar Vilnius. Manasis buvo aiškus ,,į vienus vartus": Kaune ir tarpklubinė įskaita, ir arčiau, ir startinis mokestis mažesnis - visų varžybų dalyvavimo kaina įvertinus transporto sąnaudas ir startinį mokestį skyrėsi kone 3 kartus Kauno naudai.
Prieš varžybas susiplanavau kiek maždaug turėčiau prabėgti, įvertinus dabartinį pasiruošimą, bet atvažiavus į vietą iš karto visus planus teko pamiršti, pamačius trasą: kietas sumintas sniegas, vietomis kraštuose tik asfalto juostelės - tikra čiuožykla. Atsiėmėm numerius, padariau apšilimą, apsimoviau kiek gilesniu protektoriumi batus ir nuskubėjau į starto vietą, kuris šiemet vėl buvo nuleistas prie Nemuno. Ir jei anksčiau visi plačiai išsirikiuodavo, tai šį kartą tokią masę (kartu startavo ir 5,8 ir 11,6km dalyviai) suvarė po pripučiama arka, kad kiekvienas prabėgtų pro poros metrų pločio čipų kilimą. Natūralu, kad starto procedūra problematiška tapo automatiškai. Ir man pačiam ne itin pavyko - nusistūmiau į kokią 3 eilę. Dar kažką lyg ir aiškino varžybų organizatorius, bet mikrofonas ne itin veikė, tai ne kažką ir girdėjom. Taip pusiau netikėtai ir buvo duotas startas - nors ir netoli priekio buvau, bet labai jau lėtai startavom slidinėdami ir bandydami vienas per kitą kuo greičiau pajudėti. Dviračių takelis aiškiai tapo per siauras ir nemaža dalis iš jo išbėgo - realiai ar čia, ar ten sniegynai. Pasekiau ir aš tuo keliu, išsilaisvinau iš minios, nors ne kažką daug ir aplenkiau iki kalno, ant kurio viršūnės aštrus posūkis, vienintelė pabarstyta druska vieta ir kur labai vietoje kelio ženklas, į kurį kone visi įsikibdavo besisukdami. Dar kiek pabėgus dar vienas gana aštrus posūkis, į kurį sunkiai ,,įsipašiau". Apskritai kone kiekvienas posūkis kur dar neatitirpęs sniegas tokioje trasoje bent jau man sukeldavo nemažai rūpesčių - čia džiaugėsi tie, kurie turėjo batus su spygliukais ar bent jau ,,trailinius" batus. Sunku buvo suprasti kelintas bėgau, bet po truputį ,,įriausi" į priekį. Bet rato pabaigoje visiškas sniegas, tai vėl pabėgo pora varžovų. Bet žiūriu po kalno, posūkių vėl artėti šie pradėjo prie manęs - dar kiek pagreitinau tempą ir ,,pasigavau" iš pradžių vieną pagal aprangą sprendžiant orientacininką, o paskui ir dar vieną varžovą. Pavyko nubėgti kol dar buvo kiek asfalto lopinėlių ir paskui jau išsilaikyti per sniegą savo vietą. Pasirodo atbėgau 6-as, nors jau savo pirmoje veteranų grupėje 1-as.
Po finišo kiek pabėgiojau, atsiėmiau dalyvio paketą: stalinį kalendorių, skirtuką knygai, gana įdomų medalį ir leidimą apsiprausti Kauno baseine. Ėmėm laukti apdovanojimų, kurie neaiškiu grafiku turėjo vykti. Kai kurie jau ir savo dalyvių sertifikatus pasiėmė, o štai manasis, kaip ir keleto kitų kolegų dar negalėjo būti atspausdintas - iš finišo vis negaudavo duomenų, nors šalia parbėgęs kolega seniausiai jau turėjo savo sertifikatą. Dar nuėjau persirengti, jau kaip ir baigėsi apdovanojimai, o manųjų rezultatų teisėjai iš finišo teisėjų dar negavo, tik pasiūlė ten pasiaiškinti. Nuėjom, iš pradžių dar paburbėjo, kad falšstartą padarėm (būdami 3-ioje ar 4-oje eilėje...), bet greitai surado ir atitaisė. Vėl grįžtam prie apdovanojimų teisėjų - viskas jau aišku, dar atsiprašė už nesklandumus, dar buvo ką ir įteikti, nes vienas varžovas buvo vietoje, sukeitė taures ir medalius, o vienas taip ir neatėjo į apdovanojimus.
Apskritai varžybos paliko prisiminimų - ir dėl trasos, ir dėl pačios jų eigos, ir dėl įvykių po varžybų. Nemažas minusas šį kartą vėl čipai: ir starto koridorius sumažėjo kardinaliai, dėl ko didžiausios grūstys (tuo labiau kad kartu suleisti ir 5,8 ir 11,6km dalyviai), ir jų veikimas abejotinas - aš dar išsiaiškinau savo vietą ir laiką, bet gal dar buvo ir kitiems panašiai, tik šie ramiausiai iškeliavo namo?.. Jau gana tradicinis nepavyzdinis organizuotumas apdovanojimų metu. Bet pati trasa verta dėmesio, nenuobodi ir šiemet tikrai įsimenanti - sunku pamiršti tokią čiuožyklą, tuo labiau kad panašių atvejų ne itin ir buvo dar man per tiek laiko bėgiojant. Atrodo lyg ir nemažai minusų, bet varžybos paliko gerą įspūdį, tiksliau daug įspūdžių, o tai šiuo atveju matyt ir svarbiausia.