2018-10-23

Aplink Žaslių ežerą 2018

Jau tradicinis ir gana senas bėgimas, kuriame šiemet taip pat nusprendžiau sudalyvauti. Šioks toks papildomas nerimas dėl to, kad nuo Kauno maratono, kone pusantro mėnesio, neturėjau startų - tai darbo grafikas neleido, tai šiaip kažkokie kitokie planai. Trasa, organizacija jau neblogai žinoma, dalyvavau pernai, prieš tai kažkada, daug kažko naujo ir nesitikėjau.
Kadangi startas vakarop, anksti nereikia važiuoti. Atvykau, pasiėmiau numerį, dar kiek pavaikštinėjau ir laikas apšilimui. Tradiciškai šiam bėgimui ir šiems metams karšta. Savijauta ne pati geriausia, bet jei jau atvažiavau, tai reikia bėgti.
Kaip ir tikėjausi po starto didelis tempas, bet po truputį ,,susivalgiau" daugumą. Atsirado ir su kuo bėgti, nors vienas varžovas jau priekyje pabėgęs. Tikėjausi, kad kaip ir pernai šis varžovas ,,užlūš", bet šiemet kaip pabėgo iš pradžių, tiek mes jo ir tematėm. O patys dviese įveikėm kalnus plentu, pribėgom takus netoli geležinkelio, kur kolega vos nenubėgo keliu iš trasos, bet pašaukus sugrįžo. Ir tada laukė tikriausiai sunkiausia trasos dalis, kur vėją užstojo medžiai, gal net pavėjui - tiesiog žvėriška tvankuma. Bet ne itin ilgai trujo ši atkarpa, vieškelis ir tradicinė čia gaisrininkų mašina. Tik šiemet ar gaisrininkai nepatyrę ar kažkokią komandą gavę, bet prabėgom pro vandens arką, patys beveik nesušlapę. Pajutęs plentą kiek pagreitėjau ir kolega atsiliko. Taip iki finišo ir parbėgau 2-oje vietoje.
Tradiciškai kiek pabėgiojau, apsiprausiau ežere ir ėmiau laukti apdovanojimų. Dar kiek užkandau košės, pavalgiau arbūzo, bet laukimas užtruko. Tiesiog vėlavo apdovanojimai ir priešingai nei pernai, šiemet nebuvo jokio koncerto, tiesiog laukimas. Bet pagaliau atėjo ir jų eilė: duonos gaminiai, proteino 1kg, rašiklis ir piniginis prizas.
Apskritai varžybos jau tradicinės ir kažko naujo sugalvoti jau sunku, nors organizatoriai ir stengiasi kasmet atrasti naujovių. Gana įdomi, nors nelengva trasa, šiemet gal kiek mažiau savanorių ar prasčiau pažymėta. Prasta tradicija nesilaikyti planuoto grafiko persikėlė ir čia, bet apskritai bėgimas įdomus ir savotiškai jaukus.

Kauno maratonas 2018

Jau tradicinis renginys, kuriame stengiuosi sudalyvauti. Nors iš pradžių planavau čia bėgti 1/2 maratono, bet keletas veiksnių nubloškė į 10km bėgimą. Iš pradžių ,,sugedęs telefonas" dėl registracijos, kai nesusikalbėjom ar pamiršo kur registruoti, o paskui, kai pamačiau, kad forma ne pati geriausia, ir nebejudinau nieko, kad grąžintų į 1/2 maratono. Taigi jau gana tradiciškai čia bėgau 10km, nors esu bėgęs ir 1/2maratono ir 5km.
Savijauta prieš startą ne pati geriausia - kelias naktis prieš tai ne itin miegojau, o dar karštis ryte darė savo. Pasiėmiau numerį iš komandos (ar kompanijos tiksliau) palapinės, dar jų marškinėlius gavau. Ne kažkas laiko ir liko iki apšilimo. Šiemet priešingai nei ankstesniais metais 10km startas ryte, o ne po pietų. Ir 10km tapo maratono trasos dalimi, o ne raizgalynėje Kauno senamiestyje. Iš tikro man tai gera žinia - pagaliau normali trasa bėgti, be daugybės posūkių, be trinkelių, akmenų ir kitų panašių dalykų. Aišku organizatoriams šiemet buvo nemažas galvos skausmas dėl trasų: remontai Kauno gatvėse privertė keisti trasas, iš naujo jas matuoti, sertifikuoti. Taigi nauja 10km trasa, startas prie Vytauto bažnyčios.
Gana greitai po starto visa grupė ,,išsitempė", gana greitai likau ir vienas - prie Žalgirio arenos paleidau lyderį, o prie manęs nieko jau irgi nebebuvo šalia. Gana tiesi trasa, kiek daugiau posūkių Šančiuose, kur nesutapo trasa su maratono, paskui krantine atgal pro Žalgirio arenos garažus. Prieš startą tikėjausi, kad sutiksiu nemažai ,,pėstininkų" trasoje, bet tik keletas jų tebuvo ir beveik nekliudė. Vis tik senamiestyje prieš finišą dar teko kiek ir akmenų, trinkelių, bet minimaliai. Taip gana stabiliai atbėgau 2-as - ne pas lengviausias bėgimas dėl karščių, bet pagal laiką vienas geresnių šiemet.
Dar kiek pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Tradiciškai Kaune nemažai maišelių, nemažai dovanų - nemažai rėmėjų, šiek tiek iš vieno, šiek tiek iš kito.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos: trasa aiški ir gerai aptverta, vietos bėgti užtenka, o ir transportas gali važiuoti. Man asmeniškai geriausia 10km trasa, kiek čia teko ja bėgti, nors neaišku kaip bus kitais metais, kai baigsis remontai - ar grąžins bėgimą į senamiestį ar paliks maratono trasos dalimi. Ne itin sekiau, gal ir praleidau kada ir kaip šis bėgimas reinkarnavosi iš Lietuvos maratono čempionato į pavasario atvirą pusės maratono čempionatą - lyg ir viena turėjo būti, pasidarė kita. Bet kuriuo atveju renginys kokybiškas su greitomis trasomis, tik orai retai čia sudaro galimybes geriems rezultatams.

2018-08-21

Olimpinės dienos bėgimas 2018

Nauja tradicija olimpinės dienos renginius organizuoti vis kitame mieste - šiemet atėjo Panevėžio eilė. Kurį laiką svarsčiau ar bėgti 10km ar 5km, bet galų gale nusprendžiau apsiriboti 5km - kitą savaitę dar laukė Kaune 10km, o prieš tai buvo 10km Palangoje. Registracija internetu, 6 eurai, kaip už 5km ne tiek jau ir mažai.
Atvykau į Panevėžį ir sugalvojau pastatyti mašiną prie lengvosios atletiko maniežo, kaip būdavau įpratęs nuo Berčiūnų bėgimo, bet ten nepavyko, todėl prisiparkavau aikštėje netoli Nevėžio. Nukeliavau iki starto vietos ir pasiėmiau numerį. Kiek apšilau ir laukaiu starto, kuris šį kartą ne juokais vėlavo. Tradiciškai prieš tai buvo olimpinės mylios bėgimas ir organizatoriai kaip ir gerai paskaičiavo, bet kai kurie dalyviai pakoregavo planus: iš tikro sunku suprasti, kaip galima 2km BĖGTI 30min? Net einant normaliu tempu greičiau. Na bet ką darysi, teko laukti kol duos startą mūsų bėgimui. Pagaliau visus išrikiavo starto vietoje ir kažkas kažką kalbėjo - akustika tokia tragiška, kad nieko nesupratome, nors kaip sakė žiūrovai gerai viską girdėjo.
Pagaliau ir startas - iš karto lyderiai pasirodė. Dar pabandžiau ,,užsikabinti", bet nepavyko - lyg ir ,,nemiriau", bet greičiau nebepavyko. Pati trasa visai nieko - ratai po 2,5km miesto gatvėmis, paskui dviračių takeliu, per olimpinį miestelį, kalnelis ir vėl rato pradžia. Gana greitai apsidžiaugiau, kad tik 5km tebėgu - diena tikrai karšta ir kankintis užteko ir tiek. Gana ramiai, dar olimpiniame kaimelyje vos ,,nenunešęs" žioplių plavinėjančių po bėgimo trasą, atbėgau trečias.
Kiek pabėgiojau ir pradėjau ieškoti vietos, kur galima būtų apsiprausti. Nesėkmingos paieškos - lengvosios atletikos maniežas renovuojamas (pagaliau - geriausias, mano manymu, maniežas Lietuvoje nematęs remonto nuo pastatymo), o kitur niekur ir neradau.
Apdovanojimai turėjo būti 14 valandą, bet atsitiktinai atėjus anksčiau 20 min išgirdau, kad jau jie vyksta. Knyga ,,Neregėta Lietuva", taurė ir Impuls narystė 1 mėnesiui, dėl kurios reikojo po apdovanojimų eiti už scenos ir sulaukus organizatorių pranešti savo el. paštą.
Po geros  savairės gavau ten laišką, kad galiu eiti į artimiausią Impuls ir viskas bus gerai. Kiek užtrukau, bet nuėjus jokiame sąraše nerada mano pavardės, teko rašyti dar vieną laišką. Atrašė jau kitas asmuo, dabar jau viskas turėtų būti gerai, tik reikėjo per 1 mėnesį nueiti iki Impuls. Bet darbai, vasara ir pan. ir nebenuėjau - tikriausiai taip ir baigėsi mano laimėtas Impulso prizo galiojimas - per daug ir nesikremtu, šiaip ar taip į sporto klubus nevaikštau, ne itin turiu nei laiko, nei noro, o ypač vasarą, kai sportuoti lauke vienas malonumas.
Apskritai varžybų organizavime galima rasti nemažai trūkumų: didelis starto vėlavimas, per ankstyvas apdovanojimas, trasa nors ir įdomi, bet gana ryškiai ilgesnė - gal ir būtų gera, jei nebūtų lanko per olimpinį kaimelį. Bendras vaizdas lyg ir geras, nors daugiau šou aplinkiniams, nei rimtas renginys.

Festivalio „Sportas visiems“ bėgimo varžybos 2018

Jau senokai vykstantis renginys, bet iki šiol taip dar ir nebuvo pavykę čia sudalyvauti, todėl pasitaikius progai susiruošiau atvykti. Registracija internetu, startinis mokestis simbolinis - 1 euras.
Atvykau vos ne vėluodamas į startą - gerai, kad 10km paskutinė rungtis po 1km ir 5km. Savotiškas ,,bardakas", kai visas rungtis gali bėgti vienas žmogus, nors ir nepretenduodamas į prizus vien dėl taškų klubui. Bet masiškumas išauga, ko nebūtų kartu startavus visiems ar bent 5km kartu su 10km.
Savijauta ne pati geriausia, kas pasijuto ir po starto. Gana nuobodi pradžia, ilga lygi tiesioji, kurią prisimenu dar iš tų laikų, kai buvo viena, jau žlugusi, bėgimo taurė, kurios vienas etapas buvo Palangoje lygiai toje pačioje starto vietoje. Tik tada buvo 2 stulpeliai 1km atstumu vienas vuo kito ir taip bėgiojom 5 ratus - vienos iš pačių nuobodžiausių varžybų per mano bėgimo istoriją. Šį kartą tik startas nuobodus, tiksliau apie 1,5km, paskui žymiai smagiau pasidarė, kai įbėgom į miškelį ir prasidėjo vingiuotas dviračių takelis. Jau iki to laiko vienas varžovų būvo pabėgęs nuo manęs, o aš irgi vienas jau bėgau, nors ne taip toli už nugaros varžovai jautėsi. Nubėgom iki tam tikros žymos, kur laukė teisėjai ir vėl atgal tuo pačiu keliu. Nežinia ar km kitaip sužymėti, ar kas kito, bet miške tempas visai neblogas, o ilgoji tiesioji vėl kankynė. Bendras rezultatas 2-oji vieta, nors laikas ne kažką. Dar kiek pabėgiojau ir atėjo apdovanojimų laikas. Pasirodo savo amžiaus grupėje dar pirmas likau. Po to dar iki jūros nuėjau ir kiek apsiprausiau - spėjau pareiti iki mašinos, kol visą dieną besikaupęs lietus neprasidėjo.
Apskritai savotiškai įdomios varžybos: trasa tarsi iš dviejų dalių nyki pradžia ir finišas, bet įdomus vidurys. Organizuota paprastai, be šou elementų, bet bėgimui jų tikrai ne visada ir reikia. Simbolinis 1 euras startinis mokestis, vienas iš nedaugelio dar tiek pigių bėgimų, bet visai neprastų. Kas nori tiesiog bėgti, o ne dalyvauti šou, visai geras variantas.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienas skirtas bėgimas Radviliškyje 2018

Radviliškis savotiškai artimas miestas man - vaikystėje vasaromis netoli esančiame kaime praleisdavau vasaras ir šalia esančiame miškelyje, dėl šalia jau seniai esančio karinio dalinio čia atliekamų pratybų liaudiškai vadinamu ,,poligonu", surinkdavau didžiąją dalį savo vasaros bėgimo kilometrų. Savo bėgimo tradicijomis geležinkeliečių miestas negarsėja, nors pernai ir surengė bėgimą. Šiemet netyčiomis pamačiau, kad dar vieną organizuoja, bet informacijos tikrai mažai, tik plakatas su pagrindine informacija patalpintas kultūros centro tinklapyje. Na bet užteko ir titek - laikas yra, vieta yra, distancija yra, net registracijos e. paštas yra.
Užsiregisravau ir tą dieną iš kaimo atbėgau iki starto vietos - karinio (pasirodo oro gynybos) dalinio. Dalyvių daug nesimatė, dar pasiklausiau kur čia registracija, tai nurodė pasiklausti organizatorių - pasirodo nebus čia tokios, registracija paštu tik dalyvių skaičiui numatyti. Dar kiek pabėgiojau ir prasidėjo oficialioji dalis: rajono meras, kažkas iš kariškių pakalbėjo, dar bendrą mankštą pravedė - startas apie 15 min vėliau nusikėlė.
Bet pagaliau visus nusiuntė prie starto vietos - sankryžos kareivinių teritorijoje. Jokios linijos, tiesiog maždaug čia ir kryptis ten, pro vartus. Startas ir pajudėjom. Tradiciškai tokiuose bėgimuose pirmuose metruose atsiranda ,,starto didvyrių", kurie taip pradeda, kad ir man jau per greitai būna. Bet pora šimtų metrų ir lieku vienas. Bėgti tik 2,5km, tai tokia daugiau treniruotės dalis - pažįstamos vietos, pažįstamos ir bėdos - Radviliškio dviratininkai, kurie važiuoja gatve ir vos ne viduriu, nors šalia dviračių takas. Aišku priekyje lydėjo policija, kelią ,,išvalė". Prabėgau pro miesto centrą ir pagaliau finišas prie kultūros centro, bažnyčios ir paminklo - viskas ten šalia. Užbėgau laiptais, užkabino dalyvio medalį, galėjo pasiimti vandens ir kareiviškos košės, bet tik atsigėriau ir pajudėjau atgal link kaimo tęsdamas treniruotę, šiaip ar taip jokių apdovanojimų nenusimatė.
Apskritai varžybos tikrai ne pačios rimčiausios, jei tai vadinti varžybomis. Daugiau pagarbos bėgimas, kuriame pasidariau treniruotę. Trasa paprasta ir ,,izoliuota" bėgikams, medaliai po bėgimo, vanduo, kareiviška košė - kaip tiesiog pagarbos bėgimui visai gerai.

2018-05-05

Anykščiai - Puntuko akmuo - Anykščiai

Bent jau skelbiama oficialiai, kad tai seniausias Lietuvoje bėgimas - sunku ginčytis, nes senesnio bent dabar nežinau. Jau jubiliejinis šiemet 55-asis, nusprendžiau sudalyvauti, nes kartą čia dalyvavus trasa tikrai patiko. Registravausi iš anksto, kaina standartinė turnyrinio bėgimo - 5 eurai.
Iš ryto atsikėliau ir pirma mintis - gal nevažiuoti?.. Kažkokia prasta savijauta, bet jau kad buvau nusprendęs ir užsiregistravęs, tai pajudėjau. Atvykau ne taip jau daug laiko likus iki starto - gerai, kad numerį ir reklaminius Anykščių turizmo lankstinukus jau buvo paėmę. Bet jį išvydus džiaugsmo dar mažiau - gal ne visai rimta, bet prietarų tam tikrų turiu.
Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas - bėgu, ir ne itin jaučiu savęs, savo bėgimo. Aišku dar buvo tikimybė, kad jaudulys ar dar geriau - kartais panašia savijauta geriausiai per varžybas bėgasi. Stojau į startą, kadangi jau vėlokai atėjau, į pirmas eiles nepavyko prasibrauti. Pagaliau pajudėjom ir supratau, kad šiandien ,,tikrai ne mano diena" - kartais būna dienų, kai po keliasdešimties metrų supranti, kad tikrai nieko neprabėgsi gero ir belieka tik atsikankinti. Po starto grupė gana greitai ,,išsitempė", prisijungiau prie visai geros, bet po 3km dar kiek pagreitėjus jai į kalnelį paleidau ir šią bei likau vienas. Per daug lyg ir ,,nesėdau", bet tiesiog ,,pešiau" ir bandžiau palaikyti tam tikrą greitį. Ilgą laiką mačiau priekyje varžovus, nieko ypatingo jau ir jie nebebėgo, bet ir pats ,,tempiau" ir tiek. Vis bandžiau vytis, bet nieko gero nepavyko - parbėgau 7-as, pasirodo dar savo amžiaus grupėje 4-as, su visai prasta nuotaika ir keista savijauta. Iš karto dar gavau dalyvio medalį ir nuėjau kiek pabėgioti. Su tuo medaliu paskui dar sriubos galėjo gauti. Dar apsiprausiau bibliotekos tualeto kriauklėje ir pajudėjau paturistauti po apylinkes.
Apskritai varžybos gražiai organizuotos - startas laiku, trasa viena iš smagesnių Lietuvoje, net kilometrai trasoje sužymėti (nors nežinau, ar ten km prie Puntuko ilgesnis tiek ar toks lėtas man išėjo), vandens buteliukai, sriuba dalyviams. Gražus bėgimas gražiame krašte, nors asmeniškai džiaugsmo savo pasirodymu mažai. O ir šį kartą visos aplinkos prieš po ir po nemačiau - kone tiesiai iš po kelionės į startą ir iš karto toliau.

Bėgimas Kretingos rajone 2018

Šiaip būtų aiškiau visiems, jei parašyčiau pavadimą, bet savo aprašymuose niekada nenaudoju įmonių, prekinių ženklų ir asmenų tikslių pavadinimų, pavardžių ir pan. Neišimtis ir šis kartas.
Iš tikrųjų ilgokai svarsčiau kur važiuoti: Visaginas, Kaunas ar Kretinga. Kaune viskas gerai, bet jau bandyta, o ir prieš Anykščius gal kiek per arti laiko atžvilgiu. Visaginas visai įdomu, tuo labiau kad ten dar nesu buvęs, bet pažiūrėjus kad važiuoti 3,5 valandos į vieną pusę noras labai sumažėjo. Ką gi liko Kretinga, seniausias iš šių trijų ir dar nebandytas.
Registracija išankstinė internetu ir startinis mokestis 3 eurai. Nors kelio vos ne perpus mažiau, bet vis tiek prailgo, o ir streso dar buvo pabaigoje. Nežinia kodėl, bet pagal įvestą adresą navigacija nuvedė į gretimą kaimą. Ten aišku nieko neradau, tada nuvažiavau į to vardo kavinę - užeigą ar kaip tai pavadinti, kur maloniai paaiškino, kad ne čia bėgimas, reikia važiuoti į kitą padalinį. Radau, netoli buvo, bet vietoje buvau tik 10 minučių iki pirmųjų startų - visa laimė, kad manasis paskutinis. Taigi tada jau ramiau atsiėmiau numerį, pasiėmiau vandens buteliuką ir pavaikštinėjau po vietinį skulptūrų parką, pelkių taką, atrakcionų teritoriją.
Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas. Kiek pabėgiojau ir stojom į startą. Dalyvių nedaug, kone visa trasa krosinė, tik pirmi šimtai metrų trinkelės. O paskui vieškelis, miško takai, kiek pakilimų ir nusileidimų - šiaip gana įdomi trasa ir nenuobodi. Iš pradžių kiek užvedė, paskui jau aš pavedžiau, o antrą ratą pradėjus latvis išėjo į priekį. Iš esmės pirmas startas nuo lapkričio mėnesio, gal tai ir atsiliepė, kai pradėjo šoną durti. Bet kentėjau, laikiausi ir bandžiau atsikvėpuoti. Iki finišo kaip ir pavyko, bet ,,užlenkti" svečio iš Latvijos finišo tiesiojoje nepavyko. Dar kiek pabėgiojau ramiai, apsiprausiau tualete kriauklėje ir vos ne iš karto apdovanojimai. Šiek tiek duonos gaminių, vaisių maišelis, bilietas į jūrų muziejų ir vietinio pramogų parko 3 pramogos. Pasidėjau į mašiną ir nuėjau žadėtų organizatorių cepelinų. Savotiškai keista, kai visur tuščia ir reikėjo kiek palaukti, kol gyvą žmogų radau. Bet nieko, dar paklausė ko vėluoju ir davė cepeliną - vieną, bet didelį, kurio visai užteko užsigeriant gira.
Apskritai varžybos gana smagios, įdomi ir vaizdinga trasa, nors krosai man niekada nepatikdavo. Nedidelis startinis mokestis, vaišės po bėgimo, kaip ir viskas gerai. Aišku kiek tolokai nuo mano gimtųjų vietų, kaip ir daugeliui Lietuvoje matyt, gal dėl to toks daugiau regioninis bėgimas ir likęs.