2021-04-23

Virtualūs bėgimai 2020

 Apskritai gana skeptiškai žiūriu į virtualius bėgimus, ypač kai jie vykdomi varžybiniu principu. Visai ne tos emocijos, visai kitos sąlygos kiekvienam dalyviui priklausančios nuo oro, trasos, gps įrašančios įrangos ir programėlių tikslumo ir pan., o dar ir sukčiauti galimybės atsiranda. Bet šiemet kai dauguma varžybų buvo atšauktos, kai kuriems teko suktis iš padėties. 

Bene pirmasis Lietuvoje su tuo susidūrė Kauno maratonas - iš pradžių iš balandžio pabaigos persikėlė į birželio pradžią, bet ir tai nepadėjo, vis tiek galiojo draudimai. Taigi visas renginys buvo perorganizuotas į virtualų - Kaune trasos buvo sužymėtos, o visur kitur kaip kas nori per savaitę laiko. Kadangi turėjau dar nemokamą registraciją kaip už pernykščius 10km kompensaciją, tai užsiregistravau į maratoną vien dėl didesnio dalyvio krepšelio. Tiesa bėgti neplanavau, tuo labiau kad lapkričio iki balandžio bėgioti net negalėjau. Bet nereikėjo imituoti bėgimo, paketą gavau ir be to - tiesa visai kitame miesto gale esančiame paštomate. Taigi pasiėmiau paketą ir tuo pirma pažintis su virtualiu bėgimu baigėsi.

Bet greitai atėjo dublis nr.2 - olimpinės dienos bėgimas. Šiemet gana paprastai - tereikėjo prabėgti pora kilometrų ir patalpinti facebook'e su tam tikru prierašu. Specialiai aišku nebėgau - tik apšilimo metu atmatavau tokį atstumą ir įkėliau pagal taisykles rezultatą. Paskui dar viena formą tinklapyje ir gavau patvirtinimą, kad pasirinktoje vaistinėje galėsiu atsiimti dalyvio prizą. Kai nukeliavau susižiūrėjo pagal sąrašą ir leido pasirinkti: vitaminai + kiti vitaminai arba kaklaskarė. Pasirinkau ilgalaikiu atžvilgiu naudingesnį dalyką, anksčiau ar vėliau panaudosiu, tuo labiau lietuviška simbolika.

Paskui buvo nemaža pertrauka, kol rudenį beveik atsitiktinai radau nemažai virtualių bėgimų užsienyje. Aišku manęs visai nedomino visi tie Singapūro ar pan. bėgimai su užrašais ,,Roma", ,,Paris" ir pan., bet tie tradiciniai nėįvykę realūs bėgimai buvo visai įdomūs išbandyti. 

Taigi pradėjau nuo Budapešto pusmaratonio. Kaina 30 eurų, ne visai mažai, bet dalyvio krepšelis irgi ne visai mažas buvo žadamas. Apsimokėjau, prabėgau, įkėlaiu į sistemą, berods net prizininku tapau, nors bėgau tik kad prabėgti, be jokių varžybinių motyvų. Bet siuntinio nuo rugsėjo laukiau iki pat gruodžio, kol galų gale trūko kantrybė ir parašiau laišką orgonizatoriams. Greitai gavau atsakymą ir konstruktyviai sutarėm, kad grąžins pinigus, ką ir padarė per pora dienų. Tokia pirma ne pati geriausia, bet bent jau nieko nekainavusi patirtis.

Jei jau užsiminiau apie nesėkmes, tai galima pereiti prie kito bėgimo - šį kartą (ir ne pirmą) nusivilti teko lenkai. Nors Varšuvos maratonas lyg ir garsus ir žadėjo visai neblogą dalyvio krepšelį, bet registravimosi sistema sudėtinga. Užpildžiau visą ilgą formą, sumokėjau startinį mokestį (15,69 euro) ir jau po visko trumpam išmetė užrašą. kad ,,pristatymas negalimas". Ilgokai ieškojau kur bėdos, organizatorių klausiau, bet jokios reakcijos iš jų pusės. Taip ir liko savotiška pamoka.

Bet ne visi bandymai buvo tokie ne visai pavykę. Atėjo ir gera patirtis. Pirmiausia maloniai nustebino Skopjes maratonas. Principas panašus kaip ir Budapešto, bet kuria programėle įkelti bėgimo foto ir užpildyti formą, tik kaina kiek mažesnė - 25,78euro. Ir krepšelis panašus: avialinijų kuponas, marškinėliai (vietinės, balkanų gamybos), medalis, atvirlaiškis, sportinis krepšelis. Ir šį kartą ne visai greitai, bet atkeliavo siuntinys.

Panašiu metu užsiregistravau ir į virtualų bėgimą Madride. Čia jau kiek kitokia strategija: dalyvio mokesti priklausė nuo to, kiek paslaugų, prekių pats pasirinksi. Galima buvo imti marškinėlius (Joma), kaukę, kaklaskarę, bet pasirinkau tik pirmuosius. Rezultatams fiksuoti teko parsisųsti specialią programėlę - vienas bėgimas testavimui, kitas jau varžybinis. Visa tai sukainavo man 23,60euro. ir labai nustebino, kad nė savaitei nepraėjus kurjeris pristatė paketą į namus. 

Ir metams baigantis dar radau virtualų šiemet bėgimą Portugalijoje, kalėdinį paramos Lisabonoje. Šį kartą 10km, su viskuo  kainavusį 19eurų ir už tai žadėjusį New Balance marškinėlius ilgomis rankovėmis ir šventines dovanėles. Taigi užsiregistravau, prabėgau, įkėliau rezultatą, bet šįkart niekas jokių rezultatų neskelbė. Tiesa siuntinys atėjo gana greitai, ypač turint omenyje kalėdinį laikotarpį. Kaip ir žadėta marškinėliai, nemažai reklamų ir nuolaidų Portugalijos parduotuvėse ir skalbiklio bandinys.

Taigi tokia savotiška virtualių bėgimų patirtis per šiuos 2020-uosius metus. Buvo ir teigiamų ir neigiamų patirčių, bet iš to mokomasi. Aišku tai toli nuo tikrų varžybų, bet ,,pasižaisti" iš neturėjimo ką veikti gal ir nieko, ypač kai nėra galimybių realiai kažkur dalyvauti.

Senvagė 2020

 Tradiciškai ši bėgimas vyksta balandžio mėnesį, bet šiemet dėl viruso nukeltas į spalį. Iš pradžių dar svarsčiau kur važiuoti: į Klaipėdą ar Panevėžį. Pagal pirminius nuostatus jau ruošiausi Smiltynei, nes abiejuose nenusimatė prizinių vietų, o pajūris labiau traukė. Dėl to savaitę prieš tai 1/2 maratono kontrolinį susibėgau. Bet varžybinę savaitę pakeitė nuostatus Panevėžyje, atsirado manoji amžiaus grupė, taigi užsiregistravau ten. 

Šiemet ne tik laikas, bet ir vieta bei distancija pasikeitė. Pirmą kartą varžybos vyko Kultūros ir poilsio parke, o distancija vietoj 10km tapo 12km. Preliminariai susiradau kur tas parkas, bet iš pirmo karto pasistačiau mašiną gana toli nuo starto vietos, todėl paskui privažiavau arčiau. Prieš startą apžiūrėjau parką - gana gražiai atnaujintas, šiek tiek pakilimų, nemažai posūkių, šalia Nevėžis. Trasa irgi gana vingiuota, šiek tiek pakilimų ir laukė 3 ratai. Atsiėmiau numerį be jokių eilių, nors paskui jos visai nemenkos susidarė. 

Pradėjau apšilinėti, bet savijauta visai ne kažką - jautėsi nuovargis dar iš po 1/2 maratono kontrolinio, bet dar blogiau, kad ėmė gana stipriai skaudėti koją, kurią susitrenkiau važiuodamas dviračiu. Dar svarsčiau, gal visai nebęgti, bet vis vyliausi, kad ,,pramuš" per varžybas. Startas ne pats maloniausias: siauroku dviračių takeliu su artimu posūkiu. Bet visai neblogai pavyko startuoti, tiesa nuotaikos iš pat pradžių ne pačios geriausios - vis tik niekas ,,nepramušo" ir koja skaudėjo su kiekvienu žingsiu. Pirmą ratą dar šiaip ne taip prakentėjau su varžovais, bet po to paleidau ir bėgau su toleruotinu skausmu - lyg ir norėjosi kartais pagreitėti, bet norai greitai baigdavosi. Taip prabėgau likusius dar 2 ratus, bet iš galo niekas jau nebeprisivijo. Pasirodo likau 7-as, nors savo amžiaus grupėje 3-ias. 

Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Per tą laiką dar pasiėmiau vandens atsigerti, traškučiu užkąsti ir dalyvio medalį, kurio neužkabino po finišo. Apdovanojimai gana tradiciniai tokiu laiku: taurė, energetinis gėrimas, dantų pasta. Taip viską ir padavė į rankas, be jokio maišelio - bet bent jau man pateikimas ne visada svarbiausia dalis.

Apskritai varžybos gana ramiai organizuotos, nors trūkumėlių netrūko: keista, kai dalyvio medalius reikia pačiam pasiimti gerokai po finišo. Ne visai rimtai, nors ir teigiamai atrodė nuostatų keitimas paskutinę, jau varžybų savaitę. Pati trasa gana vingiuota, nors gal kai pačiam visai ,,nesibėgo" ilgoka ir nuobodoka pasirodė. Bet šiaip visai įdomu būtų sudalyvauti su gera savijauta, ypač kai varžybos pakankamai netoli nuo mano namų.

Judėkime kartu 2020 Telšiuose

Kartais ir normaliu atveju būna, kad vieną savaitgalį organizuojamos keletas varžybų, o dabar dėl viruso kai kurie nukėlė savo varžybas, kiti atšaukė. Taigi teko prisiderinti prie esamos situacijos: tradiciškai tokiu metu važiuodavau į Nidą, bet šiemet bėgimas ten visiškai atšauktas. Iš pradžių buvo planuotas bėgimas ir Šiauliuose, bet taip kilnojo, kilnojo, kol galų galų taip ir iš viso nebesurengė. Bet pasirinkimas vis tiek didelis liko: perkeltas bėgimas Pasvalyje, tradicinis Telšiuose ir naujas Molėtuose, dar nekalbant apie kitą dieną vykstančius maratonus. 

Taigi teko rinktis: pirmiausiai atmečiau Molėtus, kadangi kiti du buvo gerokai arčiau. Pasvalys jau gana tradicinis ir išbandytas, nors šį kartą kiek supratau laukė man ne visai patinkanti trasa per stadioną. O Telšiai jau seniai viliojo ir dėl tiesiog turistinių motyvų ir dėl pačio bėgimo. Tuo labiau kad čia laukė 5km, visai geras variantas šiam pariodui paįvairinti bėgimus.

Keistai šiems laikams be startinio mokesčio, tiesiog su internetine registracija. Taigi užsiregistravau ir iš ryto nukeliavau į Telšius. Nors kelis kartus jau teko čia važiuoti, bet taip ir neperprantu šio miesto eismo - o dar beieškodamas starto vietos netyčia ir į būsimą bėgimo trasą įvažiavau. Bet paskui radau visai gerą ir kiek nuošalią stovėjimo aikštelę. Taigi pasiėmiau numerį atstovėjęs eilėje ir belaukdamas starto dar iš kolegų sulaukiau pasiūlymo sudalyvauti estafetėje. Taip ekspromtu sutikau, nors net nežinojau kas toje komandoje bus. 

Laukė kiek vingiuotas dviračių takelis palei Masčio ežerą, su apvalintais tiltais - gal ir gražu, bet vaikščioti, o tuo labiau bėgti visai ne kažką: tarsi į staigų kalną, o paskui nuo jo. Toliau laukė Zakso kalnas - gana aštrus pakilimas į jį, ratu aplink jį ir nusileidimas žolynais, po kurios sekė kalnuota dalis su aštriais posūkiais ir nusileidimas nuo kalno. Kiek ramybės ir netoli finišo dar vienas pakilimas, bei posūkiai ir nusileidimas. Rato ilgis apie 2,5km, taigi laukė 2 ratai - visa laimė, nes pernai buvo 10km (4 ratai) ir tokia trasa mušanti iš ritmo ir ne pati lengviausia, nors ir gana įdomi bei graži.

Po truputį atėjo laikas ir apšilti, nors oras toks specifinis - lyg ir šilta, nors vėjas prie ežero visai stiprokas darėsi. Taigi stojom į startą, nors ir labai siaurą. Pavyko pusėtinai startuoti, bet pradžia sunki - sunkiai laikiausi už savo varžovo nugaros pirmus km, bet nusileidus nuo kalno kiek ,,pramušo" ir pavyko pabėgti kiek į priekį.Tiesa priekyje vienas varžovas jau gana toli buvo ir dar tolo. Antrą ratą dar atkentėjau pirmąją pusę trasos prieš vėją, visą kalno etapą ir po to jau ramiau buvo, nes niekas taip ir nebeprisivijo, o likusi dalis gana rami likusi. Taip pavyko finišuoti 2-am, nors laikas ne pats geriausias, kaip ir savijauta. 

Dar kiek pabėgiojau ir greitai atėjo estafetės laikas - tie patys 2,5km, tik padalinti 5 žmonėms, iš kurių pirmas moteriai ar vaikui. Teko 3-iasis etapas - ratas ant Zakso kalno ir nusileidimas nuo jo. Nukeliavau iki etapo pradžios, po to atėjo ir organizatoriai. Sulaukiau ir savo eilės - mano komandos narys atbėgo antrasis, perėmiau lazdelę ir pasileidau į trasą. Nepilni 500 metrų, seniai tiek trumpai ir tiek greitai nebėgau, kojos, plaučiai prisiminė ir tokį darbą, bet priekyje esantis varžovas gana greitai artėjo. Tiesa per žolės etapą vėl kiek nutolo, o pačiam pribėgus lazdelės perdavimo vietą kiek pasimečiau, nes neradau savo komandos nario. Tik staiga girdžiu ,,tai gal duosi pagaliau?" Padaviau lazdelę, nors net nežinojau kam. Kaip paaiškėjo vėliau, susikeitė etapais kolegos, o būtent šio nepažinojau ir net nežinojau kam reikės perduoti. Galutiniame rezultate taip ir likome antroje vietoje, ne tiek jau ir daug pralaimėję pirmajai. 

Dar sykį kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Medalis, sausainiai, proteinas už asmeninę įskaitą bei medalis su skruzdėlynu už estafetę. Kadangi komandai vienas skruzdėlynas, tai visi draugiškai po apdovanojimų ir sunaikinome jį aptardami varžybas ir šiaip kalbėdami. 

Apskritai varžybos gana įdomios - vien dėl savo gražios vietos, trasos (nors ir sudėtingos bėgti ir ne pačios greičiausios). O ir šiaip gana gerai organizuotos, nors keistoka, kai 5km dalyviai negavo atminimo medalių, nes pasirodo jų nebeliko, po tautos bėgimo.. Aišku man asmeniškai tai ne itin svarbu, bet nemažai daliai bėgimų prisiminimui tai visai svarbu. Šiaip visai smagios varžybos, nieko prieš ir kitą kartą čia sudalyvauti.

2021-01-26

Sportas visiems 2020

Tradiciškai šis renginys vyksta gegužės mėnesį, bet šiemet dėl viruso baimės nukeltas į rugsėjį. Planuose buvo prieš tai Baršausko bėgimas Kaune, bet jį atšaukė paskutinę savaitę, taigi Palanga atidarė rudens bėgimų sezoną. 

Nors laikas ir keitėsi, bet vieta, tvarką ir visa kita nesikeitė. Taigi užsiregistravau internetu, sumokėjau simbolinius 3 eurus ir pasiėmiau numerį. Kaip ruduo gana šilta, apšilau ir laukiau starto. Iš karto nubėgo lyderis, o aš likau antroje grupelėje, kuri po truputį byrėjo, kol galų gale likome trise. Ne visai tolygiai ,,vedė", o ir trasa posūkiai, kalnai pakalnės darė savo. Bet bent jau smagu ir įdomu buvo, kol tesėsi pušynai dviračių taku. Bet vienas varžovas palaipsniui taip ir nubėgo, o kitas pagreitėjo prieš pat ilgąją ir nuobodžiąją tiesiąją. Taigi visa ta tiesioji eilinį kartą turėjo žagsėti ir ne vien nuo mano keiksmų - nemaža dalis dalyvių ta atkarpa nesidžiaugia. Taip gana ramiai parbėgau 4-oje vietoje, o savo amžiaus grupėje 2-as. Aišku tikėjausi kiek geresnio laiko, bėgimo savijautos ir tuo pačiu vietos, bet bent jau matėsi progresas.

Dar kiek pabėgiojau ir sulaukiau apdovanojimų. Bendra įskaita čia neapdovanojama, o už 2-ąją savo amžiaus grupėje gavau medalį ir sausainių dėžutę.

Apskritai varžybos trradicinės ir nieko naujo palyginus su ankstesniais metais, tik pasikeitęs laikas dėl viruso baimių. Ramiai, tvarkingai ir gana kukliai - be triukšmo ir bereikalingos reklamos.

Aplink Žaslių ežerą 2020

Praėjus mėnesiui po trail eksperimento Šiauliuose ir treniruočių jau jaučiausi gerokai stipresnis ir laukiau normalaus testo, kuris parodytų kur esu ir ko trūksta. Kaip tik tokia proga pasitaikė Žaslių bėgime, nes pastaraisiais metais ten bėgdavau. Tiesa nedaug trūko, kad šiemet šio bėgimo ir nevyktų, mat organizatoriai buvo išsigandę ar aptingę dėl garsiojo viruso. Bet keletas skambučių ir kone paskutinę savaitę bėgimas vis tik buvo suorganizuotas.

Registracija internetu, nors mokėjau vietoje 5 eurus. Dalyvių tikrai daug, jei gerai girdėjau net ir rekordas, nors prieš varžybas organizatoriai bijojo, kad niekas nevažiuos. Oras tradiciškai gana karštas, bet pradėjau apšilinėti. Sveikatos vis tik ne kažką, nors vis liko viltis, kad čia daugiau startinis jaudulys.

Stojau į startą ir gana neblogai pavyko pirmieji šimtai metrų, nors starto tiesioji visai nedėkinga - siauras ir nelygus žvyro takelis. Pirmi kilometrai plentu visai smagiai pralėkė, kiek stabdžiausi net, nors kalnai pakalnės darė savo. Bet akimirksniu viskas sugriuvo įbėgus į pievų takelius - varžovai gana greitai pabėgo. Padėtis kiek stabilizavosi įbėgus į vieškelį, bet džiaugsmas neilgai truko, nes pradėjo šoną durti. Kurį laiką dar kentėjau, bet paskutiniame kilometre dar paleidau vieną varžovą. Nei laikas, nei vieta, nei savijauta bėgant dar nebuvo tokia gera, kaip tikėjausi, bet bent jau supratau kokiame taške esu.

Dar kiek pabėgiojau po varžybų, išsimaudžiau ežere, peržiūrėjau finišo protokolus ir išvažiavau namo - laukti jau nebuvo ko.

Apskritai varžybos visai neblogai, tradiciškai organizuotos, nors ir per savaitę. Gana tradicinis renginys, daug naujovių nebeprigalvosi, nors kasmet vis stengiamasi bent  kažką naujo įvesti.

Laukinis trail Šiauliai 2020

Taip jau susiklostė, kad po pernykščio bėgimo Rumšiškėse teko kone pusei metų stabdyti bėgimą ir apskritai judėjimą - problemos su koja pasirodė ne tiek rimtos, kiek sunkiai ir net skausmingai gydomos. Per tiek laiko aišku gerokai praradau formą, o pradėjęs bėgioti pirmu kartu matyt kiek persistengiau ar peršalau ir dar mėnuo ,,iškrito" dėl problemų su nugara. Bet po viso to jau ramiau pradėjau bėgioti ir po truputį net į varžybas dairytis. 

Pirmas toks savaitgalis, kai sutapo laisvas savaitgalis darbe ir varžybos teko birželio pabaigai, kur buvo pasirinkimas tarp Elektrėnų ir Šiaulių. Elektrėnuose bėgau ne taip seniai 10km - sunkoka, bet smagi trasa, o Šiauliuose taip vadinamas ,,trail" bėgimas - žinant mano ,,meilę" krosams, tai visai neviliojo, nors ir netoli nuo namų. Bet kai šeštadienis ,,iškrito", teko rinktis pastarąjį. 

Dar galvojau ar bėgti 19km tiesiog ar pasivaržyti 7km trasoje. Pasirinkau šį kartą trumpesnį variantą ir užsiregistravau internetu - startinis mokestis 10 eurų kaip už ,,trail" visai normalus pasirodė, tuo labiau kad paruošti trasas čia nemažai darbo reikia. Po to dar pradėjau domėtis kas tas ,,trail" ir jo ypatumais - internete trasas radau, video pristatymus, organizatorių komentarus apie trasas, trasos ženklinimo ypatumus ir pan. Žodžiu šioje vietoje tikrai pasistengta. 

Atvykau gana laiku, kai dar nebuvo didelių automobilių eilių - padėtį dar kiek apsunkino tai, kad tuo pačiu toje pačioje vietoje vyko ir dviratininkų lenktynės. Bet savanoriai reguliavo eiles, kur kam važiuoti ir statyti mašinas. Taigi prisiparkavęs nukeliavau pasiimti startinio paketo - kiek atstovėjęs eilėje pasiėmiau jį ir po truputį pradėjau apšilinėti. Kiek išbandžiau varžybų trasos pradžią, bet taip ir neradau pirmojo posūkio - na tiek jau to, vis tiek ne vienas bėgsiu, pasiklysiu. Savijauta ne pati geriausia - aišku nemažas jaudulys po pusmečio pertraukos, o ir šiaip po poros mėnesių treniruočių dar tikrai toli kovinė forma. Bet nieko, stojau į startą ir greitai prasidėjo varžybos. Iš pradžių taikiausi į lyderių grupę, kiek geresniam keliui pasirodžius ir į priekį jau veržiausi, kol iš nugaros išgirdom su kitais kolegomis, kad čia reikia sukti. Nieko keisto, kad net apšilimo metu nemačiau to posūkio ir po dienos kitos vėl nerasčiau jo - toks siauras ir nežymus, bet vis tik takelis. Po to ,,pramiegoto" posūkio jau priekyje buvo kiti varžovai, o aš stengiausi neatsilikti, nors sekėsi sunkiai, nes pats takelis buvo minkštos miško dangos ir vis mažiau matėsi iš viso, vis daugiau atsirasdavo krūmų ir pan. Čia netikėtai žiūrėdamas daugiau į varžovų nugaras nei dangą po kojomis pasisukau pėdą. Kone sustojau, vėl kol įsibėgau pirma grupė jau ir nubėgo. Galų gale takelio visai nebeliko, tik plėšytos sukabintos juostos, žyminčios trasą. Bet pagaliau jos baigėsi ir laukė kalnelis. Čia dar kartą nepastebėjau kas po kojomis ir vėl pasisukau pėdą. Į kalną šiaip ne taip įlipau, dar pora varžovų praleidau ir vėl lyg ir bent kuriam laikui pėda problemų nebesudarė. Taip takeliu pribėgom nuvirtusį medį - iš senų laikų, kai dar bėgiojau kliūtis, pabandžiau taip pat peršokti jį, bet keliu kliudžiau greta stovintį. Dar kartą teko ,,stabdyti arklius" ir vėl po truputį ,,įsibėgti". Kadangi lyderių grupė jau gerokai nutolusi buvo, per daug nebesistengiau ,,draskytis" ir ramiai pabaigti varžybas. Prabėgau pro ežero pakrantę, pasukau pro vieškelį, kur laukė maitinimo punktas. Bet kai tik 7km, tai neverta ir stabdytis dėl to. Jau ir pamačiau varžovų priekyje, pradėjau ,,gaudyti", kol netoli posūkio prie ežero užsižiopsojęs vėl užlipau ant šaknies ir vėl kentėjo pėda. Vėl po truputį ,,įsibėgau" ir vingiais vingiais laukė ,,desertas" - visai smagus kalnelis, kur nemaža dalis jau ir pėsčiomis eidavo. ,,Susivalgiau" čia dar vieną varžovą, nusileidau nuo to kalno ir jau pasirodė pažįstamos vietos netoli finišo. Dar prisijungė vienas kolega, galvojau taip ramiai ir finišuosim, bet šis pagreitėjo prieš finišą ir nebegaudžiau - tiesiog nemačiau skirtumo kelintam parbėgti, jei ne prizininkui. Paskui pažiūrėjau - 11-as likau, daugeliui net pirmą kartą varžovų girdėtų pralaimėjęs. 

Po bėgimo dar kiek pabėgiojau ramiai ir nukeliavau apsiprausti greta esančiame ežere. Apžiūrėjau ištinusį kelią, pėda irgi jautėsi dar keletą dienų po varžybų. Žodžiu nuotykių tikrai netrūko per varžybas. Daug nebebuvo ko laukti ir iškeliavau namo, kas šiuo atveju visai netoli.

Apskritai varžybos visai gerai organizuotos - tvarkinga registracija, nemažai informacijos apie trasas, jų žemėlapiai, net video pristatymas, automobilių srautų suvaldymas varžybų centre, pakankamai nemažas startinis paketas. Gal kaip naujokui ,,trail" kiek sunkiau suprasti trasos žymėjimą ir juo sekti be problemų. Šiaip visai smagu sudalyvauti tokiose varžybose, netaikant į prizininkus - daug emocijų, nuotykių trasoje. Aišku ne visiems tinka tokios trasos - kaip ir nuo vaikystės laikų krosuose ,,gaudavau malkų" nuo daugelio ir net visai negirdėtų konkurentų, taip ir dabar niekas nepasikeitė. Bet tam tikriems bėgikams tai visai tinka ir patinka, o ir iš organizacinės pusės visai gerai suorganizuota varžybos pasirodė.

Pasvalio šventinis bėgimas 2019

Daugeliui bėgimo mėgėjų Pasvalys gerai pažįstamas miestas, tuo labiau kad paprastai čia organizuojamas ne vienas bėgimas. Pastaruoju metu vienas iš tokių vyksta per miesto šventę. Kaip ir pernai distancija kiek daugiau nei 10km, nors šiemet trasa kiek pakeista. Startinis mokestis gana nedidelis - 5 eurai ir registracija internetu. 

Kaip visada atvykau kiek anksčiau ir pasiėmiau numerį. Kiek apšilau ir atėjo starto laikas.Startas gana siauras, bet po to sekė trumpa atkarpa gatve, kol neprasidėjo Svalios parko takeliai. Išbėgus iš parko toliau jau sekė gatvių maršrutas: posūkis ir pakalnė, po kurio vėl sekė posūkis ir iki Poilsio parko, kur apsisukus aplink kuolelį vėl atgal ta pačia gatve ir tuo pačiu kalnu į viršų. Vėliau dar vienas posūkis ir įkalnė, po kurios sekė ilgoka atkarpa pėsčiųjų taku ir pasukus į kitą gatvę jau matėsi finišo tiesioji. Taip laukė 3 ratai.  Kaip ir pernai iš pat pradžių atsirado greitai pradėjusiųjų, bet gana greitai juos ,,susivalgėm". Po pirmo rato kelią rodęs dviratininkas sustojo ir teko pačiam jau bėgti. Kadangi tuo metu jau buvau priekyje, įbėgęs į Svalios parką vis tik ne ten nusukau - gerai, kad varžovai iš nugaros sušaukė. Taigi grįžau prie tos grupelės ir kurį laiką bėgau joje, kol vienu metu pagreitėjau ir atsiplėšiau nuo varžovų. Paskutiniąsiąs tiesiąsias dar visai netoli buvo varžovas, bet pavyko išlaikyti šį už nugaros ir finišuoti 1-am. Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Po jų apsidžiaugiau, kad pavyko taip finišuoti, nes skirtumas tarp 1-os ir kitų prizinių vietų ne toks jau menkas: jei nugalėtojui teko išorinė baterija, medaus, puodelis, tai kitiems tik puodeliai. 

Apskritai bėgimas gana gerai organizuotas, trasa kiek specifinė, kiek kalnuotesnė nei pernai, bet ir daugiau posūkių. Tradiciškai gana kuklus, nors pirmos vietos apdovanojimai jau ne visai kuklūs. Gana tradicinis rudeninis bėgimas su savo ypatumais.