Sezonas po truputį įsibėgėja ir varžybų vis daugėja - tik spėk atsirinkti kur važiuoti. Į šį bėgimą registravausi kiek anksčiau, kai dar pagal planus turėjo vykti 04.20. Kaip tik tą savaitgalį daugiau varžybų neturėjo būti, daugiau klausimų kilo dėl kito savaitgalio. Bet kiek netikėtai Baltoji Vokė nusikėlė savo renginius į 04.27. Kadangi jau buvau čia užsiregistravęs nutariau nebesiblaškyti ir nebegalvoti, ar bėgti Kauno maratone ar keliauti į Latvijos Cesį.
Kelionė nusimatė ilga - vienos iš tolimiausių varžybų Lietuvoje. Bet susikoperavome ir pajudėjome. Atvykome kiek anksčiau, atsiėmėm numerius ir ramiai laukėm starto. Per daug po miestelį ir nebuvo kur vaikščioti, tau labiau kad ir viskas koncentravosi vienoje vietoje.
Oras šį balandį labai keistas - jei prieš kelias dienas dar vos ne žiema, kaip tik savaitgalio metu prasidėjo ryškus atšilimas. Dėl ko iškilo ir nemažai klausimų dėl bėgimo aprangos. O ir savijauta prastoka prieš bėgimą - prieš savaitę buvau persišaldęs ir apsirgęs, nors jau sveikyn ėjau.
Pajudėjau apšilimui, greitai ir starto laikas atėjo. Iš pradžių mažas ratukas gyvenvietėje, o paskui plentu iki Rūdninkų. Dar kiek plento ir vieškelio atkarpa - šiaip kaip ir nebūdavo jos, tikriausiai ir nebus kitą kartą - kelio remontai. Ir paskutiniai km plentu iki starto vietos. Gana lygi, vos pastebimais pakilimais ir nusileidimais trasa, mažai posūkių, nemaža dalis tarp miškų - savotiškai įdomi ir greita trasa. Nuo starto pora varžovų ,,užvedė", iš kurių vienas išbėgus iš miestelio ir atsiliko, bet lyderis iš nugaros išėjo į priekį ir pradėjo diktuoti tempą. Po poros km paleidau du varžovus, dar po poros km mačiau, kaip ir jie atsiskyrė, bet tik tiek. Artėti neartėjau, iš galo irgi gana saugiai toli varžovai - iš 10km kone 8km taip ir prabėgau vienas - finišavau 3-as, o savo amžiaus grupėje 1-as. Po finišo dalyvio medalis ir vandens buteliukas.
Po varžybų kaip visada kiek pabėgiojau ir ėmėm laukti apdovanojimų. Gana punktualiai, net šiek tiek anksčiau prasidėjo. Ir prizai bent jau atrodė įspūdingai - televizoriai, dulkių siurbliai, kita smulkesnė buitinė technika. Aišku jei labai norėtųsi paburbėti galima prikibti dėl ne pirmo ryškumo firmų, apribotų gaminių funkcijų, kokybės (kažkas minioje pasakojo, kad pernykštis siurblys iš čia ne itin dirbo), bet kaip sakoma ,,nereikia varyti Dievo į medį". Didelės dalies varžybų prizai apsiriboja taurėmis ar simboliniais apdovanojimais.
Po apdovanojimų pasidėjome prizus į mašiną, dar užvalgėme prieš kelionę vietinėje kavinėje ir patraukėme namo. Nors prieš kelionę savotiškai bijojau, kad bus kažkas panašaus kaip prieš gerus 15 metų, kai nuvykom į varžybas Nemečinėje. Tada pasijutom tarsi užsienyje, kai organizatoriai ir vietiniai kalbėjo ir visa informacija pateikiama tik lenkiškai. Bet šį kartą kartais dviejomis kalbomis tą patį pasakydavo, kartais daugiau lietuviškai. Vietinės dvasios daugiau buvo per kultūrinius pasirodymus, kas visai įdomu buvo pažiūrėti.
Apskritai varžybos visai gerai ir tvarkingai organizuotos, kažkokių klaidų nepridaryta. Netgi su savotišku svetingumu. Gana lygi, greita trasa, tikrai neklaidi ir paprasta. Nėra kažkokių nereikalingų fejerverkų, tiesiog gražus, ramus, tvarkingas bėgimas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą