Gintarinė jūrmylė

Nors savo oficialųjį rudens bėgimo sezoną uždariau dar po Nidos, bet vis dar kas savaitgalį nuvažiuoju į varžybas. Šį kartą atėjo eilė tradiciniam bėgimui Klaipėdoje.
Prieš šias varžybas savijauta kone visą savaitę buvo kažkokia keistoka ir silpna (dėl to praleidau ir tradicines universiteto varžybas Bubiuose) ir tik penktadienio vakare pradėjo aiškėti kodėl, kai pradėjo perštėti gerklę. Matyt rudens virusai pagaliau pasiekė ir mane... Naktį prieš varžybas jau miegojau prastai, o ryte jau ir užkimęs, bet vis tiek nusprendžiau važiuoti, tuo labiau, kad didelių tikslų nekėliau sau: jei matysiu, kad nepateksiu prizinį šešetuką per daug nesikankinsiu ir tiesiog padarysiu gerą treniruotę.
Išvažiavom iš Šiaulių apie 8,30 ir su keliais sustojimais buvom prie kelto apie 11, o ten jau pirmoji maloni staigmena: nereikėjo mokėti už keltą. Atsiėmėm numerius, ir iki starto visai nebedaug laiko, gerai, kad pirmoji rungtis 6 jūrmylės. Jau bėgant apšilimą jutau, kad savijauta ne ta: lyg ir kojos kyla, bet kažkaip ne taip, o ,,vidus" nedirba - lyg ir nevisais plaučiais kvėpuoju, lyg ir pulsas labai užkyla, nors dar nėra reikalo... Po starto kone po pirmų 500m supratau, kad šiandien nieko nepakovosiu per daug, tai tiesiog ėmiau bėgti pakankamai greitai be didelių kančių ar žūtbūtinio tikslo aplenkti kažką. Jau po pirmosios tiesiosios asfaltu palei marias šešetukas tolokai nutolai, dar kiek praradau besileidamas pakalne miško keliuku ir tik nuo dviračių tako jūros pusėje pradėjau bėgti. Po to pajūrio ruožas, šiemet stebėtinai lengvai ėjęs, gal dėl jo kietumo dėl dažnų lietų, o po to bjauriausia man trasos dalis - išbėgimas į miško taką uir bėgimas juo: taip sunkiai ir lėtai, nuobodžiai ir varginančiai slinko ši atkarpa... Na o galutinis pakilimas plentu buvo tarsi atgaiva po viso to. Ir taip du ratai. Pirmą ratą baigiau 17-as, paskui pora aplenkiau, pora mane aplenkė, skaičiavau, kad 17-as ir parbėgau, bet paskui susimaišiau ir galutinė vieta 16-a. Na kaip su tokia savijauta ir bėgimu dar visai neblogai, jei būčiau kiek pasikankinęs tai ir iki 12-os tikriausiai būčiau ,,prisikasęs", bet ar 12-as ar 16-as ar 58-as, jei ne šešetuke, tai jokio skirtumo. Po finišo gavau sertifikatą, kad prabėgau, lankstinuką apie bėgimą ir marškinėlius. Po to dar nuėjau prasibėgau kiek atsistatymui, nusiprausiau po dušu (bene pirmą kartą šiose varžybose - kas anksčiau būdavo didžiausias trūkumas), pastovėjęs eilėje gavau maisto davinį (tikriausiai tai vadinama ,,kareiviška košė") su arbata ir stebėjau varžybas, kai dar bėgo 1 jūrmylę.
Po visų varžybų išvažiam namo, bet čia jau neapsiėjom be nuotykių: važiuojant magistrale sprogo priekinė padanga, o kadangi atsarginė buvo nepripūsta ir dar nebuvo nei pompos nei keltuvo, tai kilo problemų... Visai atsitiktinai pro šalį važiavo vienas dėstytojas iš universiteto ir pamatęs pažįstamus savo studentų veidus, sustojo pažiūrėti, kas čia dedasi, po to paėmė padangą ir nuvežė iki degalinės bei pripūtęs ją parvežė atgal. na ką gi džiugu, kad dar yra tokių žmonių, kurie gaišta laika ir padeda kitiems patekusiems į nelaimę. Kaip tik tuo metu, kai atvežė pripūstą padangą, atvažiavo ir natroji šiauliečių mašina, kurioje buvo keltuvas. Taigi po to jau gana greitai kelionė tęsėme toliau, nors iki to sugaišome gerą pusvalandį, jei ne daugiau.
Grįžtant prie varžybų, tai apskritai kalbant jos paliko labai gerą įspūdį. Tikriausiai tai buvo varžybos su didžiausiu biudžetu Lietuvoje, kuris buvo skirtas konkrečiai bėgimui, o ne pašaliniams reikalams. Nebuvo jokio startinio mokesčio, jei tik užsiregistravai iki tam tikros datos, nemokamas keltas, dovanėlės po bėgimo, maistas, dušas, delfinariumas kas norėjo pažiūrėti, koncertas scenoje varžybų metu - tiek daug pinigų skirta ir viskas bėgikams, jiems pritraukti, sukurti puikią nuotaiką, atmosferą. Ir tai pavyko, bent turėjo pavykti, tuo labiau, kad dalyvių buvo tikrai nemažai ir lyg ir nesimatė nusivylusiųjų. Tai turėtų būti tik dar vienas pavyzdys, kaip turint pinigų pinigų juos panaudoti tinkamai - yra Lietuvoje bėgimų, kuriems to tikrai reikėtų pasimokyti, kaip ir organizavimo kokybės.
Kitamet vyks jau 10-oji Gintarinė jūrmylė, vėl reikės keliauti, gal kitamet jau būsiu pajėgus ir ne tik dalyvauti, o ir varžytis. Na bet niekas nežino, kas ir kaip bus ateityje, viskas paaiškėja, kai ateitis susilieja su dabartimi ar net tampa praeitimi...