2009-11-16

Rumšiškių 1/2 maratono

Iš tiesų šiose varžybose nesiruošiau iš anksto ar kaip nors specialiai: apskritai spalio mėnesį dar po Nidos 1/2 maratono kiek ilsėjausi, dariau lengvas treniruotes ir tik prieš pora savaičių pradėjau vėl rimčiau bėgioti po bėgimo Kelmėje. Dvi savaites rimtai, o šią jau kiek mažiau, kiek nuėmiau krūvius ir tiek. Dėl to visiškai nežinojau ko galiu tikėtis.
Atvykau į startą, užsiregistravau, dar keik pavaikščiojau po Rumšiškes ir prasidėjo varžybos: handikapo principu tam tikrais intervalais leisdavo dalyvius į trasą pagal amžių, lytį (tik įdomu, kodėl tokiais intervalais?), na o mus, pagrindinę amžiaus grupę paleido paskutinius ir visus turėjome ,,gaudyti", be to apdovanojo 10 pirmųjų finiše. Šiaip idėja labai gera ir bėgti įdomiau ir rezultatus galima taip geresnius pasiekti, juk neretai, ypač Lietuvoje, būna, kad vieni kitus puikiai žino ir tiesiog ,,sėdi už nugaros" laukdami finišo. Gal dėl to noro vytis pradžia ir buvo labai greita, dėl ko iš pradžių nesupratau, kodėl taip sunkiai bėgasi, bet kai pamačiau 1km laiką viskas tapo aišku. Po to žinoma kiek sumažinau tempą, ir jis per visą distanciją nedaug ir kito. O bėgti buvo įdomu: kone visą laiką kažką matai priekyje ir vis lenki ir lenki, ir ratu atsilikusį, o tiesioginį varžovą. Trasa taip pat pasitaikė įdomi: pirmi km labai kalnuoti, stačios pakalnės, stati kalnai, bet paskui kita dalis sąlyginai lygumos. Bėgosi tikrai neblogai, nors pabaigoje ar dėl šaltoko oro, ar dėl kalnų pakalnių, ar dėl silpnų kojų jau ėmė skaudėti raumenis ir teko kiek pakoreguoti bėgimą, kad nesutruktų raumenų, bet laikui tai turėjo ne tiek jau daug įtakos. Grynas laikas 1,13,27, šio sezono geriausias mano pasiekimas 1/2 maratono, atbėgau 8-as (pagal gryną laiką 5-as) - visai geros nuotaikos po bėgimo. Ir jei dar kiek pakentėjęs būčiau, gal kažkiek ir ,,miręs" ir iki 4-os galėjau ,,prisikasti", tetrūko 30 sekundžių, o pabaigoje jie jau artėjo. Na bet ir taip jau gerai, geriau nei anksčiau šiemet.
Apskritai bėgimas paliko neblogą įspūdį: įdomi trasa, pats handikapo principas, ne itin didelis starto mokestis, dovanėlės po bėgimo, arbata, košė, gerai kad pasisekė su oru, nelijo, nevėjuota, tiesa nebuvo kur nusiprausti, o laukti apdovanojimų taip pat prailgo, tuo labiau kad niekam neaišku kada jie bus ir visą laiką turi būti šalia, nors tuo metu galima būtų pasivaikščioti po Rumšiškes.

Komentarų nėra: