Pagaliau atėjo ir varžybų stadione sezonas, pirmasis startas Lietuvos universiada. Nors studijas baigiau dar pernai, bet metus dar galiu atstovauti universitetui, todėl šios varžybos kaip ir paskutinės studentų sporte - tarsi atsisveikinimas savotiškas.
Oras varžybų dieną pavasariškas: šiltoka, drėgna, kartas nuo karto lietus, jei šviečia saulė tvanku, jei ne - atsiranda vėjelis, nors apskritai toks jausmas tarsi šiltnamyje būtum.
Prieš varžybas savijauta buvo nebloga, nors ir didelis jaudulys - šiaip ar taip varžybos stadione rimčiau nuteikia ir įpareigoja nei koks bėgimas miesto gatvėmis.
Kadangi rungtis buvo bene paskutinė varžybų programoje (neskaitant estafečių), tai ir startas vėlavo 15 minučių - vis per sprinterius, kurių kai visada daug (kaip sakydavo viena trenerė ,,kas nieko nemoka, tas bėga sprintą"...). Dėl to vėlavimo prieš startą labai mažai teko pašokinėti per kliūtis - tik keletą kartų peršokau ir pagaliau startas.
Savotiškas bėgimas - tarsi ir lengvai bėgasi, savijauta gera, bet lėtokai... Pirmos kliūtys įveiktos prastai, o vandens duobė tragiškai - pirmas startas, o į duobę šokinėju tik per varžybas (ir taip kojos sunkiai laiko... žinoma kiek pasipraktikuoju kitaip, bet tas ,,kitaip" ne visai taip). Kone visą distanciją vedžiau - išskyrus ratą vidury distancijos, kai išėjo į priekį vienas priešininkų, nors tai ir buvo lėčiausia distancijos dalis, ir paskutinį ratą, kai finiše aplenkė - taip ir atbėgau 2-as, su prastoku rezultatu, bet mintimi, kad rezervas dar yra nemažas, tiek iš barjerų technikos, tiek iš pačio pasiruošimo.
Apskritai varžybos oficialiai rimtos, nors realiai organizacija ne itin rimta atrodė, nors kaip studentų varžyboms tai normalu. Tiesiog varžybos stadione, gana įprastos, su tam tikrais trūkumais ir privalumais. Gana neblogas atsisveikinimas man su studentų sportu - kaip pradėjau su sidabru, taip ir išėjau su sidabru.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą