Medininkai - Vilnius 2010

Tradicinis estafetinis bėgimas kaip visada sutraukia nemažai dalyvių, tačiau šiemet klubas, kuriam dažniausiai atstovauju nevyko, tai prisijungiau prie kito klubo, kuriam ne kartą jau buvau ir anksčiau atstovavęs.
Dėl ankstyvo starto turėjom išvykti 5,33, užsistačiau žadintuvą ant 4,33, o šis kažkokiu būdu nesuveikė ir beveik atsitiktinai prabudęs pastebėjau, kad jau 5,21, todėl teko labai greitai šokti iš lovos ir greitai susimetus daiktus į kuprinę be jokių pusryčių ir važiuoti per visą miestą, kur jau laukė komanda. Paskui dar persėdus į kitą mašiną vairavau iki Vilniaus, bevažiuodamas sukrimtau pora bananų ir atvykome į starto vietą. Užsiregistravome, suštampavo visus pagal etapus ant delnų - tarsi kalinius ar skerdieną - ir dar turėjom apie 8 minutes persirengti (gerai, kad vasara, mažiau drabužių reikia) iki autobusų išvažiavimo į etapus. Per tą skubėjimą dar palikau varžybinius marškinėlius, dėl ko paskui bėgant tikrai nepadėjo. Nors ir turėjo išvažiuoti autobusai 8,45, tačiau vėlavo, o daugelis dalyvių blaškėsi nesuprasdami, kur sėsti, mat anksčiau kiekvienam etapui skirdavo atskirą autobusą, o šiemet tebuvo du autobusai. Važiuojant niekas nieko konkretesnio taip pat nežinojo, nei kur veža, ar į etapus, ar į startą visus ar dar kur, bet atvežė į memorialo vietą (išskyrus 2 ir 3 etapus).
Kaip visada oficialios kalbos, šiemet tiesa antraeilių valstybės pareigūnų ir kas keista, kad laba trumpai. Gal dėl to startas šį kartą buvo 5 minutėmis anksčiau, dėl ko kai kurie, tarp jų ir mūsų komandos atstovas, pavėlavo į startą.
Po to visus išvežė į savus etapus, nors čia irgi nesiskubino, 4-ajam etapui apšilimui laiko turėjo būti per mažai, o man, bėgusiam 5-ąjį vos jo užteko.
Nepaisant visko savijauta prieš startą buvo visai nebloga. Pagaliau pradėjo finišuoti pirmosios komandos 4-ąjį etapą ir kone viskas jau buvo aišku: atstumai tarp komandų jau siekė minutėmis, man taip pat perdavė lazdelė jau gerokai esant skirtumui virš 3 minučių. Išbėgau, priekyje nieko nebesimato, gale taip pat nieko - kaip per treniruotę iš esmės, šiaip ar taip kone visas treniruotes darau vienas, tik žinoma psichologiškai kitaip veikia varžybos - per treniruotę nesubėgsi taip, kaip per varžybas. Etapas pasitaikė neprastas, tikriausiai ilgiausias visos estafetės ir gana kalnuotas. Kilometriniai stulpeliai matyt netiksliai sudėlioti, nes kilometrų laikai svyravo drastiškai nuo 3,02 iki 3,35 ir atgal. Karštis nemažas, dar pavėjui, kaip tik pro ežeriuką dar trasa ėjo, nors imk ir krisk :) Na bet finišavau savo etapą su gana prastu laiku, nors čia vėl klausimas kiek tiksliai buvo. Padavęs lazdelę paskui ramiai parbėgau kone iki finišo, t.y. apie 10km ir ilgokai teko laukti autobuso su daiktais - gerai, kad aš buvau pasidėjęs daiktus į kito klubo autobusiuką, bet kitų daiktai ir automobilių rakteliai važiavo autobusu. Sulaukę, nusiprausę dar pažiūrėjom apdovanojimo ceremoniją, nors likom 4-i, bet realiai aukščiau ir negalėjom būti, skirtumas iki 3-iosios buvo virš 6 minučių. Sunku klubui kovoti su vienkartinėmis rinktinėmis, suburtomis konkrečiam tikslui laimėti varžybas. Kaip ir visi dalyviai gavome proginį raktų pakabuką, sudalyvavome pagerbimo renginyje ir tiek.
Apskritai varžybos su organizacija šiemet sušlubavo, nemažai klaustukų prieš varžybas, kuriuos reikėjo aiškintis vietoje. Kaip visada nemažai burbančių dėl rinktinių sudarymo varžybose, bet išgyvendinti tai kone ,,misija neįmanoma". Bet kuriuo atveju renginys tradicinis ir vertas pagarbos, kitąmet jau 20-asis.