(Berčiūnai - ) Panevėžys 2011

Tradiciškai bėgimas Panevėžyje sukviečia nemažą būrį dalyvių, bet jau antrus metus iš eilės trasa nebėra tiesiogine prasme ,,Berčiūnai - Panevėžys" - vis tie pavasariniai potvyniai... Gal ir nieko keisto, trasa driekiasi palei Nevėžį, globalinis atšilimas daro savo: daugėja stichinių nelaimių, potvynių, vėtrų, cunamių ir pan., gerai, kad Lietuva dar tolokai nuo visų tų reiškinių, nors čia pasijunta didesni orų kraštutinumai, temperatūros, vėjų pavidalu... Gerai, kad nors kentėti liko nebedaug - juk 2012 jau pasaulio pabaiga :)
Na bet grįžtam į varžybas. Prieš varžybas didelių planų nekūriau - prieš pora dienų apsirgo, peršalo namiškiai, o ketvirtadienio vakare jau ir prie manęs ėmė kibti sloga, todėl prieš varžybas, dar pablogėjus savijautai, teko dar pagalvoti, ar iš viso važiuoti.. Ber kadangi jau buvau sutaręs, tai išvažiavau.
Oras pakeliui nebuvo pats geriausias: vietomis palydavo, o vėjas stiprus ir gūsingas. Atvykus į vietą teko atsisakyti minties naudoti trumpą aprangą, nors prieš savaitę ji būtų puikiai tikusi.
Užsiregistravom startui, kadangi atstovavau LBMA klubą, tai nereikėjo ir startinio mokesčio mokėti :) Žinoma šioks toks nusivylimas, kad trasa vėl 2 ratai aplink Senvagę ir pirmyn atgal palei Nevėžį, bet čia jau gamtos išdaigos.
Apšilimas visai neblogas, storai prisirengiau, nors startas ir vėlavo 5 minutes, stovėti vėjuje nebuvo labai malonu.
Pagaliau startas, kiek apsistumdymo, kadangi kartu paleido moteris 3km, vyrus 5km ir visus 10km dalyvius - minia tikrai nemaža. Startas prieš vėją, niekas per daug ir nesiveržė būti lyderiu. po pirmo rato pabėgi du lyderiai, paskui susidarė 6 žmonių grupelė, į kurią ir įėjau. Pirma pusė nubėgti teko prieš vėją, todėl čia tiko pavadinimas ,,niekas nenorėjo vesti" prieš vėją. Žinoma šiaip ar taip atsirado vedėjas. Tempas už nugaros neatrodė greitas, bet pačiam eiti į priekį irgi nesinorėjo dėl to pačio vėjo ir savo paties galimybių nežinojimo - šiaip ar taip galima sakyti pirmos varžybos, neskaitant prasibėgimo sausį manieže 3000m ir paklampojimo po sniegynus (ir pasiklydimo) Alsėdžiuose kovo 11-ąją.
Apsisukus pavėjui išėjau į priekį ir kiek ,,patraukiau". Grupelė ėmė byrėti, iš tų emocijų dar ,,paspaudžiau" ir įsiveržiau į 3-iąją vietą, atitrūkęs kiek nuo kitų. Šiek tiek pasimečiau vienoje vietoje, kai nebuvo jokių rodyklių, o kažkur šone važiavo dviratininkas, kuris ir pasakė, kad reikia čia sukti. Toliau bėgau, bet pasirodė, kad tas pagreitėjimas buvo kiek per ankstyvas, o dar ėmė spausti šoną, tai taip po truputį likus kokiems 2 - 1,5km iki finišo pasivijo ir pralenkė vienas varžovų. Kiek pabandžiau ,,kabintis", bet taip ir atbėgau vienas 4-oje vietoje.
Po finišo užkabino medalį, atsigėriau organizatorių arbatos ir kiek pabėgiojęs apsiprausiau maniežo duše.
Per apdovanojimus dar ir pačiam teko apdovanojimas - organizatoriai čia ne pirmą kartą pirmus 3 bendroje įskaitoje apdovanoja atskirai, o paskui kitus apdovanoja už amžiaus grupę. Žinoma malonu, o ir pirmiesiems maža žala, tuo labiau, kad apdovanojimai daugiau simboliniai: diplomas ir taurelė.
Po varžybų dar numerių loterija - senas dalykas, bet bent jau numerius padeda organizatoriams susirinkti, o ir dalyviams atrakcija, šansas laimėti kažką nors čia. Tiesa kartais būna, kad niekas neateina pagal numerį, kartais ir porą (nors čia menka problema išsiaiškinti teisybę: pasiimi startinius protokolus ir viskas aiškus).
Apskritai varžybos kaip visada organizuotos gana sėkmingai, nors jautėsi krizės padariniai - ir apdovanojimuose, ir loterijoje prizų žymiai mažiau. Tiesa šiemet kiekvienas finišavęs gavo po medalį, kas anksčiau čia berods retas atvejis būdavo. Bet kuriuo atveju renginys įvyko, nors ir kuklokai, bet tvarkingai. Savotiškas pirmas pasibandymas prieš pavasario - vasaros sezono varžybų maratoną.