Joniškėlio Karpių dvaro takais

Lietuvoje atsiranda nauja tradicija - bėgimus perkelti į dvarų, istorinių vietovių, renginių vietas jau nekalbant apie istorines datas. Šį kartą keliavau į Pasvalio rajoną, Joniškėlį, kurio dvaras tapo bėgimo centru, o jo apylinkės to bėgimo trasa. Atvykau kiek anksčiau, dalyvių dar negausiai, greitai atsiėmiau numerį, prieš pora dienų iš anksto užsiregistravęs elektroniniu paštu. Taigi buvo laiko apžiūrėti apylinkes ir trasą. Prieš važiuojant tikėjausi kažko panašaus į bėgimą Pakruojyje ir gana lygios bei dvaro alėjų ar kažko panašaus, bet vaizdas pasirodė kiek kitoks. Startas prie pačių Joniškėlių dvaro rūmų pieva ir po kelių šimtų metrų posūkis į kairę ir plentu pakalne per tiltą per Mažupę, šioks toks kalnelis ir vėl posūkis į kairę siauru išmintu takeliu. Pora trumpų pakilimų - nusileidimų miško takeliu, kiek ilgesnė tiesioji ir aštrus posūkis į kairę kone aplink save. Po trumpesnės tiesiosios gana aštri trumpa pakalnė ir vėl tiltelis per Mažupę, tiesą šį kartą žymiai kuklesnis: kokio 1,3m pločio, medinis ir nestabilus, dėl ko bėgant daugiau bėgikų vienu metu per jį darydavosi sudėtinga, kai savo kojomis reikėdavo amortizuoti visą tą svyravimą. Po šio tiltelio vėl gana trumpas ir staigus pakilimas, posūkis į dešinę ir miško takeliu palei upės skardį iki sekančio posūkio į kairę, po kurio jau kone nupjauta pieva visas takas. Aplink vieną iš dvaro pastatų ir įbėgimas į dvaro alėją, kuria ir varžėsi vaikai šiose varžybose. Dar vienas posūkis ir vėl prie dvaro, tiesa po to jau nebe pieva, o siauroku takeliu pabyrėjusiomis plytelėmis. Ir taip 6 ratai. Nors trasa savotiškai graži ir įdomi, bet kadangi nesu krosinių trasų mėgėjas, lengvų varžybų nenusimatė. Oras kaip reta pasitaikė labai gražus: protarpiais išlįsdavo saulė, nebuvo didelio vėjo, savotiška vėsuma - gal šiaip, gal dėl tekančios upės, gal dėl to, kad didžioji trasos dalis paslėpta miško takeliuose. Prieš startą trumpos oficialios kalbos ir su kunigo pašventinimu į startą. Kadangi starto tiesioji ne itin ilga, o po to sekė susiaurėjimas, pati pradžia gana greita, bet tik trumpam - greitai prasidėjo žvalgyba ,,kas ves". Ką gi teko man. Taip po truputį palaikydamas šiokį tokį tempą pradėjau vesti grupę, po truputį ,,byrėjo" varžovai ir nuo trečio rato likome dviese. Aš daugiau pavesdavau per pakilimus, šis per lygumas. Iš pradžių smagi trasa pabaigoje parodė savo sunkumą pabaigoje, o ir silpnoki achilai ne itin džiaugėsi tokiu krūviu. Likus 1,5 rato priešininkas pagreitėjo ir nutolo, gale taip pat gana saugiau atstumu nebuvo varžovų, taip ir parbėgau vienas 2-oje vietoje. Po finišo dar kiek pabėgiojom lengvai, ir besivaišindami organizatorių siūloma koše ir arbata laukėm apdovanojimų. Retokas pastaruoju metu atvejis, kai už prizines vietas savo amžiaus grupėje įteikiami daiktiniai prizai, nors gal mano tokie varžybų maršrutai pastaruoju metu. Po varžybų dar buvo numatyta pirtis dalyviams, gal ir buvo miestelyje, bet kadangi skubėjau namo nebesidomėjau tuo. Apskritai varžybos savotiškai įdomios: nestandartinė trasa, kas mėgsta krosus, miško takelius, trumpus kalnus - nuokalnes turėtų patikti. Organizacija taip pat pakankamai gera: veikianti išankstinė registracija, startas laiku, trasa gerai sužymėta, pristatytą teisėjų, kareivių posūkiuose. Jaučiamas ir vietinės valdžios dėmesys, žiniasklaidos susidomėjimas. Tiesa trasa ne itin pritaikyta dideliam dalyvių kiekiui, vietomis siaura, o ir ratai trumpi, dar pridėjus ,,slidininkus" jau nuo antro rato prasideda lenkimai ratu. Gerai kad ir oras gražus buvo, šlapia danga šioje trasoje iškiltų papildomų problemų. Bet apskritai gražus renginys, organizuotas bėgimo mėgėjų, darant šventę bėgikams. Pirmas blynas neprisvilęs.