Aplink Totoriškių ežerą

Senokai jau norėjosi išbandyti šį bėgimą, bet vis kažkaip neprisiruošdavau, todėl šiemet pagaliau nusprendžiau tai ištaisyti. Apskritai tai viso miesto šventė, kur bėgimas tik vienas iš daugelio renginių, todėl diena žadėjo būti kupina įspūdžių. Kelionė gana tolima, todėl ir išvažiuoti teko anksti. Atvykę greitai radome varžybų centrą ir pasiėmėme numerius, kurie jau buvo paruošti pagal klubą. Diena stebino savo orais: nors ir buvo prognozuojamas silpnas lietus, bet buvo saulėta ir vis labiau šilo. Padarėme apšilimą ir stojome į startą, pakankamai gausų Lietuvos mastu. Tikėjausi greitos pradžios, dėl to tai per daug ir nenustebino, nors ir tepasivijau pirmuosius jau baigiantis pirmajam km. Antras tempas panašiu tempu ir grupė ėmė byrėti, be to ir kalnuota trasa darė savo. Trečiame km jau išėjau vienas į priekį, kelią darė pora policininkų su motociklais. Karšta diena, neretai bent vienas jų važiavo per kokius 5-10 metrų ir nuo to išmetamųjų dujų kvapo vietomis vos ne vimdyti jau pradėdavo. Po trečio km tempas stabilizavosi ir taip artėjau link finišo. Paskutinė kliūtis - ilga šventės mugių zona. Nors žmonių dar ne itin daug buvo (tikriausiai ir dėl to varžybų startas kiek ankstyvesnis), bet vis tiek sunkiai traukėsi jie iš kelio, sunkiai sekėsi ir motociklininkams - kartas nuo karto jau ir lenkti ar bent susilyginti su jais jais reikėdavo. Ne pats greičiausias paskutinis km išėjo, bet atsarga buvo pakankama ir atbėgau 1-oje vietoje. Po finišo grąžinę numerius gavome po buteliuką vandens ir gairelę, kažkas iš teisėjų paskelbė, jog apdovanojimas 12.00. Kiek pabėgiojome ir laukėme apdovanojimų, bet teko kiek ilgiau palaukti - prasidėjo kaip ir rašė nuostatuose 12.30. Sunkokai sekėsi skaityti pavardes vedėjui, kuris matyt įpratęs garsiai rėkauti, pranešinėti ir nepratęs prie mikrofono - ne kartą klydo, kaip neretai ir prie mano pavardės taip pat. Po apdovanojimų dar kiek apsiprausiau Lukos ežere ir miesto šventė Trakuose tęsėsi. Apskritai varžybos įdomios ir neblogai suorganizuotos: netradicinė Lietuvoje 6km distancija turi savito žavesio, kalnuota, nenuobodi trasa, tvarkingas teisėjų darbas, atminimo dovanėlės po finišo, ežerai šalia - gerai, kad varžybos ne žiemą. Kiek sunkiau prasibrauti bėgant per mugininkus, bet gerai, kad tik vienas ratas: jei tektų bėgti dar ir antrą ratą kiltų dar daugiau problemų - ir trasos tvėrimas visame rate, ir prekeivių., ir pirkėjų daugiau, ir bėgikai daugiau išsiskirstytų, ilgiau vieni kitiems maišytų ir vieni ant kitų pyktų. Daug ką lemia ir tai, kad tai viso miesto šventė, reikia koordinuoti daug renginių.