Pabaiskas - Ukmergė 2013

Žiema Lietuvos klimatinėmis sąlybgomis nėra pats tinkamiausias metas bėgimui, o ypač varžyboms, bet vis dėl to jų vyksta. Vienas iš tokių tradicinis Pabaiskas - Ukmergė, šiemet jau vykęs 25-ąjį kartą. Iki tol nė karto čia nebuvau dar dalyvavęs, todėl nusprendžiau užpildyti šią spragą.
Atvykau kiek anksčiau, prisiregistravau, vietoj dalyvio numerio kartono kortelė su skaičiu, kurią po finišo nuėmė, maitinimo talonas ir atminimo gairelė. Po truputį rinkosi ir kiti dalyviai, 11,15 dviem autobusais pajudėjom iki Pabaisko.

Oras pasitaikė kone idealus bėgimui žiemai: lengvas šaltukas, silpnas vėjas, kritulių kuris laikas jau nebuvo, todėl ir pati trasos danga geras plentas, išskyrus startą Pabaiske. Kiek apšilęs, o laiko nebuvo itin daug, nes atvykome apie 11,31, pasidariau mankštą, pasidėjau drabužius į autobusą ir pažiūrėjęs į laikrodį, kuris rodė 11,56 dar nusprendžiau paskutinį kartą iki starto pasigreitėti. Bėgu link bažnyčios ir staiga girdžiu ,,Startas!".. Atsisuku ir matau, kaip minia pajudą į trasą, kaip kiti bėgikai skuba iš autobuso ar kitų kampų. Po tokio savotiško šalto dušo ir pats jau skubu ,,gaudyti" priešininkų. Pradžia tam ne itin tinkama, pirmi 400m grynas suspaustas ledas, bet pagaliau prasideda ir plentas. Po kokio kilometro prisiveja dar vienas kolega pavėlavęs į startą ir ,,užsikabinu" už jo. Trasa palengva kyla ir nusileidžia, po truputį vis artėja pabėgę starte varžovai, ir po 4km priekyje belikę 3. Nors ir netoli atrodo, bet dar pora km kol ,,pasigavom" juos. Dar kiek ,,pasitampę" priartėjom prie didžiausios pakalnės trasoje - kažkiek pridėjau ir likome iš esmės trise. Iš karto po to prasidėjus lengvai įkalnei išsibarstėm ir po vieną. Taip iš esmės be didelių įvykių ir finišavome, gal tik kiek kaitaliojosi atstumai.
Tuo metu prie Kęstučio aikštės kaip tik vyko šventinis vasario 16-osios minėjimas, buvo susirinkę nemažai žmonių. Tiesa autobuso su drabužiais dar nebuvo, todėl kad visiškai nesušalti teko varžybų apranga lengvai bėgioti - ne taip šalta, bet vis tik ne vidurvasaris. Pagaliau sulaukęs autobuso su dalyvių apranga apsirengiau ir nuėjau užkąsti pagal organizatorių taloną. Čeburėkas arba pora bandelių (kurių pabaigoje nebeliko) ir arbatos bet kuriuo atveju ir neribotai.
Kiek užkandęs nukeliavau ir prie apdovanojimų - renginiai jau baigėsi, žmonės išsiskirstė ir iš esmės beliko tik bėgikai ir organizatoriai. Taurė, medalis, įrėmintas diplomas, apdovanoti pirmi 6 vyrai ir 6 moterys, tiesa šių tiek ir tebuvo.
Po viso dar kiek pavažiavus (tam buvo skirtas ir organizatorių autobusas) ir dušas, pirtis, baseinas.

Apskritai varžybos paliko neblogą įspūdį, nors starto procedūra daug kam pagadino nervus ir įliejo kiek deguto. O šiaip senas geras tradicinis bėgimas: nemokamas, atminimo gairelės kiekvienam dalyviui, po varžybų galimybės pasistiprinti ir nusiprausti. Kažkuo primena Panevėžio bėgimą prieš kokius 5 metus, kai dar veždavo iki Berčiūnų, tiesa Ukmergėje jaučiamas didesnis šventiškumas, iškilmingumas vasario 16-osios proga.