Medininkai - Vilnius 2015

Tikriausiai vienas gražiausių bėgimų Lietuvoje pagarbos bėgimų, savo dar duoda ir estafetės formatas, nors pastaraisiais metais teko praleisti šį renginį: tiek komandos reikėdavo, tiek pačiam su darbo grafiku sunkiai prisiderinti būdavo. Ne per geriausiai su laiku ir šiemet buvo, visai neplanavau važiuoti į šias varžybas, bet dėl komandos teko kiek pasiaukoti.

Išvažiavom gana ankstai - kiek prieš 7 ryte ir atvykę į varžybų centrą atsiėmėm numerius. Po to prasidėjo transporto reikalai: antro ir trečio etapų dalyvius išvežė į jų starto vietą, visus kitus į Medininkų pasienio postą. Gal dėl remontuojamo kelio, gal šiaip, bet ir su policijos palyda kelionė truko vos ne 50 minučių (kai kelias 35km). Ten pirmo etapo dalyviai iš karto pradėjo apšilinėti, nes laiko jau minimaliai buvo, visi kiti kiek pasivaikščiojo, kas norėjo pažymėjo pasienio ribas miškuose. Po to labai trumpa oficialioji dalis: šį kartą jokių ,,didelių galvų", tik bėgimo organizatorius per pora minučių prisiminė istoriją, tylos minute pagerbė žuvusius ir visus vėl nusiuntė į autobusus.

Šį kartą kelionė truko dar ilgiau - kadangi bėgau paskutinįjį etapą turėjo susidaryti apie 30km kelio, kurį šį kartą vos ne valandą važiavom: stodavome prie kiekvieno etapo starto vietų, o prieš 6-ojo etapo sustojome ir užgesinus variklį dar ilgiau pastvėjome. Pasirodo vairuotojas nežinojo kur važiuoti.. Kadangi laikas jau spaudė patys dalyviai priprašė šį važiuoti ir nurodė kelią. Tiesa neaišku ar ten kur turėjo šiemet tai būti - dėl kelio darbų kiek turėjo kisti varžybų formatas, bent jau taip skelbė organizatoriai iš anksto. Tiksliau kisti etapų ilgiai. Nusiteikiau 3,8km, bet sustojo kaip ir ankstesniais metais toje pačioje vietoje - t.y. tikrai ne tiek trumpai.

Pradėjau apšilinėti, likus porai minučių iki pirmųjų dalyvių pasirodymo pasirodė ir teisėjai. Atbėgo pirmoji komanda, laukiau savųjų, kurie pasirodė po beveik 5 minučių. Per 5 km niekaip neįmanoma tiek ,,atlošti", iš galo pernelyg arti irgi nieko nesimatė - beliko tik ramiai ir protingai finišuoti. Kiek klastingas ir vietomis painus šis etapas, bet didelių problemų nekilo - jau žinojau kur bėgti iš ankstesnių kartų, o ir policijos posūkiuose pakankamai. Taip ramiai ir finišavau atnešdamas komandos  lazdelę antras. 

Po finišo dar kiek atsigėriau vandens, sulaukėm pirmų 6 komandų finišų ir fotografų nukeliavom ir stebimo objektyvų padėjom gėlių ant žuvusiųjų Medininkų pasieniečių kapų. 

Dar kiek pabėgiojom ir grįžom į varžybų centrą, kur kitos komandos jau rašė skundus varžybų organizatoriams. Ir viskas dėl nuostatų punkto ,,draudžiama naudotis pagalba iš šalies, trumpinti distanciją.", kadangi kažkas matė, kaip pirmąją finišavusių komandą ,,vedė" dviratininkas. Toks savotiškas analogas kaip ir pernai Nidos bėgime, kai taip pat vilnietę ,,vedė" jos treneris. Keistoka, kai žmonės nors ir stipresni, bet nesilaiko taisyklių ir ne visai garbingai kovoja. Šį kartą jau ir oficialus skundas buvo pasirašytas ne vienos komandos, bet nuo to niekas nepasikeitė. Nenorėjo pyktis organizatoriai su savo kaimynais, nors ir keista, kad organizatoriai iš teisingumo sistemos nesilaiko savo pačių nuostatų..

Apskritai varžybų graži idėja, bet šiemet savotiškas chaosas organizacijoje: klaidinanti info dėl trasos pakeitimų, ilgi ir beprasmiai iš esmės vežiojimai, net neaišku kur net patiems vairuotojams, savo pačių nuostatų nesilaikymas. Kitais metais jau jubiliejinis bėgimas, tikėkimės graži idėja virs ir geru organizavimu.