2021-01-26

Laukinis trail Šiauliai 2020

Taip jau susiklostė, kad po pernykščio bėgimo Rumšiškėse teko kone pusei metų stabdyti bėgimą ir apskritai judėjimą - problemos su koja pasirodė ne tiek rimtos, kiek sunkiai ir net skausmingai gydomos. Per tiek laiko aišku gerokai praradau formą, o pradėjęs bėgioti pirmu kartu matyt kiek persistengiau ar peršalau ir dar mėnuo ,,iškrito" dėl problemų su nugara. Bet po viso to jau ramiau pradėjau bėgioti ir po truputį net į varžybas dairytis. 

Pirmas toks savaitgalis, kai sutapo laisvas savaitgalis darbe ir varžybos teko birželio pabaigai, kur buvo pasirinkimas tarp Elektrėnų ir Šiaulių. Elektrėnuose bėgau ne taip seniai 10km - sunkoka, bet smagi trasa, o Šiauliuose taip vadinamas ,,trail" bėgimas - žinant mano ,,meilę" krosams, tai visai neviliojo, nors ir netoli nuo namų. Bet kai šeštadienis ,,iškrito", teko rinktis pastarąjį. 

Dar galvojau ar bėgti 19km tiesiog ar pasivaržyti 7km trasoje. Pasirinkau šį kartą trumpesnį variantą ir užsiregistravau internetu - startinis mokestis 10 eurų kaip už ,,trail" visai normalus pasirodė, tuo labiau kad paruošti trasas čia nemažai darbo reikia. Po to dar pradėjau domėtis kas tas ,,trail" ir jo ypatumais - internete trasas radau, video pristatymus, organizatorių komentarus apie trasas, trasos ženklinimo ypatumus ir pan. Žodžiu šioje vietoje tikrai pasistengta. 

Atvykau gana laiku, kai dar nebuvo didelių automobilių eilių - padėtį dar kiek apsunkino tai, kad tuo pačiu toje pačioje vietoje vyko ir dviratininkų lenktynės. Bet savanoriai reguliavo eiles, kur kam važiuoti ir statyti mašinas. Taigi prisiparkavęs nukeliavau pasiimti startinio paketo - kiek atstovėjęs eilėje pasiėmiau jį ir po truputį pradėjau apšilinėti. Kiek išbandžiau varžybų trasos pradžią, bet taip ir neradau pirmojo posūkio - na tiek jau to, vis tiek ne vienas bėgsiu, pasiklysiu. Savijauta ne pati geriausia - aišku nemažas jaudulys po pusmečio pertraukos, o ir šiaip po poros mėnesių treniruočių dar tikrai toli kovinė forma. Bet nieko, stojau į startą ir greitai prasidėjo varžybos. Iš pradžių taikiausi į lyderių grupę, kiek geresniam keliui pasirodžius ir į priekį jau veržiausi, kol iš nugaros išgirdom su kitais kolegomis, kad čia reikia sukti. Nieko keisto, kad net apšilimo metu nemačiau to posūkio ir po dienos kitos vėl nerasčiau jo - toks siauras ir nežymus, bet vis tik takelis. Po to ,,pramiegoto" posūkio jau priekyje buvo kiti varžovai, o aš stengiausi neatsilikti, nors sekėsi sunkiai, nes pats takelis buvo minkštos miško dangos ir vis mažiau matėsi iš viso, vis daugiau atsirasdavo krūmų ir pan. Čia netikėtai žiūrėdamas daugiau į varžovų nugaras nei dangą po kojomis pasisukau pėdą. Kone sustojau, vėl kol įsibėgau pirma grupė jau ir nubėgo. Galų gale takelio visai nebeliko, tik plėšytos sukabintos juostos, žyminčios trasą. Bet pagaliau jos baigėsi ir laukė kalnelis. Čia dar kartą nepastebėjau kas po kojomis ir vėl pasisukau pėdą. Į kalną šiaip ne taip įlipau, dar pora varžovų praleidau ir vėl lyg ir bent kuriam laikui pėda problemų nebesudarė. Taip takeliu pribėgom nuvirtusį medį - iš senų laikų, kai dar bėgiojau kliūtis, pabandžiau taip pat peršokti jį, bet keliu kliudžiau greta stovintį. Dar kartą teko ,,stabdyti arklius" ir vėl po truputį ,,įsibėgti". Kadangi lyderių grupė jau gerokai nutolusi buvo, per daug nebesistengiau ,,draskytis" ir ramiai pabaigti varžybas. Prabėgau pro ežero pakrantę, pasukau pro vieškelį, kur laukė maitinimo punktas. Bet kai tik 7km, tai neverta ir stabdytis dėl to. Jau ir pamačiau varžovų priekyje, pradėjau ,,gaudyti", kol netoli posūkio prie ežero užsižiopsojęs vėl užlipau ant šaknies ir vėl kentėjo pėda. Vėl po truputį ,,įsibėgau" ir vingiais vingiais laukė ,,desertas" - visai smagus kalnelis, kur nemaža dalis jau ir pėsčiomis eidavo. ,,Susivalgiau" čia dar vieną varžovą, nusileidau nuo to kalno ir jau pasirodė pažįstamos vietos netoli finišo. Dar prisijungė vienas kolega, galvojau taip ramiai ir finišuosim, bet šis pagreitėjo prieš finišą ir nebegaudžiau - tiesiog nemačiau skirtumo kelintam parbėgti, jei ne prizininkui. Paskui pažiūrėjau - 11-as likau, daugeliui net pirmą kartą varžovų girdėtų pralaimėjęs. 

Po bėgimo dar kiek pabėgiojau ramiai ir nukeliavau apsiprausti greta esančiame ežere. Apžiūrėjau ištinusį kelią, pėda irgi jautėsi dar keletą dienų po varžybų. Žodžiu nuotykių tikrai netrūko per varžybas. Daug nebebuvo ko laukti ir iškeliavau namo, kas šiuo atveju visai netoli.

Apskritai varžybos visai gerai organizuotos - tvarkinga registracija, nemažai informacijos apie trasas, jų žemėlapiai, net video pristatymas, automobilių srautų suvaldymas varžybų centre, pakankamai nemažas startinis paketas. Gal kaip naujokui ,,trail" kiek sunkiau suprasti trasos žymėjimą ir juo sekti be problemų. Šiaip visai smagu sudalyvauti tokiose varžybose, netaikant į prizininkus - daug emocijų, nuotykių trasoje. Aišku ne visiems tinka tokios trasos - kaip ir nuo vaikystės laikų krosuose ,,gaudavau malkų" nuo daugelio ir net visai negirdėtų konkurentų, taip ir dabar niekas nepasikeitė. Bet tam tikriems bėgikams tai visai tinka ir patinka, o ir iš organizacinės pusės visai gerai suorganizuota varžybos pasirodė.

Komentarų nėra: