Savotiška tradicija man paskutiniais metais tapo Nidos 1/2 maratono - puikiai organizuojama bėgimo šventė bene gražiausiame Lietuvos kampelyje. Du viename: varžybos ir turistinė kelionė. Po Vilniaus maratono ir ne itin geros savijautos kelios dienos iki varžybų per daug nesitikėjau iš bėgimo, tuo labiau, kad šiemet, kaip retai būna, susirinko kone visi stipriausi Lietuvos bėgikai.
Šiemet važiavome iš ryto, todėl teko keltis apie 5,20 ir apie 6 išvykom iš Šiaulių Klaipėdos kryptimi. Savotiška tradicija jau tapo rūkai - kelerius metų iš iš eilės važiuojant į šias varžybas vis rūkas. Kiek paklaidžiojau po Klaipėdą ik kelto, Nidoje buvom apie 9,40 ir sumokėję startinį mokestį atsiėmėm numerius.
Apšilimo savijauta visai nebloga, kaip visada prabėgau po Tomo Mano muziejų, pasisukinėjau merių krantine. Pagaliau startas. Iš pat pradžių didelis tempas ir lyderiai nubėgo, visi ,,išsitampė". Iš pradžių dar kiek ,,kabino" rudeniškas šaltukas, bet vėliau jau ir kone karšta pasidarė. Kone 3 ratus bėgom su vienu kolega, tai jis, tai aš patempiam, bet paskui jau vienas pabaigiau, dar kiek pabandęs pagauti priekyje anksčiau pabėgusius varžovus. Šiaip savijauta bėgant visai nebloga, jei neskaityti uždurto šono antrajame rate, bėgimas gana tolygus vertinant tarpinius ratų įveikimus laikus - realiai pagal dabartinį pasiruošimą ne kiek greičiau ir tegalėjau prabėgti. 1,14,12, 7-oji vieta, realiai įvertinus viskas dėsninga.
Po finišo parodęs numerį pasiėmiau gražų ir kokybišką puodelį, varžybų dalyvio suvenyrą ir kiek pabėgiojęs ramiai pradėjau ieškoti, kur čia nusiprausti. Kaip ir pernai nukeliavom iki sporto mokyklos, bet šioji buvo užrakinta, o ant lango kabėjo skelbimas, kad ,,rugsėjo 25 mokykla nedirbs", dar paieškojau rašytinės informacijos stenduose, kiek paklausinėjau kitų dalyvių, šalutinių teisėjų, bet niekur jokios informacijos negavau. Vis dėl to oras buvo pakankamai šiltas ir Kuršių marių vanduo atrodė visai neblogas variantas - tiesa vanduo buvo kiek šaltesnis, nei tikėjomės, bet atsigauti po varžybų visai tinkamas.
Iki apdovanojimo dar buvo laiko, tai kiek pasivaikščiojau po Parnidžio kopas, Nidą. Ne kaskart pasitaiko tokia proga. Per apdovanojimų ceremoniją pasiklausiau koncerto (mano subjektyvia nuomone vokalai visai nesiderino, nors po vieną ir neblogai skambėjo), užkilau ir ant scenos. Pasibaigus kone iš karto išsiruošėm namo. Pakeliui dar sustojom Juodkrantėje, nusipirkom žuvies, kuri beveik dvigubai pigesnė nei Nidoje, kiek pavaikščiojom po Raganų kalną - šiaip tikėjomės paprasto kalno, o čia ištisas skulptūrų parkas. Gerai pataikėm į keltą ir su kiek po 20 parvykom namo - visa kelionė truko apie 12 valandų, pavergę, bet su gerais įspūdžiais. Puikiai organizuotos varžybos ir nuostabi gamta, reginiai.
Apskritai kaip ir visada tvarkingai organizuotos varžybos, gana sunki, bet gera bėgti trasa, puiki nuotaika aplinkui, nuostabus oras. Tiesa šioks toks nesusipratimas su dušais (nemaža dalis atvyko porai dienų, apsigyveno viešbučiuose, tai jiems tikriausiai neiškilo tokių bėdų), bet daugiau kaip nėra ko prikišti organizatoriams.
Kitąmet vėl reikės čia atvykti, gal šį kartą jau ir ne vienas dienai, ne vien varžyboms, o pasidžiaugti ir visa bėgimo švente, kurios renginiai čia trunka beveik visas 3 dienas.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą