Vilniaus naujametinis bėgimas 2010

Žiemą tradiciškai retai dalyvauju varžybose, o ir pats bėgimas daugiau vasaros sportas, todėl startai šaltuoju metu periodu būna kone išimtis. Šiemet, kaip ir pernai ši išimtis - Vilniaus naujametinis bėgimas.
Orai šią žiemą šalti ir snieguoti, o prieš varžybas dar ir lyti pradėjo - prie minusinės temperatūros kone iš karto ledas dėjosi. Dėl to kilo papildomų problemų keliaujant - kiek apsibariau su namiškiais, kurie labai bijojo tokio kelio ir pats važiavimas atrodė kvailas. Bet išvažiavau ryte, kėliausi 5,30, važiavau iki centro autobusu, paskui su kolegomis iki Joniškėlio, o iš ten ir iki Vilniaus. Vairuoti pačiam ir nereikėjo, nors keliais buvo geresni, nei tikėjomės, o orai labai priklausė nuo vietos: jei šiaurės Lietuvoje visą dieną buvo -4, tai Vilniuje jau sniego senius galėjo lipdyti.
Prieš varžybas daug nesitikėjau - visų pirma orai ir darbas trukdo rimtai pasiruošti (pareini po darbo 18 valandą, bėgi prie -10 per sniegą - nei kokybės, nei kiekybės), be to tradiciškai žiemą būna periodų (dažniausiai prieš ir per kūčias), kai ima streikuoti virškinimas. Iš tikro iki pat Ukmergės net nežinojau ką bėgsiu: ar 5km, kur galėčiau būti prizininku, ar 12km (gal net su kalėdų senelio apranga). Vis dėlto nusprendžiau bėgti 12km normaliai - tai gali būti paskutinis naujametinis bėgimas šia trasa, šiais organizatoriais ir tokia emocine būsena: kalbos apie Žalgirio stadiono griovimą dabar labai garsios, kaip ir apie organizatorių pasikeitimą. Atsisakiau kilusios minties bėgti kalėdų senelio kostiumu - nors pagal oficialius nuostatus jais vilkint nereikėtų mokėti startinio 5Lt mokesčio, bet prieš mane besiregistravusiam bėgikui paaiškino, kad jei turi savo kostiumą, tada nemokamai, o jei ne - mokėk tuos pačius 5Lt.
Apšilimo metu savijauta visai nieko buvo, tiksliau nieko neaišku. Atėjo ir starto laikas, vienoje pusėje raudonieji, kitoje bėgikai. Paskui klausinėjo kas žiūrėjo per TV - ar čia visi bėgo su tais kostiumais, gal privaloma buvo jais vilkėti, kad nė vieno bėgiko nesimatė. Nors realiai tų raudonųjų koks 10-20 proc. tebuvo bet tai pavyzdys, kaip reikia kurti įvaizdį, kurti tendencingą, sau palankią informaciją.
Kas šiemet nustebino, kad tie ,,seneliai" startavo ir dar gana ilgokai bėgo gana greitai, matyt tokiu žaidimu ,,užsikrėtė" ir pasportuojantis jaunimas.
Iš starto jau pirmame posūkyje vos negriuvau, nors pati gatvė buvo valyta, bet sugebėjau atrasti ledo ant kampo. Tempas gana greitas, bet ir pačiam bėgosi visai neblogai, gana greitai pripratau prie tempo, prie senokai patirto bėgimo asfaltu, kai kojos nepraslysta, jausmo. Ne taip toli mačiau, kaip nusuko bėgantys 5km ir dar pagalvojau, kad gal reikėjo ir man bandyti juos bėgti, gal vėl kokią taurę būčiau parsinešęs - vėliau pagal rezultatus tai kaip ir pasitvirtino: pagal pernykščius rezultatus būčiau likęs 2-as, nors čia tik laikas ir trasa lyginami: kiek skiriasi oras, trasos būklė, mano paties pasiruošimas. Žodžiu kas būtų, jei būtų...
O trasa bent pirmoje pusėje visai patiko: pora smagių kalnų, mažai posūkių, asfaltas. Bet tai buvo iki nuokalnės, tiksliau jos pabaigos. Baigėsi ji ir prasidėjo ,,buksavimas". Tik pasisukus į nevalytą takelį vienas iš priešininkų, su kuriais bėgau grupelėje pabėgo kelis metrus, kitas jam įkandin. Bandžiau bėgti, ,,kabintis" ir kurį laiką pavyko, kol baigėsi trumpa žvyru kiek pabarstyta atkarpa. Prasidėjo grynas ledas arba leduotos provėžos - tiesiog bėgi, kad negriūtum. Tempas gana smarkiai krito, pulsas irgi, bėgti greičiau norisi, bet negali. Tiesiog slidinėji ant ledo, bėgi nuo takelio link provėžų, ieškai kur geriau ir nerandi. Priešininkai bėga į priekį, iš galo vejasi, kai kas ir lenkia, o tu tik stebi ir keikiesi iš bejėgiškumo. Žinoma orientacininkams džiaugsmas, jie šiaip ar taip įpratę bėgti bekelėmis. Bet šiaip nemaža dalis keikė šią trasos dalį, nors tai gal ir atrakcija, užsitęsusi kone visą antrą trasos pusę.
Po truputį taip priartėjo ir finišas, po ilgo ledo ruožo sekė trumpa asfalto atkarpa, kur iš karto pakilo tempas, bet neilgai ja džiaugiausi: pakilimas link Žalgirio stadiono, o ten sniego košė ir balos. Ir dar posūkiai tokiomis sąlygomis. Pats Žalgirio stadionas irgi tik dėl vaizdo apvalytas, provėžos ir tai snieguotos. Bet pagaliau finišas, daugiau niekas nebepagavo iš galo, kaip nuo 7km bėgau 7-as, taip ir atbėgau. Net pats nustebau tokiu pasirodymu: lyg ir kilometražas sumažėjo ir intensyvumas ne toks jau didelis, bet bėgosi. Nors kiek kyla klausimų, ar tikrai ten yra tie 12km.
Po finišo buvo arbatos, atidavus numerį gavau ir maišelį, kuriame buvo kalendorėlis, bukletas apie bėgimą, reklaminė brošiūra ir tradicinis tepaliuko nuo skausmo maišelis, kurį kiekvienose varžybose deda vieni iš organizatorių - tie patys, kurie pagal kalbas organizuos kitąmet naujametinį bėgimą.
Apskritai nuo pernai metų mažai kas ir pasikeitė: pakankamai skurdus bėgimas, bet kaip sostinėje, tai trečiarūšiai renginiai būna geriau išreklamuoti, nei geriausi provincijoje. O čia dar seneliai, iš viso puiki reklama. Bet bėgimas skurdus daugiau dėl pačio Žalgirio stadiono: griūvantis pilkas statinys, šalti persirengimo kambariai, kokius 20 metų neremontuoti dušai... Pats bėgimas visai smagus, trasa įdomi, jei nebūtų ledo ruožo, būtų visai gerai. Žinoma pirma Kalėdų diena, o ir kelių sąlygos kiek sumažino dalyvių skaičių. Bet šiaip visai neblogas bėgimo renginys, daugiau skirta mėgėjams, tuo labiau, kad ir prizai ne itin dideli.
Toks šis bėgimas šiemet. Kiti metai, kiti ratai - tik įdomu, kas ir kaip keisis, ar iš viso bus, kas bus ir t.t.