Graužikai - Kelmė 2010

Tradicija kasmet dalyvauti šiame bėgime nepažeista ir šiemet, apskritai nesu praleidęs nė karto nuo jo atkūrimo 1998-aisais, taigi šis bėgimas jau buvo 13-asis. Kaip visada oras nebūna pats maloniausias - nors šiemet kone visi rudens bėgimai nepagailėjo puikaus oro, bet čia priešingai: tikras ruduo, stiprus vėjas (iš pradžių daugiau pavėjui, o likus 2,5km šoninis), šlapia, nors ir nebelijo.
Savijauta prieš bėgimą nebuvo pati geriausia: jau jautėsi 5-asis iš eilės (būtų ir 7-asis, jei nebūčiau praleidęs bėgimo Šiauliuose po maratono) varžybų savaitgalis, bendras nuovargis, nedavė ramybės ir achilas.
Atvykome į vietą kiek prieš 11.00, bet nieko nebuvo, niekas nieko nežinojo, nors skelbimas, kad bėgimas vyks, kabėjo. Pasirodė ir organizatoriai, užsiregistravome ir laukėme, kada išveš į starto vietą. Su informacijos sklaida, reklama tikrai yra kur tobulėti: apie bėgimą susižinojom kone ,,iš lūpų į lūpas", aiškaus reglamento kada registracija, išvežimas į starto vietą sunku buvo rasti, o ir viena distancija (8,2km) vaikams (kurie dažniausiai ir sudaro pagrindinę dalyvių masę) ilgoka. Gal dėl to, gal dėl rudeniškų orų, bet dalyvių susirinko nedaug: vietiniai, keletas šiauliečių ir svečiai iš Vilkaviškio.
Kadangi nuvežus į starto vietą laiko daug nebelieka, apšilimą darėme dar prieš išvežimą. Savijauta nebuvo pati geriausia: nors ir gana lengvai kojos kilo, bet pulsas jau aukštas buvo. Pasidarėm mankštą, nuvežė į startą, dar kiek prasibėgau, pagreitėjau ir startas.
Iš pat pradžių tempas didelis - pavėjui ir dar nemaža dalis į pakalnę - pirmas km per 3,02, labai greitai kaip man su tokiu pasiruošimu, o vienas jau nubėgęs gana tolokai. Po pirmo km nubėgo dar du ir likau vienas. Tempas krito, nors ir priekyje savotiška ,,armonika" vyko: pabėgo, pagavo, vėl pabėgo ir išsibarstė ir jie po vieną. Mačiau, kad vienas jų sunkokai jau bėga, kiek pavijau, bet paskui toks pats atstumas ir laikėsi iki pat finišo ir atbėgau 4-as. Savotiškai bjauri būsena, kai nori, o greičiau negali. Nepasakyčiau, kad būčiau ,,miręs", gal net atvirkščiai, kiek pasitaupiau, o gal tiesiog pasijautė tas varžybų grafikas. Bet kuriuo atveju sezonas jau baigtas ir dabar reikės kiek pailsėti ir paskui vėl kibti į darbus, ruoštis naujam sezonui.
Apskritai varžybos gana kuklios, kuklus ir dalyvių skaičius, nors reikia pripažinti, kad šiemet tikriausiai mažiausiai chaoso ir neigiamų emocijų jų rengime. Net keista, kaip taip greitai ,,susisuko" iki apdovanojimų: prabėgome, keletą minučių pasikalbėjome, apsirengėme, pabėgiojome apie 15 minučių ramiai ir sugebėjome pavėluoti į apdovanojimus. Tradicinis kuklus vietinis (su retomis išimtimis) bėgimas, nors po truputį ir nykstantis.