10-oji gintarinė jūrmylė

Rudens varžybų maratonas tęsiasi ir šį savaitgalį persikėlė į Klaipėdą, tradicinė bėgimą ,,Gintarinė jūrmylė". Kaip ir kasmet nuvykau ten ir šiemet - praleidau tik patį pirmąjį bėgimą, kuriame ir dalyvavo tik klaipėdiečiai.
Šiemet pirmą kartą čia važiavau su savo mašina, vežiau kitus bėgikus. Šį kartą Klaipėdoje jau nebeklaidžiojau iki kelto, atsiminiau kelią, kurį važiavau prieš kelias savaites pakeliui į Nidą. Kaip varžybų dalyviams nereikėjo mokėti už keltą, važiuojant į Nidą - ekologinio mokesčio, sąlygos atvykti ir sumažinti kelionės kaštus padarytos kiek įmanoma geresnės.
Atvykę į starto vietą pasiėmėm numerius iš trenerio, kuris jau ten buvo nuvykęs anksčiau ir gana greitai jau reikėjo eiti daryti apšilimo. Oras buvo labai gražus, saulėta ir rudeniškai šilta. Jau kelias varžybas vis galvoju, kad reikės kiek storesnės aprangos, bet vis dar užtenka ir trumpos.
Užsiregistravau, pasidėjau nusirengęs daiktus į mašiną, starte dar nuo numerio nuplėšė lapelį su pavarde, matyt sutikrino ar visi į startą atvyko, kad ne kur iš krūmų vidurį trasos iššoktų.
Pagaliau startas ir visi šovė į priekį. Tradiciškai čia startas būna gana greitas ir bėgikai išsiskalbė į grupeles: priekyje lyderių grupelė, vėliau dar viena. Besileidžiant miško takeliu dar pora varžovų aplenkė ir prasidėjo gana ilga kalnuota tiesioji, kur jau ir aš pradėjau ,,gaudyti" pabėgusius iš starto. Po to sekė bėgimas paplūdimio smėliu, kur pirmą ratą dar pabandžiau bėgti arčiau jūros, nes ten smėlis ne toks klampus, bet iš to nieko nelaimėjau, gal net pralošiau. Pakilimas į kopas, nusileidimas laiptais ir įkalnė betoniniais blokais, po kurios sekė vingiuotas miško takelis. Gal dėl trumparegystės, gal dėl silpnų kojų (ypač dabar, kai gydausi achilų uždegimą), bet čia praradau kone daugiausiai visoje trasoje ir labai nudžiugau, kai ši atkarpa baigėsi ir prasidėjo kilimas plentu. Kiek pagreitėjau, prisivijo vienas kolega ir ėmėm bėgti kartu. Aš daugiau tempiau plentu, jis miško takeliais ir smėliu, taip kartu ir finišavome. Abu ratai gana vienodu tempu, nors savijauta bėgant ir nebuvo gera (matyt turėjo įtakos vakarykštė labai užimta diena: vizitai pas gydytojus, VMI, auto remontas o be to ir trasa visiškai ,,ne mano").
Po finišo gavau marškinėlius, tiesa L dydžio, reiktų priaugti ,,autoriteto" kad tiktų, bet kai nemokamai tai ir bambėti nėra ko. Kiek teko paieškoti trenerio, kuriam padaviau raktus nuo mašinos prieš startą ir paskui kiek apsirengęs dar kiek pabėgiojau. Po to nuėjau ieškoti kur čia nusiprausti, bet atėjus prie dušų, kur buvo pernai, radau tik keletą kitų bėgikų ir užrakintas duris. Jie irgi atėjo nusiprausti, kaip patys sakė ,,buvo atrakinta prieš varžybas, dabar kažkas užrakino". Niekas iš gretimų teisėjų nieko nežinojo, tai teko net nežinau ar visai legaliai leistis į rūsį, kur buvo keletas kriauklių ir po šaltu vandeniu nors šiek tiek apsiprausti. Po to pastovėjęs eilėje pasiėmiau grikių košės ir arbatos kiek pasistiprinti po varžybų.
Kiek pasivaikščiojau po Smiltynę su mintimi ateiti pažiūrėti 1 jūrmylę, bet kiek pavėlavau ar tai juos kiek anksčiau išleido.
Po varžybų dar nukeliavom į jūrų muziejų, kas buvo kiek įdomiau už delfinariumą, kuris kasmet būdavo (gal dėl to ir įdomiau, kad žymiai rečiau). Išvažiavom namų link, bet prie kelto dar teko gerokai palaukti - daug mašinų, kas iš varžybų, kas šiaip, bet patekome tik į trečią keltą.
Apskritai kaip visada ,,Gintarinė jūrmylė" aukštas lygis, nors šiokių tokių minusėlių galima rasti. Nors ir jubiliejinis bėgimas, bet iš tikrųjų sunku rasti kažką tokio, kas tai pabrėžtų, kas iškeltų šių metų bėgimą iš prieš tai buvusiųjų. Iš esmės viskas, ko reikia profesionaliam varžybų organizavimui: įdomi trasa, atminimo dovanos, maistas po varžybų, operatyvus teisėjų darbas ir viskas nemokamai, jei laiku užsiregistruoji. Daugiau tokių bėgimų ir bėgiojančiųjų turėtų atsirasti daugiau, o iš kiekybės gali atsirasti ir kokybė - na bent jau tikimybė didesnė.