Kleboniškių ruduo 2010

Dar vienas savaitgalis, dar vienos varžybos, šį kartą Kaunas. Ilgokai derinomės kaip važiuoti: ar su savo mašina, ar su kitais bėgikais, galų gale visi tilpom į vieną mikroautobusą. Iš vakaro susitarėm kada išvažiuojam, kaip ir viskas gerai, bet ryte pabudau ir kažkaip galvoju, kad jau vėloka, tokiu laiku jau žadėjau išvažiuoti, jei pats būčiau vairavęs. Parašiau sms kolegai, nuvykau sutartu laiku ir ten viskas paaiškėjo: kiek nenusižiūrėjom, kad startas 11.00, o ne 12.00, dėl ko jau visa kelionė į Kauną tapo savotiškomis lenktynėmis su laiku. Atvykom 10.30, greitai užsiregistravom, dar spėjau kiek pabėgioti, trumpa mankšta, keli pagreitėjimas ir startas.
Oras gražus, švietė saulė, nors jau vėsoka, netoli 0, tai pirmą kartą šiemet teko ir ilgąją aprangą vilktis. Dar apšilimo metu į šaknis miške kiek kryptelėjau koją, todėl nusiteikiau panašiems atvejams ir per varžybas.
Pats startas vertas atskiro aprašymo: išsirikiavom starte, linijos nerasta, kelio taip pat nesimato, tik pagal išsirikiavusiųjų kryptį galima spręsti, kur reikės bėgti. Priekyje medžiai, medinis stalas ir suolai, gauti perpjovus medį išilgai. Kiek paaiškino trasą ir pagaliau davė startą. Visiems kartu: vaikams, bėgantiems 2,5km, ir 5km bei 10km dalyviams. Tokia grūstis starte.
Ir pataikyk man tiesiai ant to suolo, ko lyg ir saugojausi. Užšokau ant jo, jis pakrypo, bet išsilaikiau ant kojų. Priekyje medžiai, pro kuriuos reikėjo kažkaip pramanevruoti. Po kelių šimtų metrų po starto bėgau koks 20-as, bet palaipsniui pradėjau ,,gaudyti" lyderius.
Miško takeliai, daug kur minkštokas smėlis, vėliau trumpa asfalto atkarpėlė ir vėl miško takelis su trumpais pakilimais-nusileidimais. Pakeliui dar matyti medžių išvartos, ir prabėgimas per nuvirtusį medį, šuolis per balą ir posūkis į šiokį tokį kalnelį per šaknis ir smėlį, nusileidimas ir posūkis į kitą ratą. Vėl 4 ratai: Vilnius, Nida, Pakruojis, Kaunas - savotiška tradicija ar norma tai jau tampa.
Po startinio lyderių paleidimo po pirmojo rato juos pasivijau, o antrame vienas iš jų pagreitino bėgimą ir stengiausi per toli nepaleisti, nes maniau, kad šis bėga taip pat 10km. Per šį ratą pabėgau nuo gale bėgančiųjų ir paleidęs lyderį likau vienas. Pradėjęs 3-ią ratą žiūriu, kad nebėra pirmojo, pasirodo šis bėgo 5km. Ką gi jei jau vienas bėgu priekyje, tai reikia taip ir tęsti. Įveikiau trečiąjį ratą, paskutiniajame dar kiek padidinau tempą ir finišavau pirmas. ne itin dažnas atvejas, tai žinoma džiugus :)
Po varžybų kiek pabėgiojom ramiai ir ėmė laukti apdovanojimų, o tai užtruko. Oras gražus, nors ir šaltokas, tai teko ieškoti saulės. Pagaliau ir apdovanojimai: medalis ir už bendrą įskaitą taurė, vaikams dar berods ir diplomai kliuvo.
Apskritai puikiai jautėsi, kad šios varžybos ilgą laiką buvo vietinis Kauno mėgėjų renginys ir atvykus didesniam būriui dalyvių iškilo ir problemų, pradedant starto procedūra baigiant apdovanojimų užtęsimu. Taip pat ne vienas po varžybų vaikščiojo su išsuktomis kojomis, kurios, ypač silpnesnių achilų savininkų, puikiai krypo ant Kleboniškio miško medžių šaknų. Pati trasa nėra nuobodi, tikras krosas, kurių šiaip ne itin mėgstu, bet kiek paįvairinimui visai geras variantas.