2013-06-14

I-asis Kauno maratonas

Šiemet kaip reta užderėjo maratonų derlius, gerai pasaičiavus Lietuvos teritorijoje jau ir 9 galima suskaičiuoti, vienas iš naujų, atsiradusiųjų tik šiemet - Kauno maratonas. Prieš sezoną jau buvau nusprendęs, kad šiemet viso maratono nebėgsiu: tiesiog prabėgti nebėra prasmės, o kažkokiam rezultatui pasiekti irgi sunkiai pavyktų, dėl to teko apsiriboti 1/2 maratono. Iš pradžių dar svarsčiau kurį rinktis pavasario bėgimuose, bet traumos, drabo grafikas ir tiesiog elementarus paskaičiavimas atvedė būtent į Kauną birželio mėnesį. Bene pirmas kartas, kai tokiu metu bėgu tokią ilgą distanciją - anksčiau dar ruošdavausi specialiai stadiono sezonui, o ten greičiai gerokai didesni, kiek kitoks ir pasiruošimas.
Kodėl pasirinkau būtent šias varžybos iš kelių pusmaratonių pavasarį? Atmetimo būdu: pusmaratonis Kaune balandžio mėnesį labai jau nerimtas atrodė, trasa keičiama kelis kartus, o varžybų dieną dar kita pasidarė, o ir sukti 4 ratus Ąžuolyno parko takeliais ne itin įdomus užsiėmimas, ypač kai antrame rate jau prasideda ,,pėstininkų valgymas" ratu ir kai dar tokia siauri takeliai praktiškai neišvengiami stabdymaisi, o kartais ir pasistumdymai. Dėl tos pačios priežasteis nežavėjo ir Trakų pusmaratonio trasa, be to gana sunki fiziškai trasa su daug posūkių, bėgimo danga bėgti taip pat ne itin tinkama, o be to paskaičiavus varžybų kaštus (vien kelionė ir startinis mokestis) jie išėjo kone dvigubai didesni nei Kaune birželį. Tiesa čia buvo LT čempionatas, bet po traumos balandžio pabaigoje forma labai ne kokia buvo, taigi natūraliai teko atmesti. Savotiškai norėjosi sudalyvauti Vilniuje gegužės pabaigoje, bet labai paprastai išsisprendė problema - tiesiog darbo diena man. Druskininkai? Kone visi minusai: trasa nevykusi, organizacija panaši (kiek teko girdėti vėl gausybė pasiklydusiųjų), kaina didelė, kelionė ilga - populiarumu bėgimas ir nepasižymėjo, šiek tiek pagelbėjo kone desperatiškas manevras pritraukti dalyvius paskutinėmis savaitėmis, kai startiniai mokesčiai buvo sumažinti pora kartų iki 20Lt bet kuriai rungčiai.
Kauno maratonas pasirodė patrauklus savo trasa (bent žemėlapyje atrodė tikrai greita ir tinkama bėgti), mažais startiniais mokesčiais, o ir keliauti patogu, kone Lietuvos centras.
Taigi atvykau į Kauną iš vakaro, būtų buvę gerai atsiimti numerius, bet deja tai galėjo tik iki 18.00, taigi teko tuo pasirūpinti varžybų dieną. Kiek anksčiau atvykau, tai eilių dar nebuvo. Kone standartinė komplektacija: numeris, ,,grafkės", pora reklamų ir kvietimas į sporto klubą - gerai, kai ir mano mieste yra tas klubas, reikia ir tai išbandyti, nors apie tokius ar panašius sporto klubus esu skeptiškos nuomonės.
Kiek pavaikščiojus po salą ir vėl grįžus prie registracijos vietos jau matėsi visai netrumpos eilės - gal dėl to, kad vienai rungčiai tebuvo po vieną registratorių, kuriam natūraliais sunku buvo spėti.
Kitos eilės rikiavosi prie tualetų, šių tebuvo šeši, o eilė nemaža - gerai, kad šalia akropolis, nors tikriausiai buvo ir tokių, kurie rado ir gamtos prieglobstį.
Oras varžybų dieną pasitaikė kone idealus bėgimui: apsiniaukę, vėsu (gal net šaltoka vietomis), kartkartėmis ir lietus atgaivindavo.
Kaip jau minėjau trasa pasirodė tinkama bėgimui - apskritai sudaryta taip, kad ir bėgikams būtų bėgti ir eismo transportui netrukdytų. Startas prie arenos, prabėgus tiltą posūkis link senamiesčio ir atitverta siaurėjančia gatvės dalimi iki Vytauto Didžiojo tilto. Čia vėl atitvėrimas nuo eismo apie 1,5-2 metrus gatvėje, nors dalis ar dėl savo gudrumo ar per klaidą išlindo į pėsčiųjų taką. Prabėgus tiltą savotiška kilpa ir vėl atgal tuo pačiu tiltu tik kita puse, o čiam pasibaigus posūkis į senamiestį. O kur senamiestis, ten paprastai ir grįsti akmenys, daugelio bėgikų nemėgstama dalis, ypač šlapiu oru. Čia vienas didelis netikėtumas: klipos prie rotušės. Žemėlapyje labai gražiai tiesiai pavaizduota trasa, o realybėje zigzagai - matyt pritrūko poros metrų iki pilnos distancijos, tai ir pridarė kilpų. Kiek pademonstravus slalomo įgūdžius išbėgimas į Santakos parko takelį, po kurio viena labiausiai keikiamų vietų: akmeninis grįstas gana staigus nusileidimas prie Vytauto bažnyčios. Taip ir žiūri, kaip čia kokios kojos neišsisukti ar neišsitėkšti ant kietų akmenų. Po šios trumpos atkarpos ilga tiesioji Nemuno krantine, kurio pabaigai tikriausiai didžiausias pakilimas trasoje. Posūkis ir vėl plentas, posūkis link arenos. Bėgant pirmą ratą kiek keistoka situacija: bėgam kaip atitverta ir kelias baigiasi - teko šokti per ištemptas juostas, matyt kažkas kažką pavėlavo, pamiršo pertverti ar tiesiog ne taip užtvėrė. Po tilto kita labiausiai keikiama trasos dalis - akmeninis grįstas kelias arenos teritorijoje, net keista kad jsi taip staigiai ir stipriai sumažina tempą ir atima tiek daug papildomų jėgų. Po šios atkarpos trumpa žvyrkelio atkarpa ir vienas ratas įveiktas, 10,5km.
Apšilimas, šioks toks brovimasis į starto rikiuotės priekį, nors kiti dalyviai maloniai praleido. Pagaliau startas ir reklaminio manekeno vedami visi pajudėjo. Pirmi km gana greiti, paskui prisivijo pora tiesioginių konkurentų ir prisijungiau prie jų. Tempas nebuvo labai greitai, bet su tokiu pasiruošimo man ir tiek užteko. Antro rato pradžioje iš visos grupelės likom dviese, o likus 1,5-2km likau ir vienas - tiesiog kiek pagreitėjus priešininkui atsilikau ir per daug ,,nebemiriau" bandydamas ,,įsikabinti". Finišavau antroje vietoje, laikas prastokas, bet koks pasiruošimas, toks ir rezultatas, iš tikrųjų tiek ir prognozavau sau prieš varžybas.
Po finišo dar gerą minutę aiškinosi savanoriai ar teikti ir kokį teikti medalį man už pabaigimą - ką gi gavau pagaliau: ne maksimos linijos lygio medalis, gana įdomus ir sunkus, nors neaišku ar nuo prakaito, dėl kitų kenksmingų salygų ar tiesiog kažkokio broko vietomis tarsi aprūdijęs ir apipelijęs. Bent kol kas dėl to pas mane izoliuotas nuo kitų medalių - kad ,,neapkrėstų" jų. Iškart po finišo dar prieįjo žurnalistas ir pakvietė interviu. Pakeliui dar pasiėmiau atsigerti vandens, šalia gulėjo ir bananai, obuoliai, bet pagalvojau vėliau pasiimsiu - deja, po pokalbių ir lengvo bėgimo 10 min. nė kvapo jų nebeliko.
Kadangi po varžybų skubėjau į darbą, apsikalbėjau su organizatorių atstovais dėl apdovanojimų, tai pažadėjo atsiųsti paštu. Vėliau dar susirašiau, tai per pora žmonių vis tik pasiekė prizas mane. Džiugu, kad šie organizatoriai, priešingai nei rudeninio bėgimo Kaune (šie ir raštu pažadėjo atsiųsti apdovanojimą, bet kaip nėr taip nėr, matyt ir nebebus), laikosi savo žodžio. Tiesa norint ,,prisikabinti" ir prie jų galima būtų: pagal oficialias taisykles numatyti apdovanojimai amžiaus grupių nugalėtojams ir prizininkams, o prie apdovanojimų skilties (kuria pasirodo ir vadovautasi) tik amžiaus grupių nugalėtojams.
Apskritai varžybos paliko gana dviprasmišką įspūdį, nors pati trasa žymiai geresnė nei Vilniuje (n ors čia sunku kalbėti apskritai - kasmet ten vis nauja trasa) ir organizacija didelių trūkumų neturėjo, bet gal po bėgimo Klaipėdoje, gal dėl blogo oro, o gal iš tiesų savotiškai tuščias pasirodė: vos ne išmiręs Kaunas, tik kiek žmonių prie arenos tiltų, fotografai senamiestyje ir reti savanoriai trasoje. Bet apskritai kaip pirmam kartui bėgimas vykęs: ir dalyvių nemažai ir didelių organizacinių klaidų nebuvo.

Komentarų nėra: