Lietuvos čempionatas 2013

Iš tikro neplanavau dalyvauti Lietuvos vasaros lengvosios atletikos čempionate - pernai miesto sporto mokykla ar treneriai nepasivargino (užmiršo ar ,,užmiršo") užregistruoti ir įtraukti į komandinę paraišką, federacija likus kone porai dienų iki varžybų sukeitė rungtis dienomis ir tam kam ruošiausi išėjo mano darbo dieną, o ir šiaip pasiruošimas nebebuvo toks sklandus ir geras, dėl ko ir pati forma atitinkama. Visa tai susidėjo į mintis kiek pakeisti bėgiojimo prioritetus, tačiau šiemet pasitaikė reta galimybė sudalyvauti varžybose stadione. Pagal išankstinį planą LT čempionatas turėjo vykti Vilniuje, tačiau tradiciškai stadiono renovacija vėlavo, dėl ko reikėjo ieškoti kitos vietos - tradicinis Dariaus ir Girėno stadionas buvo užimtas Europos jaunimo futbolo čempionato, o iš visų kitų stadionų dėl kažkokių priežasčių tinkamiausias pasirodė būtent mano gimtųjų Šiaulių. Taigi likus maždaug mėnesiui iki čempionato pradėjo kilti minčių jame sudalyvauti, tuo labiau kad kliūtininkai šiemet tikrai nežibėjo - tik 3 žmonės sugebėjo ,,išlipti" iš 10 minučių, kas ir su mano treniruotėmis buvo man įmanoma. Per tą likusį laiką pora kartų pašokinėjau per barjerą, pora tempinukų per kliūtis subėgau, prieš varžybas užsimoviau po poros metų pertraukos startukus ir praktiškai visas pasiruošimas.
Registracija irgi įdomi - jau galvojau pats siųsti atskirą paraišką, bet paskambino kolega tartis dėl estafetės Medininkuose, taip pusiau juokais dėl LT čempionato užklausė, taip ir sutarėm kad užregistruos į čempionatą.
Keistas dalykas - prieš varžybas plentu jaudulio praktiškai nėra, o štai tik reikia bėgti stadione iš karto širdis į užkulnius nukrenta. Taip ir šį kartą. Dar keistesnis dalykas mažas dalyvių skaičius - kliūtiniame bėgime registruoti 5, 5000m - 6, 1500m - 9 dalyviai, o dar ne taip seniai prisimenu laikus, kai šie skaičiai kone tris kartus didesni būdavo... Į startą stojom 4, vienas iš registruotųjų neatvyko į varžybas. Prieš pora (na tiksliau prieš kokius 5 - 7, šiuo metu ir čia bėgiojančiųjų badmetis) metų ir Šiaulių čempionate daugiau dalyvių būdavo. Ir kone viskas aišku prieš startą: pora žmonių su kuriais net savo formos piku ne varžovas jiems. Taip nuo pat starto ir išsiskirstėm: du priekyje, aš atsilikau iš karto, o nuo manęs po poros ratų irgi ėmė atsilikinėti. Kliūtys įdomi, nors ir sunki rungtis. Po 1-1,5km pajutau, dėl ko ji tokia sunki, kai kojos ėmė linkti ir tempas kristi, bet labai didelio ,,sėdimo" nebuvo, iš galo niekas ,,nespirgino", priekyje irgi gana tolokai artimiausias varžovas, tai per daug ir ,,nemiriau". Taip gana ramiai ir atbėgau 3-ias, kiek pasistengęs galėjau ,,išlipti" ir iš tų 10 minučių, bet pritrūko motyvacijos.
Po varžybų lėtai bėgiojant pasigirdo informacija, kad pirmasis finišavęs diskvalifikuojamas dėl taisyklių pažeidimo - Lietuvos čempionate negalima bėgti su kitos valstybės (šiuo atveju Kenijos) apranga, taigi pakilau į antrąją vietą. Tiesa čia ir prasidėjo ,,linksmybės".
Pasikvetė į apdovanojimus, išrikiavo ir paskutiniu momentu kliūtininkus išvarė lauk - paduota apeliacija dėl tos diskvalifikacijos, kitas padovanojimas po 30 min. Kantriai laukėm, bet ir čia nieko naujo neįvyko. Paskui pasiklausėm teisėjų - šiandien tikrai neapdovanosim. Paskui daugiau iš spaudos sužinojau, kad kažkada per posėdį šis klausimas bus svarstomas atskirai - taigi nors ir spaudoje ir oficialiuose rezultatuose oficialiai esu antras, realiai neaišku kaip ir kada visa tai baigsis ir ar apskritai kada nors sulauksiu apdovanojimo. Na ne pirmas kartas būtų - vienas raštu pažadėtas apdovanojimas iš a la prestižinio bėgimo keliauja paštu jau nuo rudens.
Apskritai varžybos stadione tradiciškai niekuo ypatingu nepasižymi - tiesiog duotas startas laiku, konkreti distancija ir tiesiog varžybos dėl vietų, dėl laiko. Keistas tik dalykas, kai Lietuvos čempionate varžosi tiek mažai dalyvių bėgimuose - iš esmės lietuviai yra stajerių tauta, bet bėgiojančiųjų pastaraisiais metais labai sumažėjo. Bet čia jau kita, labai plati tema. O pats čempionatas vyko, ir įvyko pirmą kartą Šiauliuose, bet keista, kad tokia proga visai nebuvo jokios reklamos mieste, jokios informacijos per spaudą, internetą (ŠLAM tinklapis apskritai ,,miręs") - toks senoviškas informavimo būdas pora eilučių laikraštyje mažu šriftu prie visų renginių kažin ar sukvies žmones. Todėl ir žiūrovai tradiciškai tik dalyvaujantys, jų draugai, giminės ar labai artimi lengvajai atletikai. Tik įdomu, ar kam rūpi siekti daugiau šioje srityje?..