Aplink Triškonis 2015

Dar vianas laisvas savaitgalis ir pasirinkimo galimybė kur važiuoti į varžybas: Vaškuose 12km, dar nebandytas bėgimas Latvijoje 11,6km, estafetė Triškonyse po 3km, o kitą dieną dar ir 31km bėgimas miško takais Bubiuose, 10km nuo Šiaulių. Į pirmąjį ne itin traukė - jau pernai ten buvau, Latvija šį kartą tolokai - į vieną pusę 250km, priešingai Bubiai - visai arti, bet 31km ir dar miškais ypač tokiu oru ne itin viliojo. Taip dar mąsčiau, bet penktadienį vakarop atsirado ir estafetės komanda, taigi keliavom irgi netoli, Pakruojo rajone.
Atvykom gal kiek ir pavėlavę - prie pagrindinės sankryžos kaimelyje kaip ir varžybų atidarymas ar šiaip kažkas panašaus vyko. Bet greitai sutikom pažįstamų ir nuvažiavom iki registracijos vietos - kaimelis nedidelis, apie 250 gyventojų, rasti ne itin sunku.
Pasiėmėm numerius - specialiai varžyboms padarytus, kuriuos po to reikėjo grąžinti - ir gana greitai pradėjom apšilinėti, kaip kam reikėjo pagal savo etapus. Apšilimui sugalvojau apibėgti trasą - 3km, visai normaliai tokiu karštu oru. Startas asfaltuoje miestelio gatvėje, po to posūkis ir kiek pabėgus tarsi pro gamyklos ar fermos kiemą prabėgi, po ko ir baigiasi plentas - prasideda senas geras vieškelis. Dar pasisukus visai karšta pasidarė: laukai, medžių nėra, debesų danguje taip pat, minimalus vėjas ir tas pavėjui pučia. Įveikus šia atkarpą pora posūkių ir dviračių takeliu palei pagrindinį plentą nubėgama iki sankryžos, kur sukama į miestelio gatvę. Dar pora posūkių ir pabaigoje pora šimtų metrų vieškelio bei stadiono ratas. Trasa visai gerai sužymėta - vėliavėlių prismaigstyta, klaidesniuose posūkiuose ir vėliavos didelės.
Komandų nedaug susirinko, tik 6 - aišku čia ne Vilniaus apylinkės, mažai žmonių aplinkui, o iš toliau ne kažkas irgi norės važiuoti. Bėgau antru etapu, laukiau kolegos ir kažkaip ilgokai neatbėgo kaip 3km, bet pagaliau sulaukiau ir pajudėjau. Jau atnešė lazdelę gana toli pabėgęs, tai kone visą trasą kovojau su savimi, karščiu ir kartas nuo karto kelią rodančiu dviratininku, kuris ne visai tolygiai važiavo, kartais vos ne lenkti norėjosi, kartais toli priekyje važiavo. Atbėgau iki finišo, žiūriu ir mano laikas ,,ne super" - matyt ir karštis davė savo ir trasa kiek ilgesnė nei 3km.
Po finišo kiek atsigėriau vandens, kuriuo buvo pasirūpinę organizatoriai ir ramiai dar pabėgiojau. Sulaukėm kol atbėgs visos komandos ir ėmėm laukti apdovanojimų. Komandinė taurė, diplomas ir kiekvienam diplomas su medaliu. Dar kiek palaukėm ir atvežė žirnių košės, mineralinio vandens. Kiek pasistiprinę dar prasukom pro Naisius, ten apsiprausėme ežerėlyje greta statomos (tiksliau pilamos) Baltų arenos.
Apskritai savotiškai gal ir įdomios varžybos, ypač jei būtų daugiau komandų. Gana tvarkingai organizuotos, nors čia gali pajusti laiko tėkmės skirtumus: jei miestuose įpratę viską operatyviai ir greitai, čia tarsi sulėtintai, ramiai. Žinoma vasara, toks vos ne Lietuvos pakraštys, toli nuo didesnių miestų - daug dalyvių sunku tikėtis, ypač estafetės formatu. Bet kaip kaimo sporto šventė visai gerai.