Nidos 1/2 maratono 2015

Tikriausiai nemaža dalis bėgikų būtent šį renginį laiko jei ne geriausiu, tai vienu geriausiu Lietuvoje, todėl ir man čia kasmet sudalyvauti būna malonu. Tiesa šį kartą jau senokai prieš tai žinojau, kad viso nuotolio nebėgsiu - ir pasiruošimas šiemet silpnesnis ir dar į Lietuvą būsiu grįžęs tik pora dienų po poros savaičių kelionės, kur daugiau važinėsiu, vaikščiosiu ir turistausiu, o ne bėgiosiu. Taigi šį kartą apsiribojau pačiu trumpiausiu nuotoliu - 5,5km. Distancija man ne visai įprasta, nors šiemet visi metai kone bandymų poligonas tiek distancijų, tiek trasų pasirinkime.
Užsiregistravau gana anksti internetu - sistema gana įprasta, tuo labiau kad po pernykščių įvykių ir tvarka šioje vietoje sugriežtinta.
Šį kartą į Nidą keliavau iš ryto - orai ne patys geriausi, bet kuo toliau, tuo geriau. Tradiciškai varžybų organizatoriai suderina dėl ekologinio mokesčio varžybų dalyviams - neišimtis ir šie metai. Atvykau kiek anksčiau ir pasiėmiau numerį, kurį jau buvo paėmę mano artimieji. Taip pat ir skarelę - juostą - šaliką ir apskritai daugiafunkcinį apdarą, ar kaip tai pavadinti.
Pagal išankstinę programą turėjo būti startas visiems bendras, bet kadangi šiemet labai daug dalyvių užsiregistravo 5,5km, tai juos atskyrė ir startą nukėlė. Iš tikrųjų ir aš nustebau, kad daugiau nei 150 dalyvių šioje distancijoje, kai ankstesniais metais ir 30 kažin ar būdavo. Taigi iki starto turėjau dar nemažai laiko - pasiėmiau savo fotoaparatą ir atsisėdęs papaveikslavau dalyvius ir stebėjau iš šono tai, kur pats paprastai būdavau - keistokas jausmas iš tikro.
Pagaliau atėjo ir mano eilė pajudėti - prabėgau apšilimą ir stojau į startą. Oras kone idealus rudens bėgimui, savijauta ne visai, bet viskas kaip visada paaiškėja išbėgus į trasą. Po starto minia visai ne maža pajudėjo, bet pavyko neblogai išlįsti ir pradėjau ,,vesti" - tokiuose nuotoliuose neretai ,,išlenda" kiek kitokių priešininkų, jaunesnių, dar nematytų. Šį kartą irgi panašiai buvo: iš karto ,,prisikabino" keletas, tiesa gana greitai ir ,,atsikabino", išskyrus vieną. Bet taip tempiau, tempiau ir galų gale prie paskutinio posūkio pajutau, kaip šio nebelieka prie mano nugaros. Ilga tiesioji į kalną, pakalnė ir finišas - viso labo tik 1 ratas. Greitai prabėgo varžybos, vis tik 5,5km, tiesa ir savijauta kitokia nei prabėgus 10 ar 21km.
Po varžybų kiek pabėgiojau dar, atsiėmiau tradicinį Nidos puodelį (bėgantys 1/2 maratono dar ir kepuraites gavo), nuėjau apsiprausti sporto mokykloje - net pačiam keista, kai visiškai tušti dušai po varžybų: ar tai visi savo nuomotuose būstuose prausėsi, ar tai tokiu laikui pataikiau.
Gana greitai ir apdovanojimai atėjo - šiemet be šventinės programos, tai kiek greičiau, bet tradiciškai su savotišku chaosėliu. Apdovanojant 5,5km ilgokai kalbėjo atsakingi už tai asmenys, kol pabaigoje pasakė, kad šios distancijos prizai užstrigo kažkur pasienyje. Tai šį kartą ant scenos maišelį ir vazą įteikė, o kiti prizai atvažiavo vėliau - pasakius adresą kurjeriai iki namų pristatė. Ir visai nemažai visa ko.
Antrą kartą teko ant scenos ne savo noru lipti. Kadangi mano tėvas buvo prizininkas tarp veteranų, bet jau išvažiavęs prieš apdovanojimus namo, norėjau tiesiog prie scenos paimti jo prizus ir tiek. Bet ne - pakvietė į sceną, ir net stovėti scenoje teko, kol fotografai įamžino tokį jauną veteraną ir visa salė iš to pasijuokė.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos, šiemet net su gyva muzika starto vietoje, pirmą kartą su čipais (tiesa ne visiems tinkamai suveikusiais), su nemažai lauktuvių kiekvienam dalyviui. Tiesa sumažėjo ir 1/2 maratono apdovanojamųjų skaičius (jei anksčiau 10, tai šiemet tik 6). Smagu čia kasmet grįžti ir matyti, kaip šis renginys tobulėja ir daugėja dalyvių, nors daugeliui visai nearti iki čia atvykti.