Vienas iš bėgimų, kuris visai netoli manęs vyksta, bet kuriame retai dalyvauju - paprastai dėl darbo grafiko. Bet šiemet pasitaikė proga vėl čia apsilankyti. Registracija išankstinė ir kaip tikriausiai visuose vienos bėgimo taurės etapuose kaina ta pati - 4 eurai.
Atvykome gausia komanda, kitų dalyvių irgi nemažai buvo - šiokia tokia problemėlė statant automobilius, tuo labiau kad be sportinių renginių dar ir šiaip šventė vyko dvare. Atsiėmėm numerius ir gana greitai atėjo apšilimo metas. Oras vėl labai gražus rudeniškas, savijauta vėl ne itin, o ir nuotaiko ir lūkesčiai nedideli - iš esmės tai tapo kroso varžybomis, kuriose gana silpnai santykinai atrodau.
Startas tikras krosas: tiesioji pievoje už dvaro - gana nelygus kelias, kol įbėgom į takelį. Ir gana greitai šiokio tokia kliūtis - siauri vartai, prie kurių jau ir priekyje bėgant šiokia tokia grūstis buvo, o viduryje ar gale turėjo būti dar prasčiau. Dar kiek pabėgus takeliu gana trumpas išbandymas achilo sausgyslėms ir sąnariams per akmenimis grįstą tiltą, po kurio siauras vingiuotas takelis ir perbėgus kitą tiltą nauja man atkarpa - iš kitos pusės apibėgama dvaro sodyba ir išlendama tiesiai prie pačio dvaro. Gana lygi trasa, kiek vingiuota, 4 ratai. Pirmame rate pora varžovų iš kartų pabėgo, mes likom dviese. Vienu metu prie dvaro išdygo kelyje arkliais traukiama karieta - kažkokio vaidinimo dalis kitame renginyje - gal ir įdomu, bet kai trasoje, tai ne visai malonu. O ir kitose vietose kiek girdėjau arkliai kartais jau ir per arti varžybų dalyvių atsidurdavo - gerai, kai nieko neatsitiko.
O mes taip ir bėgome iki trečio rato, kol priekyje vienas varžovas ,,atsikabino" ir pradėjom prie šio artėti. Kartu bėgusysis stipriai pagreitėjo ir šį pasivijo ir aplenkė, o man nepavyko taip ,,persijungti" ir nebepagavau iki finišo - taip jau ramiai finišavau 4-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau ir pasivaišinau organizatorių koše ir arbata, kurie šį kartą pagal taloną buvo išduodami. Jei košės tikrai užteko, tai arbatos indelis po bėgimo mažokai pasirodė. Dar nuėjau iki starto - finišo vietos, kur buvo vandens, bet ir jo jau ten nebebuvo: visi indai tušti, nors vaikai dar bėgiojo savo trumpąsias distancijas. Apdovanojimų ir nelaukiau - šiaip ar taip man jie šį kartą neaktualūs buvo.
Apskritai varžybos kuklios, bet pakankamai gerai organizuotos: trasa gana aiškiai sužymėta, po varžybų kiekvienam dalyviui atminimo medalis, vanduo, košė, arbata, galimybė išsimaudyti pirtyje kiek pavažiavus į patį Pakruojį. Seniai čia bebėgau, bet jaučiasi patobulėjimas, padidėjęs dalyvių skaičius - gal dėl organizatorių pastangų, gal ir dėl įvairių bėgimo taurių įskaitinio etapo. Kuklus bėgimas, visai gera proga pasigrožėti dvaru, aplinka.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą