2020-05-13

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos bėgimas Prienuose 2019

Retai taip būna man, kad pirmi startai metuose nusitęsia iki kovo mėnesio, bet šiemet taip ir išėjo - seniai bebuvo tokia žiema, kad taip dažnai sirgčiau. Sausio pabaigoje pasigavau sinusitą, po to pasigydęs jau lyg ir atsigavau, bet likus gerai savaitei iki kovo 11-osios vėl ,,atkritau" ir kai paklausė dėl starto dar nežinojau, ar tikrai bėgsiu tą dieną. Bet iki varžybų dienos savijauta jau pusėtina buvo - aišku ne kovinė, bet bėgti galima.
Iš tikro dar svarsčiau kur važiuoti: į Jonavą, Gargždus ar Prienus. Jonava jau pabodęs bėgimas man - tiek metų ten važiuodavau, o ir 15km su tokia prasta savijauta netraukė. Vis norisi nuvykti ir į Gargždus, bet 11 ratų bėgant 14km irgi savotiškai atgrasė. Prienai irgi netraukė per daug - prisimenu dar senąjį bėgimą birželio mėnesį, kuris visai manęs nesužavėjo. Bet jį ir pasirinkau - 10km vis lengviau ir kiek įdomiau gal nei kiti variantai.
Registracija 5 eurai, gana nedaug šiais laikais. Nuvykau į varžybų vietą, komanda jau buvo paėmusi numerį. Miesto centre jau prasidėjo po truputį ir šventiniai renginiai, nors per daug į juos nebuvo kada gilintis. Oras labai nepastovus: čia saulė šviečia, už 5 minučių pūga, vėl saulė, vėl krituliai, tai vėjas, tai ramu - kaip kažkada skaičiau apie Islandiją ,,jei nepatinka oras, palauk 15 minučių ir jis pasikeis".
Į startą nuvežė autobusais, iš kur išlipę padarėm apšilimą. Net saulė pasirodė ir šilta pasidarė, bet prieš pat startą vėl vėjas pakilo ir sniegas. Startavome ir pirmus kilometrus tikrai žiemiškas bėgimas per sniegą, kur geriau jau buvo ieškoti provėžų. Bet paskui vėl pasirodė saulė ir antroji pusė jau visiškai pavasariška. Pati trasa gana kalnuota, bet gal dėl oro, mano paties savijautos, dar miegančios gamtos ar pačių kalnų konfgūracijos gana nyki ir nuobodi. Pirmoje pusėje dar buvo su kuo bėgti - radau į ką ,,įsikabinti", o antroji pusė jau ramesnė išėjo - kas bėgo jau nubėgo nuo manęs, o ir aš  nubėgau nuo kitų, tai kaip dažnai būna vienas ir parbėgau. Aišku stebuklų nebūna ir kaip ir tikėjausi su tokia pasiruošimu ir savijauta nei laiko nei vietos geros, bet savotiškas kontrolinis visai neblogas išėjo. Po varžybų dar kiek pabėgiojau, apsiprausiau tualete ir išvažiavau namo.
Apskritai varžybos paliko gana pilką įspūdį: nei kažkas labai gero, nei blogo. Tiesiog standartinis kuklus bėgimas, skonio reikalui trasa ir pati šventė. Tikrai nekažkuo įspūdingas ar įdomus ir man kitiems metams vėl paliekantis neatsakytą klausimą, kuriame bėgime dalyvauti kovo 11-ąją.

Komentarų nėra: