Graužikai - Kelmė 2014

Tradiciškai kiekvienais metais paskutinį spalio šeštadienį Kelmėje vyksta bėgimas, nors dažniausiai apie jį niekas per daug neinformuoja. Šiemet taip pat tuose tradiciniuose Lietuvos bėgimo tinklapiuose nieko nebuvo apie šias varžybas, tai šiaip ne taip ,,atkasiau" bėgimo nuostatus vietinėje svetainėje.
Nuvykome kiek anksčiau, atsiėmėme numerius - eko variantu atspausdintus ant paprasto popieriaus ir įmautus į įmautes A5 formatu. Kiek pasivaikščioję sėdom į mikroautobusus, kurių šį kartą buvo 3 ir išvežė visus dalyvius į starto vietą.
Oras jau vėsus buvo - pirmą kartą po vasaros, rudens jau bėgimo šortų neužteko, tuo labiau kad ir vėjas šaltas bei didžiąją trasos dalį priešinis nusimatė.
Nuvykus iki starto dar kiek pabėgiojome ir greitai atėjo starto laikas. Tradiciškai pirmi km čia gana greiti būna, nors kalnų nemažai, bet šį kartą greičiai jau mažesni - aišku ir mano pasiruošimas tokiu periodu prastesnis, o ir priešinis vėjas darė savo. Pirmus 2km dar kaip ir vedžiau grupelę (tiksliau trise bėgome), bet po to vienas iš varžovų gana staigiai pabėgo, kitas dar pabandė į jį ,,įsikibti" ir išsibarstėm. Bet neilgam, nes po vieno km vieną varžovą prisivijau, o dar po 1km ir nubėgau nuo šio. Tiesa pirmasis laikė pastovų atstumą iki savęs, o likus paskutiniams 2km ir dar kiek padidino atstumą. Finišavau antras, laikas prastas kaip šiai trasai, savijauta pusėtina.
Po varžybų užkabino varžybų dalyvių medalį, atsigėrėm varžybų organizatorių arbatos, dar kiek pabėgiojom ir nuėjau persirengti į nuolatinę šiame bėgime persirengimo vietą - kultūros centro (čia praktiškai visada būna varžybų centras) tualetą. Bebaigiant rengtis girdžiu jau ir plojimai pasigirdo - prasidėjo apdovanojimai. Pabaigiau rengtis ir nukeliavau į salę - spėjau laiku. Apdovanojimai tradiciniai: taurės, medaliai ir diplomai, pirmiesiems dar ir šakočiai.
Apskritai bėgimas senokai jau nebesivysto, sunku net rasti bent pora skirtumų kuo skirtųsi nuo prieš tai buvusių bėgimų čia. Dalyvių taip pat nedaug, praktiškai vieni vietiniai bei šiauliečiai. Aišku kai niekur neskelbiama apie bėgimą niekas ir neatvažiuoja. O dar kai vaikams reikia bėgti visus 8,2km, jų noras iš karto krenta.
Tradicinės ir bėdos eismo saugumo prasme - gerai, kad prieš pora metų padarytas takelis šalia plento į Kelmės centrą: ir saugiau patiems bėgikams ir transportui nesikliudo, bet tai tikriausiai vienintelė saugi vieta bėgikams. Iki jo pirmuosius lydi policija, bet kai grupė išsitempia tvarkos ne kas belieka. Kai mes pasukome į tą takelį policija dar buvo šalia, o štai paskui jau kitiems ir tarp mašinų reikėjo laviruoti. Tas pats ir finiše: kas gatve, kas šaligatviu finišavo, o eismas net nesuprasi ar buvo pristabdytas ar ne...
Iš tikrųjų įdomi trasa, kažkada labai vertintas bėgimas, sukviesdavęs Lietuvos bėgimo lyderius, bet pastaraisiais metais blėstantis ir stagnuojantis, taip ir besiprašantis pokyčių.