Ilgokai nedalyvavau varžybose, paskutiniosios - Latvijos nepriklausomybės bėgimas Rembatėje dar lapkričio mėnesį. Bet pagaliau atėjo laikas, kai radau laisvą dieną ir sveikata leido sudalyvauti varžybose.
Iš pradžių galvojau tradiciškai važiuoti į Jonavą, kur jau ne kartą esu bėgęs. Tiesa ten jau 15km, kiek pasikeitė organozatoriai, bet kaip visada susirenka daug ir pajėgių bėgikų, orientacininkų, dviratininkų ir pan. Bet paskui gana netikėtai sužinojau, kad bėgimas tą pačią dieną vyks ir Šiauliuose - man dėl to daug pliusų: gimtasis miestas, niekur nereikia keliauti, pigiau, trasa gana įdomi.
Taigi iš anksto užsiregistravau internetu, gavau patvirtinimą ir ryte atvažiavau į starto vietą. Nors registracija tik nuo 11:00 buvo numatyta, bet jau 10:40 atsiėmiau numerį ir paskui apsidžiaugiau, kad anksčiau susitvarkiau: vėliau pradėjo eiti mokyklos, kiti dalyviai ir prie mašinos bagažinės, iš kurios ir buvo dalinami numeriai bei registruojama, susidarė nemažos eilės.
Darydamas apšilimą apibėgau visą būsimą trasą: startas prie miesto savivaldybės, už keliasdešimties metrų posūkis palei Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedrą ir už gana greitai dar vienas posūkis į pakalnę - tie kas kada nors važiavo dviračiu iš Kryžiaus kalno į Šiaulius puikiai turėtų atsiminti šį (jiems) kalną. Nusileidus į pakalnę gana aštrus posūkis į dešinę ir šioks toks pakilimas, kairėje lieka
šv. Petro ir Povilo cerkvė, kapinės, miesto simbolis Auksinis berniukas. Šiokia tokia nuokalnė ir dydysis trasos kalnas - gana ilga ir gana status, besitęsiantis dar ir įsukus į Vilniaus gatvę. Dešinėje lieka Šiaulių universiteto centriniai rūmai ir pagaliau vėl šiokia tokia nuokalnė. Prie Draugystės prospekto šiek tiek į dešinę, kad nereiktų šokti per atitvarus, kurie saugo pirmąjį Lietuvoje (ir Tarybų Sąjungoje) bei trečiajį pasaulyje pagal senumą pėsčiųjų bulvarą nuo mašinų eismo. Trasa toliau driekiasi senąja, dar nerestauruota bulvaro dalimi: šalia lieka viešbutis, pralendam pro arkas, leidžiamės iki fontano pakalnėje ir vėl pakilimas iki paminklo P. Višinskiui. Čia jau posūkis į dešinę ir starto - finišo tiesioji. Ratas 3,5km, o vyresniems 2 tokie ratai.
Prieš varžybas savijauta ne pati geriausia - aišku jaudulys po tokio ilgo tarpo dalyvauti varžybose, bet ir sloga kabinosi. Dalyvių net pats nustebau kiek daug - iš viso beveik 200, aišku dauguma moksleiviai.
Minimaliai pavėlavus buvo duotas ir startas. Kaip ir tikėjausi jaunimas pasileido dideliu tempu - jiems 3,5km, o dar greitai po starto ir nemaža pakalnė - nesistengiau jų gaudyti, bet maždaug po 1km iš karto po pakalnės jie jau buvo šalia. ,,Netempiau gumos" ir palaikiau tempą. Aktyviai jį palaikė ir pora varžovų. Bet po pirmojo rato vienas jų ,,atsikabino", kitas dar atsilaikė pakalnę, bet po jos irgi paleido. Aišku padidinau dar tempą, kad prie finišo nebūtų nieko šalia - jaunimas greitas, 800m ir 1500m bėgioja. Bet iki finišo niekas nebepavijo, tik apsikeitė tarpusavyje vietomis.
Po finišo persirengiau, pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų, kurie turėjo vykti po išreklamuotos labai didelio formato nuotraukos darymo. Patys apdovanojimai gana kuklūs: visiems prizininkams taurės, nugalėtojams dar maišeliai su knyga apie Šiaulius ir miesto dainos DVD ir CD.
Apskritai varžybos visai neblogai suorganizuotos: nemažai savanorių trasoje, pasiklysti labai sunku, policijos palyda, įdomi trasa, nemažai dalyvių. Šiek tiek problemų prisidarė registracijos metu, kai mažai registruojančių ir dar iš automobilio bagažinės. Kiek skaičiau nuostatus ir paskui spaudoje rašė lyg ir priklausė dalyviams atminimo suvenyrai, bet pats jų negavau, jai kažkam ir kliuvo tokie. Startinio mokesčio nebuvo - labai retas ir pagirtinas dalykas ypač tokia proga. Smagu sudalyvauti dar nebėgtose varžybose, tikėkimės ne vienkartinėse.
2014-11-21
Rembates aplis 2014
Jau seniai kirbėjo mintis nukeliauti į kokias nors varžybas Latvijoje, tuo labiau kad man pvz. Ryga arčiau nei Kaunas. Bet nesinorėjo keliauti į vieną iš ,,makdonaldiškų" bėgimų, labiau traukė koks nors senas ar savitumo turintis bėgimas. Kaip tik pasitaikė tokia proga lapkričio 18-ąją, Latvijos nepriklausomybės dienos proga buvo pora bėgimų: pasirinkau artimesnįjį, netoli Rygos esančioje Rembatėje. Pasidomėjau internete kas per gyvenvietė - nėra ir 1000 gyventojų, viena asfaltuota gatvė, bet bėgimas gana nemažas: iš anksto užsiregistravusių buvo virš 200 bėgikų. Registravausi ir aš anksčiau, kol dar startinis mokestis buvo mažesnis - 2 eurai (paskui 5 eurai - vaikams atitinkamai 1 ir 2 eurai), jį mokant starto vietoje.
Dar vienas dalykas kiek nustebinęs mane - labai daug amžiaus grupių: per dvi distancijas (3km ir 10,8km) iš viso 10 amžiaus grupių, kurių dauguma dubliavo viena kitą per distacijas ir pagal lytis - taigi iš organizatoriams reikėjo pasiruošti 38 apdovanojimų komplektus.
Šį kartą kiek vėliau galėjau išvažiuoti, nes kelias artimestis nei į Ignaliną, o ir startas valanda vėliau. Visokiausių kelių galima rasti Latvijoje, nors vieškelių šį kartą vengiau - tiesa dar nėra buvę atvejo, kai pakeliui į varžybas į šią gretimą šalį nevyktų kur nors remontas.
Atvykau į Rembatę ir gana lengvai radau starto vietą - tokiame miestelyje tai tikrai nesunku, tuo labiau kad žmonių jau nemažai vaikščiojo aplinkui. Atstovėjau eilę prie numerio - gana paprastas, laminuotas kartonas, bet su čipu.
Kiek apšilau ir persirengęs ėmiau laukti starto - kažkas pasakė kažkokią kalbą, aišku tokia proga Latvijos himno išklausėm ir, keista tradicija Latvijoje, su čipais perėjom per fiksuojančius laidus į starto vietą. Startas bendras, kartu paleido ir 3km ir 10,8km, tai iš viso netoli 250 žmonių. Bet grūsčių nebuvo, o po kelių šimtų metrų labai gražiai visi išsiskyrė į dvi grupes: po kaire 10,8km, po dešine 3km. Taip pabėgus kokį km plentu išsiskyrėm, nes trumpiau bėgę nusuko į dešinę, o mes tiesiai vieškeliu. Kone iš pat starto 5 varžovai pabėgo - pagal startinius protokolus mačiau, kad pora iš jų tikrai stiprūs, pvz. 1/2 maratono per 1,08 ar 10km per 32 bėga. Aišku varžybos prieš pora dienų irgi davė savo neigiamos įtakos, nors per daug ir nepervargau ten. Gana greitai vienas iš nubėgusiųjų atsiliko ir ,,susivalgiau" jį antrame km, o kiti nemažino tempo. Išbėgus į bevingiuojantį vieškelį per laukus gerai matėsi kas dedasi priekyje, o jų priekyje dar ir policija važiavo. Bet neilgai - iki posūkio, prie kurio sustojo ir laukė mašinų bei rodė kelią kitiems bėgikams. Po posūkio ilga tiesioji plentu - tiesa matomumas čia kiek prastesnis buvo, nes jau ir varžovai tolo ir medžiai netoli kelio užstojo vaizdą. Bet dar pamačiau, kaip varžovai pasuko - pribėgau tą vietą: už namo vieškelis, o ant stulpo varžybų iškaba su rodykle. Pasukau, priekyje tolokai varžovai dar matosi. Iš galo irgi jau tolokai priešininkai. Taip praktiškai vos ne visas varžybas nuo 2-o km vienas ir prabėgau. Likus porai km jau ir bėgikų pradėjo atsirasti - bėgusių 3km ir atsistatinėjusių ar tiesiog palaikančių. Taip ramiai atbėgau 5-oje vietoje su gana pusėtinu laiku.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, atsigėriau organizatorių arbatos ir užkandau jų bandelės, persirengiau salėje tikriausiai jų kultūros centre ir laukiau apdovanojimų, nes amžiaus grupėje virš 30 likau 2-as.
Dar spėjau pavalgyti, kol vyko savotiškas koncertas - dainavimas gyvai pritariant gitarai. Prasidėjo ir apdovanojimai: visiems vienodai - medaliai ir diplomai, 3km distancijoje tik mažesni medaliai. Absoliučiai 3 pirmiems ir piniginiai prizai: 100, 75 ir 50 eurų.
Apskritai gana sklandžiai organizuotos varžybos, su simboliniu startiniu mokesčiu ir minimalūs apdovanojimai (tiesa labai daug kam), su elektronine čipų sistema, arbata ir užkandžiais po varžybų. Dar kai varžybos ne Lietuvoje dar įdomiau, o kai pakankamai netoli visai neblogai.
Dar vienas dalykas kiek nustebinęs mane - labai daug amžiaus grupių: per dvi distancijas (3km ir 10,8km) iš viso 10 amžiaus grupių, kurių dauguma dubliavo viena kitą per distacijas ir pagal lytis - taigi iš organizatoriams reikėjo pasiruošti 38 apdovanojimų komplektus.
Šį kartą kiek vėliau galėjau išvažiuoti, nes kelias artimestis nei į Ignaliną, o ir startas valanda vėliau. Visokiausių kelių galima rasti Latvijoje, nors vieškelių šį kartą vengiau - tiesa dar nėra buvę atvejo, kai pakeliui į varžybas į šią gretimą šalį nevyktų kur nors remontas.
Atvykau į Rembatę ir gana lengvai radau starto vietą - tokiame miestelyje tai tikrai nesunku, tuo labiau kad žmonių jau nemažai vaikščiojo aplinkui. Atstovėjau eilę prie numerio - gana paprastas, laminuotas kartonas, bet su čipu.
Kiek apšilau ir persirengęs ėmiau laukti starto - kažkas pasakė kažkokią kalbą, aišku tokia proga Latvijos himno išklausėm ir, keista tradicija Latvijoje, su čipais perėjom per fiksuojančius laidus į starto vietą. Startas bendras, kartu paleido ir 3km ir 10,8km, tai iš viso netoli 250 žmonių. Bet grūsčių nebuvo, o po kelių šimtų metrų labai gražiai visi išsiskyrė į dvi grupes: po kaire 10,8km, po dešine 3km. Taip pabėgus kokį km plentu išsiskyrėm, nes trumpiau bėgę nusuko į dešinę, o mes tiesiai vieškeliu. Kone iš pat starto 5 varžovai pabėgo - pagal startinius protokolus mačiau, kad pora iš jų tikrai stiprūs, pvz. 1/2 maratono per 1,08 ar 10km per 32 bėga. Aišku varžybos prieš pora dienų irgi davė savo neigiamos įtakos, nors per daug ir nepervargau ten. Gana greitai vienas iš nubėgusiųjų atsiliko ir ,,susivalgiau" jį antrame km, o kiti nemažino tempo. Išbėgus į bevingiuojantį vieškelį per laukus gerai matėsi kas dedasi priekyje, o jų priekyje dar ir policija važiavo. Bet neilgai - iki posūkio, prie kurio sustojo ir laukė mašinų bei rodė kelią kitiems bėgikams. Po posūkio ilga tiesioji plentu - tiesa matomumas čia kiek prastesnis buvo, nes jau ir varžovai tolo ir medžiai netoli kelio užstojo vaizdą. Bet dar pamačiau, kaip varžovai pasuko - pribėgau tą vietą: už namo vieškelis, o ant stulpo varžybų iškaba su rodykle. Pasukau, priekyje tolokai varžovai dar matosi. Iš galo irgi jau tolokai priešininkai. Taip praktiškai vos ne visas varžybas nuo 2-o km vienas ir prabėgau. Likus porai km jau ir bėgikų pradėjo atsirasti - bėgusių 3km ir atsistatinėjusių ar tiesiog palaikančių. Taip ramiai atbėgau 5-oje vietoje su gana pusėtinu laiku.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, atsigėriau organizatorių arbatos ir užkandau jų bandelės, persirengiau salėje tikriausiai jų kultūros centre ir laukiau apdovanojimų, nes amžiaus grupėje virš 30 likau 2-as.
Dar spėjau pavalgyti, kol vyko savotiškas koncertas - dainavimas gyvai pritariant gitarai. Prasidėjo ir apdovanojimai: visiems vienodai - medaliai ir diplomai, 3km distancijoje tik mažesni medaliai. Absoliučiai 3 pirmiems ir piniginiai prizai: 100, 75 ir 50 eurų.
Apskritai gana sklandžiai organizuotos varžybos, su simboliniu startiniu mokesčiu ir minimalūs apdovanojimai (tiesa labai daug kam), su elektronine čipų sistema, arbata ir užkandžiais po varžybų. Dar kai varžybos ne Lietuvoje dar įdomiau, o kai pakankamai netoli visai neblogai.
Aplink Dringio ežerą 2014
Lapkritis, ruduo, niūrus oras ir gamta, jau ir šaltoka kartas nuo karto, lietūs - ne pats tinkamiausias laikas bėgioti, bet šį mėnesį dar būna varžybų. Kartais ir visai nemažai, štai į vieną savaitgalį bent 3 Lietuvoje vykstančios supuolė: pirmiausiai teko atmesti Tauragę - nors ir įdomu būtų buvę pabandyti, bet darbo diena man. Aišku galėjau važiuoti į Vilkaviškio rajoną - vieną įdomesnių trasų Lietuvoje, nors tik nepilni 6km, bet tą dieną kiek kitokių reikalų atsirado. Taigi liko šeštadienis, Ignalinos rajonas, vienas iš trail (dar viena svetimybė Lietuvos padangėje, kai yra senas geras terminas ,,krosas" - jei ir ne sinonimai, tai skirtumų rasti labai sudėtinga tarp šių sąvokų) bėgimo etapų.
Iš anksto susižiūrėjau informaciją apie bėgimą, kurios visai nemažai buvo pateikta: nuostatai, trasa, aukščių skirtumai ir pan. Registracija išankstinė, nors ne pati pigiausia - 30Lt (vėliau ir 50Lt - aišku vaikams ir pensininkams mažesnės kainos) visoms distancijoms. Dar kurį laiką svarsčiau kiek bėgti - 11, 22 ar 33km, bet paskui pagalvojau kad kaip krosui užteks ir trumpiausios distancijos - nors šiaip treniruotėse pabėgioju miškais, bet per varžybas tikrai ne pati mėgstamiausia man danga.
Išvažiuoti teko kiek anksčiau - šiaip ar taip kelias tolimas. Atvykau laiku, 10.05, kai registracija prasidėjo 10.00, o startas 11.00. Dar kol atstovėjau eilę prie numerio, jį gavęs užsisegiau ir kone iš karto išbėgau apšilinėti. Pabėgiojau, pasidėjau daiktus į mašiną, nubėgau iki starto vietos miške ir kažkaip keistai 10.55 dar kokie 7 ir tebuvom vietoje. Taip ir nerimas jau pradėjo imti, kai po poros minučių visa grupė pasirodė. Trumpai dar pakalbėję, kiek pavėlavus teisėjai davė startą.
Labai rimtai nebuvau nusiteikęs - startiniuose protokoluose nieko labai rimto nemačiau tarp konkurentų, o kiti ilgesnes distancijas bėgo, todėl kai iš pat starto rovė į priekį vienas orientacininkas nuotaika subjuro. Ir iš karto prisiminiau, kaip visada per kroso varžybas esu ne kartą ,,pasikrovęs malkų" ir nuo paprastai silpnesnių už mane varžovų. Sunkiai sekėsi jo laikytis, o ir tokie bėgimai jam visai ne naujiena ar kaip orientacininkui žymiai lengviau orientuotis kur bėgti - tarsi savo namuose nestabdydamas, o aš dar kol pamatau rodyklę ant medžio, kol suvokiu į kurią pusę ši nukreipta.. Aišku kalnai, pakalnės, minkšta miško danga irgi davė savo - po poros km paleidau jį, nors jis ir 33km bėgo. Nuo to laiko dar sudėtingiau, bet ir įdomiau pasidarė bėgti - per upelį permesti pora medžio kamienų, kažkur ir takas baigėsi tik pora žymų tarp krūmų, kad bėgti tiesiai. Bet apskritai trasa neblogai sužymėta.
Taip per daug nesistengdamas ir stengdamasis nepaklysti ramiai bėgau, šiaip ar taip po poros dienų planavau kitose varžybose dalyvauti. Priekyje nieko nebesimatė, taip kartą prie progos atgal atsisukau - lyg ir sušmėžavo kažkas. Pasitikrinau - tikrai. Šiek tiek ,,pridėjau", žiūriu ir jau matytos vietos netoli finišo. Jau ramiai finišavau 1-oje vietoje, nors pagal laiką jei tai būtų plentas visai prastai būtų - bet čia krosas, labai daug kas priklauso nuo trasos.
Po finišo kiek pabėgiojau, išsimaudžiau po dušu, kiek pasėdėjau pirtyje ir teko kiek palaukti apdovanojimų. Čia didelio iškilmingumo ar tvarkingumo nebuvo - dalis gudresnių (ar naglesnių) jau atsiėmė anksčiau prizus, kiti dar po pirties vėlavo. Visoms distancijoms prizai vienodi: pirmoms vietoms energetinio gėrimo pakuotė ir termo kelnės arba marškinėliai, kuriuos pasirinkti iš šalia esančių dėžių. Prizininkams kažkokia kita energetinių papildų produkcija ir tas pats termo pasirinkimas.
Apskritai varžybos paliko nemažai įspūdžių - netradiciška bent jau kaip man, savotiškai įdomiau nei sukti ratus kur nors ar tiesiog pirmyn atgal bėgti. Aišku pati trasa labiau tinkama orientacininkams, kurie čia ir sudarė daugumą dalyvių. Pati organizacija minimalistinė, teisėjų ant rankų pirštų gali suskaičiuoti, bet susitvarkė žmonės. Ir suregistravo, ir trasą sužymėjo (nors teisėjų trasoje kaip ir nesimatė), ir po varžybų nusiprausti buvo kur. Tiesa ir pasiklydusių buvo, bet dėl to nesikrimtusių, o kaip į savotišką atrakciją į tai pažiūrėjusių. Aišku startiniai mokesčiai sąlyginai nemaži, bet kai organizuoja žmonės iš orientacininkų rato, tai nieko keisto. Įdomios varžybos, smagi trasa, ir kalnų ir pakalnių pilna - pabandyti visai įdomu buvo.
Iš anksto susižiūrėjau informaciją apie bėgimą, kurios visai nemažai buvo pateikta: nuostatai, trasa, aukščių skirtumai ir pan. Registracija išankstinė, nors ne pati pigiausia - 30Lt (vėliau ir 50Lt - aišku vaikams ir pensininkams mažesnės kainos) visoms distancijoms. Dar kurį laiką svarsčiau kiek bėgti - 11, 22 ar 33km, bet paskui pagalvojau kad kaip krosui užteks ir trumpiausios distancijos - nors šiaip treniruotėse pabėgioju miškais, bet per varžybas tikrai ne pati mėgstamiausia man danga.
Išvažiuoti teko kiek anksčiau - šiaip ar taip kelias tolimas. Atvykau laiku, 10.05, kai registracija prasidėjo 10.00, o startas 11.00. Dar kol atstovėjau eilę prie numerio, jį gavęs užsisegiau ir kone iš karto išbėgau apšilinėti. Pabėgiojau, pasidėjau daiktus į mašiną, nubėgau iki starto vietos miške ir kažkaip keistai 10.55 dar kokie 7 ir tebuvom vietoje. Taip ir nerimas jau pradėjo imti, kai po poros minučių visa grupė pasirodė. Trumpai dar pakalbėję, kiek pavėlavus teisėjai davė startą.
Labai rimtai nebuvau nusiteikęs - startiniuose protokoluose nieko labai rimto nemačiau tarp konkurentų, o kiti ilgesnes distancijas bėgo, todėl kai iš pat starto rovė į priekį vienas orientacininkas nuotaika subjuro. Ir iš karto prisiminiau, kaip visada per kroso varžybas esu ne kartą ,,pasikrovęs malkų" ir nuo paprastai silpnesnių už mane varžovų. Sunkiai sekėsi jo laikytis, o ir tokie bėgimai jam visai ne naujiena ar kaip orientacininkui žymiai lengviau orientuotis kur bėgti - tarsi savo namuose nestabdydamas, o aš dar kol pamatau rodyklę ant medžio, kol suvokiu į kurią pusę ši nukreipta.. Aišku kalnai, pakalnės, minkšta miško danga irgi davė savo - po poros km paleidau jį, nors jis ir 33km bėgo. Nuo to laiko dar sudėtingiau, bet ir įdomiau pasidarė bėgti - per upelį permesti pora medžio kamienų, kažkur ir takas baigėsi tik pora žymų tarp krūmų, kad bėgti tiesiai. Bet apskritai trasa neblogai sužymėta.
Taip per daug nesistengdamas ir stengdamasis nepaklysti ramiai bėgau, šiaip ar taip po poros dienų planavau kitose varžybose dalyvauti. Priekyje nieko nebesimatė, taip kartą prie progos atgal atsisukau - lyg ir sušmėžavo kažkas. Pasitikrinau - tikrai. Šiek tiek ,,pridėjau", žiūriu ir jau matytos vietos netoli finišo. Jau ramiai finišavau 1-oje vietoje, nors pagal laiką jei tai būtų plentas visai prastai būtų - bet čia krosas, labai daug kas priklauso nuo trasos.
Po finišo kiek pabėgiojau, išsimaudžiau po dušu, kiek pasėdėjau pirtyje ir teko kiek palaukti apdovanojimų. Čia didelio iškilmingumo ar tvarkingumo nebuvo - dalis gudresnių (ar naglesnių) jau atsiėmė anksčiau prizus, kiti dar po pirties vėlavo. Visoms distancijoms prizai vienodi: pirmoms vietoms energetinio gėrimo pakuotė ir termo kelnės arba marškinėliai, kuriuos pasirinkti iš šalia esančių dėžių. Prizininkams kažkokia kita energetinių papildų produkcija ir tas pats termo pasirinkimas.
Apskritai varžybos paliko nemažai įspūdžių - netradiciška bent jau kaip man, savotiškai įdomiau nei sukti ratus kur nors ar tiesiog pirmyn atgal bėgti. Aišku pati trasa labiau tinkama orientacininkams, kurie čia ir sudarė daugumą dalyvių. Pati organizacija minimalistinė, teisėjų ant rankų pirštų gali suskaičiuoti, bet susitvarkė žmonės. Ir suregistravo, ir trasą sužymėjo (nors teisėjų trasoje kaip ir nesimatė), ir po varžybų nusiprausti buvo kur. Tiesa ir pasiklydusių buvo, bet dėl to nesikrimtusių, o kaip į savotišką atrakciją į tai pažiūrėjusių. Aišku startiniai mokesčiai sąlyginai nemaži, bet kai organizuoja žmonės iš orientacininkų rato, tai nieko keisto. Įdomios varžybos, smagi trasa, ir kalnų ir pakalnių pilna - pabandyti visai įdomu buvo.
2014-10-29
Graužikai - Kelmė 2014
Tradiciškai kiekvienais metais paskutinį spalio šeštadienį Kelmėje vyksta bėgimas, nors dažniausiai apie jį niekas per daug neinformuoja. Šiemet taip pat tuose tradiciniuose Lietuvos bėgimo tinklapiuose nieko nebuvo apie šias varžybas, tai šiaip ne taip ,,atkasiau" bėgimo nuostatus vietinėje svetainėje.
Nuvykome kiek anksčiau, atsiėmėme numerius - eko variantu atspausdintus ant paprasto popieriaus ir įmautus į įmautes A5 formatu. Kiek pasivaikščioję sėdom į mikroautobusus, kurių šį kartą buvo 3 ir išvežė visus dalyvius į starto vietą.
Oras jau vėsus buvo - pirmą kartą po vasaros, rudens jau bėgimo šortų neužteko, tuo labiau kad ir vėjas šaltas bei didžiąją trasos dalį priešinis nusimatė.
Nuvykus iki starto dar kiek pabėgiojome ir greitai atėjo starto laikas. Tradiciškai pirmi km čia gana greiti būna, nors kalnų nemažai, bet šį kartą greičiai jau mažesni - aišku ir mano pasiruošimas tokiu periodu prastesnis, o ir priešinis vėjas darė savo. Pirmus 2km dar kaip ir vedžiau grupelę (tiksliau trise bėgome), bet po to vienas iš varžovų gana staigiai pabėgo, kitas dar pabandė į jį ,,įsikibti" ir išsibarstėm. Bet neilgam, nes po vieno km vieną varžovą prisivijau, o dar po 1km ir nubėgau nuo šio. Tiesa pirmasis laikė pastovų atstumą iki savęs, o likus paskutiniams 2km ir dar kiek padidino atstumą. Finišavau antras, laikas prastas kaip šiai trasai, savijauta pusėtina.
Po varžybų užkabino varžybų dalyvių medalį, atsigėrėm varžybų organizatorių arbatos, dar kiek pabėgiojom ir nuėjau persirengti į nuolatinę šiame bėgime persirengimo vietą - kultūros centro (čia praktiškai visada būna varžybų centras) tualetą. Bebaigiant rengtis girdžiu jau ir plojimai pasigirdo - prasidėjo apdovanojimai. Pabaigiau rengtis ir nukeliavau į salę - spėjau laiku. Apdovanojimai tradiciniai: taurės, medaliai ir diplomai, pirmiesiems dar ir šakočiai.
Apskritai bėgimas senokai jau nebesivysto, sunku net rasti bent pora skirtumų kuo skirtųsi nuo prieš tai buvusių bėgimų čia. Dalyvių taip pat nedaug, praktiškai vieni vietiniai bei šiauliečiai. Aišku kai niekur neskelbiama apie bėgimą niekas ir neatvažiuoja. O dar kai vaikams reikia bėgti visus 8,2km, jų noras iš karto krenta.
Tradicinės ir bėdos eismo saugumo prasme - gerai, kad prieš pora metų padarytas takelis šalia plento į Kelmės centrą: ir saugiau patiems bėgikams ir transportui nesikliudo, bet tai tikriausiai vienintelė saugi vieta bėgikams. Iki jo pirmuosius lydi policija, bet kai grupė išsitempia tvarkos ne kas belieka. Kai mes pasukome į tą takelį policija dar buvo šalia, o štai paskui jau kitiems ir tarp mašinų reikėjo laviruoti. Tas pats ir finiše: kas gatve, kas šaligatviu finišavo, o eismas net nesuprasi ar buvo pristabdytas ar ne...
Iš tikrųjų įdomi trasa, kažkada labai vertintas bėgimas, sukviesdavęs Lietuvos bėgimo lyderius, bet pastaraisiais metais blėstantis ir stagnuojantis, taip ir besiprašantis pokyčių.
Nuvykome kiek anksčiau, atsiėmėme numerius - eko variantu atspausdintus ant paprasto popieriaus ir įmautus į įmautes A5 formatu. Kiek pasivaikščioję sėdom į mikroautobusus, kurių šį kartą buvo 3 ir išvežė visus dalyvius į starto vietą.
Oras jau vėsus buvo - pirmą kartą po vasaros, rudens jau bėgimo šortų neužteko, tuo labiau kad ir vėjas šaltas bei didžiąją trasos dalį priešinis nusimatė.
Nuvykus iki starto dar kiek pabėgiojome ir greitai atėjo starto laikas. Tradiciškai pirmi km čia gana greiti būna, nors kalnų nemažai, bet šį kartą greičiai jau mažesni - aišku ir mano pasiruošimas tokiu periodu prastesnis, o ir priešinis vėjas darė savo. Pirmus 2km dar kaip ir vedžiau grupelę (tiksliau trise bėgome), bet po to vienas iš varžovų gana staigiai pabėgo, kitas dar pabandė į jį ,,įsikibti" ir išsibarstėm. Bet neilgam, nes po vieno km vieną varžovą prisivijau, o dar po 1km ir nubėgau nuo šio. Tiesa pirmasis laikė pastovų atstumą iki savęs, o likus paskutiniams 2km ir dar kiek padidino atstumą. Finišavau antras, laikas prastas kaip šiai trasai, savijauta pusėtina.
Po varžybų užkabino varžybų dalyvių medalį, atsigėrėm varžybų organizatorių arbatos, dar kiek pabėgiojom ir nuėjau persirengti į nuolatinę šiame bėgime persirengimo vietą - kultūros centro (čia praktiškai visada būna varžybų centras) tualetą. Bebaigiant rengtis girdžiu jau ir plojimai pasigirdo - prasidėjo apdovanojimai. Pabaigiau rengtis ir nukeliavau į salę - spėjau laiku. Apdovanojimai tradiciniai: taurės, medaliai ir diplomai, pirmiesiems dar ir šakočiai.
Apskritai bėgimas senokai jau nebesivysto, sunku net rasti bent pora skirtumų kuo skirtųsi nuo prieš tai buvusių bėgimų čia. Dalyvių taip pat nedaug, praktiškai vieni vietiniai bei šiauliečiai. Aišku kai niekur neskelbiama apie bėgimą niekas ir neatvažiuoja. O dar kai vaikams reikia bėgti visus 8,2km, jų noras iš karto krenta.
Tradicinės ir bėdos eismo saugumo prasme - gerai, kad prieš pora metų padarytas takelis šalia plento į Kelmės centrą: ir saugiau patiems bėgikams ir transportui nesikliudo, bet tai tikriausiai vienintelė saugi vieta bėgikams. Iki jo pirmuosius lydi policija, bet kai grupė išsitempia tvarkos ne kas belieka. Kai mes pasukome į tą takelį policija dar buvo šalia, o štai paskui jau kitiems ir tarp mašinų reikėjo laviruoti. Tas pats ir finiše: kas gatve, kas šaligatviu finišavo, o eismas net nesuprasi ar buvo pristabdytas ar ne...
Iš tikrųjų įdomi trasa, kažkada labai vertintas bėgimas, sukviesdavęs Lietuvos bėgimo lyderius, bet pastaraisiais metais blėstantis ir stagnuojantis, taip ir besiprašantis pokyčių.
2014-10-14
Bėk už Kauną 2014
Ruduo tradiciškai gausus bėgimų, kiekvieną savaitgalį ir ne po vieną dar skirtinguose miestuose. Šį savaitgalį Pakruojis ir Kaunas. Žinoma man arčiau, patogiau ir mieliau būtų buvę bėgti dvaro takais, bet pastaraisiais metais vis darbo grafikas sutampa, dėl ko teko kiek toliau pasivažinėti.
Nuotaikos ir lūkesčiai prieš varžybas ne patys geriausi: savaitė po Nidos 1/2 maratono, o be to savaitės viduryje ar tai kokį virusą buvau pasigavęs ar tiesiog apsinuodijęs maistu - pora dienų iškrito be treniruočių, o ir savijauta ne pati geriausia ir varžybų dieną. Bet registravausi dar prieš visa tai ir tiesiog dovanoti 30Lt startinio mokesčio organizatoriams nesinorėjo.
Diena kaip reta tokiam laikotarpiui pasitaikė labai gera: ir saulė, ir šilta. Atsiėmiau numerį, prasibėgau apšilimą, ne pati geriausia savijauta, bet stojau į startą. O pradėjus bėgti net pačiam keista, bet ,,užsibėgo". Pirmus ratus visai netoli ir 5km pirmieji bėgo. Taip bėgau su savotiška baime ,,kada čia baterijos baigsis". Po 5km jau pasidarė sunkiau, bet pasirodo tai varžovas padidino greitį. Kiek nubėgo nuo manęs, bet toliau nebetolo ir laikant tolygų greitį ir artėti pradėjau. Taip ,,tempiausi" iki paskutinių km, beveik ir prisivijau, bet kiek pritrūko finiše - taip ir atbėgau 2-as su gana geru kaip tokiu metu man laiku.
Po finišo dar kiek atsigėiau vandens, dar pora interviu teko duoti ir pradėjau ieškoti kur čia išeiti iš trasos, kur medaliai, duona ir pan. Pasirodo tas tunelis buvo šalia finišo visai, kurį prabėgau finišuodamas. Pasiėmiau medalį,gana gražiai stilizuotą, maišelį su duonos gaminiais - šį kartą tik batonas ir pusė duonos kepalo - vis mažėja ir mažėja porcijos kasmet. Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Kiek vėluodami atėjo ir jie: taurė, diplomas ir didelis, maždaug 6,4kg svorio ir apie 70cm ilgio, duonos kepalas. Aišku kaip visada žadėtieji marškinėliai ir liko žadėtieji - jau trečius metus žadami, bet niekad taip niekam ir neduodami. Galbūt per tiek laiko niekaip nepašalina nebetinkamos informacijos varžybų organizatoriai, o gal ir ,,pacukų" vertinama trijų juostelių firma nevykdo savo įsipareigojimų - dar ir iš Kauno maratono birželio mėnesį niekaip neatsiunčia bliuzono, nors žada ne pirmą kartą.
Apskritai varžybos gana smagios - Laisvės alėja bėgti geras jausmas, o šiemet dar kiek girdėjau tikrai lygiai 10km atmatuota, dėl ko kiek pasikeitė ir pati trasa. Šiemetir mažiau ,,kėglių" kelyje buvo, gal ir dėl to, kad apskritai mažiau dalyvių, mažiau ir pajėgių dalyvių. Mažiau ir duonos dalyvių maišeliuose. Tiesa norintys jos galėjo užsidirbti įvairiuose konkursuose. Toks keistas reiškinys pastaruoju metu, kai dalyvių mažėja, o čia jau daug minčių ir priežasčių gali kilti dėl to.
Nuotaikos ir lūkesčiai prieš varžybas ne patys geriausi: savaitė po Nidos 1/2 maratono, o be to savaitės viduryje ar tai kokį virusą buvau pasigavęs ar tiesiog apsinuodijęs maistu - pora dienų iškrito be treniruočių, o ir savijauta ne pati geriausia ir varžybų dieną. Bet registravausi dar prieš visa tai ir tiesiog dovanoti 30Lt startinio mokesčio organizatoriams nesinorėjo.
Diena kaip reta tokiam laikotarpiui pasitaikė labai gera: ir saulė, ir šilta. Atsiėmiau numerį, prasibėgau apšilimą, ne pati geriausia savijauta, bet stojau į startą. O pradėjus bėgti net pačiam keista, bet ,,užsibėgo". Pirmus ratus visai netoli ir 5km pirmieji bėgo. Taip bėgau su savotiška baime ,,kada čia baterijos baigsis". Po 5km jau pasidarė sunkiau, bet pasirodo tai varžovas padidino greitį. Kiek nubėgo nuo manęs, bet toliau nebetolo ir laikant tolygų greitį ir artėti pradėjau. Taip ,,tempiausi" iki paskutinių km, beveik ir prisivijau, bet kiek pritrūko finiše - taip ir atbėgau 2-as su gana geru kaip tokiu metu man laiku.
Po finišo dar kiek atsigėiau vandens, dar pora interviu teko duoti ir pradėjau ieškoti kur čia išeiti iš trasos, kur medaliai, duona ir pan. Pasirodo tas tunelis buvo šalia finišo visai, kurį prabėgau finišuodamas. Pasiėmiau medalį,gana gražiai stilizuotą, maišelį su duonos gaminiais - šį kartą tik batonas ir pusė duonos kepalo - vis mažėja ir mažėja porcijos kasmet. Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Kiek vėluodami atėjo ir jie: taurė, diplomas ir didelis, maždaug 6,4kg svorio ir apie 70cm ilgio, duonos kepalas. Aišku kaip visada žadėtieji marškinėliai ir liko žadėtieji - jau trečius metus žadami, bet niekad taip niekam ir neduodami. Galbūt per tiek laiko niekaip nepašalina nebetinkamos informacijos varžybų organizatoriai, o gal ir ,,pacukų" vertinama trijų juostelių firma nevykdo savo įsipareigojimų - dar ir iš Kauno maratono birželio mėnesį niekaip neatsiunčia bliuzono, nors žada ne pirmą kartą.
Apskritai varžybos gana smagios - Laisvės alėja bėgti geras jausmas, o šiemet dar kiek girdėjau tikrai lygiai 10km atmatuota, dėl ko kiek pasikeitė ir pati trasa. Šiemetir mažiau ,,kėglių" kelyje buvo, gal ir dėl to, kad apskritai mažiau dalyvių, mažiau ir pajėgių dalyvių. Mažiau ir duonos dalyvių maišeliuose. Tiesa norintys jos galėjo užsidirbti įvairiuose konkursuose. Toks keistas reiškinys pastaruoju metu, kai dalyvių mažėja, o čia jau daug minčių ir priežasčių gali kilti dėl to.
2014-10-02
15-asis Nidos pusė maratono
Kasmet visada mane traukia rudenį keliauti į Nidą, kur vyksta vienas geriausiai organizuojamų Lietuvoje bėgimų. Prasidėjęs nuo gana mėgėjiško renginio vis tobulėjantis ir ypač pastaraisiais metais vis gausėjantis. Aišku savo duoda ir ilgalaikis kryptingas darbas, ir atsiradusios papildomos trumpesnės distancijos - 5,5km ir šiemet plento į Nido atnaujinimo surengtas 10km bėgimas.
Registravausi į varžybas dar rugsėjo viduryje, kol dar kainos taip stipriai ,,nesikandžiojo". Tiesa čia tik du variantai ir tebuvo, priešingai nei kai kuriuose kituose bėgimuose, kur registracijos kainos laiptų gerokai daugiau būna.
Atvykau dar ketvirtadienį į Neringą, bet jau ir tada suveikė išankstinė varžybų dalyvių automobilių registracija dėl ekologijos mokesčio, kuri kaip visada veikė per elektroninį paštą, tikšiemet jau pats postas automatiškai nuskaitė numerius - tobulėja technologijos.
Startinį numerį atsiėmiau penktadienį ir atėjo ir varžybų diena: po truputį lindo saulė iš debesų, nors šilta ir nebuvo, o dar ir vėjas stiprus davė savo.
Prieš startą savijauta pusėtina, nors ir jutau, kad gerai nesubėgsiu - kad ir lėtai subėgtas, bet vis tik maratonas davė savo. Ir iš po starto kone iš karto pajutau tai, kai visi labai greitai mano akimis šovė į priekį. Bet po truputį pradėjau ,,gaudytis" varžovus - iš pradžių ir dopingo atostogose buvusi olimpietė gana tolokai nubėgusi buvo, bet artėjant antrajam ratui prisivijau tiek ją, tiek pora tiesioginių savo varžovų. Per artimiausius pora ratų panašiai ir tampėmės - pora varžovų atsiliko, vienas nubėgo. Į kalną prieš vėją jau gaudydavau kitus, tiesiosiose ir pavėjui jau kentėti reikėdavo laikantis už nugaros. Prieš paskutinį ratą kiek pabėgau nuo trasos rekordo siekusiosios, kurios treneris su dviračiu lydėdavo į vieną kalną ir duodavo patarimų bei atsigerti (prieš kokius 10 metų ir mažesnį prasižengimą Nidoje buvo diskvalifikuotų, tiesa šiemet nuostatuose Nidoje to punkto nebeliko, nors daugelyje kitų rimtesnių bėgimų tai galioja). Aišku šioji bandė ,,kabintis", bet situacija kontroliuojama ir gana ramiai atbėgau 5-oje vietoje su gana prastu rezultatu.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, atsiėmiau kasmetinį dalyvio puodelį, apsiprausiau ir laukiau apdovanojimų. Čia kaip visada koncertinė programa iš šokių ir dainuojamosios poezijos. Ilgai neužtruko, o ir pats nelaukiau visų apdovanojimų pabaigos skubėdamas išvažiuoti.
Apskritai varžybos tradiciškai savo stiliuje: šiltai, tvarkingai ir organizuotai. Šiemet ir rekordinis dalyvių skaičius, nors kad ir 4 ratai dar nebuvo tokių grūsčių kaip kažkada Vilniaus maratone ar Kauno bėgime spalio mėnesį. Nieko labai naujo, išskyrus galbūt ir vienkarinį 10km bėgimą, naujo dviračio niekas neišradinėja, tuo labiau ir šis visai gerai rieda - gražus bėgimas su sunkia trasa dar gražesnėje aplinkoje.
Registravausi į varžybas dar rugsėjo viduryje, kol dar kainos taip stipriai ,,nesikandžiojo". Tiesa čia tik du variantai ir tebuvo, priešingai nei kai kuriuose kituose bėgimuose, kur registracijos kainos laiptų gerokai daugiau būna.
Atvykau dar ketvirtadienį į Neringą, bet jau ir tada suveikė išankstinė varžybų dalyvių automobilių registracija dėl ekologijos mokesčio, kuri kaip visada veikė per elektroninį paštą, tikšiemet jau pats postas automatiškai nuskaitė numerius - tobulėja technologijos.
Startinį numerį atsiėmiau penktadienį ir atėjo ir varžybų diena: po truputį lindo saulė iš debesų, nors šilta ir nebuvo, o dar ir vėjas stiprus davė savo.
Prieš startą savijauta pusėtina, nors ir jutau, kad gerai nesubėgsiu - kad ir lėtai subėgtas, bet vis tik maratonas davė savo. Ir iš po starto kone iš karto pajutau tai, kai visi labai greitai mano akimis šovė į priekį. Bet po truputį pradėjau ,,gaudytis" varžovus - iš pradžių ir dopingo atostogose buvusi olimpietė gana tolokai nubėgusi buvo, bet artėjant antrajam ratui prisivijau tiek ją, tiek pora tiesioginių savo varžovų. Per artimiausius pora ratų panašiai ir tampėmės - pora varžovų atsiliko, vienas nubėgo. Į kalną prieš vėją jau gaudydavau kitus, tiesiosiose ir pavėjui jau kentėti reikėdavo laikantis už nugaros. Prieš paskutinį ratą kiek pabėgau nuo trasos rekordo siekusiosios, kurios treneris su dviračiu lydėdavo į vieną kalną ir duodavo patarimų bei atsigerti (prieš kokius 10 metų ir mažesnį prasižengimą Nidoje buvo diskvalifikuotų, tiesa šiemet nuostatuose Nidoje to punkto nebeliko, nors daugelyje kitų rimtesnių bėgimų tai galioja). Aišku šioji bandė ,,kabintis", bet situacija kontroliuojama ir gana ramiai atbėgau 5-oje vietoje su gana prastu rezultatu.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, atsiėmiau kasmetinį dalyvio puodelį, apsiprausiau ir laukiau apdovanojimų. Čia kaip visada koncertinė programa iš šokių ir dainuojamosios poezijos. Ilgai neužtruko, o ir pats nelaukiau visų apdovanojimų pabaigos skubėdamas išvažiuoti.
Apskritai varžybos tradiciškai savo stiliuje: šiltai, tvarkingai ir organizuotai. Šiemet ir rekordinis dalyvių skaičius, nors kad ir 4 ratai dar nebuvo tokių grūsčių kaip kažkada Vilniaus maratone ar Kauno bėgime spalio mėnesį. Nieko labai naujo, išskyrus galbūt ir vienkarinį 10km bėgimą, naujo dviračio niekas neišradinėja, tuo labiau ir šis visai gerai rieda - gražus bėgimas su sunkia trasa dar gražesnėje aplinkoje.
2014-09-20
Talino maratonas 2014
Dar pasibaigus 2013-ųjų bėgimo sezonui kilo mintis vėl sudalyvauti maratono bėgime - prieš tai jau buvau bėgęs 4 kartus, bet jau prieš 4 metus. Pasirinkimas gana platus šiais laikais, vien Lietuvoje šiemet bent 7 variantai. Tiesa iš karto keletas atkrito dėl metų laiko - kažkaip man pavasarį ne itin norisi tiek bėgti, vasarą per karšta, tai lieka ruduo. Žinoma galėčiau pasiduoti galingam reklamos spaudimui ir bėgti Vilniaus maratone, bet visi prieš tai buvę mano maratonai ir buvo Vilniuje, norėjosi išbandyti kažką naujo. Kiek pasidairęs į kaimynų tvarkaraščius radau Valmierą ir Taliną - šį kartą pasirinkau pastarąjį - šiaip ar taip didžiausias bėgimo renginys Baltijos šalyse.
Registravausi kiek anksčiau, nors kaina ir nemaža, bet labai panaši į Vilniaus. Taip pat užsisakiau nakvynę iš anksto.
Prieš sezoną planai labai aukšti buvo, bet jau po Kauno maratono, kur 1/2 maratono prabėgau gerai sau, bet ne taip gerai, kad prabėgčiau planuotam rezultatui Taline, teko mažinti apetitą. O po liepos ir rugpjūčio ir dar teko pamažinti planus atsižvelgus į savo treniruotes.
Važiuojant į Taliną dar pakeliui ir Rygoje kiek pasivaikščiojom bei vakarop jau ir Taline buvom - dar spėjau pasiimti vakare dalyvio atributiką pasakęs numerį: numeris, žiogeliai, marškinėliai, įvairi reklaminė atributika estiškai.
Kiek pabėgiojau vakare po kelionės, pažiūrėjom lietuvių pralaimėjimą prancūzams, pasivaikščiojom po Talino senamiestį ir keliavau miegoti.
Ryte teko keltis anksti, kadangi startas 9.00. Savijauta prasta, matyt iš jaudulio ir virškinimasne kaip ir šalta, nors kitiems lyg ir normalu. Pasidariau apšilimą ir ieškojau savo starto vietos. Kadangi dalyvių vien maratone registravosi daugiau nei 2000 visi buvo suskirstyti pagal numerius į starto koridorius. Patekau į 6-ą berods nuo priekio, bet iki starto dar prasibroviau arčiau.
Pagaliau startas. Visai gerai pavyko prasibrauti pro mases, bet vėl ir tarp tokios masės likau vienas... Pirmas km 2,51 - nerealu kaip man šiuo metu ir ne veltui - pasirodo ten 21,1km žyma. Taip ir visai gerai bėgosi ir negreitai - plentas geras, greitkelio viena pusė, kalnų nerasta. Prie 10km apsisukimas, kiek dviračių tako ir topačio greikelio, paskui ir palei jūrą dviračių takelis. Vien lygumos, kone tiesus kelias, tiesa atgal priešinis vėjas. Paskui prasidėjo ir posūkiai, pats Talino centras. Viskas gražu, kol neatsirado posūkis į senamiestį per akmeninį taką ir dar į kalną. Dar pora posūkių, dar bruko, o paskui dar takelis per parką. Gal ir gražu, bet bėgti visai bent jau man nepatinka. Čia dar irpirmą kartą matytas dalykas man: dirbtinis laikinas tiltas bėgimui - kad netvertų eismo į senamiestį. Dar kiek takeliu ir vėl grįžimas į plentą. Pirmas ratas įveiktas, dar liko vienas bėgant maratoną.
Sunkus dalykas bėgti maratoną, kai po 14km pajunti, kad nieko gero šiandien neprabėgsi... Iš pradžių dar tikiesi, kad gal ,,pramuš", dar kažkiek kenti, bet taip tą dieną nieko gero ir nebebuvo bėgime - po truputį ir nuiminėjau apsukas - laiko jau nebebus, prizinės vietos irgi, o ar būti 25 ar 105 šiuo atveju man visai nebeįdomu. Taip ir atbėgau 43-ias, per beveik 2,56 - prastas laikas, prasta vieta, prasta savijauta, tik tiek kad prabėgau nesustodamas maratoną.Po finišo dar dalino arbatos arba vandens buteliukus, riešutų ir razinų 100g rinkinys. Kuklokai, bet gerai kad netoli buvau apsistojęs ir parėjau gana greitai į laikinus namus.
Apskritai varžybos tiksliai suorganizuotos - niekas nevėlavo, ramiai ir tvarkingai padaryta. Kas dar nustebino palyginus su Vilniaus ankstesniais maratonais ar kitais bėgimais tai tvarka prie gėrimų punktų: aišku patys punktai pilni,už jų pristatyta šiukšlių į kuriuos ir aptys dalyviai sumeta indelius ir savanoriai surenka kas ant žemės - kone visada švara bėgimo takelyje. Smulkmena, bet Lietuvoje neretai tos zonos tarsi po karo atrodo. Žinoma padarė įspūdį ir laikini tiltai dalyvių ir miestiečių patogumui, kad ir vieni ir kiti netrukdytų vieni kitiems. Sunku palyginti Vilniaus ir Talino maratonus, nes Vilniuje jau senokai nebėgau, bet akivaizdu, kad Talinas gerokai priekyje savo trasa tinkamesne bėgimui, be to nekeičiama kasmet, dalyvių taip pat dvigubai daugiau Estijoje, dalyvių lygis irgi aukštesnis pas kaimynus - tiek ir nugalėtojų tiek ir pvz. palyginus prabėgusių iš 3 valandų skaičių - 74 Taline prieš 26 Vilniuje. Aišku kiek brangiau kainuoja kelionė, nakvynė, bet ir už santykinai tą pačią kainą (startinį mokestį) Talinas kaip ir geresnis variantas.
Registravausi kiek anksčiau, nors kaina ir nemaža, bet labai panaši į Vilniaus. Taip pat užsisakiau nakvynę iš anksto.
Prieš sezoną planai labai aukšti buvo, bet jau po Kauno maratono, kur 1/2 maratono prabėgau gerai sau, bet ne taip gerai, kad prabėgčiau planuotam rezultatui Taline, teko mažinti apetitą. O po liepos ir rugpjūčio ir dar teko pamažinti planus atsižvelgus į savo treniruotes.
Važiuojant į Taliną dar pakeliui ir Rygoje kiek pasivaikščiojom bei vakarop jau ir Taline buvom - dar spėjau pasiimti vakare dalyvio atributiką pasakęs numerį: numeris, žiogeliai, marškinėliai, įvairi reklaminė atributika estiškai.
Kiek pabėgiojau vakare po kelionės, pažiūrėjom lietuvių pralaimėjimą prancūzams, pasivaikščiojom po Talino senamiestį ir keliavau miegoti.
Ryte teko keltis anksti, kadangi startas 9.00. Savijauta prasta, matyt iš jaudulio ir virškinimasne kaip ir šalta, nors kitiems lyg ir normalu. Pasidariau apšilimą ir ieškojau savo starto vietos. Kadangi dalyvių vien maratone registravosi daugiau nei 2000 visi buvo suskirstyti pagal numerius į starto koridorius. Patekau į 6-ą berods nuo priekio, bet iki starto dar prasibroviau arčiau.
Pagaliau startas. Visai gerai pavyko prasibrauti pro mases, bet vėl ir tarp tokios masės likau vienas... Pirmas km 2,51 - nerealu kaip man šiuo metu ir ne veltui - pasirodo ten 21,1km žyma. Taip ir visai gerai bėgosi ir negreitai - plentas geras, greitkelio viena pusė, kalnų nerasta. Prie 10km apsisukimas, kiek dviračių tako ir topačio greikelio, paskui ir palei jūrą dviračių takelis. Vien lygumos, kone tiesus kelias, tiesa atgal priešinis vėjas. Paskui prasidėjo ir posūkiai, pats Talino centras. Viskas gražu, kol neatsirado posūkis į senamiestį per akmeninį taką ir dar į kalną. Dar pora posūkių, dar bruko, o paskui dar takelis per parką. Gal ir gražu, bet bėgti visai bent jau man nepatinka. Čia dar irpirmą kartą matytas dalykas man: dirbtinis laikinas tiltas bėgimui - kad netvertų eismo į senamiestį. Dar kiek takeliu ir vėl grįžimas į plentą. Pirmas ratas įveiktas, dar liko vienas bėgant maratoną.
Sunkus dalykas bėgti maratoną, kai po 14km pajunti, kad nieko gero šiandien neprabėgsi... Iš pradžių dar tikiesi, kad gal ,,pramuš", dar kažkiek kenti, bet taip tą dieną nieko gero ir nebebuvo bėgime - po truputį ir nuiminėjau apsukas - laiko jau nebebus, prizinės vietos irgi, o ar būti 25 ar 105 šiuo atveju man visai nebeįdomu. Taip ir atbėgau 43-ias, per beveik 2,56 - prastas laikas, prasta vieta, prasta savijauta, tik tiek kad prabėgau nesustodamas maratoną.Po finišo dar dalino arbatos arba vandens buteliukus, riešutų ir razinų 100g rinkinys. Kuklokai, bet gerai kad netoli buvau apsistojęs ir parėjau gana greitai į laikinus namus.
Apskritai varžybos tiksliai suorganizuotos - niekas nevėlavo, ramiai ir tvarkingai padaryta. Kas dar nustebino palyginus su Vilniaus ankstesniais maratonais ar kitais bėgimais tai tvarka prie gėrimų punktų: aišku patys punktai pilni,už jų pristatyta šiukšlių į kuriuos ir aptys dalyviai sumeta indelius ir savanoriai surenka kas ant žemės - kone visada švara bėgimo takelyje. Smulkmena, bet Lietuvoje neretai tos zonos tarsi po karo atrodo. Žinoma padarė įspūdį ir laikini tiltai dalyvių ir miestiečių patogumui, kad ir vieni ir kiti netrukdytų vieni kitiems. Sunku palyginti Vilniaus ir Talino maratonus, nes Vilniuje jau senokai nebėgau, bet akivaizdu, kad Talinas gerokai priekyje savo trasa tinkamesne bėgimui, be to nekeičiama kasmet, dalyvių taip pat dvigubai daugiau Estijoje, dalyvių lygis irgi aukštesnis pas kaimynus - tiek ir nugalėtojų tiek ir pvz. palyginus prabėgusių iš 3 valandų skaičių - 74 Taline prieš 26 Vilniuje. Aišku kiek brangiau kainuoja kelionė, nakvynė, bet ir už santykinai tą pačią kainą (startinį mokestį) Talinas kaip ir geresnis variantas.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)