LAF žiemos taurė

Kaip ir kasmet paskutinį sausio šeštadienį Vilniuje vyksta LAF taurės varžybos, kuriose beveik kasmet iki šiol dalyvauju. Šiemet taip pat ten nuvykau, tiesa kadangi sporto mokykla vežė tik keletą aukštesnės kategorijos ir ,,savus" dalyvius (nepriklausau nei prie vienų, nei prie kitų), tai teko kelionę organizuotis iš klubo, kaip ir kitiems.
Pats Vilniaus maniežas didelio susižavėjimo nekelia: paprastai ten būna karšta, oras sausas ir ,,išdegęs", danga minkštoka, posūkiai labai statūs, pats statinys gana neerdvus. Iš tiesų čia nesu subėgęs gerų varžybų, nė vieno asmeninio rezultato (neskaitant 2000m, kuriuos ir tebėgdavau kartą per metus per tas pačias LAF taurės varžybas, kol nepakeitė į tradicines rungtis).
Prieš varžybas savijauta buvo nebloga, apšilimas, kurio laiką teko koreguoti dėl apie 20min vėluojančios programos, jau kažką ne itin gero žadėjo, tarsi norėtų traukti raumenis greitėjant. Oras vėsokas, bet labai sausas.
Pagaliau startas, pradžia labai greita, pirmi 200m iš 32s, o bėgau netoli galo, nuo antro rato pradėjau ,,gaudyti" pabėgusius, bet greitai pajutau, kad blauzdos ,,atkirstos", tarsi trauktų raumenis, dėl ko visas likęs bėgimas tapo kančia, dėl ko žingsnis tragiškai sutrumpėjo ir ,,kasiausi" vietoje. Be to ir apskritai savijauta buvo nedarbinė - matyt pernelyg ilgas poilsis prieš varžybas neišėjo į naudą... Kone visą laiką vedžiausi sau, už nugaros ,,prilipęs" ,,sėdėjo" priešininkas, kuris paskutiniuose metruose dar ir aplenkė mane. 8,57,40, 3-ioji vieta - tragiškas bėgimas, rezultatas, net keista, kad dar atbėgau tokiu laiku tokioje vietoje. Na ką gi dar turiu 3 savaites iki Lietuvos čempionato, galbūt pavyks kažką rimčiau subėgti.
Apskritai varžybos gana silpnokos pasirodė - beveik visi rezultatai bėgimo rungtyse (čia daugiau kalbama apie ilgesnius nuotolius) žemi, varžybų programa vėlavo bent 20min (keistoka, nors varžybos vėlavo, bet užbėgimuose po 400m leisdavo po 2, 3 dalyvius, nors takai 4), bet šiaip tradicinės oficialios varžybos.