Planuojant savo varžybas prieš sezoną šios varžybos turėjo man būti vienos iš pagrindinių, bet viskas susidėliojo priešingai: po bėgimo Alytuje daugiau kovojau su liga, nei bėgiojau. Iki savaitės vidurio gyvanau grafiku ryte 36,0C, vakare 38,1C ir savijauta visai ne kažką. Ketvirtadienį lyg ir nebebuvo tokių svyravimų ir jau pagalvojau apie bėgimą Kaune.Logiškai mąstant nieko gero nesitikėjau ir dar svarsčiau ar 5km ar 10km bėgti - šiaip ar taip į prizininkus labai sunku tikėtis patekti su tokia savijauta. Bet jei pernai 5km ir su geresne savijauta prastai subėgau, tai geriau jau 10, gal netyčia ,,pramuš".
Nuvažiavau į varžybas ir sunkiai radau vietą pasistatyti mašiną, bet vis tik radau. Dar greitai nubėgau iki kolegos, pas kurį buvo mano numeris ir pradėjau apšilinėti. Savijauta ne pati geriausai, o ir oras visai ne bėgimui skirtas - jei ryte dar buvo puikus, tai po piretų išlindo saulė ir jau ne juokais pradėjo kaitinti. Na bet pasidariau apšilimą ir stojau į startą. Čia kone iš karto praėjo noras taikytis į prizininkus, kai pamačiau pora olimpiečių ir dar keletą bėgančių šiuo periodu geriau nei aš.
Pagaliau startas ir pasileidom į trasą. Greta pradžia, iš karto 3 nubėgo, aš kaip ir antroje grupėje. Bet žiūriu ilgai netempsiu ir po poros km ją paleidau, prieš tai dar su mašina vos nesusidūręs, kai ši trasoje išlindo iš po posūkio. Pažiūrėjęs į laikrodį prie 3km žymos supratau, kad šiandien tikrai kieko gero nesubėgsiu - laikas treniruočių režimo, prakaitas žliaugia, sveikatos nėra ir jau ,,mirštu"... Dar apsilenkiau vieną varžovą, o apskritai visos varžybos mintyse tik ,,kaip ramiai pabaigti", nes priekyje jau nieko nebepagausiu, o iš galo irgi nemažas atstumas. Taip ir atlingavau iki finišo 5-oje vietoje su visai tragišku laiku. Tradiciniai dalyvių medaliai ir šįkart vanduo, nebe bealkoholis alus. Dar kiek pabėgiojau ir ramiai išvykau iš varžybų.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos - plati papildoma programa, atitvertos gatvės (nors kažkaip mašina vis tik sugebėjo pralįsti), gausus dalyvio krepšelis - jau tradiciškai daug kas, kas buvo pernai, kas buvo Vilniaus maratone ar kituose bėgimuose. Ir renginys su savo dvasia, nors šiemet kai atvažiavau tik į startą ir iš karto po finišo atgal daug jos ir nepajutau. Gražus renginys, nors kažkokių naujovių irgi norėtųsi - jei metai iš metų vis tas pats ir tas pats galimair norą ten dalyvauti prarasti.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą