2017-11-14

Aplink Žasliu ežerą 2017

Pastaraisiais metis vi nepavykdavo sudalyvauti šiame bėgime, kadangi vis dubliuodavosi su estafetiniu Medininkai - Vilnius. Bet šiemet Šiaulių kraštas nebesurinko komandos - nebuvo kam organizuoti, o ir norint rasti 7 konkurencingus bėgikus labai sudėtinga. Nors bėgiojančių ir padaugėjo, bet tam tikra prasme bėgimas Šiauliuose miršta... O būdavo laikai, kai pakliūti į komandą ne visada pavykdavo. Palaipsniui ėmė rastis po vieną kitą ,,legionierių", kol galų gale Šiaulių miestas visai nebesurinko ir neberinko komandos. Paskui dar ,,traukė" Šiaulių rajonas, bet kai bėgimas nebeįskaitinis bėgimo taurėje, o ir pagrindinio organizatoriaus nebuvo tuo metu Lietuvoje, tai niekas ir nebeieškojo komandos.
Na bet už tai pasitaikė proga nuvažiuoti vėl į Žaslius - paskutinį kartą čia buvau dar prieš 10 metų, kai dar bėgom į priešingą nei dabar pusę. Kadangi bėgimo taurės įskaitinis turas, tai ir kaina tradicinė registruojantis internetu. Kelionė gana ilgoka, bet kadangi startas neįprastai vėlai nuvykom laiku, radom kur pasiimti numerius ir gana greitai pradėjau apšilinėti, nors daug ir nereikėjo dėl gana karšto oro.
Tradiciškai šiek tiek kalbų prieš startą ir šūvis. Pati starto vieta ne pati patogiausia - siauras kelelis tarp bažnyčios ir ežero. Savotiška grūstis, bet gana greitai įbėgom į plentą. Iš pradžių atrodė lyg ir ne itin bėgasi, tiesioginiai varžovai kiek pabėgo, bet kai pamačiau pirmo km laiką kiek ramiau paliko - tiesiog tempas didelis. Per daug nesistengiau greitai ,,atsilenkti" visų, tuo labiau prisimiaudar, kad čia kalnų - pakalnių tikrai yra. Ir taip po truputį su vienu varžovu gražiai iki plento pabaigos kone visus ir ,,susigaudėm". Šiaip nemėgstu vieškelių, minkštų dangų ir tikėjausi, kad dar ,,prisikabins" kažkas iš varžovų, bet bėgom dviese toliau per takelius, vietomis tiesiog nušienautą pievą, kol įsukom į vieškelį. Dar vienas kalnelis ir vėjas į nugarą - tada supratau, dėl ko visi džiaugdavosi gaisrinės mašinos srove šiame bėgime. Šį kartą vėl ji buvo ant posūkio ir vos nenubėgau tiesiai, nors suktis reikėjo. Miestelyje vėl pasirodė asfaltas, varžovas pagreitėjo ir nieko per daug nebepadariau - gana ramiai finišavau trečias. Po to reikėjo kilti į bažnyčios kalną, nes nieko nebeleido net šalia pereiti starto - finišo vietos. Kiek pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų. O palaukti teko - per tą laiką pasiklausėm gyvos muzikos koncerto - skonio reikalas kam patiko, kam ne, bet gyvas garsas visada daugiau vertinamas nei tiesiog muzika iš įrašo.
Pagaliau atėjo ir apdovanojimų laikas. Iš pradžių už amžiaus grupes - pora knygų apie Kaišiadorių kraštą, cheminis valiklis, vietinė duona. Paskui dar bendros įskaitos pirmos penkios vietos piniginiais prizais - nuostatuose to nebuvo, tai ne visi ir sulaukė apdovanojimų.
Apskritai varžybos nustebino teigiama prasme - nors ir bėgimo taurės etapas, bet nebuvo ttradicinio chaoso ir klaidų. Gana įdomi trasa, nemažai savanorių posūkiuose, pasiklysti itin sunku. Savotiška ir aplinka - gal dėl vietos bendruomeniškumo šiltesnė. Profesionaliai padaryti plakatai, stendai, net video klipai. Teigiamas pavyzdys, kaip su nedideliais finansais, bet su dideliu noru ir bendruomeniškumu pasiekti puikių rezultatų organizuojant renginius.

1 komentaras:

Jonas @ ZinauKaip rašė...

O Jums begant navigacijos nereikia?