Kaip ir kasmet balandžio pradžioje dalyvauju šiame bėgime ir tai tarsi savotiškas atspirties taškas, kontrolinis bėgimas, parodantis kas ir kaip. Šiemet taip pat sudalyvavau čia, bet palyginti gana sunkoka: dėl gamtos stichijų (Nevėžio potvynių) buvo pakoreguota trasa ir iš esmės bėgimas vyko tik Panevėžyje ir lyginti pagal laiką negalima. Na bet pagal priešininkus, tarpus tarp jų šį tą galima ,,išpešti".
Prieš varžybas nuotaika nebuvo pati geriausia: nuo savaitės vidurio atsinaujino virškinimo problemos ir visiškai iki varžybų nebuvo išspręstos. Be to lietus nežadėjo nieko gero.
Registracija praėjo sklandžiai: kaip LBMA klubo nariui nereikėjo mokėti starto mokesčio, kas pastaruoju metu labai reta Lietuvoje, ypač kai kurių ,,veikėjų" organizuojamose varžybose, kur kainos gerokai ,,išpūstos".
Ilgokai prieš startą galvojau, kokią aprangą pasirinkti ir galų gale pasirinkęs šiltesnę nesigailėjau (na išskyrus pirštines).
Startas ir kone iš pat starto nubėgo 3 lyderiai, kurių niekas iš likusių ir nesilaikė - startas ir taip buvo greitas, o visi žino savo galimybes. Po truputį skilo ir mūsų antroji grupė, po maždaug 3 km teko bėgti iki finišo vienam: tik įbėgus į žvyrkelį, purvynus nuo manęs greitai atitrūko dar vienas varžovas, o kiti ėmė vytis. Per žvyrą vijosi, per asfaltą ne. Taip ir išsilaikė tokia padėtis iki pat finišo: nei aš, nei manęs ,,nesuvalgė" ir atbėgau 5-as. Visai gerai, kaip su tokiu pasiruošimu ir tokia savijauta.
Kiek netikėtai apdovanojo už antrą vietą amžiaus grupėje, nes pirmus 3 bendrai geriausius išbraukė iš amžiaus grupių. Visai gera sistema: kuo daugiau kažką laimėjusių, tuo daugiau patenkintų bėgimu žmonių.
Apskritai bėgimas kuklokas, bet neblogai organizuotas. Žinoma nemažai lėmė ir klimatinės sąlygos: dėl to kito ir trasa ir šiaip lietus pakoregavo kelius (vietomis per purvynus bėgti buvo tikra kankynė). Arbata po finišo, dušai - teigiama, tualetų trūkumas prie starto, daiktų pasidėjimo vietos nebuvimas - neigiama. Vis dėlto pagal kainos (jei ir būtų reikėję mokėti) ir kokybės santykį derinys visai geras.
2010-04-10
2010-03-13
A. Kulviečio paminklas - Jonava
Kaip ir kasmet kovo 11-ąją Jonavoje vyksta bėgimas nuo A. Kulviečio paminklo (obelisko) iki Jonavos centro, kaip ir kasmet nuvažiavau ten ir aš.
Nors registravau ne aš, bet iš tikro su šiuo reikalu buvo problemų: nuostatuose parašyta ,,nemokama iki 03 08", o kur prisiregistruoti reikia gerokai paieškoti.
Kaip visada Jonavoje pasitiko policijos pareigūnai, kurie jau buvo užtvėrę kelią bėgimui, bet pavyko pasikalbėjus nuvažiuoti iki registracijos vietos.
Kas šiemet kiek nustebino tai labai didelis dalyvių skaičius: iš po žiemos kone visi kas tik pajuda (ne tik bėgikai, bet ir orientacininkai, dviratininkai, slidininkai ir pan.) sugužėjo čia.
Oras sunkiai nusakomas: saulė šviečia šilta, pavėsis - šalta, vėjas taip pat neaiškus, dėl to pasirinkti tinkamą aprangą buvo kiek sunkoka.
Prie paminklo nuvežė likus iki starto apie 40min ir paleido laukuose, o čia jau kaip tarakonai pasklido bėgikai. Prieš startą daug nesitikėjau, ypač po studentų čempionato prieš kelias dienas ir dėl dar pakankamai mažo laiko ,,ant plento" po žiemos, todėl nusprendžiau pradžią pradėti kiek lėčiau.
Startas ir bėgimas prasidėjo - pirmus šimtus metrų lėtokai, bet paskui staigus pagreitėjimas, po kurio pirmoji grupė nubėgo, o aš užkliuvau ,,dėžutėje" ir pasilikau persekiotojo vaidmenyje. Kurį laiką vedžiau visą grupę, paskui išėjo kiti ir ,,užsikabinęs" toliau tęsiau bėgimą, po truputį pradėjom ,,gaudyti" ir ,,valgyti" per greitai pradėjusius, prabėgome leduotą ruožą pro mišką, o po 6km laukė didydis kalnas, kur vienas priešininkų ,,patempė" ir nors ,,kabinausi", bet neišlaikiau tokio tempo ir nuo to laiko iki finišo bėgau vienas, priekyje matydamas keletą varžovų ir jausdamas ne itin toli atsilikusius gale. Po to kalno kelias ėjo palei upę, lyguma, vėjo nebesijautė ir darėsi pernelyg karšta - vis dėl to per daug kiek prisirengiau ir jaurėsi diskomfortas iki pat finišo. Taip ir finišavau pakankamai ramiai 11-oje vietoje.
Nors vieta ir nėra tokia aukšta, bet apskritai savo pasirodymu likau patenkintas, ypač su dabartine savo forma. Jei Kaune bėgau tragiškai ir likau 3-ias, tai čia nors ir likau 11-as, bet pats bėgimas jau buvo. Buvo ir noro kovoti, tik dar neparuoštas organizmas prie tokių krūvių, ką reikės daryti artimiausiu metu.
Po varžybų dušas, sportinių prekių mugė ,,lietuvišku" verslo supratimu (su tokiais antkainiais, kad iš ebay kartais kone dvigubai pigiau galima tą patį gauti), šventinė ceremonija (kone pirmą kartą skirta kovo 11-ajai), apdovanojimai. Kaip visada viskas labai ,,ištempta".
Apskritai varžybos Jonavoje tradiciškai gausios ir pakankamai profesionaliai surengtos, nors žinoma yra ir trūkumu: jau minėti registracijos sunkumai, laiko netausojimas, taip pat ir maisto davinio greitas pasibaigimas (kaip ir kasmet). Žinom yra trūkumų, bet šiaip varžybos vienos iš tų, kurios daugumai patinka, gal dėl to kaip savo taurės etapus čia paskelbė ir keletas skirtingų organizatorių.
Nors registravau ne aš, bet iš tikro su šiuo reikalu buvo problemų: nuostatuose parašyta ,,nemokama iki 03 08", o kur prisiregistruoti reikia gerokai paieškoti.
Kaip visada Jonavoje pasitiko policijos pareigūnai, kurie jau buvo užtvėrę kelią bėgimui, bet pavyko pasikalbėjus nuvažiuoti iki registracijos vietos.
Kas šiemet kiek nustebino tai labai didelis dalyvių skaičius: iš po žiemos kone visi kas tik pajuda (ne tik bėgikai, bet ir orientacininkai, dviratininkai, slidininkai ir pan.) sugužėjo čia.
Oras sunkiai nusakomas: saulė šviečia šilta, pavėsis - šalta, vėjas taip pat neaiškus, dėl to pasirinkti tinkamą aprangą buvo kiek sunkoka.
Prie paminklo nuvežė likus iki starto apie 40min ir paleido laukuose, o čia jau kaip tarakonai pasklido bėgikai. Prieš startą daug nesitikėjau, ypač po studentų čempionato prieš kelias dienas ir dėl dar pakankamai mažo laiko ,,ant plento" po žiemos, todėl nusprendžiau pradžią pradėti kiek lėčiau.
Startas ir bėgimas prasidėjo - pirmus šimtus metrų lėtokai, bet paskui staigus pagreitėjimas, po kurio pirmoji grupė nubėgo, o aš užkliuvau ,,dėžutėje" ir pasilikau persekiotojo vaidmenyje. Kurį laiką vedžiau visą grupę, paskui išėjo kiti ir ,,užsikabinęs" toliau tęsiau bėgimą, po truputį pradėjom ,,gaudyti" ir ,,valgyti" per greitai pradėjusius, prabėgome leduotą ruožą pro mišką, o po 6km laukė didydis kalnas, kur vienas priešininkų ,,patempė" ir nors ,,kabinausi", bet neišlaikiau tokio tempo ir nuo to laiko iki finišo bėgau vienas, priekyje matydamas keletą varžovų ir jausdamas ne itin toli atsilikusius gale. Po to kalno kelias ėjo palei upę, lyguma, vėjo nebesijautė ir darėsi pernelyg karšta - vis dėl to per daug kiek prisirengiau ir jaurėsi diskomfortas iki pat finišo. Taip ir finišavau pakankamai ramiai 11-oje vietoje.
Nors vieta ir nėra tokia aukšta, bet apskritai savo pasirodymu likau patenkintas, ypač su dabartine savo forma. Jei Kaune bėgau tragiškai ir likau 3-ias, tai čia nors ir likau 11-as, bet pats bėgimas jau buvo. Buvo ir noro kovoti, tik dar neparuoštas organizmas prie tokių krūvių, ką reikės daryti artimiausiu metu.
Po varžybų dušas, sportinių prekių mugė ,,lietuvišku" verslo supratimu (su tokiais antkainiais, kad iš ebay kartais kone dvigubai pigiau galima tą patį gauti), šventinė ceremonija (kone pirmą kartą skirta kovo 11-ajai), apdovanojimai. Kaip visada viskas labai ,,ištempta".
Apskritai varžybos Jonavoje tradiciškai gausios ir pakankamai profesionaliai surengtos, nors žinoma yra ir trūkumu: jau minėti registracijos sunkumai, laiko netausojimas, taip pat ir maisto davinio greitas pasibaigimas (kaip ir kasmet). Žinom yra trūkumų, bet šiaip varžybos vienos iš tų, kurios daugumai patinka, gal dėl to kaip savo taurės etapus čia paskelbė ir keletas skirtingų organizatorių.
2010-03-07
Lietuvos studentų žiemos čempionatas
Nors mokslus universitete baigiau dar pernai vasarą, bet metus nuo jų baigimo vis dar galiu dalyvauti studentų varžybose, todėl pasinaudojau šia teise ir šiemet dalyvavau studentų pirmenybėse - šiaip ar taip norisi išeiti pakankamai gražiai iš studentų sporto.
Šiemetinis studentų žiemos čempionatas labai vėlai rengiamas - tik kovo 6-ąją (dar pora savaičių po Lietuvos čempionato), tai toks keistas laikas išėjo: nei rimtai ruoštis paskutiniam sezono startui, nei pradėti pasiruošimą žymiai svarbesniam vasaros sezonui. Tuo labiau, kad jau kovo 11-ąją visai kitoks bėgimas nusimato Jonavoje. Visa tai reikėjo suderinti.
Savijauta prieš varžybas buvo keista: lyg ir energijos yra, bet kažkas ne taip. Pasiklausęs patarimų iš šalies nusprendžiau paeksperimentuoti ir padaryti trumpą apšilimą, tuo labiau, kad manieže kaip visada Kaune labai karšta (na bent palyginus su Šiaulių maniežo temperatūra). Startas vėlavo bent 10 min., kaip visada 60m daug dalyvių - kas nieko nemoka bėga 60m, kaip sakydavo viena trenerė.
Startas, pirmi ratai sunkoki, nors ne itin greiti. Bet jau po tų dviejų ratų kojos visai nebedirbo: trumpas apšilimas, starto vėlavimas ir per tą laiką raumenys ja atšalo, nors išorė visa degė nuo karšto oro. Visus likusius 13 ratų prasikankinau, vis tempiau kiek leido kojos, kurios visai ,,netraukė" į priekį, o pabaigoje ir mėšlungis ėmė traukti. Savijauta labai nekokia, nors viduje lyg ir yra iš ko bėgti. Iš esmės po 1km jau viskas buvo aišku: priekyje nubėgo du priešininkai, o už manęs puikiai mačiau kas dedasi: artimiausi persekiotojai buvo maždaug per posūkį ir juos visada matydavau bei galėjau kontroliuoti situaciją. Taip ir atbėgau iki finišo su tragišku laiku (9,10), bėgimu, bet sąlyginai nebloga vieta(3).
Apskritai pagrindinis tikslas kaip ir įvykdytas - pakankamai gražiai atsisveikinau su studentų žiemos sportu, bet visa kita prastai. Žinoma susidėjo daug kas į tai: ir periodas, ir savijauta ir t.t. Bet kuriuo atveju tai tikrai paskutinis startas žiemą už studentus ir kitamet jau nebereikės tiek ilgai tęsti sezono, nereikės kažką modeliuoti specialiai tokioms varžyboms nelaiku.
Šiemetinis studentų žiemos čempionatas labai vėlai rengiamas - tik kovo 6-ąją (dar pora savaičių po Lietuvos čempionato), tai toks keistas laikas išėjo: nei rimtai ruoštis paskutiniam sezono startui, nei pradėti pasiruošimą žymiai svarbesniam vasaros sezonui. Tuo labiau, kad jau kovo 11-ąją visai kitoks bėgimas nusimato Jonavoje. Visa tai reikėjo suderinti.
Savijauta prieš varžybas buvo keista: lyg ir energijos yra, bet kažkas ne taip. Pasiklausęs patarimų iš šalies nusprendžiau paeksperimentuoti ir padaryti trumpą apšilimą, tuo labiau, kad manieže kaip visada Kaune labai karšta (na bent palyginus su Šiaulių maniežo temperatūra). Startas vėlavo bent 10 min., kaip visada 60m daug dalyvių - kas nieko nemoka bėga 60m, kaip sakydavo viena trenerė.
Startas, pirmi ratai sunkoki, nors ne itin greiti. Bet jau po tų dviejų ratų kojos visai nebedirbo: trumpas apšilimas, starto vėlavimas ir per tą laiką raumenys ja atšalo, nors išorė visa degė nuo karšto oro. Visus likusius 13 ratų prasikankinau, vis tempiau kiek leido kojos, kurios visai ,,netraukė" į priekį, o pabaigoje ir mėšlungis ėmė traukti. Savijauta labai nekokia, nors viduje lyg ir yra iš ko bėgti. Iš esmės po 1km jau viskas buvo aišku: priekyje nubėgo du priešininkai, o už manęs puikiai mačiau kas dedasi: artimiausi persekiotojai buvo maždaug per posūkį ir juos visada matydavau bei galėjau kontroliuoti situaciją. Taip ir atbėgau iki finišo su tragišku laiku (9,10), bėgimu, bet sąlyginai nebloga vieta(3).
Apskritai pagrindinis tikslas kaip ir įvykdytas - pakankamai gražiai atsisveikinau su studentų žiemos sportu, bet visa kita prastai. Žinoma susidėjo daug kas į tai: ir periodas, ir savijauta ir t.t. Bet kuriuo atveju tai tikrai paskutinis startas žiemą už studentus ir kitamet jau nebereikės tiek ilgai tęsti sezono, nereikės kažką modeliuoti specialiai tokioms varžyboms nelaiku.
2010-02-23
2010 Lietuvos žiemos čempionatas (3000m)
Taip palengva atėjo ir pagindinis žiemos sezono startas - Lietuvos čempionatas. Tradiciškai vasario antra pusė, bet daug ir skirtingybių: vietoj tradicinio Kauno Klaipėda, o dėl to ir daug kitokių niuansų.
Skirtingai nei visuomet į varžybas, kurios truko dvi dienas, vežė su nakvyne, nors čia ne itin pavyko (čia tikriausiai tiktų ,,pagal kainą ir kokybė"): apgyvendino barake, kuris pagal viską sprendžiant nematė jokio remonto dar nuo TSRS laikų, tuo metu pirkti ir baldai kambaryje, gal net santechniniai mazgai, virtuvėje keletas neveikiančių išdraskytų prietaisų... Kaip ir visada jokios kalbos apie maistpinigius, tiesiog atvežė, apgyvendino, o toliau jau patys sukitės kaip norit.
Pirmą dieną nedalyvavau varžybose, nors pasirodo buvau užregistruotas 1500m distancijoje, bet šiaip ar taip kažin ar būčiau bėgęs - nei pasiruošęs per daug jai, nei ką nors įspūdingo būčiau nuveikęs. taigi penktadienį prasibėgau priešvaržybinę pramankštą, bendrabutyje nusimaudžiau po šaltu dušu (kitokio nebuvo...) ir nemažai pasivaikščiojau po Klaipėdą, miestą, kuriame retokai būnu.
Varžybų dieną savijauta buvo pusėtina. Manieže oras nors ir neatrodė labai šiltas, bet apšilimo metu kiek kitaip pasidarė. Įdomi danga, keistoki posūkiai, bet apskritai gražus maniežas.
Startas. Ir iš karto pasijautau kiek per lėtas, pirmame km bėgau vos ne gale, įveikęs 1km per 2,55. Po to tarsi ,,įsibėgo" ir pradėjau ,,rinktis " priešininkus - tarsi noriu bėgti greičiau, bet kažkas lyg ir tuo pačiu laikytų, patraukiu kiek greičiau ir kojos nebelaiko... Taip po truputį traukdamas ir atbėgau iki 5-os vietos. Tikėjausi kiek geriau žinoma, bet gal tiek ir tesu pasiruošęs: keletas startų ir visi stabiliai kelių sekundžių skirtumu. Bėgimas šį kartą labai stabilus (2,55;3,00;3,00), bet lėtokas... Na priežastys daugmaž aiškios, bet ir pakeisti ne ką tegaliu - gali būti, kad tai paskutinis žiemos sezonas, vėliau tiesiog nesiruošdamas specialiai nebent dar kada sustartuosiu manieže.
Apskritai Klaipėda varžyboms pasirengė neblogai: maniežas jau keletą metų atnaujintas (tai ne Šiaulių daržinė), šilta (apie +20C, kas Šiauliuose ir vasarą galbūt manieže nebūna, o žiemą +7C), tvarkingai suorganizuota, labai operatyviai suvedami rezultatai, didelis dėmesys kreipiamas į kompiutrinės technikos panaudojimą varžybose. Nežinia ar ten akustika manieže prasta, ar garsiakalbiai, bet suprasti kas ką sako praktiškai neįmanoma. Na bet šiaip netradiciška vieta Lietuvos čempionatui, bet iš dalies tai gerai, kad ne viskas vyksta ten pat visada.
Skirtingai nei visuomet į varžybas, kurios truko dvi dienas, vežė su nakvyne, nors čia ne itin pavyko (čia tikriausiai tiktų ,,pagal kainą ir kokybė"): apgyvendino barake, kuris pagal viską sprendžiant nematė jokio remonto dar nuo TSRS laikų, tuo metu pirkti ir baldai kambaryje, gal net santechniniai mazgai, virtuvėje keletas neveikiančių išdraskytų prietaisų... Kaip ir visada jokios kalbos apie maistpinigius, tiesiog atvežė, apgyvendino, o toliau jau patys sukitės kaip norit.
Pirmą dieną nedalyvavau varžybose, nors pasirodo buvau užregistruotas 1500m distancijoje, bet šiaip ar taip kažin ar būčiau bėgęs - nei pasiruošęs per daug jai, nei ką nors įspūdingo būčiau nuveikęs. taigi penktadienį prasibėgau priešvaržybinę pramankštą, bendrabutyje nusimaudžiau po šaltu dušu (kitokio nebuvo...) ir nemažai pasivaikščiojau po Klaipėdą, miestą, kuriame retokai būnu.
Varžybų dieną savijauta buvo pusėtina. Manieže oras nors ir neatrodė labai šiltas, bet apšilimo metu kiek kitaip pasidarė. Įdomi danga, keistoki posūkiai, bet apskritai gražus maniežas.
Startas. Ir iš karto pasijautau kiek per lėtas, pirmame km bėgau vos ne gale, įveikęs 1km per 2,55. Po to tarsi ,,įsibėgo" ir pradėjau ,,rinktis " priešininkus - tarsi noriu bėgti greičiau, bet kažkas lyg ir tuo pačiu laikytų, patraukiu kiek greičiau ir kojos nebelaiko... Taip po truputį traukdamas ir atbėgau iki 5-os vietos. Tikėjausi kiek geriau žinoma, bet gal tiek ir tesu pasiruošęs: keletas startų ir visi stabiliai kelių sekundžių skirtumu. Bėgimas šį kartą labai stabilus (2,55;3,00;3,00), bet lėtokas... Na priežastys daugmaž aiškios, bet ir pakeisti ne ką tegaliu - gali būti, kad tai paskutinis žiemos sezonas, vėliau tiesiog nesiruošdamas specialiai nebent dar kada sustartuosiu manieže.
Apskritai Klaipėda varžyboms pasirengė neblogai: maniežas jau keletą metų atnaujintas (tai ne Šiaulių daržinė), šilta (apie +20C, kas Šiauliuose ir vasarą galbūt manieže nebūna, o žiemą +7C), tvarkingai suorganizuota, labai operatyviai suvedami rezultatai, didelis dėmesys kreipiamas į kompiutrinės technikos panaudojimą varžybose. Nežinia ar ten akustika manieže prasta, ar garsiakalbiai, bet suprasti kas ką sako praktiškai neįmanoma. Na bet šiaip netradiciška vieta Lietuvos čempionatui, bet iš dalies tai gerai, kad ne viskas vyksta ten pat visada.
2010-02-11
Šiaulių miesto čempionatas (1500m)
Žiemą, priešingai nei vasarą, dar rengiami Šiaulių miesto čempionatai, o kadangi dabar laikas tinkamas (apie 10 dienų iki Lietuvos pirmenybių), tai sudalyvavau ir čia. Pasirinkau kiek trumpesnę distanciją - 1500m, kas savaitę bėgioti po 3000m nėra dar tiek sveikatos. O ir apskritai pastaruoju metu savijauta prasta dar nuo sausio vidurio: iš dalies tai lėmė ir apsinuodijimas, iš dalies ir bėgimo sąlygos, šaltis ir ypač sniegas, iš dalies ir treniruočių metodika ir periodas.
Taigi programa labai trumpa, nedaug rungčių, viskas per dvi dienas, bet kas vėl atsitiko - buvau vyriausias visų varžybų dalyvis, veteranas galima sakyti :), tarsi dinozauras :) (bet dar laikausi, nors gali būti, kad tai paskutinis mano sezonas manieže, bet tikrai ne stadione ar plente). Starte apie 12 žmonių, kartu merginos ir vaikinai - normaliose varžybose žinoma to nebūtų, bet čia tai normalu. Nors ir rungčių nedaug, bet programa šiek tiek vėlavo. Manieže +8C - kaip Šiauliams labai šilta, nors kaip pajuokavo svečiai ,,oras netinkamas net rudens krosui rengti" :)). dėl to su šildančiu tepalu išsitepiau kojas, apsivilkau marškinėlius su trumpomis rankovėmis, nors rankos pabaigoje vis tiek kiek pašalo.
Startas ir vėl kiek pramiegojau jį, o be to labai greita pradžia ir jau po pirmo rato atsilikinėjau apie 15m nuo lyderių, nors rato laikas pusėtinas (~32). Pirmi pora ratų ir atotrūkis po truputį didėja, ne ką galiu padaryti, tiesiog kojos taip greitai neneša, nors visai neseniai specialiai darėm treniruotę šiuo tikslu. Dar keletas varžovų aplenkia, bet gana greitai stabilizuojasi situacija ir pradedu vytis visus. Vienas, kitas ir prabėgus 1km jau prie lyderio, lėtoka, tai apsilenkiu ir greitėju, kiek galiu. Nebesilaiko už nugaros ir atbėgu į finišą pirmasis, laikas prastokas, 4,10,48, nors ir neplanavau prieš startą bėgti kokiam laikui, bet tikėjausi kiek geresnio. Na yra kaip yra, kitą savaitę Lietuvos čempionatas, svarbiausia čia subėgti.
Apskritai tai išėjo neblogas kontrolinis, nors žinoma oro sąlygos ir danga bus kitokie Klaipėdoje. Labai greitai, nors kiek vėluojant suorganizuotos varžybos - kiek pagyvino svečiai, nes šiaip mažoka dalyvių būtų.
Taigi programa labai trumpa, nedaug rungčių, viskas per dvi dienas, bet kas vėl atsitiko - buvau vyriausias visų varžybų dalyvis, veteranas galima sakyti :), tarsi dinozauras :) (bet dar laikausi, nors gali būti, kad tai paskutinis mano sezonas manieže, bet tikrai ne stadione ar plente). Starte apie 12 žmonių, kartu merginos ir vaikinai - normaliose varžybose žinoma to nebūtų, bet čia tai normalu. Nors ir rungčių nedaug, bet programa šiek tiek vėlavo. Manieže +8C - kaip Šiauliams labai šilta, nors kaip pajuokavo svečiai ,,oras netinkamas net rudens krosui rengti" :)). dėl to su šildančiu tepalu išsitepiau kojas, apsivilkau marškinėlius su trumpomis rankovėmis, nors rankos pabaigoje vis tiek kiek pašalo.
Startas ir vėl kiek pramiegojau jį, o be to labai greita pradžia ir jau po pirmo rato atsilikinėjau apie 15m nuo lyderių, nors rato laikas pusėtinas (~32). Pirmi pora ratų ir atotrūkis po truputį didėja, ne ką galiu padaryti, tiesiog kojos taip greitai neneša, nors visai neseniai specialiai darėm treniruotę šiuo tikslu. Dar keletas varžovų aplenkia, bet gana greitai stabilizuojasi situacija ir pradedu vytis visus. Vienas, kitas ir prabėgus 1km jau prie lyderio, lėtoka, tai apsilenkiu ir greitėju, kiek galiu. Nebesilaiko už nugaros ir atbėgu į finišą pirmasis, laikas prastokas, 4,10,48, nors ir neplanavau prieš startą bėgti kokiam laikui, bet tikėjausi kiek geresnio. Na yra kaip yra, kitą savaitę Lietuvos čempionatas, svarbiausia čia subėgti.
Apskritai tai išėjo neblogas kontrolinis, nors žinoma oro sąlygos ir danga bus kitokie Klaipėdoje. Labai greitai, nors kiek vėluojant suorganizuotos varžybos - kiek pagyvino svečiai, nes šiaip mažoka dalyvių būtų.
2010-02-02
LAF žiemos taurė
Kaip ir kasmet paskutinį sausio šeštadienį Vilniuje vyksta LAF taurės varžybos, kuriose beveik kasmet iki šiol dalyvauju. Šiemet taip pat ten nuvykau, tiesa kadangi sporto mokykla vežė tik keletą aukštesnės kategorijos ir ,,savus" dalyvius (nepriklausau nei prie vienų, nei prie kitų), tai teko kelionę organizuotis iš klubo, kaip ir kitiems.
Pats Vilniaus maniežas didelio susižavėjimo nekelia: paprastai ten būna karšta, oras sausas ir ,,išdegęs", danga minkštoka, posūkiai labai statūs, pats statinys gana neerdvus. Iš tiesų čia nesu subėgęs gerų varžybų, nė vieno asmeninio rezultato (neskaitant 2000m, kuriuos ir tebėgdavau kartą per metus per tas pačias LAF taurės varžybas, kol nepakeitė į tradicines rungtis).
Prieš varžybas savijauta buvo nebloga, apšilimas, kurio laiką teko koreguoti dėl apie 20min vėluojančios programos, jau kažką ne itin gero žadėjo, tarsi norėtų traukti raumenis greitėjant. Oras vėsokas, bet labai sausas.
Pagaliau startas, pradžia labai greita, pirmi 200m iš 32s, o bėgau netoli galo, nuo antro rato pradėjau ,,gaudyti" pabėgusius, bet greitai pajutau, kad blauzdos ,,atkirstos", tarsi trauktų raumenis, dėl ko visas likęs bėgimas tapo kančia, dėl ko žingsnis tragiškai sutrumpėjo ir ,,kasiausi" vietoje. Be to ir apskritai savijauta buvo nedarbinė - matyt pernelyg ilgas poilsis prieš varžybas neišėjo į naudą... Kone visą laiką vedžiausi sau, už nugaros ,,prilipęs" ,,sėdėjo" priešininkas, kuris paskutiniuose metruose dar ir aplenkė mane. 8,57,40, 3-ioji vieta - tragiškas bėgimas, rezultatas, net keista, kad dar atbėgau tokiu laiku tokioje vietoje. Na ką gi dar turiu 3 savaites iki Lietuvos čempionato, galbūt pavyks kažką rimčiau subėgti.
Apskritai varžybos gana silpnokos pasirodė - beveik visi rezultatai bėgimo rungtyse (čia daugiau kalbama apie ilgesnius nuotolius) žemi, varžybų programa vėlavo bent 20min (keistoka, nors varžybos vėlavo, bet užbėgimuose po 400m leisdavo po 2, 3 dalyvius, nors takai 4), bet šiaip tradicinės oficialios varžybos.
Pats Vilniaus maniežas didelio susižavėjimo nekelia: paprastai ten būna karšta, oras sausas ir ,,išdegęs", danga minkštoka, posūkiai labai statūs, pats statinys gana neerdvus. Iš tiesų čia nesu subėgęs gerų varžybų, nė vieno asmeninio rezultato (neskaitant 2000m, kuriuos ir tebėgdavau kartą per metus per tas pačias LAF taurės varžybas, kol nepakeitė į tradicines rungtis).
Prieš varžybas savijauta buvo nebloga, apšilimas, kurio laiką teko koreguoti dėl apie 20min vėluojančios programos, jau kažką ne itin gero žadėjo, tarsi norėtų traukti raumenis greitėjant. Oras vėsokas, bet labai sausas.
Pagaliau startas, pradžia labai greita, pirmi 200m iš 32s, o bėgau netoli galo, nuo antro rato pradėjau ,,gaudyti" pabėgusius, bet greitai pajutau, kad blauzdos ,,atkirstos", tarsi trauktų raumenis, dėl ko visas likęs bėgimas tapo kančia, dėl ko žingsnis tragiškai sutrumpėjo ir ,,kasiausi" vietoje. Be to ir apskritai savijauta buvo nedarbinė - matyt pernelyg ilgas poilsis prieš varžybas neišėjo į naudą... Kone visą laiką vedžiausi sau, už nugaros ,,prilipęs" ,,sėdėjo" priešininkas, kuris paskutiniuose metruose dar ir aplenkė mane. 8,57,40, 3-ioji vieta - tragiškas bėgimas, rezultatas, net keista, kad dar atbėgau tokiu laiku tokioje vietoje. Na ką gi dar turiu 3 savaites iki Lietuvos čempionato, galbūt pavyks kažką rimčiau subėgti.
Apskritai varžybos gana silpnokos pasirodė - beveik visi rezultatai bėgimo rungtyse (čia daugiau kalbama apie ilgesnius nuotolius) žemi, varžybų programa vėlavo bent 20min (keistoka, nors varžybos vėlavo, bet užbėgimuose po 400m leisdavo po 2, 3 dalyvius, nors takai 4), bet šiaip tradicinės oficialios varžybos.
2010-01-24
1000m Panevėžyje
Keistas šis sezonas, ne toks kaip pastarieji, tiek pasiruošimu, tiek varžybomis. Visai netikėtai ir neplanuotai sudalyvavau 1000m bėgime Panevėžio manieže. Iš tikrųjų labai trumpa distancija man - paskutinį kartą tiek bėgau prieš 7 metus... Dėl to ir dėl kitų priežasčių buvo ko nerimauti: tokiu greičiu nebėgau per treniruotes gana senokai, o ir pačioms varžyboms specialiai nesirengiau. Na bet kadangi Panevėžys visai netoli nuo Šiaulių, tai sugalvojom nuvažiuoti. Be to Panevėžio maniežas geriausias Lietuvoje: erdvus, nuožulnūs posūkiai, atnaujinta bėgimo danga, ne ,,tropikai", dėl ko čia galima gerai bėgti.
Padariau apšilimą, nors apšilti sekėsi sunkokai, gal dėl jaudulio krėtė drebulys, nors ir šiaip nekaršta buvo manieže. Starte 13 dalyvių, tarp kurių aiškiai vyriausias, nors tokioje distancijoje tai nieko nereiškia: jaunimui tokia distancija žymiai tradiciškesnė, greičiu aš kone visiems nusileidžiu, kas iš karto po starto ir tapo aišku: tiesiog kojos taip greitai nekyla, o dar starte kažkas pastūmė - po pirmo rato, kai bėgau visai gale, jau pradėjo kilti niūrios mintys ,,kokio velnio aš čia veikiu?", bet jei jau pradėjau bėgti, tai reikia ir bėgti kaip galiu. Taip po truputį atsidūriau pirmoje grupelėje ir po 3 ratų jau savotiškai posūkiuose net stabdė priekyje bėgantys, nors tiesiosiose vėl kiek pabėgdavo. Taip ir laikiausi kiek galėjau visus 5 ratus, o pabaigoje dar apsilenkiau pora priešininkų ir finišavau 5-as, su visai neblogu man rezultatu: 2,37,37. Visai netoli asmeninio, jei ne startas, gal ir pagerinęs būčiau, na bet ,,jeigu" nesiskaito.
Apskritai varžybos visai patiko, tikriausiai todėl, kad gerai sekėsi. Maloniai nustebino neblogas rezultatas, kuris šį sezoną kol kas (ir labai didelė tikimybė, kad taip ir liks) yra 10-asis laikas Lietuvoje šioje distancijoje, kuri visai ne mano specializacija. Keista, nėra tai aukštas laikas... Nors tiesa rungtis ne visai standartinė, dar tikrai yra žmonių, kurie jį pagerintų. Bet kuriuo atveju tai buvo gera kontrolinė treniruotė.
Padariau apšilimą, nors apšilti sekėsi sunkokai, gal dėl jaudulio krėtė drebulys, nors ir šiaip nekaršta buvo manieže. Starte 13 dalyvių, tarp kurių aiškiai vyriausias, nors tokioje distancijoje tai nieko nereiškia: jaunimui tokia distancija žymiai tradiciškesnė, greičiu aš kone visiems nusileidžiu, kas iš karto po starto ir tapo aišku: tiesiog kojos taip greitai nekyla, o dar starte kažkas pastūmė - po pirmo rato, kai bėgau visai gale, jau pradėjo kilti niūrios mintys ,,kokio velnio aš čia veikiu?", bet jei jau pradėjau bėgti, tai reikia ir bėgti kaip galiu. Taip po truputį atsidūriau pirmoje grupelėje ir po 3 ratų jau savotiškai posūkiuose net stabdė priekyje bėgantys, nors tiesiosiose vėl kiek pabėgdavo. Taip ir laikiausi kiek galėjau visus 5 ratus, o pabaigoje dar apsilenkiau pora priešininkų ir finišavau 5-as, su visai neblogu man rezultatu: 2,37,37. Visai netoli asmeninio, jei ne startas, gal ir pagerinęs būčiau, na bet ,,jeigu" nesiskaito.
Apskritai varžybos visai patiko, tikriausiai todėl, kad gerai sekėsi. Maloniai nustebino neblogas rezultatas, kuris šį sezoną kol kas (ir labai didelė tikimybė, kad taip ir liks) yra 10-asis laikas Lietuvoje šioje distancijoje, kuri visai ne mano specializacija. Keista, nėra tai aukštas laikas... Nors tiesa rungtis ne visai standartinė, dar tikrai yra žmonių, kurie jį pagerintų. Bet kuriuo atveju tai buvo gera kontrolinė treniruotė.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)