2009-08-08

Kuldigos pusės maratono

Kaip jau tapo įprasta antrą rugpjūčio savaitgalį keliauju į Kuldigą bėgti pusės maratono, nors ten niekada nieko gero nesubėgu, nes paprastai būna karšta o ir trasa ne iš lengvųjų.
Šiemetinė kelionė prasidėjo 9,25 pro Kuršėnus link Mažeikių. Nuotaiką vėl sugadino kelininkai - naujai išlietas platus kelias, o ribojimas paliktas 50km/h. Nesinori ,,užšokti" ant ,,žalių žmogeliukų" tai ir kuteniesi apie 60 kokius 15km... Na bet po to vėl normali kelionė: Mažeikiai, Latvijos siena, tiesa jau daugiau simbolinė - stovėjo pora žmogeliukų, bet nieko nestabdė tai niekas ir nestojo :) Ir gerai kad nestabdė, pasirodo bent du iš trijų mano pakeleivių neturėjo pasų - nors šiaip Europos sąjunga be sienų ir pan., bet neseniai teko kai kam ir iki Lietuvos konsulato Lenkijoje pasivažinėti, nes neturėjo kai kas dokumentų...
Toliau Ezere, Saldus, kur kokį kilometrą ne ten buvau pasukęs, bet greitai grįžau kur reikia ir Kuldiga. Kiek keista Latvijoje, kad keliai prie sienos tarsi pritaškyti asfalto ir labai nelygus, nors pavažiavus giliau visai geri patampa...
Atvažiavome į Kuldigą apie 12, bet iš karto problemos: stovi kareivukai ir neleidžia važiuoti užtvėrę kelią, būsimą trasą. Teko apvažiuoti iš kito miesto galo ir šiaip ne taip ne itin arti starto vietos pasistatyti mašiną.
Pats miestelis gana gražus ir senoviškas, turi gražų tiltą per Ventą, kurį reikėjo perbėgti 8 kartus, yra ilgiausias Europoje krioklys, prie kutio taip dar ir nesu buvęs, - gražu, Lietuvoje sunku rasti atitikmenį.
Registracija praėjo labai sėkmingai - nors šiaip yra starto mokestis, bet kadangi vienais metais ten buvau prizininkas tai nuo jo atleido. Visai žvaigždė pasijutau, kviestinis svečias :) Nors puikiai žinojau, kad šiemet bėgsiu žymiai lėčiau - tiesiog taip jau išėjo, kad dar kovo mėnesį pervargau rinkdamas kilometrus ir rašydamas magistrinį, balandį dar susirgau, tai po viso to atsigauti pradėjau tik birželio viduryje apkarpydamas kilometražą ir stengdamasis pasiruošti bent Lietuvos čempionatui. Na iš esmės planas pavyko LR pirmenybėse atbėgau trečias, tačiau ten tebėgau 3km, o čia 21km ir tai visai skirtingi dalykai. Nežinau, gal yra žmonių, treniruočių sistemų, kad vieną savaitę prabėgus 3km kitą savaitę gerai bėgtum 21km - aš puikiai žinau savo pavyzdžiu, kad bent vieną iš jų ,,plauksiu". Ankstesniais metais po LR čempionato būdavo dar dvi, kartasi net trys savaitės, per kurias kiek pabėgiojus ilgesnių bėgimų dar pavykdavo bent vidutiniškai prabėgti, o šiemet tik savaitė... Taigi puikiai žinojau, kad nieko gero neprabėgsiu, bet reikėjo bent jau pabandyti ir tuo įsitikinti arba paneigti.
Apšilimą pradėjau prieš 40min ir iš karto pajutau, kad nieko nebus... Nors kojos ir buvo lengvos, bet pakeltos rankos bėgant man iš karto duoda signalą, kad jau negerai... Įvykiai po starto tai gana greitai patvirtino... Pirmas km per 3,18 ir jau nelengva - prieš keletą metų pradėdavau iš 3,10 ir nesunku būdavo. Pirmą ratą prabėgau grupėje su pažįstamais lietuviais, o po to pradėjo byrėti grupelė - paleidau pirmuosius, kiti nuo manęs atsileido ir taip žiūriu, kad bėgu vienas, o tempas krenta ir nieko negaliu padaryti... Daug posūkių, senas naujai sudėtas akmenų grindinys prieš tiltą ir per patį tiltą gadino tiek nuotaiką tiek laiką, tiesiog pyktis ėmė, kai kojos kraiposi į visas puses, o jas dar ir taip skauda. Diena karšta, tikriausiai virš 30C pavėsyje, o vietomis mieste jokio vėjo ir ant saulės, oro trūksta, gerklė džiūna, koją skauda, o jau antrame rate bėgau beveik sausas, t.y. neprakaituodamas, ėmė vietomis šaltis krėsti - matyt jau perkaitau ir organizatorių parūpinti vandens punktai tikrai padėjo, kaip ir gyventojų aplaistymai vandeniu šulinio vandeniu žarna... Pasivijo ir veteranai, o man galvoje mintis tik pabaigti, tiesa pamatęs už nugaros netolumoje pažįstamą lieuvį nusprendžiau, kad šiam jau nereikia pasiduoti ir išlaikiau taip iki finišo. Užkabino medalį, davė vandens stiklinę, maudė kojas, skaudėjo nugarą, vienu metu ėmė dingti garsas ir net vaizdas, bet greitai praėjo prisėdus. Sėdžiu, geriu vandenį, silpna, dar kiek pavaikštau pažiūrėti kaip kolegoms sekasi, užkabina dar vieną dalyvio medalį (matyt per klaidą, nes jau gavau savo)... Sulaukiu kitų, nueinu iki mašinos, pasiimu daiktus ir einu į dušą, bet mažai jis tepadeda ir nuovargis vis jaučiasi. Pasiimu maisto talonų ir einu laukti savo porcijos, kuri priklauso bėgimo dalyviui. Eilė didelė, ir kuo toliau, tuo silpniau darosi - tikriausiai ne nuo nuovargio, o dėl tų kavinės kvapų, net bloga pasidaro. Nueinu į šoną ir po truputį praeina šleikštulys, atsigeriu šaltos giros, kurią papildomai pirkau ir viskas ima gerėti. Pavalgau dešrelės su pomidorais - keista, kad o varžybų kartą dieną duoda tokį maistą, nors gal ir gerai - sako, kad po išgertuvių geriausiai valgyti riebų maistą, gal ir čia panašiai yra?.. dar pasižiūriu į protokolą - atbėgau 17-as per 1,18,24. Labai silpnai, tikriausiai lėčiausiais mano pusmaratonis, bet viskas dėsninga: jau keturi metai rezultatai eina žemyn kaip ir pati savijauta blogyn... Ir iš esmės viskas prasidėjo kai pakeičiau treniruočių sistemą, kurios nuo rudens reikės atsisakyti ir ją pakeisti.
Na bet jau laikas kelionei namo, ir atgal sugalvojau keliauti kitu keliu, kiek trumpesniu. Pradžia gera - Skrunda, o po to prasidėjo linksmybės, tiksliau vieškelis. Na ir teko pavažiuoti kokį 15km žvyru - įdomus jausmas, mašina labai įdomiai slysta, po truputį reikia ,,gaudyti". Žinoma po tokios kelionės reikės nuplauti ją, tuo labiau, kad kitą savaitę varysiu techninei apžiūrai.
Taigi reziumė: renginys kaip visada organizuotas puikiai, kaip visada pragariškas oras ir sunki trasa bei mano silpnas pasiruošimas šiai dienai. Finansinis minusas įvertinanat kelionės išlaidas (dar gerai, kad startinio nereikėjo mokėti), o gavau marškinėlius, pavalgyti ir medalį dalyviui. Žinoma emocijos ir puiki treniruotė, parodžiusi pasiruošimo lygį. Na bet dar turiu mėnesį iki Vilniaus maratono, gal dar ką pasiruošiu jam, nors bus sunkoka...

2009-08-03

LR čempionatas

Taip palengva atėjo ir Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas, labai vėlai šiemet rugpjūčio 1-2 dienomis. Įvertinant tai, kad suaugusiems paskutinės varžybos buvo tik birželio 5-6 susidaro labai jau ilgas tarpas be varžybų... Žinoma buvo jaunimo čempionatas birželio viduryje, buvo Sūduvos taurė liepos pradžioje, buvo ir keli miestų čempionatai, bet dėl įvairių aplinkybių teko šias varžybas praleisti: tai dalyvavau kitose varžybose plente, tai buvai visiškai ,,sėdęs" ir nebenorėjau niekur startuoti, tai tiesiog nebuvo ką bėgti arba viskas iš karto... Na man kaip man, aš radau varžybų plentu, o štai vidutiniokai taip ir buvo be startų kone du mėnesius, nors kiek čia bėra sportuojančių, ypač vasarą...
Visą laiką iki pat šeštadienio kokios 16 nežinojau, ką bėgsiu, mat neturėjau įvykdęs normatyvo ant 3000m kl/b, nes tiesiog nebėgau: per studentų pirmenybės nes buvau Kaune pas magistrinio vadovę, per LAF taurę nes skaudėjo koją ir pasirinkau 3000m lygų, kadjos nevarginti dar daugiau, per Sūduvos taurę nes jau buvau išsekęs po birželio varžybų maratono... Taigi galėjau bėgti 10 000m, nes nereikėjo normatyvo arba 5000m, kur patekau su paskutiniu laiku, bet viskas išsisprendė gerai ir man leido bėgti kliūtis, nors kaip supratau ir ne itin noriai. Taigi prasibėgau pramankštą Ąžuolyne, pagreitėjau apšilimo stadione ir pažiūrėjau 10 000km: gal ir gerai, kad nebėgau - gal ir būčiau atbėgęs 4-as, bet ir tai jei būtų viskas gerai, o apie prizininkus kažin ar būčiau...
Vakare pažiūrėjau siaubo filmą, iki varžybų dar du - šiaip pastaruoju metu kažkodėl traukia ant ,,siaubiakų". Prieš varžybas gal ir gerai - adrenalinas, stresas ir pan. teoriškai turėtų padėti :)
Taigi padariau apšilimą kartu su būsimais priešininkais, nors šiaip mėgstu vienas bėgioti. Savijauta keistoka buvo: lyg ir gerai bėgasi, lengvai, bet kažkas maudžia, pykina, o kiek pagreitinus kvėpuojasi sunkiai. Na bet prieš startą daug pojūčių atsiranda iš jaudulio daugiausiai, o jis tą dieną labai didelis buvo: šiaip ar taip kasmet tapdavau LR pirmenybių prizininku, o šiemet buvo pakankamai reali grėsmė pažeisti šią tradiciją.
Startas. Ir iš karto atsidūriau ,,dėžutėje"... Tempas žemas, man tas negerai, nes nesu greitas finiše. Po kelių kliūčių išeinu į antrą - trečią taką ir bandau lįsti į priekį ir ,,duoti anglių", bet vandens duobė, o aš visai pamiršau kaip per ją šokti per metus, nuo praėjusio LR čempionato nebėgau kliūčių... ,,Susimaunu", t.y. nušoku ant abiejų kojų ir vėl tenką vytis grupę... Antras ratas vėl panašus: bandau eiti į priekį, bet nieko nesigauna, lyg ir lėtas tempas, bet eiti į priekį neišeina... Pagaliau vienas priešininkų paidina tempą ir grupė bemat suskyla, visi atranda savo vietą ir nebėra grūsčių prie kliūčių. Bėgu trečias, bandau laikytis bėgančių priekyje, bet neišeina - lyg ir galiu vytis, yra sveikatos, lyg ir kyla kojos, bet tolyn ir tolyn jie... Na bet gerai, kad ir nuo manęs visi gale tolyn. Taip stabiliai laikau priekyje juos, kol pradeda finišuoti. Žinau, kad nebepavysiu, manęs taip pat, dabar svarbiausia niekur neužkliūti, nenugriūti ar dar kokios nesąmonės nepadaryti, kas jau buvo kartą ir tada gerą mėnesį ir vaikščioti nešlubuodamas negalėjau... Dėl to atsargumo kiek krenta tempas, galbūt kiek ir vejasi iš galo, bet finišas... Atbėgau trečias, vėl Lietuvos čempionato medalis, vėl bronza. Puiku, metai blogi, bet dar netragiški. Gegužę jau galvojau, kad viskas bus šiemet, ,,sėsiu" giliai ir neatsigausiu iki čempionato, bet spėjau atsigauti iki pakankamos formos.
Dar pažiūrėjau 5000m - prizininku nebūčiau buvęs, o kažkada, kai buvau geroje formoje abiejose rungtyse būdavau prizininku... Negerai, reikės daryti išvadas...
Šiaip labai mažai dalyvių čempionate ir rezultatai ne itin aukšti, gal dar ir dėl stadiono dangos: kažkokia sugerianti ir slopinanti energiją, judesius, atsipyrimo visai nėra, tarsi kempine bėgtum...
Važiavome namo vėl su nuotykiais: sugedo autobusas eilinį kartą, tiesiog nebeužsivedė, tai teko stumti, o kauniečiai labai smagiai juokėsi iš tokio vaizdelio, kaip koks 15 vaikinų bando ,,užstumti" autobusą :) Na bet ne naujiena Šiauliams gauti tokį autobusą, kuris genda kelionėje :)