Nauja tradicija olimpinės dienos renginius organizuoti vis kitame mieste - šiemet atėjo Panevėžio eilė. Kurį laiką svarsčiau ar bėgti 10km ar 5km, bet galų gale nusprendžiau apsiriboti 5km - kitą savaitę dar laukė Kaune 10km, o prieš tai buvo 10km Palangoje. Registracija internetu, 6 eurai, kaip už 5km ne tiek jau ir mažai.
Atvykau į Panevėžį ir sugalvojau pastatyti mašiną prie lengvosios atletiko maniežo, kaip būdavau įpratęs nuo Berčiūnų bėgimo, bet ten nepavyko, todėl prisiparkavau aikštėje netoli Nevėžio. Nukeliavau iki starto vietos ir pasiėmiau numerį. Kiek apšilau ir laukaiu starto, kuris šį kartą ne juokais vėlavo. Tradiciškai prieš tai buvo olimpinės mylios bėgimas ir organizatoriai kaip ir gerai paskaičiavo, bet kai kurie dalyviai pakoregavo planus: iš tikro sunku suprasti, kaip galima 2km BĖGTI 30min? Net einant normaliu tempu greičiau. Na bet ką darysi, teko laukti kol duos startą mūsų bėgimui. Pagaliau visus išrikiavo starto vietoje ir kažkas kažką kalbėjo - akustika tokia tragiška, kad nieko nesupratome, nors kaip sakė žiūrovai gerai viską girdėjo.
Pagaliau ir startas - iš karto lyderiai pasirodė. Dar pabandžiau ,,užsikabinti", bet nepavyko - lyg ir ,,nemiriau", bet greičiau nebepavyko. Pati trasa visai nieko - ratai po 2,5km miesto gatvėmis, paskui dviračių takeliu, per olimpinį miestelį, kalnelis ir vėl rato pradžia. Gana greitai apsidžiaugiau, kad tik 5km tebėgu - diena tikrai karšta ir kankintis užteko ir tiek. Gana ramiai, dar olimpiniame kaimelyje vos ,,nenunešęs" žioplių plavinėjančių po bėgimo trasą, atbėgau trečias.
Kiek pabėgiojau ir pradėjau ieškoti vietos, kur galima būtų apsiprausti. Nesėkmingos paieškos - lengvosios atletikos maniežas renovuojamas (pagaliau - geriausias, mano manymu, maniežas Lietuvoje nematęs remonto nuo pastatymo), o kitur niekur ir neradau.
Apdovanojimai turėjo būti 14 valandą, bet atsitiktinai atėjus anksčiau 20 min išgirdau, kad jau jie vyksta. Knyga ,,Neregėta Lietuva", taurė ir Impuls narystė 1 mėnesiui, dėl kurios reikojo po apdovanojimų eiti už scenos ir sulaukus organizatorių pranešti savo el. paštą.
Po geros savairės gavau ten laišką, kad galiu eiti į artimiausią Impuls ir viskas bus gerai. Kiek užtrukau, bet nuėjus jokiame sąraše nerada mano pavardės, teko rašyti dar vieną laišką. Atrašė jau kitas asmuo, dabar jau viskas turėtų būti gerai, tik reikėjo per 1 mėnesį nueiti iki Impuls. Bet darbai, vasara ir pan. ir nebenuėjau - tikriausiai taip ir baigėsi mano laimėtas Impulso prizo galiojimas - per daug ir nesikremtu, šiaip ar taip į sporto klubus nevaikštau, ne itin turiu nei laiko, nei noro, o ypač vasarą, kai sportuoti lauke vienas malonumas.
Apskritai varžybų organizavime galima rasti nemažai trūkumų: didelis starto vėlavimas, per ankstyvas apdovanojimas, trasa nors ir įdomi, bet gana ryškiai ilgesnė - gal ir būtų gera, jei nebūtų lanko per olimpinį kaimelį. Bendras vaizdas lyg ir geras, nors daugiau šou aplinkiniams, nei rimtas renginys.
2018-08-21
Festivalio „Sportas visiems“ bėgimo varžybos 2018
Jau senokai vykstantis renginys, bet iki šiol taip dar ir nebuvo pavykę čia sudalyvauti, todėl pasitaikius progai susiruošiau atvykti. Registracija internetu, startinis mokestis simbolinis - 1 euras.
Atvykau vos ne vėluodamas į startą - gerai, kad 10km paskutinė rungtis po 1km ir 5km. Savotiškas ,,bardakas", kai visas rungtis gali bėgti vienas žmogus, nors ir nepretenduodamas į prizus vien dėl taškų klubui. Bet masiškumas išauga, ko nebūtų kartu startavus visiems ar bent 5km kartu su 10km.
Savijauta ne pati geriausia, kas pasijuto ir po starto. Gana nuobodi pradžia, ilga lygi tiesioji, kurią prisimenu dar iš tų laikų, kai buvo viena, jau žlugusi, bėgimo taurė, kurios vienas etapas buvo Palangoje lygiai toje pačioje starto vietoje. Tik tada buvo 2 stulpeliai 1km atstumu vienas vuo kito ir taip bėgiojom 5 ratus - vienos iš pačių nuobodžiausių varžybų per mano bėgimo istoriją. Šį kartą tik startas nuobodus, tiksliau apie 1,5km, paskui žymiai smagiau pasidarė, kai įbėgom į miškelį ir prasidėjo vingiuotas dviračių takelis. Jau iki to laiko vienas varžovų būvo pabėgęs nuo manęs, o aš irgi vienas jau bėgau, nors ne taip toli už nugaros varžovai jautėsi. Nubėgom iki tam tikros žymos, kur laukė teisėjai ir vėl atgal tuo pačiu keliu. Nežinia ar km kitaip sužymėti, ar kas kito, bet miške tempas visai neblogas, o ilgoji tiesioji vėl kankynė. Bendras rezultatas 2-oji vieta, nors laikas ne kažką. Dar kiek pabėgiojau ir atėjo apdovanojimų laikas. Pasirodo savo amžiaus grupėje dar pirmas likau. Po to dar iki jūros nuėjau ir kiek apsiprausiau - spėjau pareiti iki mašinos, kol visą dieną besikaupęs lietus neprasidėjo.
Apskritai savotiškai įdomios varžybos: trasa tarsi iš dviejų dalių nyki pradžia ir finišas, bet įdomus vidurys. Organizuota paprastai, be šou elementų, bet bėgimui jų tikrai ne visada ir reikia. Simbolinis 1 euras startinis mokestis, vienas iš nedaugelio dar tiek pigių bėgimų, bet visai neprastų. Kas nori tiesiog bėgti, o ne dalyvauti šou, visai geras variantas.
Atvykau vos ne vėluodamas į startą - gerai, kad 10km paskutinė rungtis po 1km ir 5km. Savotiškas ,,bardakas", kai visas rungtis gali bėgti vienas žmogus, nors ir nepretenduodamas į prizus vien dėl taškų klubui. Bet masiškumas išauga, ko nebūtų kartu startavus visiems ar bent 5km kartu su 10km.
Savijauta ne pati geriausia, kas pasijuto ir po starto. Gana nuobodi pradžia, ilga lygi tiesioji, kurią prisimenu dar iš tų laikų, kai buvo viena, jau žlugusi, bėgimo taurė, kurios vienas etapas buvo Palangoje lygiai toje pačioje starto vietoje. Tik tada buvo 2 stulpeliai 1km atstumu vienas vuo kito ir taip bėgiojom 5 ratus - vienos iš pačių nuobodžiausių varžybų per mano bėgimo istoriją. Šį kartą tik startas nuobodus, tiksliau apie 1,5km, paskui žymiai smagiau pasidarė, kai įbėgom į miškelį ir prasidėjo vingiuotas dviračių takelis. Jau iki to laiko vienas varžovų būvo pabėgęs nuo manęs, o aš irgi vienas jau bėgau, nors ne taip toli už nugaros varžovai jautėsi. Nubėgom iki tam tikros žymos, kur laukė teisėjai ir vėl atgal tuo pačiu keliu. Nežinia ar km kitaip sužymėti, ar kas kito, bet miške tempas visai neblogas, o ilgoji tiesioji vėl kankynė. Bendras rezultatas 2-oji vieta, nors laikas ne kažką. Dar kiek pabėgiojau ir atėjo apdovanojimų laikas. Pasirodo savo amžiaus grupėje dar pirmas likau. Po to dar iki jūros nuėjau ir kiek apsiprausiau - spėjau pareiti iki mašinos, kol visą dieną besikaupęs lietus neprasidėjo.
Apskritai savotiškai įdomios varžybos: trasa tarsi iš dviejų dalių nyki pradžia ir finišas, bet įdomus vidurys. Organizuota paprastai, be šou elementų, bet bėgimui jų tikrai ne visada ir reikia. Simbolinis 1 euras startinis mokestis, vienas iš nedaugelio dar tiek pigių bėgimų, bet visai neprastų. Kas nori tiesiog bėgti, o ne dalyvauti šou, visai geras variantas.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienas skirtas bėgimas Radviliškyje 2018
Radviliškis savotiškai artimas miestas man - vaikystėje vasaromis netoli esančiame kaime praleisdavau vasaras ir šalia esančiame miškelyje, dėl šalia jau seniai esančio karinio dalinio čia atliekamų pratybų liaudiškai vadinamu ,,poligonu", surinkdavau didžiąją dalį savo vasaros bėgimo kilometrų. Savo bėgimo tradicijomis geležinkeliečių miestas negarsėja, nors pernai ir surengė bėgimą. Šiemet netyčiomis pamačiau, kad dar vieną organizuoja, bet informacijos tikrai mažai, tik plakatas su pagrindine informacija patalpintas kultūros centro tinklapyje. Na bet užteko ir titek - laikas yra, vieta yra, distancija yra, net registracijos e. paštas yra.
Užsiregisravau ir tą dieną iš kaimo atbėgau iki starto vietos - karinio (pasirodo oro gynybos) dalinio. Dalyvių daug nesimatė, dar pasiklausiau kur čia registracija, tai nurodė pasiklausti organizatorių - pasirodo nebus čia tokios, registracija paštu tik dalyvių skaičiui numatyti. Dar kiek pabėgiojau ir prasidėjo oficialioji dalis: rajono meras, kažkas iš kariškių pakalbėjo, dar bendrą mankštą pravedė - startas apie 15 min vėliau nusikėlė.
Bet pagaliau visus nusiuntė prie starto vietos - sankryžos kareivinių teritorijoje. Jokios linijos, tiesiog maždaug čia ir kryptis ten, pro vartus. Startas ir pajudėjom. Tradiciškai tokiuose bėgimuose pirmuose metruose atsiranda ,,starto didvyrių", kurie taip pradeda, kad ir man jau per greitai būna. Bet pora šimtų metrų ir lieku vienas. Bėgti tik 2,5km, tai tokia daugiau treniruotės dalis - pažįstamos vietos, pažįstamos ir bėdos - Radviliškio dviratininkai, kurie važiuoja gatve ir vos ne viduriu, nors šalia dviračių takas. Aišku priekyje lydėjo policija, kelią ,,išvalė". Prabėgau pro miesto centrą ir pagaliau finišas prie kultūros centro, bažnyčios ir paminklo - viskas ten šalia. Užbėgau laiptais, užkabino dalyvio medalį, galėjo pasiimti vandens ir kareiviškos košės, bet tik atsigėriau ir pajudėjau atgal link kaimo tęsdamas treniruotę, šiaip ar taip jokių apdovanojimų nenusimatė.
Apskritai varžybos tikrai ne pačios rimčiausios, jei tai vadinti varžybomis. Daugiau pagarbos bėgimas, kuriame pasidariau treniruotę. Trasa paprasta ir ,,izoliuota" bėgikams, medaliai po bėgimo, vanduo, kareiviška košė - kaip tiesiog pagarbos bėgimui visai gerai.
Užsiregisravau ir tą dieną iš kaimo atbėgau iki starto vietos - karinio (pasirodo oro gynybos) dalinio. Dalyvių daug nesimatė, dar pasiklausiau kur čia registracija, tai nurodė pasiklausti organizatorių - pasirodo nebus čia tokios, registracija paštu tik dalyvių skaičiui numatyti. Dar kiek pabėgiojau ir prasidėjo oficialioji dalis: rajono meras, kažkas iš kariškių pakalbėjo, dar bendrą mankštą pravedė - startas apie 15 min vėliau nusikėlė.
Bet pagaliau visus nusiuntė prie starto vietos - sankryžos kareivinių teritorijoje. Jokios linijos, tiesiog maždaug čia ir kryptis ten, pro vartus. Startas ir pajudėjom. Tradiciškai tokiuose bėgimuose pirmuose metruose atsiranda ,,starto didvyrių", kurie taip pradeda, kad ir man jau per greitai būna. Bet pora šimtų metrų ir lieku vienas. Bėgti tik 2,5km, tai tokia daugiau treniruotės dalis - pažįstamos vietos, pažįstamos ir bėdos - Radviliškio dviratininkai, kurie važiuoja gatve ir vos ne viduriu, nors šalia dviračių takas. Aišku priekyje lydėjo policija, kelią ,,išvalė". Prabėgau pro miesto centrą ir pagaliau finišas prie kultūros centro, bažnyčios ir paminklo - viskas ten šalia. Užbėgau laiptais, užkabino dalyvio medalį, galėjo pasiimti vandens ir kareiviškos košės, bet tik atsigėriau ir pajudėjau atgal link kaimo tęsdamas treniruotę, šiaip ar taip jokių apdovanojimų nenusimatė.
Apskritai varžybos tikrai ne pačios rimčiausios, jei tai vadinti varžybomis. Daugiau pagarbos bėgimas, kuriame pasidariau treniruotę. Trasa paprasta ir ,,izoliuota" bėgikams, medaliai po bėgimo, vanduo, kareiviška košė - kaip tiesiog pagarbos bėgimui visai gerai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)