Jau seniai kirbėjo mintis nukeliauti į kokias nors varžybas Latvijoje, tuo labiau kad man pvz. Ryga arčiau nei Kaunas. Bet nesinorėjo keliauti į vieną iš ,,makdonaldiškų" bėgimų, labiau traukė koks nors senas ar savitumo turintis bėgimas. Kaip tik pasitaikė tokia proga lapkričio 18-ąją, Latvijos nepriklausomybės dienos proga buvo pora bėgimų: pasirinkau artimesnįjį, netoli Rygos esančioje Rembatėje. Pasidomėjau internete kas per gyvenvietė - nėra ir 1000 gyventojų, viena asfaltuota gatvė, bet bėgimas gana nemažas: iš anksto užsiregistravusių buvo virš 200 bėgikų. Registravausi ir aš anksčiau, kol dar startinis mokestis buvo mažesnis - 2 eurai (paskui 5 eurai - vaikams atitinkamai 1 ir 2 eurai), jį mokant starto vietoje.
Dar vienas dalykas kiek nustebinęs mane - labai daug amžiaus grupių: per dvi distancijas (3km ir 10,8km) iš viso 10 amžiaus grupių, kurių dauguma dubliavo viena kitą per distacijas ir pagal lytis - taigi iš organizatoriams reikėjo pasiruošti 38 apdovanojimų komplektus.
Šį kartą kiek vėliau galėjau išvažiuoti, nes kelias artimestis nei į Ignaliną, o ir startas valanda vėliau. Visokiausių kelių galima rasti Latvijoje, nors vieškelių šį kartą vengiau - tiesa dar nėra buvę atvejo, kai pakeliui į varžybas į šią gretimą šalį nevyktų kur nors remontas.
Atvykau į Rembatę ir gana lengvai radau starto vietą - tokiame miestelyje tai tikrai nesunku, tuo labiau kad žmonių jau nemažai vaikščiojo aplinkui. Atstovėjau eilę prie numerio - gana paprastas, laminuotas kartonas, bet su čipu.
Kiek apšilau ir persirengęs ėmiau laukti starto - kažkas pasakė kažkokią kalbą, aišku tokia proga Latvijos himno išklausėm ir, keista tradicija Latvijoje, su čipais perėjom per fiksuojančius laidus į starto vietą. Startas bendras, kartu paleido ir 3km ir 10,8km, tai iš viso netoli 250 žmonių. Bet grūsčių nebuvo, o po kelių šimtų metrų labai gražiai visi išsiskyrė į dvi grupes: po kaire 10,8km, po dešine 3km. Taip pabėgus kokį km plentu išsiskyrėm, nes trumpiau bėgę nusuko į dešinę, o mes tiesiai vieškeliu. Kone iš pat starto 5 varžovai pabėgo - pagal startinius protokolus mačiau, kad pora iš jų tikrai stiprūs, pvz. 1/2 maratono per 1,08 ar 10km per 32 bėga. Aišku varžybos prieš pora dienų irgi davė savo neigiamos įtakos, nors per daug ir nepervargau ten. Gana greitai vienas iš nubėgusiųjų atsiliko ir ,,susivalgiau" jį antrame km, o kiti nemažino tempo. Išbėgus į bevingiuojantį vieškelį per laukus gerai matėsi kas dedasi priekyje, o jų priekyje dar ir policija važiavo. Bet neilgai - iki posūkio, prie kurio sustojo ir laukė mašinų bei rodė kelią kitiems bėgikams. Po posūkio ilga tiesioji plentu - tiesa matomumas čia kiek prastesnis buvo, nes jau ir varžovai tolo ir medžiai netoli kelio užstojo vaizdą. Bet dar pamačiau, kaip varžovai pasuko - pribėgau tą vietą: už namo vieškelis, o ant stulpo varžybų iškaba su rodykle. Pasukau, priekyje tolokai varžovai dar matosi. Iš galo irgi jau tolokai priešininkai. Taip praktiškai vos ne visas varžybas nuo 2-o km vienas ir prabėgau. Likus porai km jau ir bėgikų pradėjo atsirasti - bėgusių 3km ir atsistatinėjusių ar tiesiog palaikančių. Taip ramiai atbėgau 5-oje vietoje su gana pusėtinu laiku.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, atsigėriau organizatorių arbatos ir užkandau jų bandelės, persirengiau salėje tikriausiai jų kultūros centre ir laukiau apdovanojimų, nes amžiaus grupėje virš 30 likau 2-as.
Dar spėjau pavalgyti, kol vyko savotiškas koncertas - dainavimas gyvai pritariant gitarai. Prasidėjo ir apdovanojimai: visiems vienodai - medaliai ir diplomai, 3km distancijoje tik mažesni medaliai. Absoliučiai 3 pirmiems ir piniginiai prizai: 100, 75 ir 50 eurų.
Apskritai gana sklandžiai organizuotos varžybos, su simboliniu startiniu mokesčiu ir minimalūs apdovanojimai (tiesa labai daug kam), su elektronine čipų sistema, arbata ir užkandžiais po varžybų. Dar kai varžybos ne Lietuvoje dar įdomiau, o kai pakankamai netoli visai neblogai.
2014-11-21
Aplink Dringio ežerą 2014
Lapkritis, ruduo, niūrus oras ir gamta, jau ir šaltoka kartas nuo karto, lietūs - ne pats tinkamiausias laikas bėgioti, bet šį mėnesį dar būna varžybų. Kartais ir visai nemažai, štai į vieną savaitgalį bent 3 Lietuvoje vykstančios supuolė: pirmiausiai teko atmesti Tauragę - nors ir įdomu būtų buvę pabandyti, bet darbo diena man. Aišku galėjau važiuoti į Vilkaviškio rajoną - vieną įdomesnių trasų Lietuvoje, nors tik nepilni 6km, bet tą dieną kiek kitokių reikalų atsirado. Taigi liko šeštadienis, Ignalinos rajonas, vienas iš trail (dar viena svetimybė Lietuvos padangėje, kai yra senas geras terminas ,,krosas" - jei ir ne sinonimai, tai skirtumų rasti labai sudėtinga tarp šių sąvokų) bėgimo etapų.
Iš anksto susižiūrėjau informaciją apie bėgimą, kurios visai nemažai buvo pateikta: nuostatai, trasa, aukščių skirtumai ir pan. Registracija išankstinė, nors ne pati pigiausia - 30Lt (vėliau ir 50Lt - aišku vaikams ir pensininkams mažesnės kainos) visoms distancijoms. Dar kurį laiką svarsčiau kiek bėgti - 11, 22 ar 33km, bet paskui pagalvojau kad kaip krosui užteks ir trumpiausios distancijos - nors šiaip treniruotėse pabėgioju miškais, bet per varžybas tikrai ne pati mėgstamiausia man danga.
Išvažiuoti teko kiek anksčiau - šiaip ar taip kelias tolimas. Atvykau laiku, 10.05, kai registracija prasidėjo 10.00, o startas 11.00. Dar kol atstovėjau eilę prie numerio, jį gavęs užsisegiau ir kone iš karto išbėgau apšilinėti. Pabėgiojau, pasidėjau daiktus į mašiną, nubėgau iki starto vietos miške ir kažkaip keistai 10.55 dar kokie 7 ir tebuvom vietoje. Taip ir nerimas jau pradėjo imti, kai po poros minučių visa grupė pasirodė. Trumpai dar pakalbėję, kiek pavėlavus teisėjai davė startą.
Labai rimtai nebuvau nusiteikęs - startiniuose protokoluose nieko labai rimto nemačiau tarp konkurentų, o kiti ilgesnes distancijas bėgo, todėl kai iš pat starto rovė į priekį vienas orientacininkas nuotaika subjuro. Ir iš karto prisiminiau, kaip visada per kroso varžybas esu ne kartą ,,pasikrovęs malkų" ir nuo paprastai silpnesnių už mane varžovų. Sunkiai sekėsi jo laikytis, o ir tokie bėgimai jam visai ne naujiena ar kaip orientacininkui žymiai lengviau orientuotis kur bėgti - tarsi savo namuose nestabdydamas, o aš dar kol pamatau rodyklę ant medžio, kol suvokiu į kurią pusę ši nukreipta.. Aišku kalnai, pakalnės, minkšta miško danga irgi davė savo - po poros km paleidau jį, nors jis ir 33km bėgo. Nuo to laiko dar sudėtingiau, bet ir įdomiau pasidarė bėgti - per upelį permesti pora medžio kamienų, kažkur ir takas baigėsi tik pora žymų tarp krūmų, kad bėgti tiesiai. Bet apskritai trasa neblogai sužymėta.
Taip per daug nesistengdamas ir stengdamasis nepaklysti ramiai bėgau, šiaip ar taip po poros dienų planavau kitose varžybose dalyvauti. Priekyje nieko nebesimatė, taip kartą prie progos atgal atsisukau - lyg ir sušmėžavo kažkas. Pasitikrinau - tikrai. Šiek tiek ,,pridėjau", žiūriu ir jau matytos vietos netoli finišo. Jau ramiai finišavau 1-oje vietoje, nors pagal laiką jei tai būtų plentas visai prastai būtų - bet čia krosas, labai daug kas priklauso nuo trasos.
Po finišo kiek pabėgiojau, išsimaudžiau po dušu, kiek pasėdėjau pirtyje ir teko kiek palaukti apdovanojimų. Čia didelio iškilmingumo ar tvarkingumo nebuvo - dalis gudresnių (ar naglesnių) jau atsiėmė anksčiau prizus, kiti dar po pirties vėlavo. Visoms distancijoms prizai vienodi: pirmoms vietoms energetinio gėrimo pakuotė ir termo kelnės arba marškinėliai, kuriuos pasirinkti iš šalia esančių dėžių. Prizininkams kažkokia kita energetinių papildų produkcija ir tas pats termo pasirinkimas.
Apskritai varžybos paliko nemažai įspūdžių - netradiciška bent jau kaip man, savotiškai įdomiau nei sukti ratus kur nors ar tiesiog pirmyn atgal bėgti. Aišku pati trasa labiau tinkama orientacininkams, kurie čia ir sudarė daugumą dalyvių. Pati organizacija minimalistinė, teisėjų ant rankų pirštų gali suskaičiuoti, bet susitvarkė žmonės. Ir suregistravo, ir trasą sužymėjo (nors teisėjų trasoje kaip ir nesimatė), ir po varžybų nusiprausti buvo kur. Tiesa ir pasiklydusių buvo, bet dėl to nesikrimtusių, o kaip į savotišką atrakciją į tai pažiūrėjusių. Aišku startiniai mokesčiai sąlyginai nemaži, bet kai organizuoja žmonės iš orientacininkų rato, tai nieko keisto. Įdomios varžybos, smagi trasa, ir kalnų ir pakalnių pilna - pabandyti visai įdomu buvo.
Iš anksto susižiūrėjau informaciją apie bėgimą, kurios visai nemažai buvo pateikta: nuostatai, trasa, aukščių skirtumai ir pan. Registracija išankstinė, nors ne pati pigiausia - 30Lt (vėliau ir 50Lt - aišku vaikams ir pensininkams mažesnės kainos) visoms distancijoms. Dar kurį laiką svarsčiau kiek bėgti - 11, 22 ar 33km, bet paskui pagalvojau kad kaip krosui užteks ir trumpiausios distancijos - nors šiaip treniruotėse pabėgioju miškais, bet per varžybas tikrai ne pati mėgstamiausia man danga.
Išvažiuoti teko kiek anksčiau - šiaip ar taip kelias tolimas. Atvykau laiku, 10.05, kai registracija prasidėjo 10.00, o startas 11.00. Dar kol atstovėjau eilę prie numerio, jį gavęs užsisegiau ir kone iš karto išbėgau apšilinėti. Pabėgiojau, pasidėjau daiktus į mašiną, nubėgau iki starto vietos miške ir kažkaip keistai 10.55 dar kokie 7 ir tebuvom vietoje. Taip ir nerimas jau pradėjo imti, kai po poros minučių visa grupė pasirodė. Trumpai dar pakalbėję, kiek pavėlavus teisėjai davė startą.
Labai rimtai nebuvau nusiteikęs - startiniuose protokoluose nieko labai rimto nemačiau tarp konkurentų, o kiti ilgesnes distancijas bėgo, todėl kai iš pat starto rovė į priekį vienas orientacininkas nuotaika subjuro. Ir iš karto prisiminiau, kaip visada per kroso varžybas esu ne kartą ,,pasikrovęs malkų" ir nuo paprastai silpnesnių už mane varžovų. Sunkiai sekėsi jo laikytis, o ir tokie bėgimai jam visai ne naujiena ar kaip orientacininkui žymiai lengviau orientuotis kur bėgti - tarsi savo namuose nestabdydamas, o aš dar kol pamatau rodyklę ant medžio, kol suvokiu į kurią pusę ši nukreipta.. Aišku kalnai, pakalnės, minkšta miško danga irgi davė savo - po poros km paleidau jį, nors jis ir 33km bėgo. Nuo to laiko dar sudėtingiau, bet ir įdomiau pasidarė bėgti - per upelį permesti pora medžio kamienų, kažkur ir takas baigėsi tik pora žymų tarp krūmų, kad bėgti tiesiai. Bet apskritai trasa neblogai sužymėta.
Taip per daug nesistengdamas ir stengdamasis nepaklysti ramiai bėgau, šiaip ar taip po poros dienų planavau kitose varžybose dalyvauti. Priekyje nieko nebesimatė, taip kartą prie progos atgal atsisukau - lyg ir sušmėžavo kažkas. Pasitikrinau - tikrai. Šiek tiek ,,pridėjau", žiūriu ir jau matytos vietos netoli finišo. Jau ramiai finišavau 1-oje vietoje, nors pagal laiką jei tai būtų plentas visai prastai būtų - bet čia krosas, labai daug kas priklauso nuo trasos.
Po finišo kiek pabėgiojau, išsimaudžiau po dušu, kiek pasėdėjau pirtyje ir teko kiek palaukti apdovanojimų. Čia didelio iškilmingumo ar tvarkingumo nebuvo - dalis gudresnių (ar naglesnių) jau atsiėmė anksčiau prizus, kiti dar po pirties vėlavo. Visoms distancijoms prizai vienodi: pirmoms vietoms energetinio gėrimo pakuotė ir termo kelnės arba marškinėliai, kuriuos pasirinkti iš šalia esančių dėžių. Prizininkams kažkokia kita energetinių papildų produkcija ir tas pats termo pasirinkimas.
Apskritai varžybos paliko nemažai įspūdžių - netradiciška bent jau kaip man, savotiškai įdomiau nei sukti ratus kur nors ar tiesiog pirmyn atgal bėgti. Aišku pati trasa labiau tinkama orientacininkams, kurie čia ir sudarė daugumą dalyvių. Pati organizacija minimalistinė, teisėjų ant rankų pirštų gali suskaičiuoti, bet susitvarkė žmonės. Ir suregistravo, ir trasą sužymėjo (nors teisėjų trasoje kaip ir nesimatė), ir po varžybų nusiprausti buvo kur. Tiesa ir pasiklydusių buvo, bet dėl to nesikrimtusių, o kaip į savotišką atrakciją į tai pažiūrėjusių. Aišku startiniai mokesčiai sąlyginai nemaži, bet kai organizuoja žmonės iš orientacininkų rato, tai nieko keisto. Įdomios varžybos, smagi trasa, ir kalnų ir pakalnių pilna - pabandyti visai įdomu buvo.
2014-10-29
Graužikai - Kelmė 2014
Tradiciškai kiekvienais metais paskutinį spalio šeštadienį Kelmėje vyksta bėgimas, nors dažniausiai apie jį niekas per daug neinformuoja. Šiemet taip pat tuose tradiciniuose Lietuvos bėgimo tinklapiuose nieko nebuvo apie šias varžybas, tai šiaip ne taip ,,atkasiau" bėgimo nuostatus vietinėje svetainėje.
Nuvykome kiek anksčiau, atsiėmėme numerius - eko variantu atspausdintus ant paprasto popieriaus ir įmautus į įmautes A5 formatu. Kiek pasivaikščioję sėdom į mikroautobusus, kurių šį kartą buvo 3 ir išvežė visus dalyvius į starto vietą.
Oras jau vėsus buvo - pirmą kartą po vasaros, rudens jau bėgimo šortų neužteko, tuo labiau kad ir vėjas šaltas bei didžiąją trasos dalį priešinis nusimatė.
Nuvykus iki starto dar kiek pabėgiojome ir greitai atėjo starto laikas. Tradiciškai pirmi km čia gana greiti būna, nors kalnų nemažai, bet šį kartą greičiai jau mažesni - aišku ir mano pasiruošimas tokiu periodu prastesnis, o ir priešinis vėjas darė savo. Pirmus 2km dar kaip ir vedžiau grupelę (tiksliau trise bėgome), bet po to vienas iš varžovų gana staigiai pabėgo, kitas dar pabandė į jį ,,įsikibti" ir išsibarstėm. Bet neilgam, nes po vieno km vieną varžovą prisivijau, o dar po 1km ir nubėgau nuo šio. Tiesa pirmasis laikė pastovų atstumą iki savęs, o likus paskutiniams 2km ir dar kiek padidino atstumą. Finišavau antras, laikas prastas kaip šiai trasai, savijauta pusėtina.
Po varžybų užkabino varžybų dalyvių medalį, atsigėrėm varžybų organizatorių arbatos, dar kiek pabėgiojom ir nuėjau persirengti į nuolatinę šiame bėgime persirengimo vietą - kultūros centro (čia praktiškai visada būna varžybų centras) tualetą. Bebaigiant rengtis girdžiu jau ir plojimai pasigirdo - prasidėjo apdovanojimai. Pabaigiau rengtis ir nukeliavau į salę - spėjau laiku. Apdovanojimai tradiciniai: taurės, medaliai ir diplomai, pirmiesiems dar ir šakočiai.
Apskritai bėgimas senokai jau nebesivysto, sunku net rasti bent pora skirtumų kuo skirtųsi nuo prieš tai buvusių bėgimų čia. Dalyvių taip pat nedaug, praktiškai vieni vietiniai bei šiauliečiai. Aišku kai niekur neskelbiama apie bėgimą niekas ir neatvažiuoja. O dar kai vaikams reikia bėgti visus 8,2km, jų noras iš karto krenta.
Tradicinės ir bėdos eismo saugumo prasme - gerai, kad prieš pora metų padarytas takelis šalia plento į Kelmės centrą: ir saugiau patiems bėgikams ir transportui nesikliudo, bet tai tikriausiai vienintelė saugi vieta bėgikams. Iki jo pirmuosius lydi policija, bet kai grupė išsitempia tvarkos ne kas belieka. Kai mes pasukome į tą takelį policija dar buvo šalia, o štai paskui jau kitiems ir tarp mašinų reikėjo laviruoti. Tas pats ir finiše: kas gatve, kas šaligatviu finišavo, o eismas net nesuprasi ar buvo pristabdytas ar ne...
Iš tikrųjų įdomi trasa, kažkada labai vertintas bėgimas, sukviesdavęs Lietuvos bėgimo lyderius, bet pastaraisiais metais blėstantis ir stagnuojantis, taip ir besiprašantis pokyčių.
Nuvykome kiek anksčiau, atsiėmėme numerius - eko variantu atspausdintus ant paprasto popieriaus ir įmautus į įmautes A5 formatu. Kiek pasivaikščioję sėdom į mikroautobusus, kurių šį kartą buvo 3 ir išvežė visus dalyvius į starto vietą.
Oras jau vėsus buvo - pirmą kartą po vasaros, rudens jau bėgimo šortų neužteko, tuo labiau kad ir vėjas šaltas bei didžiąją trasos dalį priešinis nusimatė.
Nuvykus iki starto dar kiek pabėgiojome ir greitai atėjo starto laikas. Tradiciškai pirmi km čia gana greiti būna, nors kalnų nemažai, bet šį kartą greičiai jau mažesni - aišku ir mano pasiruošimas tokiu periodu prastesnis, o ir priešinis vėjas darė savo. Pirmus 2km dar kaip ir vedžiau grupelę (tiksliau trise bėgome), bet po to vienas iš varžovų gana staigiai pabėgo, kitas dar pabandė į jį ,,įsikibti" ir išsibarstėm. Bet neilgam, nes po vieno km vieną varžovą prisivijau, o dar po 1km ir nubėgau nuo šio. Tiesa pirmasis laikė pastovų atstumą iki savęs, o likus paskutiniams 2km ir dar kiek padidino atstumą. Finišavau antras, laikas prastas kaip šiai trasai, savijauta pusėtina.
Po varžybų užkabino varžybų dalyvių medalį, atsigėrėm varžybų organizatorių arbatos, dar kiek pabėgiojom ir nuėjau persirengti į nuolatinę šiame bėgime persirengimo vietą - kultūros centro (čia praktiškai visada būna varžybų centras) tualetą. Bebaigiant rengtis girdžiu jau ir plojimai pasigirdo - prasidėjo apdovanojimai. Pabaigiau rengtis ir nukeliavau į salę - spėjau laiku. Apdovanojimai tradiciniai: taurės, medaliai ir diplomai, pirmiesiems dar ir šakočiai.
Apskritai bėgimas senokai jau nebesivysto, sunku net rasti bent pora skirtumų kuo skirtųsi nuo prieš tai buvusių bėgimų čia. Dalyvių taip pat nedaug, praktiškai vieni vietiniai bei šiauliečiai. Aišku kai niekur neskelbiama apie bėgimą niekas ir neatvažiuoja. O dar kai vaikams reikia bėgti visus 8,2km, jų noras iš karto krenta.
Tradicinės ir bėdos eismo saugumo prasme - gerai, kad prieš pora metų padarytas takelis šalia plento į Kelmės centrą: ir saugiau patiems bėgikams ir transportui nesikliudo, bet tai tikriausiai vienintelė saugi vieta bėgikams. Iki jo pirmuosius lydi policija, bet kai grupė išsitempia tvarkos ne kas belieka. Kai mes pasukome į tą takelį policija dar buvo šalia, o štai paskui jau kitiems ir tarp mašinų reikėjo laviruoti. Tas pats ir finiše: kas gatve, kas šaligatviu finišavo, o eismas net nesuprasi ar buvo pristabdytas ar ne...
Iš tikrųjų įdomi trasa, kažkada labai vertintas bėgimas, sukviesdavęs Lietuvos bėgimo lyderius, bet pastaraisiais metais blėstantis ir stagnuojantis, taip ir besiprašantis pokyčių.
2014-10-14
Bėk už Kauną 2014
Ruduo tradiciškai gausus bėgimų, kiekvieną savaitgalį ir ne po vieną dar skirtinguose miestuose. Šį savaitgalį Pakruojis ir Kaunas. Žinoma man arčiau, patogiau ir mieliau būtų buvę bėgti dvaro takais, bet pastaraisiais metais vis darbo grafikas sutampa, dėl ko teko kiek toliau pasivažinėti.
Nuotaikos ir lūkesčiai prieš varžybas ne patys geriausi: savaitė po Nidos 1/2 maratono, o be to savaitės viduryje ar tai kokį virusą buvau pasigavęs ar tiesiog apsinuodijęs maistu - pora dienų iškrito be treniruočių, o ir savijauta ne pati geriausia ir varžybų dieną. Bet registravausi dar prieš visa tai ir tiesiog dovanoti 30Lt startinio mokesčio organizatoriams nesinorėjo.
Diena kaip reta tokiam laikotarpiui pasitaikė labai gera: ir saulė, ir šilta. Atsiėmiau numerį, prasibėgau apšilimą, ne pati geriausia savijauta, bet stojau į startą. O pradėjus bėgti net pačiam keista, bet ,,užsibėgo". Pirmus ratus visai netoli ir 5km pirmieji bėgo. Taip bėgau su savotiška baime ,,kada čia baterijos baigsis". Po 5km jau pasidarė sunkiau, bet pasirodo tai varžovas padidino greitį. Kiek nubėgo nuo manęs, bet toliau nebetolo ir laikant tolygų greitį ir artėti pradėjau. Taip ,,tempiausi" iki paskutinių km, beveik ir prisivijau, bet kiek pritrūko finiše - taip ir atbėgau 2-as su gana geru kaip tokiu metu man laiku.
Po finišo dar kiek atsigėiau vandens, dar pora interviu teko duoti ir pradėjau ieškoti kur čia išeiti iš trasos, kur medaliai, duona ir pan. Pasirodo tas tunelis buvo šalia finišo visai, kurį prabėgau finišuodamas. Pasiėmiau medalį,gana gražiai stilizuotą, maišelį su duonos gaminiais - šį kartą tik batonas ir pusė duonos kepalo - vis mažėja ir mažėja porcijos kasmet. Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Kiek vėluodami atėjo ir jie: taurė, diplomas ir didelis, maždaug 6,4kg svorio ir apie 70cm ilgio, duonos kepalas. Aišku kaip visada žadėtieji marškinėliai ir liko žadėtieji - jau trečius metus žadami, bet niekad taip niekam ir neduodami. Galbūt per tiek laiko niekaip nepašalina nebetinkamos informacijos varžybų organizatoriai, o gal ir ,,pacukų" vertinama trijų juostelių firma nevykdo savo įsipareigojimų - dar ir iš Kauno maratono birželio mėnesį niekaip neatsiunčia bliuzono, nors žada ne pirmą kartą.
Apskritai varžybos gana smagios - Laisvės alėja bėgti geras jausmas, o šiemet dar kiek girdėjau tikrai lygiai 10km atmatuota, dėl ko kiek pasikeitė ir pati trasa. Šiemetir mažiau ,,kėglių" kelyje buvo, gal ir dėl to, kad apskritai mažiau dalyvių, mažiau ir pajėgių dalyvių. Mažiau ir duonos dalyvių maišeliuose. Tiesa norintys jos galėjo užsidirbti įvairiuose konkursuose. Toks keistas reiškinys pastaruoju metu, kai dalyvių mažėja, o čia jau daug minčių ir priežasčių gali kilti dėl to.
Nuotaikos ir lūkesčiai prieš varžybas ne patys geriausi: savaitė po Nidos 1/2 maratono, o be to savaitės viduryje ar tai kokį virusą buvau pasigavęs ar tiesiog apsinuodijęs maistu - pora dienų iškrito be treniruočių, o ir savijauta ne pati geriausia ir varžybų dieną. Bet registravausi dar prieš visa tai ir tiesiog dovanoti 30Lt startinio mokesčio organizatoriams nesinorėjo.
Diena kaip reta tokiam laikotarpiui pasitaikė labai gera: ir saulė, ir šilta. Atsiėmiau numerį, prasibėgau apšilimą, ne pati geriausia savijauta, bet stojau į startą. O pradėjus bėgti net pačiam keista, bet ,,užsibėgo". Pirmus ratus visai netoli ir 5km pirmieji bėgo. Taip bėgau su savotiška baime ,,kada čia baterijos baigsis". Po 5km jau pasidarė sunkiau, bet pasirodo tai varžovas padidino greitį. Kiek nubėgo nuo manęs, bet toliau nebetolo ir laikant tolygų greitį ir artėti pradėjau. Taip ,,tempiausi" iki paskutinių km, beveik ir prisivijau, bet kiek pritrūko finiše - taip ir atbėgau 2-as su gana geru kaip tokiu metu man laiku.
Po finišo dar kiek atsigėiau vandens, dar pora interviu teko duoti ir pradėjau ieškoti kur čia išeiti iš trasos, kur medaliai, duona ir pan. Pasirodo tas tunelis buvo šalia finišo visai, kurį prabėgau finišuodamas. Pasiėmiau medalį,gana gražiai stilizuotą, maišelį su duonos gaminiais - šį kartą tik batonas ir pusė duonos kepalo - vis mažėja ir mažėja porcijos kasmet. Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Kiek vėluodami atėjo ir jie: taurė, diplomas ir didelis, maždaug 6,4kg svorio ir apie 70cm ilgio, duonos kepalas. Aišku kaip visada žadėtieji marškinėliai ir liko žadėtieji - jau trečius metus žadami, bet niekad taip niekam ir neduodami. Galbūt per tiek laiko niekaip nepašalina nebetinkamos informacijos varžybų organizatoriai, o gal ir ,,pacukų" vertinama trijų juostelių firma nevykdo savo įsipareigojimų - dar ir iš Kauno maratono birželio mėnesį niekaip neatsiunčia bliuzono, nors žada ne pirmą kartą.
Apskritai varžybos gana smagios - Laisvės alėja bėgti geras jausmas, o šiemet dar kiek girdėjau tikrai lygiai 10km atmatuota, dėl ko kiek pasikeitė ir pati trasa. Šiemetir mažiau ,,kėglių" kelyje buvo, gal ir dėl to, kad apskritai mažiau dalyvių, mažiau ir pajėgių dalyvių. Mažiau ir duonos dalyvių maišeliuose. Tiesa norintys jos galėjo užsidirbti įvairiuose konkursuose. Toks keistas reiškinys pastaruoju metu, kai dalyvių mažėja, o čia jau daug minčių ir priežasčių gali kilti dėl to.
2014-10-02
15-asis Nidos pusė maratono
Kasmet visada mane traukia rudenį keliauti į Nidą, kur vyksta vienas geriausiai organizuojamų Lietuvoje bėgimų. Prasidėjęs nuo gana mėgėjiško renginio vis tobulėjantis ir ypač pastaraisiais metais vis gausėjantis. Aišku savo duoda ir ilgalaikis kryptingas darbas, ir atsiradusios papildomos trumpesnės distancijos - 5,5km ir šiemet plento į Nido atnaujinimo surengtas 10km bėgimas.
Registravausi į varžybas dar rugsėjo viduryje, kol dar kainos taip stipriai ,,nesikandžiojo". Tiesa čia tik du variantai ir tebuvo, priešingai nei kai kuriuose kituose bėgimuose, kur registracijos kainos laiptų gerokai daugiau būna.
Atvykau dar ketvirtadienį į Neringą, bet jau ir tada suveikė išankstinė varžybų dalyvių automobilių registracija dėl ekologijos mokesčio, kuri kaip visada veikė per elektroninį paštą, tikšiemet jau pats postas automatiškai nuskaitė numerius - tobulėja technologijos.
Startinį numerį atsiėmiau penktadienį ir atėjo ir varžybų diena: po truputį lindo saulė iš debesų, nors šilta ir nebuvo, o dar ir vėjas stiprus davė savo.
Prieš startą savijauta pusėtina, nors ir jutau, kad gerai nesubėgsiu - kad ir lėtai subėgtas, bet vis tik maratonas davė savo. Ir iš po starto kone iš karto pajutau tai, kai visi labai greitai mano akimis šovė į priekį. Bet po truputį pradėjau ,,gaudytis" varžovus - iš pradžių ir dopingo atostogose buvusi olimpietė gana tolokai nubėgusi buvo, bet artėjant antrajam ratui prisivijau tiek ją, tiek pora tiesioginių savo varžovų. Per artimiausius pora ratų panašiai ir tampėmės - pora varžovų atsiliko, vienas nubėgo. Į kalną prieš vėją jau gaudydavau kitus, tiesiosiose ir pavėjui jau kentėti reikėdavo laikantis už nugaros. Prieš paskutinį ratą kiek pabėgau nuo trasos rekordo siekusiosios, kurios treneris su dviračiu lydėdavo į vieną kalną ir duodavo patarimų bei atsigerti (prieš kokius 10 metų ir mažesnį prasižengimą Nidoje buvo diskvalifikuotų, tiesa šiemet nuostatuose Nidoje to punkto nebeliko, nors daugelyje kitų rimtesnių bėgimų tai galioja). Aišku šioji bandė ,,kabintis", bet situacija kontroliuojama ir gana ramiai atbėgau 5-oje vietoje su gana prastu rezultatu.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, atsiėmiau kasmetinį dalyvio puodelį, apsiprausiau ir laukiau apdovanojimų. Čia kaip visada koncertinė programa iš šokių ir dainuojamosios poezijos. Ilgai neužtruko, o ir pats nelaukiau visų apdovanojimų pabaigos skubėdamas išvažiuoti.
Apskritai varžybos tradiciškai savo stiliuje: šiltai, tvarkingai ir organizuotai. Šiemet ir rekordinis dalyvių skaičius, nors kad ir 4 ratai dar nebuvo tokių grūsčių kaip kažkada Vilniaus maratone ar Kauno bėgime spalio mėnesį. Nieko labai naujo, išskyrus galbūt ir vienkarinį 10km bėgimą, naujo dviračio niekas neišradinėja, tuo labiau ir šis visai gerai rieda - gražus bėgimas su sunkia trasa dar gražesnėje aplinkoje.
Registravausi į varžybas dar rugsėjo viduryje, kol dar kainos taip stipriai ,,nesikandžiojo". Tiesa čia tik du variantai ir tebuvo, priešingai nei kai kuriuose kituose bėgimuose, kur registracijos kainos laiptų gerokai daugiau būna.
Atvykau dar ketvirtadienį į Neringą, bet jau ir tada suveikė išankstinė varžybų dalyvių automobilių registracija dėl ekologijos mokesčio, kuri kaip visada veikė per elektroninį paštą, tikšiemet jau pats postas automatiškai nuskaitė numerius - tobulėja technologijos.
Startinį numerį atsiėmiau penktadienį ir atėjo ir varžybų diena: po truputį lindo saulė iš debesų, nors šilta ir nebuvo, o dar ir vėjas stiprus davė savo.
Prieš startą savijauta pusėtina, nors ir jutau, kad gerai nesubėgsiu - kad ir lėtai subėgtas, bet vis tik maratonas davė savo. Ir iš po starto kone iš karto pajutau tai, kai visi labai greitai mano akimis šovė į priekį. Bet po truputį pradėjau ,,gaudytis" varžovus - iš pradžių ir dopingo atostogose buvusi olimpietė gana tolokai nubėgusi buvo, bet artėjant antrajam ratui prisivijau tiek ją, tiek pora tiesioginių savo varžovų. Per artimiausius pora ratų panašiai ir tampėmės - pora varžovų atsiliko, vienas nubėgo. Į kalną prieš vėją jau gaudydavau kitus, tiesiosiose ir pavėjui jau kentėti reikėdavo laikantis už nugaros. Prieš paskutinį ratą kiek pabėgau nuo trasos rekordo siekusiosios, kurios treneris su dviračiu lydėdavo į vieną kalną ir duodavo patarimų bei atsigerti (prieš kokius 10 metų ir mažesnį prasižengimą Nidoje buvo diskvalifikuotų, tiesa šiemet nuostatuose Nidoje to punkto nebeliko, nors daugelyje kitų rimtesnių bėgimų tai galioja). Aišku šioji bandė ,,kabintis", bet situacija kontroliuojama ir gana ramiai atbėgau 5-oje vietoje su gana prastu rezultatu.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, atsiėmiau kasmetinį dalyvio puodelį, apsiprausiau ir laukiau apdovanojimų. Čia kaip visada koncertinė programa iš šokių ir dainuojamosios poezijos. Ilgai neužtruko, o ir pats nelaukiau visų apdovanojimų pabaigos skubėdamas išvažiuoti.
Apskritai varžybos tradiciškai savo stiliuje: šiltai, tvarkingai ir organizuotai. Šiemet ir rekordinis dalyvių skaičius, nors kad ir 4 ratai dar nebuvo tokių grūsčių kaip kažkada Vilniaus maratone ar Kauno bėgime spalio mėnesį. Nieko labai naujo, išskyrus galbūt ir vienkarinį 10km bėgimą, naujo dviračio niekas neišradinėja, tuo labiau ir šis visai gerai rieda - gražus bėgimas su sunkia trasa dar gražesnėje aplinkoje.
2014-09-20
Talino maratonas 2014
Dar pasibaigus 2013-ųjų bėgimo sezonui kilo mintis vėl sudalyvauti maratono bėgime - prieš tai jau buvau bėgęs 4 kartus, bet jau prieš 4 metus. Pasirinkimas gana platus šiais laikais, vien Lietuvoje šiemet bent 7 variantai. Tiesa iš karto keletas atkrito dėl metų laiko - kažkaip man pavasarį ne itin norisi tiek bėgti, vasarą per karšta, tai lieka ruduo. Žinoma galėčiau pasiduoti galingam reklamos spaudimui ir bėgti Vilniaus maratone, bet visi prieš tai buvę mano maratonai ir buvo Vilniuje, norėjosi išbandyti kažką naujo. Kiek pasidairęs į kaimynų tvarkaraščius radau Valmierą ir Taliną - šį kartą pasirinkau pastarąjį - šiaip ar taip didžiausias bėgimo renginys Baltijos šalyse.
Registravausi kiek anksčiau, nors kaina ir nemaža, bet labai panaši į Vilniaus. Taip pat užsisakiau nakvynę iš anksto.
Prieš sezoną planai labai aukšti buvo, bet jau po Kauno maratono, kur 1/2 maratono prabėgau gerai sau, bet ne taip gerai, kad prabėgčiau planuotam rezultatui Taline, teko mažinti apetitą. O po liepos ir rugpjūčio ir dar teko pamažinti planus atsižvelgus į savo treniruotes.
Važiuojant į Taliną dar pakeliui ir Rygoje kiek pasivaikščiojom bei vakarop jau ir Taline buvom - dar spėjau pasiimti vakare dalyvio atributiką pasakęs numerį: numeris, žiogeliai, marškinėliai, įvairi reklaminė atributika estiškai.
Kiek pabėgiojau vakare po kelionės, pažiūrėjom lietuvių pralaimėjimą prancūzams, pasivaikščiojom po Talino senamiestį ir keliavau miegoti.
Ryte teko keltis anksti, kadangi startas 9.00. Savijauta prasta, matyt iš jaudulio ir virškinimasne kaip ir šalta, nors kitiems lyg ir normalu. Pasidariau apšilimą ir ieškojau savo starto vietos. Kadangi dalyvių vien maratone registravosi daugiau nei 2000 visi buvo suskirstyti pagal numerius į starto koridorius. Patekau į 6-ą berods nuo priekio, bet iki starto dar prasibroviau arčiau.
Pagaliau startas. Visai gerai pavyko prasibrauti pro mases, bet vėl ir tarp tokios masės likau vienas... Pirmas km 2,51 - nerealu kaip man šiuo metu ir ne veltui - pasirodo ten 21,1km žyma. Taip ir visai gerai bėgosi ir negreitai - plentas geras, greitkelio viena pusė, kalnų nerasta. Prie 10km apsisukimas, kiek dviračių tako ir topačio greikelio, paskui ir palei jūrą dviračių takelis. Vien lygumos, kone tiesus kelias, tiesa atgal priešinis vėjas. Paskui prasidėjo ir posūkiai, pats Talino centras. Viskas gražu, kol neatsirado posūkis į senamiestį per akmeninį taką ir dar į kalną. Dar pora posūkių, dar bruko, o paskui dar takelis per parką. Gal ir gražu, bet bėgti visai bent jau man nepatinka. Čia dar irpirmą kartą matytas dalykas man: dirbtinis laikinas tiltas bėgimui - kad netvertų eismo į senamiestį. Dar kiek takeliu ir vėl grįžimas į plentą. Pirmas ratas įveiktas, dar liko vienas bėgant maratoną.
Sunkus dalykas bėgti maratoną, kai po 14km pajunti, kad nieko gero šiandien neprabėgsi... Iš pradžių dar tikiesi, kad gal ,,pramuš", dar kažkiek kenti, bet taip tą dieną nieko gero ir nebebuvo bėgime - po truputį ir nuiminėjau apsukas - laiko jau nebebus, prizinės vietos irgi, o ar būti 25 ar 105 šiuo atveju man visai nebeįdomu. Taip ir atbėgau 43-ias, per beveik 2,56 - prastas laikas, prasta vieta, prasta savijauta, tik tiek kad prabėgau nesustodamas maratoną.Po finišo dar dalino arbatos arba vandens buteliukus, riešutų ir razinų 100g rinkinys. Kuklokai, bet gerai kad netoli buvau apsistojęs ir parėjau gana greitai į laikinus namus.
Apskritai varžybos tiksliai suorganizuotos - niekas nevėlavo, ramiai ir tvarkingai padaryta. Kas dar nustebino palyginus su Vilniaus ankstesniais maratonais ar kitais bėgimais tai tvarka prie gėrimų punktų: aišku patys punktai pilni,už jų pristatyta šiukšlių į kuriuos ir aptys dalyviai sumeta indelius ir savanoriai surenka kas ant žemės - kone visada švara bėgimo takelyje. Smulkmena, bet Lietuvoje neretai tos zonos tarsi po karo atrodo. Žinoma padarė įspūdį ir laikini tiltai dalyvių ir miestiečių patogumui, kad ir vieni ir kiti netrukdytų vieni kitiems. Sunku palyginti Vilniaus ir Talino maratonus, nes Vilniuje jau senokai nebėgau, bet akivaizdu, kad Talinas gerokai priekyje savo trasa tinkamesne bėgimui, be to nekeičiama kasmet, dalyvių taip pat dvigubai daugiau Estijoje, dalyvių lygis irgi aukštesnis pas kaimynus - tiek ir nugalėtojų tiek ir pvz. palyginus prabėgusių iš 3 valandų skaičių - 74 Taline prieš 26 Vilniuje. Aišku kiek brangiau kainuoja kelionė, nakvynė, bet ir už santykinai tą pačią kainą (startinį mokestį) Talinas kaip ir geresnis variantas.
Registravausi kiek anksčiau, nors kaina ir nemaža, bet labai panaši į Vilniaus. Taip pat užsisakiau nakvynę iš anksto.
Prieš sezoną planai labai aukšti buvo, bet jau po Kauno maratono, kur 1/2 maratono prabėgau gerai sau, bet ne taip gerai, kad prabėgčiau planuotam rezultatui Taline, teko mažinti apetitą. O po liepos ir rugpjūčio ir dar teko pamažinti planus atsižvelgus į savo treniruotes.
Važiuojant į Taliną dar pakeliui ir Rygoje kiek pasivaikščiojom bei vakarop jau ir Taline buvom - dar spėjau pasiimti vakare dalyvio atributiką pasakęs numerį: numeris, žiogeliai, marškinėliai, įvairi reklaminė atributika estiškai.
Kiek pabėgiojau vakare po kelionės, pažiūrėjom lietuvių pralaimėjimą prancūzams, pasivaikščiojom po Talino senamiestį ir keliavau miegoti.
Ryte teko keltis anksti, kadangi startas 9.00. Savijauta prasta, matyt iš jaudulio ir virškinimasne kaip ir šalta, nors kitiems lyg ir normalu. Pasidariau apšilimą ir ieškojau savo starto vietos. Kadangi dalyvių vien maratone registravosi daugiau nei 2000 visi buvo suskirstyti pagal numerius į starto koridorius. Patekau į 6-ą berods nuo priekio, bet iki starto dar prasibroviau arčiau.
Pagaliau startas. Visai gerai pavyko prasibrauti pro mases, bet vėl ir tarp tokios masės likau vienas... Pirmas km 2,51 - nerealu kaip man šiuo metu ir ne veltui - pasirodo ten 21,1km žyma. Taip ir visai gerai bėgosi ir negreitai - plentas geras, greitkelio viena pusė, kalnų nerasta. Prie 10km apsisukimas, kiek dviračių tako ir topačio greikelio, paskui ir palei jūrą dviračių takelis. Vien lygumos, kone tiesus kelias, tiesa atgal priešinis vėjas. Paskui prasidėjo ir posūkiai, pats Talino centras. Viskas gražu, kol neatsirado posūkis į senamiestį per akmeninį taką ir dar į kalną. Dar pora posūkių, dar bruko, o paskui dar takelis per parką. Gal ir gražu, bet bėgti visai bent jau man nepatinka. Čia dar irpirmą kartą matytas dalykas man: dirbtinis laikinas tiltas bėgimui - kad netvertų eismo į senamiestį. Dar kiek takeliu ir vėl grįžimas į plentą. Pirmas ratas įveiktas, dar liko vienas bėgant maratoną.
Sunkus dalykas bėgti maratoną, kai po 14km pajunti, kad nieko gero šiandien neprabėgsi... Iš pradžių dar tikiesi, kad gal ,,pramuš", dar kažkiek kenti, bet taip tą dieną nieko gero ir nebebuvo bėgime - po truputį ir nuiminėjau apsukas - laiko jau nebebus, prizinės vietos irgi, o ar būti 25 ar 105 šiuo atveju man visai nebeįdomu. Taip ir atbėgau 43-ias, per beveik 2,56 - prastas laikas, prasta vieta, prasta savijauta, tik tiek kad prabėgau nesustodamas maratoną.Po finišo dar dalino arbatos arba vandens buteliukus, riešutų ir razinų 100g rinkinys. Kuklokai, bet gerai kad netoli buvau apsistojęs ir parėjau gana greitai į laikinus namus.
Apskritai varžybos tiksliai suorganizuotos - niekas nevėlavo, ramiai ir tvarkingai padaryta. Kas dar nustebino palyginus su Vilniaus ankstesniais maratonais ar kitais bėgimais tai tvarka prie gėrimų punktų: aišku patys punktai pilni,už jų pristatyta šiukšlių į kuriuos ir aptys dalyviai sumeta indelius ir savanoriai surenka kas ant žemės - kone visada švara bėgimo takelyje. Smulkmena, bet Lietuvoje neretai tos zonos tarsi po karo atrodo. Žinoma padarė įspūdį ir laikini tiltai dalyvių ir miestiečių patogumui, kad ir vieni ir kiti netrukdytų vieni kitiems. Sunku palyginti Vilniaus ir Talino maratonus, nes Vilniuje jau senokai nebėgau, bet akivaizdu, kad Talinas gerokai priekyje savo trasa tinkamesne bėgimui, be to nekeičiama kasmet, dalyvių taip pat dvigubai daugiau Estijoje, dalyvių lygis irgi aukštesnis pas kaimynus - tiek ir nugalėtojų tiek ir pvz. palyginus prabėgusių iš 3 valandų skaičių - 74 Taline prieš 26 Vilniuje. Aišku kiek brangiau kainuoja kelionė, nakvynė, bet ir už santykinai tą pačią kainą (startinį mokestį) Talinas kaip ir geresnis variantas.
2014-08-07
Meln(a)ragės maratonas 2014
Prieš tą savaitgalį galėjau rinktis, kur važiuoti bėgti: į Klaipėdą, kur jau buvau pernai ar į pirmąjį bėgimą Biržuose. Vertinant kainomis tai kone tas pats, įdomu pakeliauti ir po seniai lankytas vietas, bet pasirinkau pajūrį šiemet - daugiausiai dėl trasos: su tokiu pasiruošimu 10km bėgti sunku, o štai 14km jau kiek paprasčiau. Iš tikro per daug iur nesitikėjau iš varžybų - tiesiog gera treniruotė, kokios nepadaryčiau vienas namuose. Dėl ir nesiruošiau kažkaip specialiai, krūvių irgi nemažinau, gal net kiek prisidėjo.
Užsiregistravau iš anksto internetu ir ankti ryte išvykau - tiesa kas bėgo maratoną dar anksčiau turėjo iškeliauti: dėl galimų karščių varžybų organizatoriai atkėlė jų startą į 8 valandą rytą. Šiaip labai logiškas sprendimas - per karščius bėgti jau sudėtinga, o jei dar varžybos ir dar jei maratonas..
Atvykau į registracijos vietą, laisvai pasiėmiau numerį, kadangi dalyvių daug nesimatė. Dar kiek pavaikščiojau ir pradėjau apšilinėti. Savijauta iš tikro prastoka buvo - skrandis ne itin norėjo dirbti, bet jei jau atvažiavau tai reikia bėgti. Sustojom prie starto linijos, dar praleidom maratono dalyvį ir kiek palaukę startavom. Iš pradžių nubėgome dviese ir labai tolygiu tempu įveikėm pirmus 5km, o paskui jau priešininkas pradėjo greitėti. Dar kiek ,,kabinausi", bet jau po pirmo km jaučiau, kad šiandien ,,ne mano diena" ir taip po truputį paleidau jį. Paskutiniuose km lyg ir dar bandžiau kažkiek ,,gaudyti", bet jau po laiko. Taip atbėgau ramiai 2-as, nes trečiasis jau tolokai atsilikęs buvo. Po finišo kaip ir kiekvienam dalyviui atminimo medalis ant kaklo.
Dar kiek pabėgiojau po varžybų, po to prie maitinimo punkto pasivaišinau arbūzais, bananais ir vandeniu. Dalyviai susibūriavo į grupeles ir aptarinėdami bėgimo ir ne tik reikalus laukė apdovanojimų - tokia savotiškai rami draugiška atmosfera. Tuo pačiu organizatoriai dar ir dalyvių sertifikatus išdalino, atsirado ir giros.
Ilgai nelaukus ir apdovanojimai: taurės (tik skirtingo dydžio) visiems prizininkams ir dar papildomai po taurę absoliutiems nugalėtojams.
Po jų ilgai nelaukęs, nors ir buvo savotiškas ,,after - party", lietuviškai kaip ir ,,dūzgėmis" vadinamas, nukeliavau prie jūros apsiprausti ir tiesiog šiaip pabūti, o po to vėl kelionė namo.
Apskritai varžybos ne itin gausios - gal dalyvius atbaidė ilgos distancijos, gal karščiai, gal mažas informavimas, gal bėgimo Biržuose konkurencija ar padidėję startiniai mokesčiai. Nors gal ir gerai, kad nų nedaug - ,,sukišti" masę bėgimų į dviračių takelį jau savotiška problema būtų. Iš dalies tai net sunku tai pavadinti varžybomis - tokia neįprastai varžyboms draugiška atmosfera, tarsi bendraminčiai, draugai būtų susirinkę ir rezultatai ne pats svarbiausias dalykas. Įdomus bėgimas, gana lygi trasa, neskaitant apendiksų trečiame km kiekviename 7km rate, pora maitinimo punktų rate, trasoje pakankamai teisėjų - tvarkingai suorganizuotos varžybos.
Užsiregistravau iš anksto internetu ir ankti ryte išvykau - tiesa kas bėgo maratoną dar anksčiau turėjo iškeliauti: dėl galimų karščių varžybų organizatoriai atkėlė jų startą į 8 valandą rytą. Šiaip labai logiškas sprendimas - per karščius bėgti jau sudėtinga, o jei dar varžybos ir dar jei maratonas..
Atvykau į registracijos vietą, laisvai pasiėmiau numerį, kadangi dalyvių daug nesimatė. Dar kiek pavaikščiojau ir pradėjau apšilinėti. Savijauta iš tikro prastoka buvo - skrandis ne itin norėjo dirbti, bet jei jau atvažiavau tai reikia bėgti. Sustojom prie starto linijos, dar praleidom maratono dalyvį ir kiek palaukę startavom. Iš pradžių nubėgome dviese ir labai tolygiu tempu įveikėm pirmus 5km, o paskui jau priešininkas pradėjo greitėti. Dar kiek ,,kabinausi", bet jau po pirmo km jaučiau, kad šiandien ,,ne mano diena" ir taip po truputį paleidau jį. Paskutiniuose km lyg ir dar bandžiau kažkiek ,,gaudyti", bet jau po laiko. Taip atbėgau ramiai 2-as, nes trečiasis jau tolokai atsilikęs buvo. Po finišo kaip ir kiekvienam dalyviui atminimo medalis ant kaklo.
Dar kiek pabėgiojau po varžybų, po to prie maitinimo punkto pasivaišinau arbūzais, bananais ir vandeniu. Dalyviai susibūriavo į grupeles ir aptarinėdami bėgimo ir ne tik reikalus laukė apdovanojimų - tokia savotiškai rami draugiška atmosfera. Tuo pačiu organizatoriai dar ir dalyvių sertifikatus išdalino, atsirado ir giros.
Ilgai nelaukus ir apdovanojimai: taurės (tik skirtingo dydžio) visiems prizininkams ir dar papildomai po taurę absoliutiems nugalėtojams.
Po jų ilgai nelaukęs, nors ir buvo savotiškas ,,after - party", lietuviškai kaip ir ,,dūzgėmis" vadinamas, nukeliavau prie jūros apsiprausti ir tiesiog šiaip pabūti, o po to vėl kelionė namo.
Apskritai varžybos ne itin gausios - gal dalyvius atbaidė ilgos distancijos, gal karščiai, gal mažas informavimas, gal bėgimo Biržuose konkurencija ar padidėję startiniai mokesčiai. Nors gal ir gerai, kad nų nedaug - ,,sukišti" masę bėgimų į dviračių takelį jau savotiška problema būtų. Iš dalies tai net sunku tai pavadinti varžybomis - tokia neįprastai varžyboms draugiška atmosfera, tarsi bendraminčiai, draugai būtų susirinkę ir rezultatai ne pats svarbiausias dalykas. Įdomus bėgimas, gana lygi trasa, neskaitant apendiksų trečiame km kiekviename 7km rate, pora maitinimo punktų rate, trasoje pakankamai teisėjų - tvarkingai suorganizuotos varžybos.
2014-07-16
Naisiai - Kryžių kalnas - Naisiai
Tradiciškai jau kelintus metus Naisiuose vyksta festivalis be alkoholio, su įvairiais koncertais, pramogomis ir pan., o paskutiniąją dieną, sekmadienį, paprastai ir bėgimas. Žinoma bėgimas čia tėra kaimo bendruomenių žaidynių viena iš rungčių, nors leidžiama dalyvauti ir kitiems bėgikams, ne tik iš kaimo vietovių. Prieš pora metų buvo 9km, pernai vėl kita distancija, o šiemet pirmą kartą ir distancija nuo Naisių Alkos kalno iki Kryžių kalno ir atgal, viso apie 17,5km.
Dar namuose susižiūrėjau, kad trasa vėl bus vos ne visa žvyrkeliu, vėl teko trauktis krosinius batus. Atvykau į registracijos vietą, pasiėmiau numerį ir gana greitai pradėjau apšilinėti - susiradau ir starto vietą, kiek pabėgiojau miestelio gatvėmis būsima trasa. Savijauta prastoka, per daug ir nesinorėjo ,,draskytis". Oras taip pat savotiškas, toks tarsi slegiantis, sunkus, apsiniaukęs ir vėjuotas, o be to pirmoji pusė trasos pusė daugiau pavėjui, o atgal prieš vėją.
Po trumpų teisėjų ir organizatorių kalbų duotas ir startas - priekyje pora keturračių rodė ir valė kelią nuo mašinų. Pradžia iš serijos ,,niekas nenorėjo bėgti" - išbėgom ir niekas nesiveržė į priekį, bet palaipsniui įsibėgom ir negausi dalyvių grupė išsitempė. Pirmas km miestelio gatvėmis su pora posūkių, o paskui gana ilga tiesioji žvyrkeliu, po kurios likome trise, posūkis ir pirmasis maitinimo punktas. Šioks toks pavingiavimas, dar vienas posūkis ir antroji maitinimo stotelė. Likus kiek iki Kryžių kalno ir asfaltą prisiminėm, prie koplyčios vienas teisėjas nukreipė į centrinę aikštę, kitas stovėjo prie kryžiaus, kurį apibėgę pasukom atgal tuo pačiu keliu. Vėl prabėgom maitinimo punktus - viename jų kaip ir tvarkingai vienkartiniuose indeliuose vanduo, kitame užsukti buteliukai (gerai, kad dar ne stikliniai su atidarytuvu atidaromi) kaip kam paklius: vienuose vanduo, kituose limonadas ar dar kažkoks saldus gėrimas. Likus geriems 4km kiek pagreitėjom po tilto į kalnelį ir trijulė išsibarstė: vienas kiek pabėgo, kitas atsiliko. Paskukom į paskutiniąją tiesiąją - šioks toks kalnelis, priešinis vėjas - kiek atleido tempą ir pasivijau, o šis ,,atsisėdo" už nugaros. Bet už kokio kilometro pagreitėjo ir nubėgo nuo manęs, o aš per daug ir nebegaudžiau - ramiai parbėginėjau į finišą. Miestelyje vėl asfaltas, pora posūkių ir pabaiga. Po finišo kiekvienam dalyviui atminimo medalis ir maišelis su 3 kompaktais.
Kiek pabėgiojau, nusiprausiau šalia esančiame ežerėlyje - kitur ir nebuvo kur, bet vasarą tai ir ne problema. Paskui dar nuėjau kiekvienam bėgimo dalyviui priklausančio maisto davinio: pora mėsos kukulių, pora bulvių, kiek salotų. Po viso šito dar palaukiau iki apdovanojimų beveik valandą, kurie vyko pagrindinėje scenoje. Kaip ir kitų sporto šakų dalyvius apdovanojo taip pat: pirma vieta molinė vaza, medalis ir diplomas, prizininkams tik medaliai ir diplomai.
Apskritai graži įdėja, simboliška trasa (nuo Alkos iki Kryžių kalno), tiesa daugeliui mėgėjų kiek per ilga - registruojantis vis ateidavo su klausimu ,,ar nėra mažiau?" ir dauguma jų nesiryždavo bėgti. Pasiklysti gana sunku, priekyje keturračiai, ant kampų stovi teisėjai, trasa posūkiuose sužymėta, tiesa pačiame miestelyje buvo kas pasiklydo. Pora maitinimo stotelių tokioje distancijoje visai užtektų, nors reikėtų pasidomėti skysčių repertuaru. Dalyvių tradiciškai mažai - labai prastas marketingas, reklama pačio bėgimo: prie festivalio buvo tai paminėta, o toliau jokios info. Platesni nuostatai pasirodė tik likus nepilnai savaitei iki bėgimo. Apdovanojimai labai simboliniai, čia daugiau toks bėgimas kur dalyvauti svarbiau nei laimėti. Visai tiktų mėgėjams, pasiruošusiems įveikti 17,5km ir nebijantiems nulipti nuo asfalto. Tuo labiau kad be startinio mokesčio paketas visai neblogas: dalyvio medalis, 3 kompaktai, maitinimo punktai, šalie ežerėlis apsiprausti. Žinoma tobulėti yra kur, gal kitais metais bėgimas taps rimtesnis ir gausesnis.
Dar namuose susižiūrėjau, kad trasa vėl bus vos ne visa žvyrkeliu, vėl teko trauktis krosinius batus. Atvykau į registracijos vietą, pasiėmiau numerį ir gana greitai pradėjau apšilinėti - susiradau ir starto vietą, kiek pabėgiojau miestelio gatvėmis būsima trasa. Savijauta prastoka, per daug ir nesinorėjo ,,draskytis". Oras taip pat savotiškas, toks tarsi slegiantis, sunkus, apsiniaukęs ir vėjuotas, o be to pirmoji pusė trasos pusė daugiau pavėjui, o atgal prieš vėją.
Po trumpų teisėjų ir organizatorių kalbų duotas ir startas - priekyje pora keturračių rodė ir valė kelią nuo mašinų. Pradžia iš serijos ,,niekas nenorėjo bėgti" - išbėgom ir niekas nesiveržė į priekį, bet palaipsniui įsibėgom ir negausi dalyvių grupė išsitempė. Pirmas km miestelio gatvėmis su pora posūkių, o paskui gana ilga tiesioji žvyrkeliu, po kurios likome trise, posūkis ir pirmasis maitinimo punktas. Šioks toks pavingiavimas, dar vienas posūkis ir antroji maitinimo stotelė. Likus kiek iki Kryžių kalno ir asfaltą prisiminėm, prie koplyčios vienas teisėjas nukreipė į centrinę aikštę, kitas stovėjo prie kryžiaus, kurį apibėgę pasukom atgal tuo pačiu keliu. Vėl prabėgom maitinimo punktus - viename jų kaip ir tvarkingai vienkartiniuose indeliuose vanduo, kitame užsukti buteliukai (gerai, kad dar ne stikliniai su atidarytuvu atidaromi) kaip kam paklius: vienuose vanduo, kituose limonadas ar dar kažkoks saldus gėrimas. Likus geriems 4km kiek pagreitėjom po tilto į kalnelį ir trijulė išsibarstė: vienas kiek pabėgo, kitas atsiliko. Paskukom į paskutiniąją tiesiąją - šioks toks kalnelis, priešinis vėjas - kiek atleido tempą ir pasivijau, o šis ,,atsisėdo" už nugaros. Bet už kokio kilometro pagreitėjo ir nubėgo nuo manęs, o aš per daug ir nebegaudžiau - ramiai parbėginėjau į finišą. Miestelyje vėl asfaltas, pora posūkių ir pabaiga. Po finišo kiekvienam dalyviui atminimo medalis ir maišelis su 3 kompaktais.
Kiek pabėgiojau, nusiprausiau šalia esančiame ežerėlyje - kitur ir nebuvo kur, bet vasarą tai ir ne problema. Paskui dar nuėjau kiekvienam bėgimo dalyviui priklausančio maisto davinio: pora mėsos kukulių, pora bulvių, kiek salotų. Po viso šito dar palaukiau iki apdovanojimų beveik valandą, kurie vyko pagrindinėje scenoje. Kaip ir kitų sporto šakų dalyvius apdovanojo taip pat: pirma vieta molinė vaza, medalis ir diplomas, prizininkams tik medaliai ir diplomai.
Apskritai graži įdėja, simboliška trasa (nuo Alkos iki Kryžių kalno), tiesa daugeliui mėgėjų kiek per ilga - registruojantis vis ateidavo su klausimu ,,ar nėra mažiau?" ir dauguma jų nesiryždavo bėgti. Pasiklysti gana sunku, priekyje keturračiai, ant kampų stovi teisėjai, trasa posūkiuose sužymėta, tiesa pačiame miestelyje buvo kas pasiklydo. Pora maitinimo stotelių tokioje distancijoje visai užtektų, nors reikėtų pasidomėti skysčių repertuaru. Dalyvių tradiciškai mažai - labai prastas marketingas, reklama pačio bėgimo: prie festivalio buvo tai paminėta, o toliau jokios info. Platesni nuostatai pasirodė tik likus nepilnai savaitei iki bėgimo. Apdovanojimai labai simboliniai, čia daugiau toks bėgimas kur dalyvauti svarbiau nei laimėti. Visai tiktų mėgėjams, pasiruošusiems įveikti 17,5km ir nebijantiems nulipti nuo asfalto. Tuo labiau kad be startinio mokesčio paketas visai neblogas: dalyvio medalis, 3 kompaktai, maitinimo punktai, šalie ežerėlis apsiprausti. Žinoma tobulėti yra kur, gal kitais metais bėgimas taps rimtesnis ir gausesnis.
2014-07-08
Vaškai - Velniakalnis - Vaškai 2014
Po kiek ilgesnės pertraukos pasitaikė laisvesnis savaitgalis, per kurį buvo ir pora bėgimo varžybų. Vienas iš variantų šiemet jau ir per pagrindnius interneto portalus reklamuotas bėgimas Vilniuje, bet tolokai keliauti, tai kai visai netoli, Pasvalio rajone, buvo bėgimas, pasirinkau šį. Gerai, kad yra internetas ir radau kur ta gyvenvietė Vaškai, apie kurią jei ne šis bėgimas kažin ar būčiau iš viso sužinojęs kad tokia yra. Taip pat susižiūrėjau, kad kne visa trasa bus žvyrkeliu, tai ir batus pasiėmiau kiek labau pritakytus tokiai dangai.
Į varžybas užsiregistravau iš anksto internetu ir gavau patvirtinimą į elektroninį paštą, kad esu užregistruotas ir laukiamas, todėl ir nuvykus problemų nekilo - greitai gavau dalyvio numerį ir šiek tiek dar liko laiko susipažinti su miesteliu.
Oras pasitaikė karštas, tiksliau pirmoji karšta diena po nevasariško laikotarpio - kai prieš pora dienų dar ir su šortais šaltoka buvo, toks staigus atšilimas automatiškai savotiškai sunkumų pridarė. Tiesa grai bent tai, kad varžybų startas gana anksti - 10.30.
Prieš tai vaikų bėgimai, kur pamačiau ko dar nematęs per savo sportavimo laiką - vaikai, bėgdami 1 ar 2km gaudavo registracijos metu lapelius, kuriuos viduryje distancijos (kadangi varžybos principu ,,pirmyn - atgal" tiesiąja, tai tolimiausiame taške nuo starto) turėjo atiduoti varžybų teisėjui. Gerai, kai atbėga vienas dalyvis, bet kai vienu metu pora ar tas lapelis prilimpa ar kitos problemos - vos ne savotiškas orientacinis gunasi su atsižymėjimo tašku.
Po vaikų bėgimų ir pagrindinis startas - dalyvių negausiai: šiek tiek šiauliečių, Šiaulių ir Vilniaus rajono atstovų, grupelė kauniečių, bėgančių už karves bei žinoma vietiniai, bet šį kartą tik šio miestelio gyventojai. Keista, bet pasvaliečių praktiška nebuvo - ar tai kokios vidinės kibirkštys ar dar kokios problemos, bet nors paprastai pasvaliečiai atvažiuoja organizuotai į bėgimus gausia komanda, bet čia jų nesimatė.
Kaip ir tikėjausi, po kokių 700m baigėsi asfaltas ir prasidėjo žvyrkelis, ne itin kalnuotas ir gana tiesus, aplinkui laukai, keletas medžių - tokia ramybė, tik pora organizatorių mašinų pralėkė. Iš pradžių kiek nubėgau, paskui prisijungė vienas kolega ir taip iki vienintelio posūkio trasoje bėgome šalia prieš vėją. Kaip buvo sakoma prieš startą, kad prie to posūkio bus žmogus, bet vietoj to tik kelio stulpelis su rodykle. Pasukom ir kiek įdomesnių kalnelių atsirado ir pats Velniakalnis, prie kurio jau laukė organizatoriai. Kiek pasukom iš kelio, apibėgom stulpelį ir atgal tuo pačiu keliu. Pavėjui ir kiek daugiau pakalnių - šiaip lengviau, nors daugelį ,,pjovė" karštis. Dar likus 3km pasiūlė vandens teisėjas, laukęs prie moterų, kurios bėgo 6km, apsisukimo vietos, bet pagalvojau jau nebetoli, neverta stovinėti. Taip ramiai ir atbėgau vienas iki finišo.
Po finišo buvo žadėta košė su karšta arbata, bet vietoj to atsirado stalas su sausainiais ir vandeniu ir kitais gėrimais - gal net geriau, nes tokiu karštu oru kažin ar daug kam ,,lįstų" košė ir dar karšta arbata.
Kiek pabėgiojom, pasivaišinom, persirengėm, apsiprausėm po kriaukle ir gana greitai ir apdovanojimai - visiems nugalėtojams ir prizininkams diplomai, medaliai ir magnetukai su Vaškų vaizdais.
Apskritai varžybos gana tvarkingai suorganizuotos, kuklios, bet gana jaukios. Išankstine registracija nemokamos, po varžybų kiek vaišių, apdovanojimai simboliniai - tiesiog neblogas paįvairinimas, gal daugiau patiktų tiems, kas ne itin mėgsta asfaltą, ne itin mėgsta išlaidauti varžyboms, o tiesiog nori sudalyvauti varžybose, pasidaryti rimtesnę treniruotę ar pakeliauti ir paįvairinti, praplėsti savo bėgimo ir ne tik geografiją.
Į varžybas užsiregistravau iš anksto internetu ir gavau patvirtinimą į elektroninį paštą, kad esu užregistruotas ir laukiamas, todėl ir nuvykus problemų nekilo - greitai gavau dalyvio numerį ir šiek tiek dar liko laiko susipažinti su miesteliu.
Oras pasitaikė karštas, tiksliau pirmoji karšta diena po nevasariško laikotarpio - kai prieš pora dienų dar ir su šortais šaltoka buvo, toks staigus atšilimas automatiškai savotiškai sunkumų pridarė. Tiesa grai bent tai, kad varžybų startas gana anksti - 10.30.
Prieš tai vaikų bėgimai, kur pamačiau ko dar nematęs per savo sportavimo laiką - vaikai, bėgdami 1 ar 2km gaudavo registracijos metu lapelius, kuriuos viduryje distancijos (kadangi varžybos principu ,,pirmyn - atgal" tiesiąja, tai tolimiausiame taške nuo starto) turėjo atiduoti varžybų teisėjui. Gerai, kai atbėga vienas dalyvis, bet kai vienu metu pora ar tas lapelis prilimpa ar kitos problemos - vos ne savotiškas orientacinis gunasi su atsižymėjimo tašku.
Po vaikų bėgimų ir pagrindinis startas - dalyvių negausiai: šiek tiek šiauliečių, Šiaulių ir Vilniaus rajono atstovų, grupelė kauniečių, bėgančių už karves bei žinoma vietiniai, bet šį kartą tik šio miestelio gyventojai. Keista, bet pasvaliečių praktiška nebuvo - ar tai kokios vidinės kibirkštys ar dar kokios problemos, bet nors paprastai pasvaliečiai atvažiuoja organizuotai į bėgimus gausia komanda, bet čia jų nesimatė.
Kaip ir tikėjausi, po kokių 700m baigėsi asfaltas ir prasidėjo žvyrkelis, ne itin kalnuotas ir gana tiesus, aplinkui laukai, keletas medžių - tokia ramybė, tik pora organizatorių mašinų pralėkė. Iš pradžių kiek nubėgau, paskui prisijungė vienas kolega ir taip iki vienintelio posūkio trasoje bėgome šalia prieš vėją. Kaip buvo sakoma prieš startą, kad prie to posūkio bus žmogus, bet vietoj to tik kelio stulpelis su rodykle. Pasukom ir kiek įdomesnių kalnelių atsirado ir pats Velniakalnis, prie kurio jau laukė organizatoriai. Kiek pasukom iš kelio, apibėgom stulpelį ir atgal tuo pačiu keliu. Pavėjui ir kiek daugiau pakalnių - šiaip lengviau, nors daugelį ,,pjovė" karštis. Dar likus 3km pasiūlė vandens teisėjas, laukęs prie moterų, kurios bėgo 6km, apsisukimo vietos, bet pagalvojau jau nebetoli, neverta stovinėti. Taip ramiai ir atbėgau vienas iki finišo.
Po finišo buvo žadėta košė su karšta arbata, bet vietoj to atsirado stalas su sausainiais ir vandeniu ir kitais gėrimais - gal net geriau, nes tokiu karštu oru kažin ar daug kam ,,lįstų" košė ir dar karšta arbata.
Kiek pabėgiojom, pasivaišinom, persirengėm, apsiprausėm po kriaukle ir gana greitai ir apdovanojimai - visiems nugalėtojams ir prizininkams diplomai, medaliai ir magnetukai su Vaškų vaizdais.
Apskritai varžybos gana tvarkingai suorganizuotos, kuklios, bet gana jaukios. Išankstine registracija nemokamos, po varžybų kiek vaišių, apdovanojimai simboliniai - tiesiog neblogas paįvairinimas, gal daugiau patiktų tiems, kas ne itin mėgsta asfaltą, ne itin mėgsta išlaidauti varžyboms, o tiesiog nori sudalyvauti varžybose, pasidaryti rimtesnę treniruotę ar pakeliauti ir paįvairinti, praplėsti savo bėgimo ir ne tik geografiją.
2014-06-22
Kauno maratonas 2014
Prieš sezoną ilgokai svarsčiau, kurį bėgimą pasirinkti: ar Olimpinės dienos Vilniuje ar Kauno maratono. Mintis sukosi apie 1/2 maratono, todėl ir reikėjo rinktis, nes du savaitgalius iš eilės bėgti (ne tiesiog prabėgti) po pusę maratono jau gali būti per daug. Iš esmės daug kuo panašios sąlygos abiems šiems bėgimams šiemet: nors startinis mokestis mažesnis Vilniuje (su nostalgija prisimenant, kaip dar prieš pora metų ir be jo apsieinama būdavo...), bet pridėjus kelionės kaštus pinigine prasme susilygina kainos. Laiko atžvilgiu dėl darbo grafiko taip pat lygybė. Su marketingu abu organizatoriai padirbėjo taip pat stipriai. Bene pagrindinis šiuo atveju atrankos kriterijus - trasa. Sostinėje 4 ratai ir gana nemažai posūkių, ne tokia lygi trasa, o štai Kaune vienintelis ratas ir greita trasa. Pasirinkau pastarąjį variantą - gerai ir dėl to, kad likus trumpam laikui iki varžybų Vilniuje vietoj 1/2 maratono trasa sutrumpėjo iki 20km.
Registracija išankstinė, bet neskubėjau registruotis dėl tam tikrų peripetijų tarp LBMA ir varžybų organizatorių - galutiniame rezultate nieko nelaimėjau, bet ir nepralošiau.
Iš vakaro dar atsiėmiau numerį ir kitą dalyvio atributiką: marškinėliai, riešinė, apyrankė, sporto klubo nuolaida abonementui, įvairios reklamos. Gausus startinis paketas, senokai (o gal ir niekada) tokio nemačiau.
Varžybų startas buvo 9 rytą - logiškas žingsnis ypač vasarą, prisiminus orus prieš savaitę ar net gegužės pabaigos karščius. Bet oras kaip reta birželiui vėsus ir net šaltas. Nuvykus kiek prieš valandą ir vaikštinėjant prie Žalgirio arenos su treningais jau ir šaltoka buvo, net klausimų kilo dėl aprangos trumpumo. Bet po apšilimo viskas kaip ir išsisprendė - vėsoka, bet trumpos aprangos turėtų užtekti.
Dalyvių atrodė visai nedaug - nesimatė nei eilių prie numerių atsiėmimo, nei prie tualetų, matyt nemaža dalis naudojosi šalia esančio prekybos centro paslaugomis - ir numerius atsiėmė iš vakaro, ir mašiną pasistatė, ir tualetais pasinaudojo. Be to trumpesni bėgimai - 10km, 5km ir kiti buvo numatyti tik 13 valandą ir vėliau, tai šių taip pat nesimatė.
Kaip ir daugeliui kitų iškilo klausimas: o kur gi starto vieta? Prie tilto pasitiko pripučiami starto vartai, bet šalia rodyklė, kad startas į kairę link arenos. Bet prieš startą dalyvių masė pajudėjo ir visi surado kur tai - prie pat arenos stovėjimo aikštelės vos ne po stogu.
Pati starto procedūra kiek priminė Gintarinės jūrmylės - patranka, kurią į darbą paleido olimpinis čempionas V. Alekna. Tiesa skaičiavimo galėjo ir nedaryti, nes išėjo 3,2,1 ir ilgokas tarpas, per kurį kai kurie neišlaikė ir šioks toks falšstartas išėjo.
Po starto pajudėjom požemine stovėjimo aikštele ir pakilę į kalnelį bei perbėgę tiltą iš salos pasukom Šančių link, kur gatvėje buvo atitverta juosta bėgikams. Iš karto įsitaisiau grupės priekyje, kuri po truputį byrėjo, kadangi tempas buvo aukštokas. Taip plentu vos ne iki remontuojamo (ar statomo iš naujo) tilto, prieš jį pora posūkių ir įbėgome į dviračių takelį palei Nemuną. Tiesa nepastebėjau, kad tas perbėgimas per patiestą kilimą ant žolės, dėl ko iš netikėtumo kojos vos ne sulinko. Prabėgus apie 9km baigėsi dviračių takas ir prasidėjo krantinė, po kurios sekė pakilimas per grindinį į Santakos parko dviračių takelius. Čia vėl patiesta kiliminė danga, bet šį kartą jau ieškojau kur jos nėra - bent jau mačiau, kur koks akmuo ir kur ko galima tikėtis. Prabėgus Kauno pilį ir išbėgus į Jonavos gatvę likau vienas - pora varžovų padidino tempą ir nebeatsilaikiau. Labai ilga ir nuobodi ta atkarpa Jonavos gatve ir dviračių taku palei ją pasirodė, gal dėl to kad likau vienas ir jau buvo sunku, gal ir šiaip ne itin įdomi vieta, gal dėl šalčio ar nuovargio ar jų sumos bet rankas ir pėdas jau pradėjo traukti mėšlungis ir teko kiek pakoreguoti bėgimo techniką. Bet pagaliau vėl senamiestis, Rotušė, vėl nusileidimas prie Vytauto bažnyčios per kilimą, vėl ieškojau kelio be šio ir krantinė. Sunkioji atkarpa įveikta, vėl pasidarė lengviau ir įdomiau bėgti, taip ir finišavau 2-oje vietoje su man geru (1,12,26) ir labai artimu savo asmeniniui rezultatu, kurį pasiekiau dar prieš tolimus 10 metų.
Po finišo užkabino medalį, kiek toliau vandens ir maitinimo stotelė. Kiek pabėgiojau, atsigavau ir išvažiavau apsiprausti ir pavalgyti, kadangi apdovanojimai numatyti tik 15 valandą.
Patys apdovanojimai gal dėl oro, gal dėl tokio vėlyvoko laiko gana tušti dalyvių prasme - nedaug žmonių, daugiausiai laukiantys apdovanojimų, organizatoriai ir sporto mugės dalyviai. Pernai už 2-ąją vietą čia gavau dovanų kuponą, ne itin daug tikėjausi ir šį kartą, bet nustebau prizų (tiksliau kuponų, nes visi prizai ant popieriaus, o paskui susisiekti kontaktais dėl atsiėmimo) gausa: mineralinio vandens atsargos 2 mėnesiams, bliuzonas, sporto klubo dovanų čekiai, diplomas. Po kelių dienų dar į bėgimo klubo paštą (kadangi per jį registravausi bėgimui) atėjo dar ir drambliaskrydis.
Apskritai varžybos tvarkingai organizuotos, viskas laiku, pasiruošta karščiams, nors jų ir nebuvo. Plečiasi, tobulėja bėgimo renginys, ilgosios trasos (1/2 maratono ir maratono) greitos ir tinkamos bėgimui. Apskritai daugeliu atveju pagalvota, kad būtų gerai bėgikams, o ne kaip patogiau patiems organizatoriams. Nors rėmėjų ir nėra tiek daug, kaip būna kituose gausiai išreklamuotuose bėgimuose, bet čia juntamas jų indėlis - o kartais būna rėmėjų gausybė, o štai dalyviams nuo to nei šilta nei šalta, kur ir ką jie remia nebeaišku, tuo labiau kad ir startiniai mokesčiai paprastai ten būna dideli. Šiuo požiūriu dar nesugadintas bėgimas Kaune, kaip ir daugeliu kitų aspektų. Kaip 2-ajam bėgimui nemažai ir dalyvių, kurių kitais metais gali būti ir dar daugiau.
Registracija išankstinė, bet neskubėjau registruotis dėl tam tikrų peripetijų tarp LBMA ir varžybų organizatorių - galutiniame rezultate nieko nelaimėjau, bet ir nepralošiau.
Iš vakaro dar atsiėmiau numerį ir kitą dalyvio atributiką: marškinėliai, riešinė, apyrankė, sporto klubo nuolaida abonementui, įvairios reklamos. Gausus startinis paketas, senokai (o gal ir niekada) tokio nemačiau.
Varžybų startas buvo 9 rytą - logiškas žingsnis ypač vasarą, prisiminus orus prieš savaitę ar net gegužės pabaigos karščius. Bet oras kaip reta birželiui vėsus ir net šaltas. Nuvykus kiek prieš valandą ir vaikštinėjant prie Žalgirio arenos su treningais jau ir šaltoka buvo, net klausimų kilo dėl aprangos trumpumo. Bet po apšilimo viskas kaip ir išsisprendė - vėsoka, bet trumpos aprangos turėtų užtekti.
Dalyvių atrodė visai nedaug - nesimatė nei eilių prie numerių atsiėmimo, nei prie tualetų, matyt nemaža dalis naudojosi šalia esančio prekybos centro paslaugomis - ir numerius atsiėmė iš vakaro, ir mašiną pasistatė, ir tualetais pasinaudojo. Be to trumpesni bėgimai - 10km, 5km ir kiti buvo numatyti tik 13 valandą ir vėliau, tai šių taip pat nesimatė.
Kaip ir daugeliui kitų iškilo klausimas: o kur gi starto vieta? Prie tilto pasitiko pripučiami starto vartai, bet šalia rodyklė, kad startas į kairę link arenos. Bet prieš startą dalyvių masė pajudėjo ir visi surado kur tai - prie pat arenos stovėjimo aikštelės vos ne po stogu.
Pati starto procedūra kiek priminė Gintarinės jūrmylės - patranka, kurią į darbą paleido olimpinis čempionas V. Alekna. Tiesa skaičiavimo galėjo ir nedaryti, nes išėjo 3,2,1 ir ilgokas tarpas, per kurį kai kurie neišlaikė ir šioks toks falšstartas išėjo.
Po starto pajudėjom požemine stovėjimo aikštele ir pakilę į kalnelį bei perbėgę tiltą iš salos pasukom Šančių link, kur gatvėje buvo atitverta juosta bėgikams. Iš karto įsitaisiau grupės priekyje, kuri po truputį byrėjo, kadangi tempas buvo aukštokas. Taip plentu vos ne iki remontuojamo (ar statomo iš naujo) tilto, prieš jį pora posūkių ir įbėgome į dviračių takelį palei Nemuną. Tiesa nepastebėjau, kad tas perbėgimas per patiestą kilimą ant žolės, dėl ko iš netikėtumo kojos vos ne sulinko. Prabėgus apie 9km baigėsi dviračių takas ir prasidėjo krantinė, po kurios sekė pakilimas per grindinį į Santakos parko dviračių takelius. Čia vėl patiesta kiliminė danga, bet šį kartą jau ieškojau kur jos nėra - bent jau mačiau, kur koks akmuo ir kur ko galima tikėtis. Prabėgus Kauno pilį ir išbėgus į Jonavos gatvę likau vienas - pora varžovų padidino tempą ir nebeatsilaikiau. Labai ilga ir nuobodi ta atkarpa Jonavos gatve ir dviračių taku palei ją pasirodė, gal dėl to kad likau vienas ir jau buvo sunku, gal ir šiaip ne itin įdomi vieta, gal dėl šalčio ar nuovargio ar jų sumos bet rankas ir pėdas jau pradėjo traukti mėšlungis ir teko kiek pakoreguoti bėgimo techniką. Bet pagaliau vėl senamiestis, Rotušė, vėl nusileidimas prie Vytauto bažnyčios per kilimą, vėl ieškojau kelio be šio ir krantinė. Sunkioji atkarpa įveikta, vėl pasidarė lengviau ir įdomiau bėgti, taip ir finišavau 2-oje vietoje su man geru (1,12,26) ir labai artimu savo asmeniniui rezultatu, kurį pasiekiau dar prieš tolimus 10 metų.
Po finišo užkabino medalį, kiek toliau vandens ir maitinimo stotelė. Kiek pabėgiojau, atsigavau ir išvažiavau apsiprausti ir pavalgyti, kadangi apdovanojimai numatyti tik 15 valandą.
Patys apdovanojimai gal dėl oro, gal dėl tokio vėlyvoko laiko gana tušti dalyvių prasme - nedaug žmonių, daugiausiai laukiantys apdovanojimų, organizatoriai ir sporto mugės dalyviai. Pernai už 2-ąją vietą čia gavau dovanų kuponą, ne itin daug tikėjausi ir šį kartą, bet nustebau prizų (tiksliau kuponų, nes visi prizai ant popieriaus, o paskui susisiekti kontaktais dėl atsiėmimo) gausa: mineralinio vandens atsargos 2 mėnesiams, bliuzonas, sporto klubo dovanų čekiai, diplomas. Po kelių dienų dar į bėgimo klubo paštą (kadangi per jį registravausi bėgimui) atėjo dar ir drambliaskrydis.
Apskritai varžybos tvarkingai organizuotos, viskas laiku, pasiruošta karščiams, nors jų ir nebuvo. Plečiasi, tobulėja bėgimo renginys, ilgosios trasos (1/2 maratono ir maratono) greitos ir tinkamos bėgimui. Apskritai daugeliu atveju pagalvota, kad būtų gerai bėgikams, o ne kaip patogiau patiems organizatoriams. Nors rėmėjų ir nėra tiek daug, kaip būna kituose gausiai išreklamuotuose bėgimuose, bet čia juntamas jų indėlis - o kartais būna rėmėjų gausybė, o štai dalyviams nuo to nei šilta nei šalta, kur ir ką jie remia nebeaišku, tuo labiau kad ir startiniai mokesčiai paprastai ten būna dideli. Šiuo požiūriu dar nesugadintas bėgimas Kaune, kaip ir daugeliu kitų aspektų. Kaip 2-ajam bėgimui nemažai ir dalyvių, kurių kitais metais gali būti ir dar daugiau.
2014-06-06
Bėk už Marijampolę
Bėgimo sezono metu kone kiekvieną savaitgalį atsiranda bent po pora bėgimų skirtingose vietovėse ir kartais net kyla klausimas kur geriau keliauti. Paskutinis gegužės savaitgalis nebuvo išimtis - buvo ir LLAF taurė stadione (skirta daugiau jaunimui ir rimties bėgimams), ir bėgimo mėgėjų sąskrydis Palangoje, bėgimas Marijampolėje, buvo numatytas, bet perkeltas į birželio 28 Birštonas - Prienai, o sekmadienį dar ir Šiauliuose. Pastarasis atkrito pirmasis, kadangi darbo diena man. Palanga vyksta kasmet, nors nė karto dar ten nebuvau, o štai suvalkiečiai pirmą kartą organizavo savo bėgimą. Niekur daug apie nesikelbė, bet per socialinį tinklą, kur ,,avys dvesia" pavyko rasti šiokių tokių užuominų, o paskui ir visus nuostatus. Gana įdomus pasirodė bėgimas, todėl šį kartą pasirinkau jį.
Registracija internetu ir išankstinė ir nemokama, o startas 10.00. Žinoma jei važiuočiau tiesiai labai jau anksti reiktų keltis, todėl iš vakaro dar ki Kauno nuvykau, o iš ten jau nebetoli ir Marijampolė. Nors tuo pačiu vyko ir miesto dienos, buvo pilna ir kitų renginių, gana greitai varžybų dieną radau registracijos vietą, tuo labiau kad viskas vyko pačiame miesto centre. Greitai prisiregistravau, gavau klijuojamą numerį, bet prisiminęs jų patikimumą nerizikavau ir šį kartą bei prisisegiau.
Apšilimo metu kiek pabėgiojau būsima trasa, kuri kaip man neįprastai trumpa pastaruoju metu, pagal nuostatus tik 5,5km. Per daug nesiruošiau šioms varžyboms, nenuėmiau nei krūvio, nei specialiai ilsėjausi ar pan. - tiesiog vos ne treniruotės režimu atvykau.
Nors per daug ir nesigirdėjo apie šias varžybas, bet dalyvių susirinko daug, žinoma dauguma vietiniai - jei nemelavo organizatoriai ir virš 200 šimtų. Sustojom į startą ir labai punktualiai išbėgom pagal žodinę komandą, mat pistoletas pora kartų neiššovė. Pati vieta startui ne pati maloniausia - ant grindinio ir dar posūkis 90 laipsniu kampu už kokių 20 metrų, bet išbėgti gerai pavyko, per daug niekas nesistumdė. Iš karto po to posūkio sekė gana ilgoka pakalnė, vėl posūkis ir prabėgus 100m stadionu įsukom į dviračių takelį palei Šešupę. Nors nemačiau kilometrų atžymų, bet pirmas km į pakalnę iš 3 min. O trasa toliau vingiavo palei upės krantą, kirsdama iš apačios tiltus - tose vietose ir bovo šiokių tokių pakilimų - nusileidimų, o šiaip trasa gana lygi. Taip po truputį atbyrėjo grupė ir likom dviese, kol baigėsi bėgimas palei upę ir pasukom į išmintą takelį - kiek pagreitėjo varžovas ir pabėgo nuo manęs. Paskui dar įbėgom į šaligatvį ir po gana ilgos tiesiosios grįžom į tą patį dviračių takelį palei upę, tik žinoma įė kartą atgal į finišą. Kaip pabėgo, taip ir nubėgo varžovas, o iš galo irgi saugiai niekas nesivijo, taip ir atbėgau 2-oje vietoje. Finiše kiek dar pasimečiau išvydęs prieš save iškeltą finišo juostą, bet kiek pristojau ir ši nusileido.
Iš karto po finišo įteikė atminimo dovanėlę, 50Lt nuolaidos kuponą perkant už 300Lt vietinėje sporto parduotuvėje, vandens atsigerti. Dar pasiteiravo kas toks ir gana greitai prasidėjo apdovanojimai ant pagrindinės miesto šventės scenos. Visiems prizininkams taurės, pirmai vietai čekis sporto prekių parduotuvėje, antrajai skrydis parašiutu, o trečiajai vienos iš įmonių tikriausiai maisto dovanos.
Po to dar kiek pabėgiojau, prisiminiau kaip stadiono guma atrodo ir kaip ja bėgasi, nes jau kone metus ja nebuvau bėgęs, nors žinoma dar stadionas stadionui nelygus - šis pasirodė labai jau minkštas.
Apskritai varžybos gana maloniai nustebino - organizuotos tvarkingai, apgalvotai, nors sprendžiant iš organizatorių tai jiems buvo pirmasis toks renginys. Veikianti išankstinė registracija, darbas be trikdžių regitratūroje, sužymėta trasa (priekyje dar ir dviratininkas važiavo rodydamas ir ,,valydamas" kelią - tiesa atkarpoje per šaligatvius nelengva jam užduotis teko išlaikyti tempa, kai per įvažiavimus į kiemus reikėjo kilti - leistis), greitas apdovanojimas. Tiesa trasa kažin ar buvo 5,5km - kiek teko kalbėtis su kitais dalyviais ir pagal savo laiką turėjo išeiti apie 6,1-6,2km. Visas bėgimas be startinio mokesčio - pasirodo kai žmonės nori, gali ir nedideliais kaštais surengti tvarkingą bėgimą, nors neretai būna atvirkščiai: ir kainos didelės ir betvarkė nemaža...
Registracija internetu ir išankstinė ir nemokama, o startas 10.00. Žinoma jei važiuočiau tiesiai labai jau anksti reiktų keltis, todėl iš vakaro dar ki Kauno nuvykau, o iš ten jau nebetoli ir Marijampolė. Nors tuo pačiu vyko ir miesto dienos, buvo pilna ir kitų renginių, gana greitai varžybų dieną radau registracijos vietą, tuo labiau kad viskas vyko pačiame miesto centre. Greitai prisiregistravau, gavau klijuojamą numerį, bet prisiminęs jų patikimumą nerizikavau ir šį kartą bei prisisegiau.
Apšilimo metu kiek pabėgiojau būsima trasa, kuri kaip man neįprastai trumpa pastaruoju metu, pagal nuostatus tik 5,5km. Per daug nesiruošiau šioms varžyboms, nenuėmiau nei krūvio, nei specialiai ilsėjausi ar pan. - tiesiog vos ne treniruotės režimu atvykau.
Nors per daug ir nesigirdėjo apie šias varžybas, bet dalyvių susirinko daug, žinoma dauguma vietiniai - jei nemelavo organizatoriai ir virš 200 šimtų. Sustojom į startą ir labai punktualiai išbėgom pagal žodinę komandą, mat pistoletas pora kartų neiššovė. Pati vieta startui ne pati maloniausia - ant grindinio ir dar posūkis 90 laipsniu kampu už kokių 20 metrų, bet išbėgti gerai pavyko, per daug niekas nesistumdė. Iš karto po to posūkio sekė gana ilgoka pakalnė, vėl posūkis ir prabėgus 100m stadionu įsukom į dviračių takelį palei Šešupę. Nors nemačiau kilometrų atžymų, bet pirmas km į pakalnę iš 3 min. O trasa toliau vingiavo palei upės krantą, kirsdama iš apačios tiltus - tose vietose ir bovo šiokių tokių pakilimų - nusileidimų, o šiaip trasa gana lygi. Taip po truputį atbyrėjo grupė ir likom dviese, kol baigėsi bėgimas palei upę ir pasukom į išmintą takelį - kiek pagreitėjo varžovas ir pabėgo nuo manęs. Paskui dar įbėgom į šaligatvį ir po gana ilgos tiesiosios grįžom į tą patį dviračių takelį palei upę, tik žinoma įė kartą atgal į finišą. Kaip pabėgo, taip ir nubėgo varžovas, o iš galo irgi saugiai niekas nesivijo, taip ir atbėgau 2-oje vietoje. Finiše kiek dar pasimečiau išvydęs prieš save iškeltą finišo juostą, bet kiek pristojau ir ši nusileido.
Iš karto po finišo įteikė atminimo dovanėlę, 50Lt nuolaidos kuponą perkant už 300Lt vietinėje sporto parduotuvėje, vandens atsigerti. Dar pasiteiravo kas toks ir gana greitai prasidėjo apdovanojimai ant pagrindinės miesto šventės scenos. Visiems prizininkams taurės, pirmai vietai čekis sporto prekių parduotuvėje, antrajai skrydis parašiutu, o trečiajai vienos iš įmonių tikriausiai maisto dovanos.
Po to dar kiek pabėgiojau, prisiminiau kaip stadiono guma atrodo ir kaip ja bėgasi, nes jau kone metus ja nebuvau bėgęs, nors žinoma dar stadionas stadionui nelygus - šis pasirodė labai jau minkštas.
Apskritai varžybos gana maloniai nustebino - organizuotos tvarkingai, apgalvotai, nors sprendžiant iš organizatorių tai jiems buvo pirmasis toks renginys. Veikianti išankstinė registracija, darbas be trikdžių regitratūroje, sužymėta trasa (priekyje dar ir dviratininkas važiavo rodydamas ir ,,valydamas" kelią - tiesa atkarpoje per šaligatvius nelengva jam užduotis teko išlaikyti tempa, kai per įvažiavimus į kiemus reikėjo kilti - leistis), greitas apdovanojimas. Tiesa trasa kažin ar buvo 5,5km - kiek teko kalbėtis su kitais dalyviais ir pagal savo laiką turėjo išeiti apie 6,1-6,2km. Visas bėgimas be startinio mokesčio - pasirodo kai žmonės nori, gali ir nedideliais kaštais surengti tvarkingą bėgimą, nors neretai būna atvirkščiai: ir kainos didelės ir betvarkė nemaža...
2014-05-20
Vilties bėgimas 2014
Kaip ir kasmet panašiu laiku vyksta šis renginys, kurio stengiuosi nepraleisti - savita šilta atmosfera, kilni idėja, gerai organizuotas bėgimas visada traukia čia grįžti. Šiemet taip pat jame sudalyvavau.
Iš ryto oras atrodė ne itin draugiškas iš šiltas, be to ir lietus lijo, bet pakeliui orai taisėsi. Važiavome pora mašinų, tai vieną palikome netoli 2,9km starto, kad paskui mažiau reiktų bėgti iki jos po finišo, o kitą prie 5,6km ir ten atsiėmėm numerius iš organizatorių. Šie kaip supratau turėjo būti kitokie, bet dėl techninių (arba ne) kliūčių padarė prilipinamus. Teoriškai labai gražiai atrodo, bet praktiškai jau prieš pora metų pasimokėm, kad neprismeigti jie labai gerai nukrenta ir nesilaiko, ypač jei gauna vandens ar prakaito. O šiemet kadangi diena pasitaikė karšta vėl sunkiai laikėsi jie net ir prisegti, ypač tiems kurie pylėsi ant savęs vandens. Pats numeris ir man po finišo kai pažiūrėjau jau sunkiai laikėsi - tarsi minkštas, per pora kampų jau ir prisegtas vos laikėsi. Atsiėmę šiuos numerius su kolegomis iš kito miesto autobusiuku nuvažiavome iki starto vietos. Taip per daug neskubant, bet kone tiesiai apšilimui.
Labai greitai kito oro sąlygos - pasirodė saulutė ir gana tinkamas bėgimui oras virto atogražomis, asfaltas tiesiog akyse išdžiuvo. Prieš apšilimą dar ir su treningais, bet šių aiškiai tokiu oru nebereikėjo.
Pasidėjome nereikalingus drabužius į organizatorių transportą ir laukėme startą, kuris šį kartą kiek pavėlavo, mat šį renginį netikėtai aplankė ir LR prezidentė (vis tik rinkimai arti..) ir niekas dorai nežinojo, kur ir kaip ji pasirodys. Bet ši davė startą 600m dalyviams, o mus paleido 5 min vėliau nei planuota.
Iš karto po starto į priekį šovė 2 varžovai ir keliolika starto didvyrių, kurie žinoma po poros šimtų metrų apsiramino. Taigi priekyje matau šiuos du, iš galo iš pat pradžių niekas ,,neužsikabino" - vėl nusimatė ilgas vienišas bėgimas. Tiesa vieną iš varžovų planavau ,,pasigauti" ir toli nepaleidau. Taip bėgant žiūriu naujovė šiame bėgime - kilometriniai žymekliai. Nusiimu pirmą km - 2,17, aiškiai per anksti pastatyta žyma - na tiek to, gal prie BIG'o negalėjo šalia statyti. Antras km - 3,35, bent jau arčiau tiesos, trečiasis - 3,51, taip pagalvojau, kad kažkokia nesąmonė čia išeina ir nebespaudžiau daugiau jokių žymų laikų, tuo labiau kad pabaigoje dar įdomesnių dalykų atsirado - žyma 8km, už poros šimtų metrų - ,,liko 2km", nors teoriškai šios žymos turėjo sutapti.
Taip ne itin besiorientuodamas savo greityje po truputį artėjau prie vieno iš nubėgusių varžovų ir prie Akropolio, likus dar apie 5,8km pasivijau šį. Dar kokį km pabėgau už nugaros, bet paskui išėjau į priekį ir šis atsiliko. Iki finišo dar toloka, priekyje jau sunkokai bemačiau nubėgusį varžovą, iš galo irgi gana saugu, taip gana ramiai ir atbėgau 2-as su ne itin geru laiku, bet kaip tokiu oru ir tokiame bėgime tai nieko stebėtino.
Po varžybų iš karto gavau vandens buteliuką, o po to laisvai galėjo jo pasiimti kiek tik nori. Kiek pailsėjęs ir sulaukęs savo kolegų jau planavom keliauti iki mašinų ir kaip visada laukti apdovanojimų, bet šiemet ši dalis suorganizuota labai greitai, matyt dėl tos pačios viešnios. Tradiciškai apdovanoti 6 vyrai ir moterys, medalį užkabino LR prezidentė, po to dar teko kiek papozuoti (vis tik rinkimai), stilizuotą apdovanojimą - taurę įteikė dvasiškis (tenesupyksta šie, jų rangų ar pan. ne itin žinau ir skiriu), piniginį prizą - Klaipėdos meras. Iš karto po apdovanojimų nubėgom iki mašinų ir pradėjom kelionę atgal.
Apskritai varžybos išlaikė savo stilių, tradiciškai švietė saulė ir pats bėgimas gana sunkus, nors trasa ir lygi ir tinkama greitam bėgimui. Kiek nustebino iš pradžių maloniai, o paskui ne kilometrinės atžymos, kurias neaišku kokias atstumais ir kas išmėtė. Savotiškas ir LR prezidentės apsilankymas iš vienos pusės tarsi ir gražu, iš kitos pusės rinkimų kompanija. Tarsi ir daugiau žinomumo ar įvertinimo pačiam renginiui, bet kažkiek ir nukreipimas nuo pačios renginio idėjos, atmosferos.
Iš ryto oras atrodė ne itin draugiškas iš šiltas, be to ir lietus lijo, bet pakeliui orai taisėsi. Važiavome pora mašinų, tai vieną palikome netoli 2,9km starto, kad paskui mažiau reiktų bėgti iki jos po finišo, o kitą prie 5,6km ir ten atsiėmėm numerius iš organizatorių. Šie kaip supratau turėjo būti kitokie, bet dėl techninių (arba ne) kliūčių padarė prilipinamus. Teoriškai labai gražiai atrodo, bet praktiškai jau prieš pora metų pasimokėm, kad neprismeigti jie labai gerai nukrenta ir nesilaiko, ypač jei gauna vandens ar prakaito. O šiemet kadangi diena pasitaikė karšta vėl sunkiai laikėsi jie net ir prisegti, ypač tiems kurie pylėsi ant savęs vandens. Pats numeris ir man po finišo kai pažiūrėjau jau sunkiai laikėsi - tarsi minkštas, per pora kampų jau ir prisegtas vos laikėsi. Atsiėmę šiuos numerius su kolegomis iš kito miesto autobusiuku nuvažiavome iki starto vietos. Taip per daug neskubant, bet kone tiesiai apšilimui.
Labai greitai kito oro sąlygos - pasirodė saulutė ir gana tinkamas bėgimui oras virto atogražomis, asfaltas tiesiog akyse išdžiuvo. Prieš apšilimą dar ir su treningais, bet šių aiškiai tokiu oru nebereikėjo.
Pasidėjome nereikalingus drabužius į organizatorių transportą ir laukėme startą, kuris šį kartą kiek pavėlavo, mat šį renginį netikėtai aplankė ir LR prezidentė (vis tik rinkimai arti..) ir niekas dorai nežinojo, kur ir kaip ji pasirodys. Bet ši davė startą 600m dalyviams, o mus paleido 5 min vėliau nei planuota.
Iš karto po starto į priekį šovė 2 varžovai ir keliolika starto didvyrių, kurie žinoma po poros šimtų metrų apsiramino. Taigi priekyje matau šiuos du, iš galo iš pat pradžių niekas ,,neužsikabino" - vėl nusimatė ilgas vienišas bėgimas. Tiesa vieną iš varžovų planavau ,,pasigauti" ir toli nepaleidau. Taip bėgant žiūriu naujovė šiame bėgime - kilometriniai žymekliai. Nusiimu pirmą km - 2,17, aiškiai per anksti pastatyta žyma - na tiek to, gal prie BIG'o negalėjo šalia statyti. Antras km - 3,35, bent jau arčiau tiesos, trečiasis - 3,51, taip pagalvojau, kad kažkokia nesąmonė čia išeina ir nebespaudžiau daugiau jokių žymų laikų, tuo labiau kad pabaigoje dar įdomesnių dalykų atsirado - žyma 8km, už poros šimtų metrų - ,,liko 2km", nors teoriškai šios žymos turėjo sutapti.
Taip ne itin besiorientuodamas savo greityje po truputį artėjau prie vieno iš nubėgusių varžovų ir prie Akropolio, likus dar apie 5,8km pasivijau šį. Dar kokį km pabėgau už nugaros, bet paskui išėjau į priekį ir šis atsiliko. Iki finišo dar toloka, priekyje jau sunkokai bemačiau nubėgusį varžovą, iš galo irgi gana saugu, taip gana ramiai ir atbėgau 2-as su ne itin geru laiku, bet kaip tokiu oru ir tokiame bėgime tai nieko stebėtino.
Po varžybų iš karto gavau vandens buteliuką, o po to laisvai galėjo jo pasiimti kiek tik nori. Kiek pailsėjęs ir sulaukęs savo kolegų jau planavom keliauti iki mašinų ir kaip visada laukti apdovanojimų, bet šiemet ši dalis suorganizuota labai greitai, matyt dėl tos pačios viešnios. Tradiciškai apdovanoti 6 vyrai ir moterys, medalį užkabino LR prezidentė, po to dar teko kiek papozuoti (vis tik rinkimai), stilizuotą apdovanojimą - taurę įteikė dvasiškis (tenesupyksta šie, jų rangų ar pan. ne itin žinau ir skiriu), piniginį prizą - Klaipėdos meras. Iš karto po apdovanojimų nubėgom iki mašinų ir pradėjom kelionę atgal.
Apskritai varžybos išlaikė savo stilių, tradiciškai švietė saulė ir pats bėgimas gana sunkus, nors trasa ir lygi ir tinkama greitam bėgimui. Kiek nustebino iš pradžių maloniai, o paskui ne kilometrinės atžymos, kurias neaišku kokias atstumais ir kas išmėtė. Savotiškas ir LR prezidentės apsilankymas iš vienos pusės tarsi ir gražu, iš kitos pusės rinkimų kompanija. Tarsi ir daugiau žinomumo ar įvertinimo pačiam renginiui, bet kažkiek ir nukreipimas nuo pačios renginio idėjos, atmosferos.
2014-05-07
A. Vietrino taurės bėgimas 2014
Tradicinis bėgimas vykstantis pirmąjį gegužės šeštadienį, kuriame šį kartą tradiciškai sudalyvavau. Kaip reta ramus šiemet man pasitaikė balandis, taip ir neteko sudalyvauti jokiose varžybose, o ir paskritai tik trečiasis mano startas šiemet po Ukmergės ir Jonavos bėgimų - mažokai, norėtųsi dažniau, bet yra kaip yra.
Registracija į bėgimą internetinė, išankstinė ir nemokama - gana paprasta forma, šalia nuostatai, trasos schema - visa pagrindinė ir reikalinga informacija talpiai sutalpinta viename puslapyje.
Atvykus į varžybų vietą poros žmonių eilė greitai judėjo ir pagal registracijos sąrašus gavus numerį ir sąvaržėles buvo laiko kiek ir pasivaikščioti, nes laiko buvo - registracija iki 10.30, o startas 11.25.
Oras pasitaikė pavasariškai sunkiai nuspėjamas: kai tik išlįsdavo saulė ir nurimdavo vėjas vos ne karšta, bet atslinkus debesims ir pakilus vėjui ne juokais šaltoka pasidarydavo. Dėl to kiek sudėtinga buvo pasirinkti aprangą bėgimui, bet atrodo neblogai pataikiau, nors vietomis trumpam ir sugriebdavo šaltis per kojas.
Atėjus starto laikui bėgikų kolona vedama vyriausiojo teisėjo patraukė link starto vietos - trasa išmatatuota tiksliai, startas atitrauktas į Ąžuolyno parko takelį, o finišas prie LKKA (dabar jau LSU) pagrindinių rūmų.
Atėjęs teisėjas ramiai nubrėžė starto liniją kreida pagal iš anksto pažymėtą žymą, trumpai informavo apie bėgimo trasą ir davė startą.
Iš pat starto greitis nemažas - vienas iš varžovų šovė į priekį ir iš karto atsiplėšė, taip ir kitus iš pat starto užvesdamas. Bet gana greitai grupė jį ,,suvalgė" ir priekyje liko vienišas šį anksčiau prisivijęs kitas varžovas. Pirmajam ratui baigiantis dar vienas spurtas ir lyderiai gana greitai vėl pasikeitė. O aš kartu su vienu kolega ilgokai kartu bėgome šalia vienas kito ir tempėme vienas kitą, o paskutiniame kilometre galutinai susikibome - taip bekovodami ir vieną pabėgusį anksčiau varžovą finišo tiesiojoje beveik pasivijome. Taip po gana įtemptos kovos atbėgau 3-ias, su gana geru kaip pirmam startui po gana ilgos pertraukos rezultatu, bet jei dar galiu finišuoti, o po varžybų nesijaučiu ,,miręs" tai nuteikia optimistiškai.
Po finišo dar kiek palaukiau, persirengiau, kiek pabėgiojau ir gana greitai sulaukiau ir apdovanojimų: taurė, diplomas, medalis.
Apskritai tokios varžybos man patinka: trasa sertifikuota, gana greitai su nežymiais pakilimais ir tik vienu aštresniu posūkiu rate, ramiai ir tvarkingai organizuojama, be nereikalingos pompastikos, be kvailų vedėjų, besistengiančių iš bet ko padaryti šou - tiesiog ateini ir ramiai gali sudalyvauti varžybose. Išankstinė registracija nemokama, po varžybų šokoladukas, vanduo. Dalyvių apie 100, gal ir ne itin daug, bet šiuo atveju tai gal ir gerai, ypač prisiminus bėgimą Kaune rudenį Laisvės alėjoje, kur dalyvių daug ir jau antrame rate nebe bėgimas, o slalomas..
Registracija į bėgimą internetinė, išankstinė ir nemokama - gana paprasta forma, šalia nuostatai, trasos schema - visa pagrindinė ir reikalinga informacija talpiai sutalpinta viename puslapyje.
Atvykus į varžybų vietą poros žmonių eilė greitai judėjo ir pagal registracijos sąrašus gavus numerį ir sąvaržėles buvo laiko kiek ir pasivaikščioti, nes laiko buvo - registracija iki 10.30, o startas 11.25.
Oras pasitaikė pavasariškai sunkiai nuspėjamas: kai tik išlįsdavo saulė ir nurimdavo vėjas vos ne karšta, bet atslinkus debesims ir pakilus vėjui ne juokais šaltoka pasidarydavo. Dėl to kiek sudėtinga buvo pasirinkti aprangą bėgimui, bet atrodo neblogai pataikiau, nors vietomis trumpam ir sugriebdavo šaltis per kojas.
Atėjus starto laikui bėgikų kolona vedama vyriausiojo teisėjo patraukė link starto vietos - trasa išmatatuota tiksliai, startas atitrauktas į Ąžuolyno parko takelį, o finišas prie LKKA (dabar jau LSU) pagrindinių rūmų.
Atėjęs teisėjas ramiai nubrėžė starto liniją kreida pagal iš anksto pažymėtą žymą, trumpai informavo apie bėgimo trasą ir davė startą.
Iš pat starto greitis nemažas - vienas iš varžovų šovė į priekį ir iš karto atsiplėšė, taip ir kitus iš pat starto užvesdamas. Bet gana greitai grupė jį ,,suvalgė" ir priekyje liko vienišas šį anksčiau prisivijęs kitas varžovas. Pirmajam ratui baigiantis dar vienas spurtas ir lyderiai gana greitai vėl pasikeitė. O aš kartu su vienu kolega ilgokai kartu bėgome šalia vienas kito ir tempėme vienas kitą, o paskutiniame kilometre galutinai susikibome - taip bekovodami ir vieną pabėgusį anksčiau varžovą finišo tiesiojoje beveik pasivijome. Taip po gana įtemptos kovos atbėgau 3-ias, su gana geru kaip pirmam startui po gana ilgos pertraukos rezultatu, bet jei dar galiu finišuoti, o po varžybų nesijaučiu ,,miręs" tai nuteikia optimistiškai.
Po finišo dar kiek palaukiau, persirengiau, kiek pabėgiojau ir gana greitai sulaukiau ir apdovanojimų: taurė, diplomas, medalis.
Apskritai tokios varžybos man patinka: trasa sertifikuota, gana greitai su nežymiais pakilimais ir tik vienu aštresniu posūkiu rate, ramiai ir tvarkingai organizuojama, be nereikalingos pompastikos, be kvailų vedėjų, besistengiančių iš bet ko padaryti šou - tiesiog ateini ir ramiai gali sudalyvauti varžybose. Išankstinė registracija nemokama, po varžybų šokoladukas, vanduo. Dalyvių apie 100, gal ir ne itin daug, bet šiuo atveju tai gal ir gerai, ypač prisiminus bėgimą Kaune rudenį Laisvės alėjoje, kur dalyvių daug ir jau antrame rate nebe bėgimas, o slalomas..
2014-03-11
OBELISKAS A. KulviečiuI – Jonava 2014
Šiemet jau 25-asis jubiliejinis bėgimas, ne kartą jau buvau jame dalyvavęs, bet šį kartą su naujovėmis. Pirmiausiai pakeista bėgimo distancija - vietoj tradicinių čia 12,6km padaryti standartinė (ar ,,standartinė") 15km distancija. Be to prisijungė organizatoriai iš pašalies, o tai iš karto davė tiek teigiamų tiek neigiamų rezultatų. Atsirado daugiau reklamos, stipriausiuosius viliojo pažadėti 1500Lt už pirmąją vietą, bet tuo pačiu atsirado ir didesni startiniai mokesčiai, rekordiniai čia - 20Lt už 15km ir 10Lt vaikams (vėliau sumažinta iki 5Lt) bei 15Lt kitiems už 3,4km. Registracija išankstinė internetu, varžybų dieną bent jau oficialiai negalima.
Kadangi reikėjo atsiimti numerius iki 10, kiek anksčiau išvažiavom. Atėjus į varžybų centrą nustebino tušti koridoriai - pasirodo visi laukė sporto salėje eilėje per kokius 40 metrų dėl numerio. Kitame gale viena mergina dallino suplėšytus mažus popierėlius su būsimu numeriu (kurį beje galima buvo susižinoti ant sienos pakabintuose sąrašuose). Paskui su tuo apdriskusiu popieraičiu buvo siunčiama į kitą vietą pasiimti numerio. Keistai neefektyvi ir net beprasmė procedūra. Taip pralaukiau eilėje 30 minučių, kol galų gale ėmė dalinti tuos popierėlius prie 3,4km registracijos ir kolegos paėmė ir manąjį.
Oras pasitaikė išskirtinai geras kovo 11-ajai, tokių orų bėgimo metu tikriausiai niekas neatsiminė, nes kažko panašaus kažin ir ar buvo: kokie +8C, saulė, silpnas vėjelis į nugarą - tarsi būtū jau vėlyvas pavasaris.
Į startą išvežė punktualiai, ten ir apšilome. Starto vieta nekito, tiesiog pačioje Jonavoje padarė kilpą ir taip prailgino iki 15km. Šventinių kalbų nedaug, labai savotiškai atrodė fejerverkas šviečiant ryškiai saulei - tiksliau daugiau dūmų nei vaizdo. Bet pagaliau ir startas ir visi pasileido milžinišku greičiu - pirmuose km nemažai pakalnių, vėjas į nugarą - pirmas km 3,12, o lyderiai jau pabėgę per kokius 50m - 100m. Susidarėm grupelę iš 5 ir pradėjom kartu bėgti. Savijauta keistai gera, iš pradžių dar ir pats užvedžiau. Po kokių 3km vienas atsikabino, po 5km antras, bet žiūriu kad ir man jau vesti ne itin besinori - taip po truputį užleido kitiems dviems likusiems grupelės lyderio vaidmenis. Įbėgom į Jonavą, pasukom į Neries krantinę, o paskui nemačiau ar jiems parodė ar patys taip nusprendė, bet pakilom prieš tiltą į kalnelį. Bėgu, stebiu aplinką, kažkas ne taip - jau ir finišas beveik matosi, tiesa iš kitos pusės. Kaip tik atvažiuoja kažkoks dviratininkas, galbūt koks teisėjas ir maždaug ,,kur jūs čia bėgat, sukit atgal panerius". Garsiai nusikeikiau, kiti kolegos irgi džiaugsmu netryško, bet atgal nebegrįžom, o pasukom kone pagrindine Jonavos gatve. Žinoma eismo čia niekas nestabdė ir nereguliavo, tai ilgai joje neužsibuvom ir perbėgom į šaligatvį. Taip išlindom prie kažkokio memorialo ar karių kapinių ir grįžome į trasą. Sunkiai įkilau į kalną, jau nebesistengiau laikytis ar kovoti su priešininkais - šiaip ar taip jau tikriausiai DQ, o ir geriausiu atveju ne prizinis šešetukas, gale taip pat nieko nematyti, žodžiu įjungiau ekonominį režimą ir ramiai parbėgau į finišą. Nors pasirodo gal ir be reikalo taip susistabdžiau - kone visi pirmieji 22 dalyviai paklaidžiojo, tik ne visai aišku kas kiek ir kaip. Paskui jau atbėgo ir trasą matavęs, taigi tikrai žinojęs kur reikia bėgti, vėliau ir teisėjai atsirado (ar pradėjo rodyti ten kur reikia bėgti) - taip ir rezultatuose gana aiškiai matosi vienas nenatūralus tarpas virš 1 minutės - maždaug tiek (neoficialiai apie 300m) ir ,,nupjovė" pirmieji.Taip dabar oficialiai parbėgęs 9-as, oficialiai 15km, ir tikriausiai net oficialiai rezultatus kažkur įtrauks į statistiką.
Po finišo atsigėriau arbatos - kiek nustebau, kai po finišo negavau bėgimo dalyvio medalio, kurį kasmet čia užkabindavo. Pasirodo šį kartą medalius keitė į ,,grafkes" - pačiame sporto centre ant stalo prideliota medalių, priduoti matyt labai vertingas ,,grafkes" ir pasiimi medalį. Teoriškai turėdamas šio ,,turto" ir 20 tokių medalių galėjai susirinkti.
Kiek pabėgiojau po finišo, nuėjau apsiprausti į dušą, buvo galimybė už 2Lt ir į baseiną nueiti, bet po varžybų ne itin norėjosi. Ir tada ilgokai teko laukti apdovanojimų. O šie užtruko - 15 minučių vietinės folkloro grupės pasirodymas. paskui vietiniai apdovanojimai - jonaviškiečiai, mokyklos, klubai (tiesa niekas nesuprato, pagal kokius kriterijus jie buvo apdovanoti), galiausiai ir bėgimų apdovanojimai. Kaip ir žadėta pirmos vietos po 1500Lt, o štai antroji 250Lt. Didelis disbalansas, o žinant kad apdovanojami 6 pirmieji, tai šis tikriausiai ir dviženklę sumą tegavo. Formaliai prestižas, bet realiai vienas džiaugiasi kiti nepatenkinti ar su kartėliu, tuo labiau kad už amžiaus grupes prizai taip pat labai kuklūs.
Apskritai bėgimas nors ir jubiliejinis, bet matyt kaip sakoma ,,norėjom kaip geriau, išėjo kaip visada", o šiuo atveju net prasčiau. Didelė reklama, didesni mokesčiai, o kokybė prastesnė: nesklandi ir paini registracija, pasiklydimai trasoje, neatitikimai apdovanojimuose (dar ir taures pagal amžiaus grupes sumaišė, paskui patys dalyviai ieškojo tarp savęs ir atsikeitinėjo), o ir pats apdovanojimų paskirstymas vertas atskiro klausimo. O ir dalyvių šį kartą ne per gausiausia, ypač vertinant tai, kad daugelyje bėgimų šis skaičius vis didėja. Trumpojoje distancijoje dar didesnė bėda - nemažą dalį matyt atbaidė padidėję startiniai mokesčiai ir prailgintos distancijos. Ką gi jubilienis bėgimas prisvilo, nors norai ir geri tikriausiai buvo...
Kadangi reikėjo atsiimti numerius iki 10, kiek anksčiau išvažiavom. Atėjus į varžybų centrą nustebino tušti koridoriai - pasirodo visi laukė sporto salėje eilėje per kokius 40 metrų dėl numerio. Kitame gale viena mergina dallino suplėšytus mažus popierėlius su būsimu numeriu (kurį beje galima buvo susižinoti ant sienos pakabintuose sąrašuose). Paskui su tuo apdriskusiu popieraičiu buvo siunčiama į kitą vietą pasiimti numerio. Keistai neefektyvi ir net beprasmė procedūra. Taip pralaukiau eilėje 30 minučių, kol galų gale ėmė dalinti tuos popierėlius prie 3,4km registracijos ir kolegos paėmė ir manąjį.
Oras pasitaikė išskirtinai geras kovo 11-ajai, tokių orų bėgimo metu tikriausiai niekas neatsiminė, nes kažko panašaus kažin ir ar buvo: kokie +8C, saulė, silpnas vėjelis į nugarą - tarsi būtū jau vėlyvas pavasaris.
Į startą išvežė punktualiai, ten ir apšilome. Starto vieta nekito, tiesiog pačioje Jonavoje padarė kilpą ir taip prailgino iki 15km. Šventinių kalbų nedaug, labai savotiškai atrodė fejerverkas šviečiant ryškiai saulei - tiksliau daugiau dūmų nei vaizdo. Bet pagaliau ir startas ir visi pasileido milžinišku greičiu - pirmuose km nemažai pakalnių, vėjas į nugarą - pirmas km 3,12, o lyderiai jau pabėgę per kokius 50m - 100m. Susidarėm grupelę iš 5 ir pradėjom kartu bėgti. Savijauta keistai gera, iš pradžių dar ir pats užvedžiau. Po kokių 3km vienas atsikabino, po 5km antras, bet žiūriu kad ir man jau vesti ne itin besinori - taip po truputį užleido kitiems dviems likusiems grupelės lyderio vaidmenis. Įbėgom į Jonavą, pasukom į Neries krantinę, o paskui nemačiau ar jiems parodė ar patys taip nusprendė, bet pakilom prieš tiltą į kalnelį. Bėgu, stebiu aplinką, kažkas ne taip - jau ir finišas beveik matosi, tiesa iš kitos pusės. Kaip tik atvažiuoja kažkoks dviratininkas, galbūt koks teisėjas ir maždaug ,,kur jūs čia bėgat, sukit atgal panerius". Garsiai nusikeikiau, kiti kolegos irgi džiaugsmu netryško, bet atgal nebegrįžom, o pasukom kone pagrindine Jonavos gatve. Žinoma eismo čia niekas nestabdė ir nereguliavo, tai ilgai joje neužsibuvom ir perbėgom į šaligatvį. Taip išlindom prie kažkokio memorialo ar karių kapinių ir grįžome į trasą. Sunkiai įkilau į kalną, jau nebesistengiau laikytis ar kovoti su priešininkais - šiaip ar taip jau tikriausiai DQ, o ir geriausiu atveju ne prizinis šešetukas, gale taip pat nieko nematyti, žodžiu įjungiau ekonominį režimą ir ramiai parbėgau į finišą. Nors pasirodo gal ir be reikalo taip susistabdžiau - kone visi pirmieji 22 dalyviai paklaidžiojo, tik ne visai aišku kas kiek ir kaip. Paskui jau atbėgo ir trasą matavęs, taigi tikrai žinojęs kur reikia bėgti, vėliau ir teisėjai atsirado (ar pradėjo rodyti ten kur reikia bėgti) - taip ir rezultatuose gana aiškiai matosi vienas nenatūralus tarpas virš 1 minutės - maždaug tiek (neoficialiai apie 300m) ir ,,nupjovė" pirmieji.Taip dabar oficialiai parbėgęs 9-as, oficialiai 15km, ir tikriausiai net oficialiai rezultatus kažkur įtrauks į statistiką.
Po finišo atsigėriau arbatos - kiek nustebau, kai po finišo negavau bėgimo dalyvio medalio, kurį kasmet čia užkabindavo. Pasirodo šį kartą medalius keitė į ,,grafkes" - pačiame sporto centre ant stalo prideliota medalių, priduoti matyt labai vertingas ,,grafkes" ir pasiimi medalį. Teoriškai turėdamas šio ,,turto" ir 20 tokių medalių galėjai susirinkti.
Kiek pabėgiojau po finišo, nuėjau apsiprausti į dušą, buvo galimybė už 2Lt ir į baseiną nueiti, bet po varžybų ne itin norėjosi. Ir tada ilgokai teko laukti apdovanojimų. O šie užtruko - 15 minučių vietinės folkloro grupės pasirodymas. paskui vietiniai apdovanojimai - jonaviškiečiai, mokyklos, klubai (tiesa niekas nesuprato, pagal kokius kriterijus jie buvo apdovanoti), galiausiai ir bėgimų apdovanojimai. Kaip ir žadėta pirmos vietos po 1500Lt, o štai antroji 250Lt. Didelis disbalansas, o žinant kad apdovanojami 6 pirmieji, tai šis tikriausiai ir dviženklę sumą tegavo. Formaliai prestižas, bet realiai vienas džiaugiasi kiti nepatenkinti ar su kartėliu, tuo labiau kad už amžiaus grupes prizai taip pat labai kuklūs.
Apskritai bėgimas nors ir jubiliejinis, bet matyt kaip sakoma ,,norėjom kaip geriau, išėjo kaip visada", o šiuo atveju net prasčiau. Didelė reklama, didesni mokesčiai, o kokybė prastesnė: nesklandi ir paini registracija, pasiklydimai trasoje, neatitikimai apdovanojimuose (dar ir taures pagal amžiaus grupes sumaišė, paskui patys dalyviai ieškojo tarp savęs ir atsikeitinėjo), o ir pats apdovanojimų paskirstymas vertas atskiro klausimo. O ir dalyvių šį kartą ne per gausiausia, ypač vertinant tai, kad daugelyje bėgimų šis skaičius vis didėja. Trumpojoje distancijoje dar didesnė bėda - nemažą dalį matyt atbaidė padidėję startiniai mokesčiai ir prailgintos distancijos. Ką gi jubilienis bėgimas prisvilo, nors norai ir geri tikriausiai buvo...
2014-02-19
Pabaiskas - Ukmergė 2014
Šiaip žiemą ne itin mėgstu dalyvauti varžybose, ypač jei labai šalta ar daug sniego ar ledo, bet pastarosiomis dienomis orai labiau priminė pavasario ar rudens laikotarpius: šlapia, šiltoka, lietus ir pan. O be to ir varžybų gana nedaug tokiu metu - vienas iš nedaugelio ir dar tradicinių vyksta Ukmergėje vasario 16-ąją, kuriame šiemet vėl sudalyvavau.
Nors išvažiuojant ir linojo, bet pakeliui vis rimo ir rimo, vėjas nebuvo labai stiprus, be to dar ir pavėjui bėgti, šiltoka - kone idealios sąlygos žiemos bėgimui. Tik atvykus į Ukmergę iš karto supratau, kad tikrai čia vyks bėgimas - nemažai vaikščiojo sportiškai apsirengusių žmonių. O ir patys organizatoriai tiek tikriausiai nesitikėjo, jei gerai išgirdau susirinko beveik 200 bėgikų. Tikriausiai dėl palankaus oro, gal ir dėl vienos iš bėgimo taurės įskaitinio turo.
Atvykus atstovėjęs eilę užsiregistravau bėgimui, vietoj numerio gavau paprastą popierėlį su užrašytu skaičiuku, kurį paėmė finiše, maitinimo taloną, bilietą į baseiną ir molinį suvenyrą ,,Ukmergės žiemos olimpiada 2014" (gražus man dalykas) ir visa tai be jokio startinio mokesčio.
11.10 pajudėjo ir pirmieji autobusai, kurių šį kartą buvo 3. Daugiausiai visi grūdosi į pirmuosius, o aš ramiai atvažiavau kone pustuščiame. Atvykus į starto vietą savanoriai dalino tautinės simbolikos ir pajudėjo dauguma į apšilimą. Parbėgus išgirdau skambant iš Lietuvos himną, netoli starto liepsnojo ir šventinis laužas - šventinė dvasia tikrai jautėsi.
Kiek bijodamas kad nebūtų kaip pernai, kai paleido 5 ar 10 minučių anksčiau kiek anksčiau pasidėjau daiktus į autobusą, bet šiemet labai punktualiai startas duotas ir visi pajudėjo į trasą. Šiemet jau ir pačiame miestelyje nebuvo ledų, visi 11,6km grynas asfaltas, pabaigoje kiek pėsčiųjų tako. Tempas iš pat starto nemažas ir gana greitai išsitempė grupelėmis. Iš pradžių nubėgo keturiese, o mes likom trise. Pasikaitaliodamis iki posūkio vedėme, o po to prisivijo vienas varžovas iš galo ir ,,užsikabinau". Kiek sunkokai iš pradžių po tokios varžybų pertraukos (kone pora mėnesių be jų) ir ne per daugiausiai bėgiojimo, bet vienu metu ,,pramušė" ir pradėjau ir pats jau bandyti nubėgti. Ne per daug stipriai - priekyje jau gana toli pabėgę, gale šiek tiek arčiau, bet pamačius tiltą jau įjungiau kiek aukštesnę pavarą ir tada jau ,,atsikabino" varžovas. Taip gana ramiai, nors paskutinis kalnas ne itin lengvai Ukmergėje ,,pasiduoda", atbėgau 5-oje vietoje su kiek geresniu rezultatu nei pernai, nors vieta ir žemesnė.
Iš karto po finišo užsirašė pavardę ir pasakė toli nenubėgti, nes greitai apdovanojimas. Ėmiau ieškoti autobuso, kur pasidėjau drabužius prieš bėgimą, bet pasirodo jis važiavo paskui paskutinį dalyvį, tai teko kiek pabėgioti atsistatymą su varžybine apranga - ne per šilčiausia, bet vie geriau nei stovėti ir šalti ar laukti autobuse.
Gana punktualiai prasidėjo ir apdovanojimas. 6 pirmos moterys ir 6 pirmi vyrai - visiems taurės (pirmoms 3 vietoms kiek didesnės) ir įrėminti garbės raštai (tiesa vėl su netaisyklingai parašyta mano pavarde - registracijoje gerai buvo parašę, diplome viena klaida, internete kita klaida, reikės mokyti dar nežinančius :-D), pirmiems 3 dar ir medaliai.
Po apdovanojimų nuęjau dar išleisti maisto talono - šiemet dvi dešrelės ir arbata. Paskui nuvažiavau dar ir iki baseino, kiek pasėdėjau pirtyje, kurių buvo dvi ir apsiprausęs patraukiau namo.
Apskritai gražiai suorganizuotos varžybos, tvarkingai, gana kukliai, bet pakiliai. Vienas iš retų bėgimų, kuris neparsidavė komercijai ir sugeba gerai suorganizuoti bėgimo šventę: pakili nuotaika, po varžybų maitinimas, baseinas, dalyviams atminimo dovanėlės ir visa tai be startinio mokesčio, be jokių čipų ir pan. Tiesa rezultatų per pora dienų po varžybų nieku dar ir neradau - gal jų ir nebus, nuostatuose tai ,,nevaržybinis bėgimas", man ne itin aktuali ir viena iš bėgimo taurių. Gal šios (ir ne tik) varžybos sulaukia vis didesnio susidomėjimo, didesnio dalyvių skaičiaus, nors žinoma ir oras šiemet buvo labai parankus. Na žiūrėsim po metų, kiek bėgikų sulauks Ukmergė.
Nors išvažiuojant ir linojo, bet pakeliui vis rimo ir rimo, vėjas nebuvo labai stiprus, be to dar ir pavėjui bėgti, šiltoka - kone idealios sąlygos žiemos bėgimui. Tik atvykus į Ukmergę iš karto supratau, kad tikrai čia vyks bėgimas - nemažai vaikščiojo sportiškai apsirengusių žmonių. O ir patys organizatoriai tiek tikriausiai nesitikėjo, jei gerai išgirdau susirinko beveik 200 bėgikų. Tikriausiai dėl palankaus oro, gal ir dėl vienos iš bėgimo taurės įskaitinio turo.
Atvykus atstovėjęs eilę užsiregistravau bėgimui, vietoj numerio gavau paprastą popierėlį su užrašytu skaičiuku, kurį paėmė finiše, maitinimo taloną, bilietą į baseiną ir molinį suvenyrą ,,Ukmergės žiemos olimpiada 2014" (gražus man dalykas) ir visa tai be jokio startinio mokesčio.
11.10 pajudėjo ir pirmieji autobusai, kurių šį kartą buvo 3. Daugiausiai visi grūdosi į pirmuosius, o aš ramiai atvažiavau kone pustuščiame. Atvykus į starto vietą savanoriai dalino tautinės simbolikos ir pajudėjo dauguma į apšilimą. Parbėgus išgirdau skambant iš Lietuvos himną, netoli starto liepsnojo ir šventinis laužas - šventinė dvasia tikrai jautėsi.
Kiek bijodamas kad nebūtų kaip pernai, kai paleido 5 ar 10 minučių anksčiau kiek anksčiau pasidėjau daiktus į autobusą, bet šiemet labai punktualiai startas duotas ir visi pajudėjo į trasą. Šiemet jau ir pačiame miestelyje nebuvo ledų, visi 11,6km grynas asfaltas, pabaigoje kiek pėsčiųjų tako. Tempas iš pat starto nemažas ir gana greitai išsitempė grupelėmis. Iš pradžių nubėgo keturiese, o mes likom trise. Pasikaitaliodamis iki posūkio vedėme, o po to prisivijo vienas varžovas iš galo ir ,,užsikabinau". Kiek sunkokai iš pradžių po tokios varžybų pertraukos (kone pora mėnesių be jų) ir ne per daugiausiai bėgiojimo, bet vienu metu ,,pramušė" ir pradėjau ir pats jau bandyti nubėgti. Ne per daug stipriai - priekyje jau gana toli pabėgę, gale šiek tiek arčiau, bet pamačius tiltą jau įjungiau kiek aukštesnę pavarą ir tada jau ,,atsikabino" varžovas. Taip gana ramiai, nors paskutinis kalnas ne itin lengvai Ukmergėje ,,pasiduoda", atbėgau 5-oje vietoje su kiek geresniu rezultatu nei pernai, nors vieta ir žemesnė.
Iš karto po finišo užsirašė pavardę ir pasakė toli nenubėgti, nes greitai apdovanojimas. Ėmiau ieškoti autobuso, kur pasidėjau drabužius prieš bėgimą, bet pasirodo jis važiavo paskui paskutinį dalyvį, tai teko kiek pabėgioti atsistatymą su varžybine apranga - ne per šilčiausia, bet vie geriau nei stovėti ir šalti ar laukti autobuse.
Gana punktualiai prasidėjo ir apdovanojimas. 6 pirmos moterys ir 6 pirmi vyrai - visiems taurės (pirmoms 3 vietoms kiek didesnės) ir įrėminti garbės raštai (tiesa vėl su netaisyklingai parašyta mano pavarde - registracijoje gerai buvo parašę, diplome viena klaida, internete kita klaida, reikės mokyti dar nežinančius :-D), pirmiems 3 dar ir medaliai.
Po apdovanojimų nuęjau dar išleisti maisto talono - šiemet dvi dešrelės ir arbata. Paskui nuvažiavau dar ir iki baseino, kiek pasėdėjau pirtyje, kurių buvo dvi ir apsiprausęs patraukiau namo.
Apskritai gražiai suorganizuotos varžybos, tvarkingai, gana kukliai, bet pakiliai. Vienas iš retų bėgimų, kuris neparsidavė komercijai ir sugeba gerai suorganizuoti bėgimo šventę: pakili nuotaika, po varžybų maitinimas, baseinas, dalyviams atminimo dovanėlės ir visa tai be startinio mokesčio, be jokių čipų ir pan. Tiesa rezultatų per pora dienų po varžybų nieku dar ir neradau - gal jų ir nebus, nuostatuose tai ,,nevaržybinis bėgimas", man ne itin aktuali ir viena iš bėgimo taurių. Gal šios (ir ne tik) varžybos sulaukia vis didesnio susidomėjimo, didesnio dalyvių skaičiaus, nors žinoma ir oras šiemet buvo labai parankus. Na žiūrėsim po metų, kiek bėgikų sulauks Ukmergė.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)