2010-08-09

Kuldigos 1/2 maratono 2010

Tradiciškai kasmet rugpjūčio pradžioje vyksta Kuldigos 1/2 maratono, šį kartą jau 5-ąjį kartą ir kol kas visuose bėgimuose dalyvavau. Kaip ir šį kartą.
Tiesa šį kartą startas buvo kiek anksčiau, 13.00, todėl ir išvažiuoti reikėjo kiek anksčiau. Taigi apie 8.15 sėdau už vairo ir patraukėm į Latviją, pro Mažeikius, Ezerę, Saldų. Kaip ir pernai kelio remontai Lietuvoje, gal net toje pačioje vietoje. Iš ryto rūkas, vėsu, buvo net optimistiškų minčių, kad pagaliau bus nekarštas bėgimas, tačiau po truputį šilo.
Pasiekėme Kuldigą prieš 11 ir nuėjom registruotis. Išankstinė registracija čia taip pat galiojo, numerius pasiimti pagal pavardes. Įprastam lietuviui registracija 10 latų mokant varžybų dieną, mokant anksčiau pigiau, bet tarptautinis pervedimas ir išeina dar brangiau. Atsiimant numerius kiekvienas gauna po voką, kuriame numeris su vardu ir pavarde, ,,čipas", ,,grafkės", dalyvio sertifikatas, maisto talonas po varžybų, šalia taip pat duoda marškinėlius.
Dar buvo kiek laiko, tai kiek nuėjom iki tilto, per kurį vėliau 8 kartus teko bėgti, nuo kurio matėsi ilgiausias Europoje krioklys per Ventą. O oras vis kaito. Pradėjus daryti apšilimą tai pasijuto dar stipriau.
Na ir pagaliau startas. Šį kartą dalyvių beveik 500 - Lietuvoje dar neteko bėgti bėgti tokiame gausiame būryje. Karštis jau pradėjo svilinti, pasirodė saulė. Po kelių kalbų duodamas ir startas. Pradžia ne itin greita, dar kiek prisilaikiau. Pirmas km apie 3,27, antras 3,35, trečias tikriausiai dar lėčiau - nemačiau kur jis buvo, gausus žiūrovų būrys u-stojo ženklą. Pirmas ratas iš 4 įveiktas tik kiek greičiau nei 19 minučių. Labai lėtai, bet greičiau ir nesibėgo. Jau galvoju lenks daug kas, bet ne - tik po 2 ratų aplenkė grupelė su moterų lyderėmis. Ne itin greitai bėgo, pasilaikiau 1km, jei būtų sukilęs vyriškas išdidumas gal ir ,,užsikabinęs" būčiau, bet jau tada pagrindinis tikslas buvo tiesiog finišuoti - ramiai ir ,,nemirštant". Šiaip ar taip prizai nebegrėsė, o be reikalo kankintis ne itin norėjosi. Taip lėtėjančiai ir finišavau, su labai prastu rezultatu - 1,23,22 - net per treniruotes kartais greičiau bėgu krosą normaliu oru, ir ne itin kokia vieta - 16-a. Nors kiti irgi ,,plaukė". Gerai dar, kad trasoje kiekviename rate buvo po du dušus ir po du gėrimo punktus - pasinaudoji ir pora šimtų metrų atsigauni. Nors ir taip kone 50 nebaigė distancijos, kitiems ir greitosios pagalbos prireikė. Tam tikra prasme gal ir gerai, kad ,,nemiriau", nors drebulys pabaigoje jau krėtė ir po finišo savijauta ne itin kokia buvo, bet tikrai ne pati baisiausia savijauta.
Po finišo kiekvienam dalyviui užkabino medalį, kiek toliau atidaviau ,,čipą" ir gavau medvilninį maišelį su buteliu vandens, buteliu serbentų nektaro ir bananu. Šalia dar dėrimo punktas, gali eiti ir ten gerti, niekas nieko nesako.
Kiek atsigavę nuėjom apsiprausti į neseniai pastatytą Kuldigos lengvosios atletikos maniežą - krizė krize, bet darbai vyksta. Apskritai kiek nuvažiuoji į tą miestelį, tiek kažką stato, taiso kelius ar pan., pvz. šiemet rotušė ir trasos dalis vietoj asfalto žvyras, matyt dės kokiomis trinkelėmis ar akmenimis.
Nuėjom ir išnaudoti maisto taloną - pievelėje prie upelio ant stalelio pora žmonių dalino po makaronų lėkštę ir puodelį šaltos mėtų arbatos. Nežinau kodėl, bet man visada po varžybų Kuldigoje sunkiausia savijauta ir būna laukti eilėje prie maisto. Kiek užkandę dar nuėjom pabraidyti po ilgiausią Europoje krioklį ir sukom atgal į Lietuvą. Dar Latvijoje užsipyliau benzino - Statoil degalinėje 1 ltr 95 benzino man kainavo apie 3,81Lt, 30, su visomis įmanomomis nuolaidomis 20ct pigiau nei Lietuvoje. Statistikai gali kalbėti ką nori, bet degalai tikrai pigesni Latvijoje.
Apskritai visas bėgimas Kuldigoje yra bene profesionaliausiai organizuojamos varžybos, kuriose teko dalyvauti. Nors starto mokestis ir nemažas, tačiau aiškiai matoma, kur jis nukeliauja: daug ką gauni pats, o ir prizinis fondas virš 11 tūkst. Lt. Nemažas teigiamas ir žiūrovų indėlis: palaikymas, gyvenamųjų namų rajone žmonės patys apipila srove vandens, siūlo vandens, net obuolių iš savų sodų. Profesionaliai organizuotas ir šiltas renginys, lietuviams yra ko pasimokyti (tam tikra prasme kažkiek prilygti gali tik Nidos ir Klaipėdos bėgimai) - tiesa nežinau, kaip kiti bėgimai Latvijoje, bet iš šio tikrai yra ko pasimokyti. O šį bėgimą tikriausiai ilgai prisiminsiu, kaip vieną iš sunkiausių - nemanau, kad esu toks silpnas, kaip rodo laikas, bet oras įnešė savų korekcijų ir gana ženklių.

2010-08-03

Medininkai - Vilnius 2010

Tradicinis estafetinis bėgimas kaip visada sutraukia nemažai dalyvių, tačiau šiemet klubas, kuriam dažniausiai atstovauju nevyko, tai prisijungiau prie kito klubo, kuriam ne kartą jau buvau ir anksčiau atstovavęs.
Dėl ankstyvo starto turėjom išvykti 5,33, užsistačiau žadintuvą ant 4,33, o šis kažkokiu būdu nesuveikė ir beveik atsitiktinai prabudęs pastebėjau, kad jau 5,21, todėl teko labai greitai šokti iš lovos ir greitai susimetus daiktus į kuprinę be jokių pusryčių ir važiuoti per visą miestą, kur jau laukė komanda. Paskui dar persėdus į kitą mašiną vairavau iki Vilniaus, bevažiuodamas sukrimtau pora bananų ir atvykome į starto vietą. Užsiregistravome, suštampavo visus pagal etapus ant delnų - tarsi kalinius ar skerdieną - ir dar turėjom apie 8 minutes persirengti (gerai, kad vasara, mažiau drabužių reikia) iki autobusų išvažiavimo į etapus. Per tą skubėjimą dar palikau varžybinius marškinėlius, dėl ko paskui bėgant tikrai nepadėjo. Nors ir turėjo išvažiuoti autobusai 8,45, tačiau vėlavo, o daugelis dalyvių blaškėsi nesuprasdami, kur sėsti, mat anksčiau kiekvienam etapui skirdavo atskirą autobusą, o šiemet tebuvo du autobusai. Važiuojant niekas nieko konkretesnio taip pat nežinojo, nei kur veža, ar į etapus, ar į startą visus ar dar kur, bet atvežė į memorialo vietą (išskyrus 2 ir 3 etapus).
Kaip visada oficialios kalbos, šiemet tiesa antraeilių valstybės pareigūnų ir kas keista, kad laba trumpai. Gal dėl to startas šį kartą buvo 5 minutėmis anksčiau, dėl ko kai kurie, tarp jų ir mūsų komandos atstovas, pavėlavo į startą.
Po to visus išvežė į savus etapus, nors čia irgi nesiskubino, 4-ajam etapui apšilimui laiko turėjo būti per mažai, o man, bėgusiam 5-ąjį vos jo užteko.
Nepaisant visko savijauta prieš startą buvo visai nebloga. Pagaliau pradėjo finišuoti pirmosios komandos 4-ąjį etapą ir kone viskas jau buvo aišku: atstumai tarp komandų jau siekė minutėmis, man taip pat perdavė lazdelė jau gerokai esant skirtumui virš 3 minučių. Išbėgau, priekyje nieko nebesimato, gale taip pat nieko - kaip per treniruotę iš esmės, šiaip ar taip kone visas treniruotes darau vienas, tik žinoma psichologiškai kitaip veikia varžybos - per treniruotę nesubėgsi taip, kaip per varžybas. Etapas pasitaikė neprastas, tikriausiai ilgiausias visos estafetės ir gana kalnuotas. Kilometriniai stulpeliai matyt netiksliai sudėlioti, nes kilometrų laikai svyravo drastiškai nuo 3,02 iki 3,35 ir atgal. Karštis nemažas, dar pavėjui, kaip tik pro ežeriuką dar trasa ėjo, nors imk ir krisk :) Na bet finišavau savo etapą su gana prastu laiku, nors čia vėl klausimas kiek tiksliai buvo. Padavęs lazdelę paskui ramiai parbėgau kone iki finišo, t.y. apie 10km ir ilgokai teko laukti autobuso su daiktais - gerai, kad aš buvau pasidėjęs daiktus į kito klubo autobusiuką, bet kitų daiktai ir automobilių rakteliai važiavo autobusu. Sulaukę, nusiprausę dar pažiūrėjom apdovanojimo ceremoniją, nors likom 4-i, bet realiai aukščiau ir negalėjom būti, skirtumas iki 3-iosios buvo virš 6 minučių. Sunku klubui kovoti su vienkartinėmis rinktinėmis, suburtomis konkrečiam tikslui laimėti varžybas. Kaip ir visi dalyviai gavome proginį raktų pakabuką, sudalyvavome pagerbimo renginyje ir tiek.
Apskritai varžybos su organizacija šiemet sušlubavo, nemažai klaustukų prieš varžybas, kuriuos reikėjo aiškintis vietoje. Kaip visada nemažai burbančių dėl rinktinių sudarymo varžybose, bet išgyvendinti tai kone ,,misija neįmanoma". Bet kuriuo atveju renginys tradicinis ir vertas pagarbos, kitąmet jau 20-asis.