2010-09-26

Nidos 1/2 maratono 2010

Savotiška tradicija man paskutiniais metais tapo Nidos 1/2 maratono - puikiai organizuojama bėgimo šventė bene gražiausiame Lietuvos kampelyje. Du viename: varžybos ir turistinė kelionė. Po Vilniaus maratono ir ne itin geros savijautos kelios dienos iki varžybų per daug nesitikėjau iš bėgimo, tuo labiau, kad šiemet, kaip retai būna, susirinko kone visi stipriausi Lietuvos bėgikai.
Šiemet važiavome iš ryto, todėl teko keltis apie 5,20 ir apie 6 išvykom iš Šiaulių Klaipėdos kryptimi. Savotiška tradicija jau tapo rūkai - kelerius metų iš iš eilės važiuojant į šias varžybas vis rūkas. Kiek paklaidžiojau po Klaipėdą ik kelto, Nidoje buvom apie 9,40 ir sumokėję startinį mokestį atsiėmėm numerius.
Apšilimo savijauta visai nebloga, kaip visada prabėgau po Tomo Mano muziejų, pasisukinėjau merių krantine. Pagaliau startas. Iš pat pradžių didelis tempas ir lyderiai nubėgo, visi ,,išsitampė". Iš pradžių dar kiek ,,kabino" rudeniškas šaltukas, bet vėliau jau ir kone karšta pasidarė. Kone 3 ratus bėgom su vienu kolega, tai jis, tai aš patempiam, bet paskui jau vienas pabaigiau, dar kiek pabandęs pagauti priekyje anksčiau pabėgusius varžovus. Šiaip savijauta bėgant visai nebloga, jei neskaityti uždurto šono antrajame rate, bėgimas gana tolygus vertinant tarpinius ratų įveikimus laikus - realiai pagal dabartinį pasiruošimą ne kiek greičiau ir tegalėjau prabėgti. 1,14,12, 7-oji vieta, realiai įvertinus viskas dėsninga.
Po finišo parodęs numerį pasiėmiau gražų ir kokybišką puodelį, varžybų dalyvio suvenyrą ir kiek pabėgiojęs ramiai pradėjau ieškoti, kur čia nusiprausti. Kaip ir pernai nukeliavom iki sporto mokyklos, bet šioji buvo užrakinta, o ant lango kabėjo skelbimas, kad ,,rugsėjo 25 mokykla nedirbs", dar paieškojau rašytinės informacijos stenduose, kiek paklausinėjau kitų dalyvių, šalutinių teisėjų, bet niekur jokios informacijos negavau. Vis dėl to oras buvo pakankamai šiltas ir Kuršių marių vanduo atrodė visai neblogas variantas - tiesa vanduo buvo kiek šaltesnis, nei tikėjomės, bet atsigauti po varžybų visai tinkamas.
Iki apdovanojimo dar buvo laiko, tai kiek pasivaikščiojau po Parnidžio kopas, Nidą. Ne kaskart pasitaiko tokia proga. Per apdovanojimų ceremoniją pasiklausiau koncerto (mano subjektyvia nuomone vokalai visai nesiderino, nors po vieną ir neblogai skambėjo), užkilau ir ant scenos. Pasibaigus kone iš karto išsiruošėm namo. Pakeliui dar sustojom Juodkrantėje, nusipirkom žuvies, kuri beveik dvigubai pigesnė nei Nidoje, kiek pavaikščiojom po Raganų kalną - šiaip tikėjomės paprasto kalno, o čia ištisas skulptūrų parkas. Gerai pataikėm į keltą ir su kiek po 20 parvykom namo - visa kelionė truko apie 12 valandų, pavergę, bet su gerais įspūdžiais. Puikiai organizuotos varžybos ir nuostabi gamta, reginiai.
Apskritai kaip ir visada tvarkingai organizuotos varžybos, gana sunki, bet gera bėgti trasa, puiki nuotaika aplinkui, nuostabus oras. Tiesa šioks toks nesusipratimas su dušais (nemaža dalis atvyko porai dienų, apsigyveno viešbučiuose, tai jiems tikriausiai neiškilo tokių bėdų), bet daugiau kaip nėra ko prikišti organizatoriams.
Kitąmet vėl reikės čia atvykti, gal šį kartą jau ir ne vienas dienai, ne vien varžyboms, o pasidžiaugti ir visa bėgimo švente, kurios renginiai čia trunka beveik visas 3 dienas.

2010-09-13

Vilniaus maratonas 2010

Savotiška tradicija tapo vienas maratonas per metus rudenį ir šį kartą vėl Vilniaus maratonas. Tiesa sunku sakyti, kad tai tas pats kaip ankstesniais metais - trasa visiškai kita ir palyginti savo progresą ar regresą labai sudėtinga. Apskritai šiemet maratonas tapo savotišku šou renginiu, o ne normaliu bėgimu: per dvi dienas prigalvota visokiausių netradicinių parodomųjų varžybų, kaip visada prekybininkai aktyviai siūlė savo produkciją - žodžiu tipiška savotiškai sušiuolaikinta kaimo šventė.
Į Vilnių atvykome kiek po aštuonių, pakeliui rūkas, vietomis labai tirštas ir nuėjom numerių. Kartu su jais gavom ir proginius marškinėlius - maišus, berods 2XL dydžio - na beveik dvigubai platesni, nei daugumai bėgikų tinka. Norėjau pasikeisti, bet pasakė, kad visi vienodo dydžio - tai taip ir nesupratau, kam tada registracijos metu reikėjo nurodyti dydį? O pats dydis taip pat retas, ne itin ,,einamas" parduoti, tai tikriausiai taip ir ,,iškišo" visą partiją: ir reklama ir nuostolio nėra.
Paskui dar kiek pavaikščiojom trasa ir iš karto pastebėjom, kad ji skiriasi nuo žemėlapyje pateiktos: privingiuota parke, atsirado papildomi posūkiai prie šv. Onos bažnyčios.
Apšilimas, savijauta kaip ir pusėtina, startas kiek vėlavo. Jau pati pradžia kiek išgąsdino: taip greitai atrodė visi bėga, o ir kojos kiek atšalusios ar šiaip neaišku dėl ko vietomis po truputį traukiojo raumenis. Lyderiai kone iš pradžių ir nubėgo, bet dėl to perdaug nesikrimtau - tempas buvo geras, tikėjausi ,,suvalgyti" antroje pusėje ir pirmus ratus po truputį lėtėjančiai laikiau po 3,40, paskui po 3,50, o nuo 23km žiūriu jau ir 4 tesibėga. Antrame rate dar pavijau vieną nubėgusį priešininką, kilau į kalną prieš Žalgirio stadioną sunkiai, bet pabėgau, paskui dar po kelių km pamačiau, kad dar vienas ,,plaukioja" ir prisivijau, bet tuo manasis bėgimas ir baigėsi: prie maitinimo punkto jis pagreitino, o man jau kojos ,,užtrauktos" buvo. Taigi likę 1,5 rato tapo bėgimu kaip nors iki finišo nuo maitinimo punkto iki kito kramsnojant bananus ir gurkšnojant visokiausius skysčius. Na tikėjausi, kad mane tuoj ims ,,valgyti" priešininkai iš galo, bet iki pat finišo taip ir bėgau, o čia padariau vieną klaidą: sugalvojau pagreitėti bent paskutinį kilometrą. Pagreitėjau ir stipriai ėmė traukti blauzdos raumenį, taip kad net teko sustoti likus keliems šimtams metrų ir bandyti jį ištempti, bet ne ką tai tepadėjo, tik praradau nemažai laiko. O tuo metu kaip tik vienas iš priešininkų dar spėjo mane prisivyti ir aplenkė prieš pat finišą.
Po finišo savijauta prasta - na vis tik maratonas, o ir pasiruošęs ne per geriausiai buvau. Atidaviau ,,čipą" ir gavau sunkų maišelį, kuriame nemažai ko buvo prikrauta (na bent tai gerai): kažkoks energetinis gėrimas, kurį ir čiupau pirmiausia ir greitai pasigailėjau, kai pradėjo vimdyti nuo jo. Kukurūziniai sausainiai ,,suėjo" visai gerai, gira ypač gerai, vanduo irgi neblogai, o štai nuo visų tų jogurtėlių vėl pasidarė bloga. Dar įmestas 25Lt nuolaidų kuponas, nors ir su juo pirkti neapsimoka - labai jau brangios prekės.
2,51,06, 6-oji vieta (tarp lietuvių 5-oji) - labai prastas laikas, vieta pusėtina. Iš kitos pusės jei su tokiu laiku sugebu būti taip gana aukštai, tai jau pasako varžybų lygį ir nevykusią trasą.
Prieš keletą metų tame pačiame Vilniuje (tik kita trasa) prabėgau 2,39,40 ir likau 10-as, kiek vėliau 2,55; 2,47, bet atitinkamai 15-as ir 9-as. Iš tikro varžybų lygs po truputį smunka ir jei ne Lietuvos čempionatas būtų visai prastai, tada pirmieji tikriausiai ir vos 3h liptų. O ko čia bėgti geriems ar gerai? Prizinio fondo nėra (kai tada atbėgau 10-as kaip tik 10-uką ir apdovanojo), o dėl Lietuvos čempionato medalių taip pat vienetai stipresnių tesusirenka. Toks mėgėjiškas maratonas, su pakankamai dideliais mokesčiais. Žinoma visa ko ir gaunama: marškinėliai, povaržybinis maišelis, bet iš esmės tai rėmėjų dovanos. Trasa Vilniaus savivaldybės rūpestis, teisėjai - savanoriai. Na bet gal toks jų pasirinkimas.
Trasa - visiška tragedija. Startas prie Katedros, pakilimas į Mindaugo tiltą, vėliau dar didesnis į Žalgirio stadioną, kur stadiono taku 300 metrų ir lauk pro kitus vartus. Iš ten gana aštrus posūkis į kairę ir pro kažkokius kiemus vėl aštrus posūkis į Olimpiečių gatvę, dviračių taku iki Šilų tilto ir juo nusileidus visiškas apsisukimas 180 laipsnių nuo tilto į Neries krantinę. Pabėgus kokį kilometrą vėl visiškas apsisukimas ir atgal ta pačia krantine. Šiek tiek pakilimas, tiltas per Vilnelę ir vėl 90 laipsnių posūkis link parko, kuriame priraityta posūkių. Išbėgus prie Gedimino paminklo vėl ištęstas posūkis aplinkui, posūkis į Maironio gatvę iki šv. Onos bažnyčios, o ten ,,linksmoji" dalis: 90 laipsnių posūkis į dešinę, koks 30m ir apsisukimas aplink medį, vėl 30m ir vėl 90 laipsnių posūkis. Ratas baigiamas dar pora ištęstų 90 laipsnių posūkių. Ir taip 4 ratai. Per ratą 11 posūkių 90 laipsnių ir 4 180 laipsnių. Visi šie posūkiai stipriai ,,muša" iš ritmo ir gero laiko čia tikėtis labai sunku maratone: 10km, dar 1/2 maratono, bet daugiau... Prasčiausia maratono trasa, kuria teko bėgti Vilniuje. Jei kitąmet bus ta pati, labai rimtai reikės pagalvoti, ar iš viso bėgti čia.
Apskritai renginys organizuotas pakankamai neblogai, nors labai daug pašalinių dalykų, smulkmenų, kurios menkina visas varžybas. Taip sakant šou liaudžiai, nepretenduojant į aukštą lygį, tarsi patiekalas ne restorane, kavinėje, o apsilankymas Mcdonadlse. Na vis geriau nei kebabinėje...